M. S. pagal BK 260 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-128-891/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40089-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.2.23.2.1; 2.8.9.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Arūno Budrio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir jo gynėjo advokato Nerijaus Strazdo kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendis pakeistas:

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant bausmės laikotarpiui intensyvią priežiūrą, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai);

kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „Lama Kush“ direktorius, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d., bet ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 21 d. savo vadovaujamame kioske MB „Lama Kush“ laikė, platino (prekiavo) augalinės kilmės narkotines medžiagas, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekio yra daugiau kaip 0,2 procento, šiomis medžiagomis pagal Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą (2021 m. birželio 10 d. įstatymo redakcija) prekiauti draudžiama: atskirose pakuotėse aptikta iš viso 30,23 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – nuo 0,26 iki 0,53 procento.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nuteisti M. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. S. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Šios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesio priežastis, jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką ir asmenybę, konstatavo, kad net ir švelniausios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl nusprendė, kad yra pagrindas M. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. ir jo gynėjas advokatas N. Strazdas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Skundžiami teismų sprendimai priimti netinkamai pritaikius BK normas, reglamentuojančias bendruosius baudžiamosios atsakomybės pagrindus (BK 2 straipsnio 4 dalį), neteisingai aiškinant kaltės formos (tyčios) sampratą, BK specialiosios dalies normą, nustatančią atsakomybę už inkriminuotą veiką, ir padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

3.2. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nenurodė išsamių įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių, o pažeisdami BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, – įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius grindė prielaidomis, o būtinąjį BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikaltimo sudėties požymį – tiesioginę tyčią – nustatė spėjimais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ignoravo ir in dubio pro reo principą, kuris įpareigoja visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra nei teisėtas, nei pagrįstas, o vykdyto M. S. baudžiamojo proceso nėra pagrindo laikyti sąžiningu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aspektu.

3.3. Bylą nagrinėję teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 1–5 dalių pažeidimus, nes jų išvados grindžiamos prielaidomis, suteikiant pirmenybę išimtinai kaltinimo pozicijai, ignoruojant gynybos pateiktus įrodymus ir argumentus, susijusius su veikos pavojingumo ir tiesioginės tyčios paneigimu. M. S. parodymai įvertinti kaip nenuoseklūs, nors jis paaiškino visas aplinkybes, susijusias su MB „Lama Kush“ veikla, santykiais su kontrahentais (tarp jų su UAB „Kanapės žiedas“). Apeliacinės instancijos teismas proceso dalyvių M. S., A. Š. ir N. R. parodymus dėl sertifikatų ir PVM sąskaitų faktūrų atitikties įvertino kaip nepatikimus, paremtus liudytojų subjektyvia nuomone (nuosprendžio 18 punktas), tačiau tokia teismo pozicija kelia abejonių, ar buvo teisingai suprasti MB „Lama Kush“ ir UAB „Kanapės žiedas“ tarpusavio ūkiniai komerciniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šių proceso dalyvių parodymų dalį, kad tas pats sertifikatas galėjo būti naudojamas keliems prekių užsakymams, tad PVM sąskaitos faktūros išrašymo laikas, nurodytų prekių skaičius galėjo neatitikti šią sąskaitą lydinčių sertifikatų (jų datos). Tai įprasta verslo praktika, kurią M. S. paaiškino savo parodymuose.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertindamas visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių, nepasisakydamas dėl esminių nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su M. S. inkriminuota tiesiogine tyčia, pažeisdamas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, neįvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodytos pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taip teismų išvados dėl M. S. nuteisimo padarytos nesilaikant išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai, 320 straipsnio 3 dalis).

3.5. Tiek kaltinamajame akte, tiek apkaltinamajame nuosprendyje vartojamos formuluotės apie M. S., kaip juridinio asmens vadovo, darbo laikotarpį (kuris nesutampa su nusikalstamos veikos padarymo laiku), detalus juridinio asmens apibūdinimas, įvardijant jo pareigas. Toks kaltinimas būdingas nusikalstamų veikų, padarytų finansų ar mokesčių vengimo srityse, aprašymui, o ne aprašant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Be to, teismo nuosprendyje aprašytas teisinis reguliavimas (Pluoštinių kanapių įstatymo nuostatos) tiesiogiai nurodo, kad inkriminuojant BK 260 straipsnio 1 dalį remiamasi kitų teisės aktų normomis, nors BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė. Toks kaltinimas pažeidžia M. S. teisę žinoti jam pateikto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, o tai savo ruožtu trukdo veiksmingai gintis nuo pateikto kaltinimo. Neužtikrinus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytų teisių, iš esmės buvo pažeistos ir analogiškas garantijas nustatančios BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatos.

3.6. M. S. veiksmai neturi būtinų objektyviųjų BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių. Teismų nuosprendžių turinys ir byloje ištirti įrodymai nepatvirtina M. S. veikos pavojingumo baudžiamojo įstatymo požiūriu, jam inkriminuotas BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymis – laikymas, turint tikslą platinti, yra teisėtų ūkinių komercinių santykių dirbtinis kriminalizavimas, o M. S., kaip MB „Lama Kush“ vadovas, galėtų būti traukiamas tik administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 152 straipsnį, jei būtų nustatyti visi administracinio nusižengimo požymiai.

3.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas veikos objektyviuosius požymius, veikos pavojingumo klausimo nesvarstė, o apeliacinės instancijos teismas nors ir pripažino, kad M. S. inkriminuota veika buvo mažesnio pavojingumo, vis dėlto neteisingai įvertino pavojingumo laipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad M. S. žinioje buvusiose MB „Lama Kush“ prekėse narkotinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio skaitinė išraiška nebuvo itin ženkli ir svyravo nuo 0,26 iki 0,53 procento. Šiuo aspektu teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai veikliosios medžiagos koncentracija kanapėse (jų antžeminėse dalyse) yra žymiai didesnė, pavyzdžiui, nuo 8,6 procento iki 38 procentų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-693/2019">2K-153-693/2019</a>, 2K-312-222/2019, 2K-129-697/2022, 2K-170-628/2022). Teismas taip pat pažymėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, leistinas šios medžiagos, t. y. delta-9-tetrahidrokanabinolio, kiekis yra 0,3 procento. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos ir kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės. Be to, byloje nebuvo atliktas joks ekspertinis tyrimas, kurio metu dėl MB „Lama Kush“ vykdytos prekybos būtų išsiaiškinta reali žala žmonių sveikatai ar kitiems įstatymo saugomiems gėriams. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti apie mažesnį M. S. padarytos veikos pavojingumą, to neįvertino apeliacinės instancijos teismas.

3.8. M. S. veikos kvalifikacija yra nesuderinama su veikų kvalifikavimo taisyklėmis, be kita ko, šioje byloje aktualia baudžiamojo įstatymo norma. Nustatyta, kad M. S. nei gamino jam inkriminuotus gaminius, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis viršijo 0,2 proc., nei bendrininkavo su kitais asmenimis, tačiau M. S. vadovaujamoje MB „Lama Kush“ šios medžiagos vis dėlto buvo rastos, taigi kažkokiu būdu buvo įgytos, o šis BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymis nebuvo inkriminuotas. Visus tabako ir su tabaku susijusius gaminius MB „Lama Kush“ teisėtų civilinių sutarčių pagrindu įgijo iš kitos, legaliai Lietuvos Respublikoje veikusios ir Juridinių asmenų registre įregistruotos, UAB „Kanapės žiedas“. Taip valstybinis kaltintojas pripažino, jog MB „Lama Kush“ gaminius įsigijo teisėtai. Byloje ištirti duomenys patvirtina ir tai, kad nei M. S., nei kiti MB „Lama Kush“ darbuotojai iš UAB „Kanapės žiedas“ įgytų medžiagos pakuočių turinio nekeitė. Taigi, situacija, kai teisėtai įgytas produktas tampa nusikalstamos veikos dalyku ir jo faktinis turėjimas pripažįstamas BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymiu – laikymu, yra nepateisinama.

3.9. Be to, byloje nebuvo nustatytas nė vienas platinimo faktas. Joks nusikaltimo sudėties požymis negali būti preziumuojamas. Vien su tabako gaminiais susijusių produktų laikymas mažmeninėje prekyboje dar nereiškia, kad ši prekė bus parduota. Todėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvus požymis – platinimas – šioje byloje yra nenustatytas, o preziumuotas vien laikymo faktu.

3.10. Bylą nagrinėję teismai nuteistojo M. S. kaltės formą nustatė išsamiai neišsiaiškinę, kaip jis suvokė visus galimai daromo nusikaltimo sudėties požymius, neišsiaiškino visų jo psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementų su jo daromais veiksmais. Bylą nagrinėję teismai ne tik pernelyg sureikšmino ir per plačiai interpretavo bendrų bruožų suvokimą, bet ir, pagrįsdami M. S. kaltę, vartojo sąvokas ir analizavo aplinkybes, kurios nieko bendro neturi su tiesioginės tyčios įrodinėjimu ir vertintinos kaip neatsargios kaltės pagrindimas.

3.11. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 18 punkto matyti, kad teismas pateikia argumentus, jog M. S. vis dėlto nebuvo itin apdairus ir atsakingas pasirinkdamas plėtoti tokio pobūdžio verslą, o, užsakinėdamas prekes ir gaudamas sąskaitas bei sertifikatus, kuriuose nurodyta tetrahidrokanabinolio koncentracija, taikomas tyrimo metodas, jų tinkamai neanalizavo ir neįvertino, aplaidžiai pasirašydavo šiuos dokumentus ir šiuos draudžiamus produktus toliau tiekdavo rinkai. Nors apeliacinės instancijos teismas ir padarė išvadą, kad toks nuteistojo veikimas negali būti pateisinamas nusikalstamu nerūpestingumu, tačiau teismo argumentacija parodo, kad M. S. kaltė gali būti analizuojama tik nusikalstamo nerūpestingumo ar nusikalstamo pasitikėjimo požiūriu. Tai patvirtina apeliacinės instancijos teismo vartojamos sąvokos ir nurodomos aplinkybės: „nebuvo itin apdairus ir atsakingas pasirinkdamas vystyti tokio pobūdžio verslą“; „aplaidžiai pasirašydavo gaunamas sąskaitas ir sertifikatus“; „šių dokumentų tinkamai neanalizavo ir neįvertino“. Tai niekaip nepagrindžia intelektinio tiesioginės tyčios elemento. Teismo pateiktais terminais yra apibūdinamas nusikalstamas nerūpestingumas arba nusikalstamas pasitikėjimas. Vertinant sistemiškai, tai parodo netgi dėl neatsargumo padaromų nusikalstamų veikų įvardijimas BK: „aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“ (BK 223 straipsnis); „tarnybos pareigų neatlikimas“ (BK 229 straipsnis) ir kt. Baudžiamosios teisės doktrinoje neatsargi kaltė taip pat paprastai siejama su neatsakingu asmenų požiūriu į įstatymo saugomas vertybes, asmenų nedrausmingumu, neatidumu, rūpestingo požiūrio į bendrai suvokiamas atsargumo, saugumo taisykles stoka.

3.12. Kaip vieną iš M. S. kaltės įrodymų teismai įvertino tai, kad kaltinamasis turėjo domėtis tiek Pluoštinių kanapių įstatymo nuostatomis, tiek Europos Sąjungos teisės aktais (Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 su pakeitimais, atliktais 2017 m. vasario 15 d. Komisijos Deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 2017/1155, III priedo 1 straipsniu), kuriuose nustatyta, kad tetrahidrokanabinolio koncentracijos tyrimo metodo pagrindas yra kiekybinis tetrahidrokanabinolio nustatymas taikant dujų chromatografiją po ekstrahavimo tinkamu tirpikliu. M. S., kaip pradedantis verslininkas, neturėjo pakankamai teisinių žinių, galimai neveikė kaip itin apdairus ir rūpestingas verslininkas, pasitikėdamas UAB „Kanapės žiedas“ išduotais produkcijos laboratoriniais sertifikatais, pagal kuriuos įsigyjamuose gaminiuose tetrahidrokanabinolio kiekis nustatytas skystinės chromatografijos metodu. Tačiau šios aplinkybės negali patvirtinti M. S. suvokimo apie veikos pavojingumą. UAB „Kanapės žiedas“ pateikdavo sertifikatus, kuriuose buvo nurodyti laboratorinių tyrimų rezultatai, ir niekuomet šie rezultatai neviršydavo Lietuvos Respublikoje leistino minėtos medžiagos kiekio. Šie sertifikatai buvo išduoti Europos Sąjungoje akredituotų laboratorijų. Todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo jų pripažinti niekiniais, o privalėjo įvertinti kartu su kitais įrodymais, kadangi vienas iš Europos Sąjungos teisės principų yra pasitikėjimo Europos Sąjungoje akredituotomis įstaigomis principas. Tiek UAB „Kanapės žiedas“, tiek MB „Lama Kush“ neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti ar kvestionuoti šių dokumentų. Taigi, įmonės direktoriaus neatidumas dėl tyrimo metodikos, net jei jis ir būtų nustatytas, gali būti vertinamas tik teisės aktų, susijusių su prekybos taisyklėmis, pažeidimų kontekste.

3.13. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad MB „Lama Kush“, kurios vadovu dirbo M. S., teisės aktų nustatyta tvarka buvo įgijusi teisę verstis licencijuota komercine ūkine veikla, tai patvirtina, kad mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais šį įmonė vertėsi teisėtai. Nėra abejonių, kad gaminiai buvo įgyjami viešos, legalios prekybos tikslu. Ši aplinkybė patvirtina, jog M. S. veika gali būti vertinama tik neatsargios kaltės požiūriu.

3.14. Be to, šioje byloje, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės, veikos kvalifikavimo klausimus, nebuvo aiškiai nustatyti ir tiksliai atskleisti M. S. veiksmai, kuriais buvo realizuota atitinkama nusikalstamos veikos sudėtis ir kurie yra nustatyti BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Pagal teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, aprašant pripažintas įrodyta nusikalstamas veikas, liko neaišku, kodėl narkotinių medžiagų laikymo ir platinimo veiksmai priskirti M. S., jei jais pagal teisės aktais nustatytą tvarką, oficialius buhalterinius dokumentus (išrašydama kasos kvitus ir kt.) prekiavo MB „Lama Kush“, o gautos pajamos būdavo įtraukiamos į šio juridinio asmens apskaitą. Taigi netgi inkriminuotos veikos subjekto klausimas nebuvo išspręstas tinkamai.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Bekišas (S. Bekiš) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Skunde išdėstyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje įrodymų tyrimą ir apklausęs nuteistąjį bei liudytojus A. Š., N. R., A. R., motyvavo, kodėl pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir grįsdamas nuteistojo kaltę rėmėsi specialisto išvadomis, jo paaiškinimais. Kartu teismas vertino ir nuteistojo bei pirmiau nurodytų liudytojų parodymus ir pagrįstai akcentavo, kad nė vienas iš jų negalėjo nuosekliai paaiškinti, kurie bylai pateikti sertifikatai priskirtini kuriai konkrečiai sąskaitai faktūrai, kodėl skiriasi prie sąskaitos nurodyti identifikaciniai produkto skaičiai ir sertifikate nurodyti skaičiai, produktų žymėjimas ir jų kodavimas tiek sąskaitose, tiek pateiktuose sertifikatuose, ir konstatavo, kad byloje pateiktų tariamai leistiną tetrahidrokanabinolio koncentraciją rodančių sertifikatų ryšys su PVM sąskaitomis faktūromis byloje liko nenustatytas. Be to, šie sertifikatai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje, kadangi tyrimai atlikti vadovaujantis ne dujų chromatografijos metodu, o skysčių chromatografijos metodu.

4.3. Nustatyta, kad nuteistasis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 30,23 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis viršijo nusikalstamos veikos padarymo metu leistiną 0,2 procento ribą, ir šiais augalinės kilmės narkotinių medžiagų produktais kioske prekiavo (nuteistasis iš esmės neneigė prekiavęs nurodyta produkcija). Todėl nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad narkotinių medžiagų platinimas nuteistajam inkriminuotas nepagrįstai. Šioje byloje baudžiamosios atsakomybės proporcingumo principas nebuvo pažeistas, o nuteistojo veika pagal savo pavojingumą akivaizdžiai pasiekė ir peržengė baudžiamosios atsakomybės ribas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veika ne tik negali būti pripažinta teisėta, kadangi buvo pažeistas Lietuvoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su pluoštinių kanapių produktų tiekimu rinkai, jų importu ir prekyba, bet ir akivaizdu, jog tokia nuteistojo veika, tai yra narkotinių medžiagų laikymas turint tikslą jas platinti ir jų platinimas (prekyba), neabejotinai laikytina pavojinga ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti duomenys, ištirti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, vieni kitus papildydami sudaro vientisą loginę grandinę, patvirtinančią, jog nuteistasis subjektyviai suvokė, kad prekiauja ne pluoštinėmis kanapėmis ar jų produktais, o veikia pavojingai ir nusikalstamai, nes jo vadovaujamoje MB „Lama Kush“ prekiaujama tiesiog narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, tai yra jų gaminiais, kuriuose tetrahidrokanabinolio kiekis viršija leistiną ribą – 0,2 procento, o jų apyvarta yra draudžiama, todėl konstatuotina, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia siekdamas pasipelnyti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. S. ir jo gynėjo advokato N. Strazdo kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Netinkamą BK 260 straipsnio 1 dalies taikymą nuteistasis M. S. ir jo gynėjas kasaciniame skunde grindžia keliomis esminėmis argumentų grupėmis. Visų pirma, dalis kasatorių skundo argumentų yra susijusi su nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimu (akcentuojama neženkli objektyviosios pusės požymio dalyko – narkotinių medžiagų delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekio – skaitinė išraiška). Antra, skunde keliama esminė problema dėl nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės požymio, t. y. kaltės (tiesioginės tyčios), nustatymo. Kasatorių vertinimu, bylą nagrinėję teismai nuteistojo M. S. kaltės formą nustatinėjo neišsiaiškinę visų jo psichinio santykio su veika (intelektinio ir valinio) turinio elementų.

7. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Pagal nagrinėjamos šioje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį reglamentavimą (2022 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo redakcija), narkotinėms medžiagoms, kurias draudžiama vartoti, priskiriamos ir kanapės (antžeminės dalys) (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas), išskyrus Pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas. Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2021 m. birželio 10 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad pluoštinės kanapės yra kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių, išvardytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo su visais pakeitimais 17 straipsnyje nurodytame Bendrajame žemės ūkio augalų veislių kataloge ir (ar) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Sėklų schemų tarptautinei prekybai skirtų veislių sėklų sertifikavimo ar kontrolės bendrųjų taisyklių ir reglamentų 3.5 papunktyje nurodytų EBPO veislių, tinkamų sertifikuoti, sąraše, augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento. Taigi pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį reglamentavimą buvo leidžiama disponuoti tik pluoštinėmis kanapėmis, t. y. kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalais, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento. Jei išdžiovintame kanapės augale (nesvarbu, kurioje jo dalyje) kanabinoidų koncentracija viršija 0,2 procento, toks augalas laikomas narkotine medžiaga.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atliekant M. S. vadovaujamos mažosios bendrijos „Lama Kush“ veiklos patikrinimą, buvo paimti 27 vienetai prekyboje buvusių kanapių ir jų gaminių, siekiant nustatyti, ar nėra viršijamas leistinas tetrahidrokanabinolio kiekis paimtuose produktuose. Atlikus objektų tyrimą, specialisto išvadoje nustatyta, kad atskirose produktų pakuotėse buvo aptikta iš viso 30,23 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis sudarė nuo 0,26 iki 0,53 procento. Kaip minėta pirmiau, nusikaltimo padarymo metu Lietuvos Respublikos įstatymai draudė tokių medžiagų laisvą apyvartą. Taigi, formaliai M. S. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), už tokią veiką yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė.

9. Nagrinėjamu aspektu kasaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje nebuvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar tokia M. S. veika buvo sukelta reali žala žmonių sveikatai ar kitiems įstatymo saugomiems gėriams. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad į narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašus įtrauktos medžiagos laikomos nusikalstamų veikų, nurodytų atitinkamose BK 260 straipsnio dalyse, dalyku nepriklausomai nuo konkretaus jų poveikio jas vartojančiam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-201/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-201/2013">2K-7-201/2013</a>). BK XXXVII skyriuje nurodytomis veikomis yra kėsinamasi į žmonių sveikatą, nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Tarptautinėse konvencijose ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintais sąrašais narkotinės ir psichotropinės medžiagos klasifikuojamos pagal jų žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudžiaujama, ir jų panaudojimą medicinos tikslams. Sąrašais apibūdinamas medžiagoms taikomas atitinkamas kontrolės lygis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124-697/2019">2K-124-697/2019</a>). Minėta, kad tiek pagal veikos padarymo metu, tiek pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą kanapės (antžeminės dalys), išskyrus Pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas, priskiriamos narkotinėms medžiagoms, kurių laisva apyvarta uždrausta.

10. Nepaisant to, inkriminuojant BK 260 straipsnį kaltinamajam, nepakanka nustatyti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį, konkretų jos pavadinimą ir veikliosios medžiagos kiekį, būtina atskleisti ir kaltininko tyčios turinį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl asmens tyčios, vien disponavimo psichotropine ar narkotine medžiaga fakto nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jis neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, – būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias kaltininko suvokimą apie medžiagų narkotinę ar psichotropinę kilmę, kiekį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-895/2017, 2K-167-719/2023); sprendžiant asmens kaltės klausimą, negalima vadovautis nuostata, jog nustatyti asmens veiksmai, kurie atitinka objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, savaime lemia ir asmens kaltumą dėl tokios veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtOTc2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-976/2025">2K-30-976/2025</a>).

11. Nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti (formalioji nusikalstamos veikos sudėtis); tikslas – šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Teismų praktikoje atskleidžiant kaltės padarius BK 260 straipsnyje nustatytą veiką turinį laikomasi nuostatos, kad asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat turi suvokti jų kiekį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-452-788/2016, 2K-84-489/2017, 2K-154-697/2019, 2K-167-719/2023, 2K-243-387/2024). Pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įprastai, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019).

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad M. S. suvokė, jog prekiauja ne pluoštinėmis kanapėmis ar jų produktais, o veikia pavojingai ir nusikalstamai, nes jo vadovaujamoje MB „Lama Kush“ buvo prekiaujama narkotine medžiaga – kanapių gaminiais, kuriuose tetrahidrokanabinolio kiekis viršija leistiną 0,2 procento ribą, taip jis veikė tiesiogine tyčia, siekdamas pasipelnyti.

12.1. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl nuteistojo tyčios turinio, atsižvelgė į tai, kad, pagal Pluoštinių kanapių įstatymo 3 straipsnio 5 dalį (2021 m. birželio 10 d. įstatymo redakcija), nustatant tetrahidrokanabinolio kiekį pluoštinėse kanapėse turi būti vadovaujamasi tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymo tyrimo metodu, išdėstytu Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 III priede, kurio 1 straipsnyje nustatyta, jog metodo pagrindas yra kiekybinis tetrahidrokanabinolio nustatymas taikant dujų chromatografiją. Taip pat teismas rėmėsi aplinkybe, jog MB „Lama Kush“ pateiktose prekėse, kuriomis buvo prekiaujama, tetrahidrokanabinolio koncentracija buvo nustatoma taikant kitą – skysčių chromatografijos – metodą, kurį taikant, byloje apklaustos specialistės I. Žvironaitės teigimu, gaunami mažesni tetrahidrokanabinolio kiekiai. Šio teismo priimtame nuosprendyje konstatuota, kad M. S., būdamas susipažinęs su teisiniu reguliavimu ir žinodamas reikalavimus dėl tetrahidrokanabinolio metodo, taikomo tetrahidrokanabinolio kiekiui nustatyti, matydamas, jog buvo pasirinktas ne dujų chromatografijos, o skysčių chromatografijos metodas, suvokė, jog prekiauja ne pluoštinėmis kanapėmis ar jų produktais, o narkotine medžiaga – kanapėmis.

12.2. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, ištyręs nuteistojo bei liudytojų A. Š., N. R. ir A. R. parodymus, nors ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl kaltininko veikimo tyčinės kaltės forma, vis dėlto nuosprendyje išdėstė priešingas išvadas dėl nuteistojo tyčios turinio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, jog M. S. nebuvo itin apdairus ir atsakingas, plėtodamas verslą, kadangi, užsakinėdamas prekes ir gaudamas sąskaitas bei prekių sertifikatus, kuriuose nurodyta tetrahidrokanabinolio koncentracija, taikomas tyrimo metodas, jų tinkamai neanalizavo ir neįvertino, o aplaidžiai pasirašydavo dokumentus ir tiekdavo prekes rinkai. Tokia veika, viena vertus, kaip pažymėjo šis teismas, negali būti pateisinama nusikalstamu nerūpestingumu. Kita vertus, netiesiogiai apibūdindamas būtent valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą, teismas nuosprendyje pabrėžė, kad M. S., nusprendęs plėtoti veiklą, susijusią su pluoštinių kanapių ir jų produktų prekyba, privalėjo domėtis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, be kita ko, ir laboratorinių tyrimų metodika, kadangi M. S. nebuvo apribota galimybė susipažinti su nustatytu reglamentavimu. Teisės aktuose įtvirtintų laboratorinių tyrimų metodikos nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, nuteistasis turėjo visas galimybes įsivertinti savo veiksmų legitimumą.

13. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga bei skundžiamų nuosprendžių turiniu darytina išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvada dėl M. S. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką nepagrįsta nagrinėjamoje byloje nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su bylą nagrinėjusių teismų išdėstytais argumentais, kad M. S. disponavo kanapių gaminiais, suvokdamas, jog tai yra draudžiama disponuoti narkotinė medžiaga. Tokios kategoriškos žemesnės instancijos teismų išvados nepatvirtina nagrinėjamoje byloje įvairių įrodymų šaltinių pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija negali daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis M. S. žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, kokia medžiaga iš tiesų disponuoja, todėl, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismų išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatyta M. S. veikoje nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visuma, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindami jį kaltu dėl nusikaltimo padarymo. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia toliau nurodytais motyvais.

14. Bylą nagrinėję teismai tinkamai neatskleidė ir nedetalizavo M. S. priskirtos tiesioginės pareigos kontroliuoti tiekėjų parduodamiems kanapių gaminiams taikytą tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymo metodą turinio. Taip pat teismai akcentavo tik formalų teisės aktų nuostatose įtvirtintą reikalavimą turėti pažymą, patvirtinančią, kad pluoštinių kanapių produktuose ir jų gaminiuose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija leidžiamos ribos, ir faktiškai nustatė tik narkotinės medžiagos rūšį, konkretų jos pavadinimą bei veikliosios medžiagos kiekį, tačiau neįrodė, kad M. S. bent bendrais bruožais suvokė, jog jis disponuoja būtent narkotine medžiaga.

15. Pluoštinių kanapių įstatymo 3 straipsnyje (2021 m. birželio 10 d. įstatymo redakcija) įtvirtinti pluoštinių kanapių auginimo ir auginimo priežiūros reikalavimai, taikytini pluoštinių kanapių augintojams. Šio straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad mėginius tetrahidrokanabinolio (toliau – ir THC) kiekiui pluoštinėse kanapėse nustatyti, vadovaudamasi THC kiekio nustatymo tyrimo metodu, išdėstytu Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 III priede, tiria Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija. Pluoštinių kanapių įstatymo 4 straipsnis, be kita ko, reglamentuoja nagrinėjamai bylai aktualią pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse gaunami, pagaminti ir tiekiami rinkai pluoštinių kanapių produktai ir jų gaminiai turi būti gauti ar pagaminti iš pluoštinių kanapių, kuriose THC kiekis neviršija leidžiamos 0,2 procento ribos, ir turi turėti tai patvirtinančią pažymą, kurią išduoda Tarnyba žemės ūkio ministro nustatyta tvarka arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės atsakinga institucija. Pirmiau aptartų Pluoštinių kanapių įstatyme įtvirtintų reikalavimų sisteminis aiškinimas leidžia spręsti, kad aptariamas reikalavimas turėti kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią leistiną tetrahidrokanabinolio kiekio ribą pluoštinių kanapių produktuose ir jų gaminiuose, visų pirma yra taikytinas pluoštinių kanapių augintojams, kurie ir privalo užtikrinti, kad ši pažyma būtų išduota atlikus tyrimą pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 III priede nustatytą metodą.

16. Tai reiškia, jog teismai šiame kontekste nepagrįstai sureikšmino M. S. pareigą turėti kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią ne tik leistiną tetrahidrokanabinolio kiekio ribą pluoštinių kanapių produktuose, bet ir jos atitiktį taikomiems tyrimo metodams, ir tai laikė pagrindine priežastimi, dėl kurios, faktiškai disponuojant nelegalios apyvartos dalyku, buvo pažeista prekybos pluoštinėmis kanapėmis laikymosi tvarka. Pagal nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas aplinkybes, kaltininko tyčios tinkamam nustatymui ir atitinkamai tinkamam nagrinėjamos nusikalstamos veikos teisiniam kvalifikavimui buvo reikšminga įrodyti tai, kad nuteistasis, būdamas susipažinęs su teisiniu reguliavimu ir žinodamas reikalavimus dėl tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymo metodo, sąmoningai pasirinko tiekėjus, kurie naudojo netinkamą tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymo metodą, kurį taikant šis kiekis buvo tikslingai mažinamas, arba tai, kad kaltininkas abejingai žiūrėjo į galimai pavojingą veikos pobūdį, taip įgydavo narkotinių medžiagų, sąmoningai ignoruodamas tokiai veiklai taikomus reikalavimus bei ribojimus, ir jas ketino platinti kaip pluoštinių kanapių produktus. Tokių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nenustatė.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad M. S., plėtodamas verslą, nebuvo itin apdairus ir atsakingas, nes, užsakinėdamas pluoštinių kanapių prekes, tinkamai neanalizavo ir nevertino visų prekių sertifikatų, kuriuose nurodyta tetrahidrokanabinolio koncentracija ir jos nustatymui taikomas tyrimo metodas, taip aplaidžiai tiekdavo prekes rinkai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nei atsakė į klausimą, ar toks apdairumas yra būtinas (nes tiekimas vyko per du oficialiai prekybą vykdžiusius juridinius asmenis (žr. 18 punktą)), nei paneigė nuteistojo parodymus, kad jis vadovavosi vyraujančia verslo praktika, būtent: kaltinime inkriminuotas prekes civilinių sutarčių pagrindu viešai rinkoje užsakinėdavo visiškai pasitikėdamas pirminiu tiekėju – Lietuvos Respublikoje veikusia UAB „Kanapės žiedas“, kuri vertėsi pluoštinių kanapių produktų ir jų gaminių didmenine prekyba, pateikdavo sertifikatus, užtikrindama, kad tiekiamų pluoštinių kanapių produktuose ir jų gaminiuose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija leidžiamos 0,2 procento ribos. Priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, tokios aplinkybės nereiškia, jog M. S. veikos padarymo metu, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, žinojo bei suprato savo veikos pavojingumą (nusikalstamumą) ir veikė tiesiogine tyčia. Konstatavusi, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos kasatoriaus nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. S. sprendimą vykdyti veiką priėmė įvertinęs savo veikimo pobūdį, situaciją, būdamas įsitikinęs, jog veikia teisėtai, remdamasis pirmiau aptartomis konkrečiomis aplinkybėmis, taip nesuprato savo veikos pavojingo pobūdžio.

18. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad MB „Lama Kush“ parduodamoje produkcijoje buvo narkotinės medžiagos – kanapių, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis viršija leistiną 0,2 procento ribą, nuteistasis sužinojo tik per patikrinimą, atlikus objektų tyrimą. Tuomet, remiantis paties nuteistojo, MB „Lama Kush“ akcininkų parodymais, šios prekės buvo išimtos iš prekybos, vykdyta prekyba buvo sustabdyta, jie susisiekė su tiekėju. UAB „Kanapės žiedas“ darbuotojai N. R. ir A. R. apklausų metu patvirtino, kad juos MB „Lama Kush“ atstovai informavo, jog jų parduodamoje produkcijoje tetrahidrokanabinolio kiekis viršijo leistiną 0,2 procento ribą, dėl to pastarieji susisiekė su pirminiu tiekėju, šis užsakė šių prekių grąžinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių kontekste kylančių dvejonių dėl asmens aiškaus suvokimo disponuojant narkotine medžiaga bylą nagrinėję teismai neįvertino, BPK nustatyta tvarka nepašalino, nors, nesant tiesioginių įrodymų, atskleidžiančių subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, turėtų būti kruopščiai išnagrinėta ir įvertinta paties kaltinamojo parodymų visuma, įvertinta, ar netiesioginių įrodymų nagrinėjamoje byloje visuma be pagrįstų abejonių leidžia padaryti išvadą dėl kaltinamojo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtOTc2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-976/2025">2K-30-976/2025</a>). Aiškinantis M. S. tyčios turinį, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. S. savo veiklos neslėpė: kanapių gaminiais buvo prekiaujama viešai, apibūdinant šias prekes kaip pluoštines kanapes, be to, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, ne visuose M. S. vadovaujamos įmonės patalpose paimtuose produktuose leistinas medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis viršijo įstatyme įtvirtintą kiekį, be kita ko, šie produktai nebuvo laikomi atskirai ar kitokiu būdu sąmoningai slepiami, tai patvirtina nuteistojo teiginius, kad jis apie įstatyme tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymo metodui keliamus reikalavimus nežinojo, lengvabūdiškai pasikliaudamas tiekėju, kuris vertėsi didmenine prekyba, nesuvokė, kad disponuoja draudžiamomis narkotinėmis medžiagomis.

19. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesant galimybių pašalinti abejonių dėl M. S. kaltės, teisėjų kolegija nusprendžia, kad M. S. veikoje nėra BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, kadangi jo veikoje nenustatytas tiesioginės tyčios buvimas. Nusikalstamos veikos vienas iš subjektyviųjų požymių yra kaltė, kuri įrodinėtina kiekvienoje byloje ir pagal BK 2 straipsnio 4 dalį turi būti neabejotinai nustatyta patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Šią išvadą patvirtina ir BK 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, teismams netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 260 straipsnio 1 dalį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikinti ir byla M. S. nutrauktina.

20. Kadangi nuteistojo ir jo gynėjo kasacinis skundas pirmiau minėtais motyvais tenkinamas, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl kitų šio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą M. S. nutraukti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė

Arūnas Budrys