Baudžiamoji byla Nr. 1-1062-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28410-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;
1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12;
1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2;
2.4.1.3; 2.1.16.1.10; 2.1.15.4.3.2; 2.1.8
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,
kaltinamajam D. K.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 MGL (753,20 Eur) bauda;
2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda;
3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės apribojimas ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda;
4) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų areštas ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams;
5) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 mėnesių laisvės atėmimas ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
6) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimas ir 550,32 Eur bauda. 2023 m. balandžio 7 d. lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir D. K. pasiųstas atlikti 2 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės;
7) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimas ir 550,32 Eur bauda. 2024 m. gegužės 17 d. paleistas atlikęs bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
D. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui – šeimos nariui – partnerei J. B. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 9 d., apie 01.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje konflikto metu tyčia rankomis sudavė partnerei J. B. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas (dešinės rankos, krūtinės dešinės pusės, galvos ir kitas sritis), tuo nukentėjusiajai J. B. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje, krūtinės sumušimą, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino. Parodė, kad J. B. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie 11-12 metų. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini), jie ten kartu gyveno, dabar jis ten gyvena vienas, o nukentėjusioji gyvena kažkur kaime pas draugus. Įvykis buvo rugpjūčio 9 d., jie kartu su sugyventine vartojo alkoholį. Neatsimena dėl ko įvyko konfliktas, jie vyksta dažnai. Virtuvėje jis sudavė smūgius, buvo tikrai girtas. Sudavė rankomis, neatsimena į kurias vietas. Po to nieko nedarė, jis liko namie, o nukentėjusioji išėjo, paskui po dienos ar dviejų ji kreipėsi dėl sužalojimo. Jis po to sugyventinės nematė, sukonfliktavę išsiskirstė ir viskas. Buvo daug išgėręs. Šiuo metu su nukentėjusiąja bendrauja per telefoną retkarčiais. Ji kartais ateina į butą, jie liko draugais. Pripažįsta viską, kas parašyta kaltinime. Yra prieš tai teistas už analogišką veiką keturis kartus, visais atvejais smurtavo prieš tą pačią sugyventinę. Konfliktą lėmė alkoholis, kalbos. Blaivus nebūtų konfliktavęs. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, lankėsi pas psichologę, ten pakalba ir viskas, o koduotis – eilės. Blogai vertina savo elgesį. Metė gerti. Gerdavo ne kasdien, bet alaus atsigerdavo. Tris dienas negeria, jo elgesį pakeitė darbai. Nuo rugpjūčio taip pat dirbo, dirbo ir atviroje kolonijoje atlikinėdamas bausmę. Civilinį ieškinį pripažįsta, jo neatlygino, nes nežino kur jį sumokėti. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė.
Kaltinamasis D. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, taip pat, prokuroras neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos metu 2025 m. rugpjūčio 12 d. kaltinamasis D. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodė, kad kartu su nukentėjusiąja gyvena apie 12 metų jo išnuomotame bute (duomenys neskelbtini). Jis dirba stogdengiu, todėl išlaiko butą ir J. B. Jų tarpusavio santykiai yra normalūs, bet būna, kad J. B. išeina iš namų ir negrįžta po savaitę, kažkur valkatauja, o grįžta, kai reikia pinigų. Ji dažnai kviečia pareigūnus melagingai. 2025 m. rugpjūčio 8 d. jis dirbo, grįžo iš darbo vakare. Kadangi jo sugyventinė buvo kaime, jis vakare ėjo jos pasitikti prie „Rimi“ parduotuvės ant pėsčiųjų tako. Tada jie užėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir ėjo į namus. Parėję kartu vartojo alkoholį, kažkuriuo metu buvo atėjus J. B. sesuo, tačiau ji alkoholio nevartojo ir pabuvus apie 2 val. išėjo. Jie su J. B. toliau vartojo alkoholį. Namuose žodinio konflikto nebuvo, bent jis neatsimena. Kiek atsimena, jis prieš sugyventinę nesmurtavo. Nežino, kas ją sužalojo. Tiesiog jau buvo neblaivus, todėl naktį, laiko neatsimena, nuėjo miegot. Kitą dieną jis atsikėlė ir išėjo į darbą. Jis pas ją jokių mėlynių nematė ir nežino, kur ji buvo visą dieną ir ką veikė. Grįžo po darbo apie 20.30 val., bet J. B. nebuvo namuose ir jis jos neieškojo. Tiesiog J. B. būdama neblaivi tyčia kviečia policijos pareigūnus (1 t., b. l. 105–108). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas 2025 m. rugsėjo 24 d. kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino, nurodė, kad, nors pirminėje apklausoje savo kaltės nepripažino, bet šiuo metu supranta, kad įvykio dieną, būdamas neblaivus, kilusio konflikto metu galėjo prieš sugyventinę smurtauti, ją sužaloti bei jai sukelti fizinį skausmą. Nors negali tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių, bet galimai buvo taip, kaip nurodė J. B. Sutinka su pranešimu ir su aplinkybėmis kaip nurodyta pranešime. Kadangi J. B. buvo neblaivi, ji galimai pirma galėjo išprovokuoti konfliktą, o jis, būdamas neblaivus, galimai nesusivaldė ir galėjo suduoti smūgius J. B.. Tačiau negali pasakyti tiksliai, kiek galėjo būti smūgių. Supranta, kad sužalojo J. B. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir mano, kad dėl to kaltas alkoholis (1 t., b. l. 118–120).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas pareiškėjos J. B. pareiškimas ir parodymai apie tai, kad ji su D. K. santykiuose yra 12 metų. Jų tarpusavio santykiai įvairūs: kai abu nevartoja alkoholio, jie būna geri, bet kai vartoja alkoholį, jie sunkūs ir komplikuoti, jis pradeda kelti nepagrįstas pavydo scenas, konfliktuoja bei smurtauja prieš ją. Per šį laikotarpį, kol jie yra kartu, yra pradėta daug ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusioji ikiteisminiuose tyrimuose būna ji. 2025 m. rugpjūčio 8 d., nuo 19.00 val. su D. K. pradėjo vartoti alkoholį bute adresu: (duomenys neskelbtini). Iki šio laiko D. K. alkoholį vartojo vienas, ji nuo minėtos valandos tik prisijungė. Iki 00.00 val. viskas buvo gerai, jie sėdėjo ramiai ir gėrė alkoholį. Po 00.00 val. į butą atvyko jos sesuo S. B. Sesuo atvykusi alkoholio nevartojo. S. B. pamatė, kad D. K. yra pergėręs ir kad gali pradėti konfliktuoti, todėl jai pasakė, kad eitų pas pažįstamą V. Po šių žodžių sesuo išėjo iš buto. Nors kai sesuo jai tai sakė, D. K. buvo tualeto patalpoje, tačiau jam pasigirdo, kad sesuo pasakė, jog eitų pas D. Tada išėjus sesei iš buto, o jam grįžus iš tualeto patalpos į kambarį, viskas ir prasidėjo. 2025 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpyje nuo 01.00 val. iki 02.00 val., D. K. stipriai supyko, jis pagalvojo, kad ji jį su kažkuo išdavinėja. Jis pradėjo rėkti, konfliktuoti ir priekaištauti. Konflikto metu D. K. priėjo prie jos ir daug kartų, negali skaičiumi įvardinti, abiejų rankų kumščiais pradėjo jai trankyti į dešinės rankos alkūnės sritį, dešinės pusės šonkaulių sritį, į galvos sritį. Po visų suduotų smūgių jis rankomis sugrėbė jai už plaukų ir pradėjo juos suėmęs ją tampyti kambario patalpoje. Po šių smūgių ir tampymo už plaukų, ji pajuto fizinį skausmą. Įvykio metu tiek ji, tiek D. K. tikrai buvo stipriai neblaivūs. Jai iki šiandien ant kūno, t. y. ant dešinės rankos alkūnės, dešinės pusės šonkaulių srities yra matomos kraujosruvos. Ant galvos yra „guzai“, taip pat buvo išpešta daug plaukų. Po įvykio ji policijos išsikviesti negalėjo, nes D. K. atėmė jos mobilųjį telefoną. Jį atgavo tik 2025 m. rugpjūčio 9 d. vidurdienį, tačiau į policiją nesikreipė, nes buvo išgėrusi. Šiandien, t. y. 2025 m. rugpjūčio 10 d., nuėjusi iki V. B., iš ten išsikvietė policijos pareigūnus. Kartu su policijos pareigūnais atvyko ir GMP. Jie ją išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę padaryti šonkaulių rentgeno nuotrauką, nes įtarė lūžius. Iš ligoninės ją paleido, nustatė sumušimus. Savo sugyventinio D. K. ji labai bijo, fizinį smurtą iš jo yra patyrusi daug kartų. Šiuo metu bijo grįžti į jų nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini). D. K. yra dirbantis, jis finansiškai pasirūpina jų gerbūviu. Šiuo metu ji pati nedirba. Pas teismo medicinos ekspertą neis (1 t., b. l. 1–9).
Nukentėjusioji J. B., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su D. K. gyvena jo išnuomotame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Buto sutartis yra jo vardu, ji šiuo adresu neregistruota. Ji turi sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, ten laiko šunis, bet nuvažiuoja tik pašerti gyvūnų, todėl daugiau laiko praleidžia D. K. namuose. Jie yra sugyventiniai, ji niekur nedirba, jokios socialinės pašalpos negauna, pinigų jai atsiunčia sesuo iš užsienio, ji tik yra registruota Užimtumo tarnyboje, todėl D. K. ją išlaiko. 2025 m. rugpjūčio 8 d. ryte išvyko į kaimą pašerti ten esančių gyvūnų, bet vakare vėl grįžo į D. K. namus. Jis atėjo jos pasitikti iš autobusų stoties, tuo metu ji suprato, kad D. K. jau buvo šiek tiek pavartojęs alkoholio. Tada jie užsuko į parduotuvę, ji nupirko maisto ir alkoholinių gėrimų – 2 butelius alaus, 1 l talpos ir 1 butelį degtinės, 0,5 l talpos. Tada grįžus į namus vakarienei kepė žuvį ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. atėjo jos sesuo, bet pabuvo kelias valandas ir išėjo. D. K. jau buvo pergėręs, nes pradėjo jai priekaištauti dėl kažkokio vyro. Galimai jam sukilo pavydo priepuolis. Todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Visas konfliktas vyko virtuvėje. Apie pirmą valandą nakties konflikto metu D. K. elgėsi agresyviai, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jai besėdint virtuvėje ant kėdės, D. K. pradėjo prieš ją smurtauti, t. y. abiejų rankų kumščiais sudavė smūgius į dešinės rankos alkūnės sritį, dešinės pusės šonkaulius, į galvos sritį. Smūgių galėjo būti ne mažiau trys. Kadangi tuo metu ji buvo neblaivi, todėl negali tiksliai nurodyti jų skaičiaus, be to, jam smūgiuojant ji nusisuko į lango pusę ir bandė rankomis dengtis veidą. Ji pradėjo šaukti, kad nustotų muštis, bet neverkė. Nustojęs ją mušti, D. K. jai liepė išeiti, bet ji negalėjo išeiti, nes D. K. atsistojo prie virtuvės durų ir jos neišleido. Tuo metu skambinti policijos pareigūnams ji bijojo, nes D. K. jau buvo vieną kartą dėl to sudaužęs telefoną. Ji jo prašė išleisti, bet sugyventinis jos prašymų nepaisė. Kiek atsimena, tada virtuvėje D. K. jai sugriebė už plaukų ir kelis kartus patampė. Tačiau neatsimena, ar ji gynėsi, bet dėl plaukų tampymo jautė tik momentinį skausmą. Dėl į kūno vietas suduotų smūgių jautė ilgalaikį skausmą. Tą vakarą konfliktas nurimo, D. K. nuėjo miegoti, o ji šiek tiek pasitvarkiusi taip pat nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė ir apie 10 val. išėjo pas draugę ir jos sugyventinį dar išgerti alaus, o D. K. jau buvo išėjęs į darbą. Draugai gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai jie buvo išėję į parduotuvę nupirkti alkoholinių gėrimų, ji būdama viena sugalvojo paskambinti pareigūnams, tiesiog iš pykčio, nes tuo metu D. K. jai rašė įvairias įžeidžiančio pobūdžio žinutes. Kai atvyko pareigūnai, kartu atvyko ir medikai, kurie ją apžiūrėję išsivežė į ligoninės priėmimo skyrių. Nuo skausmo vaistų nevartojo. Civilinio ieškinio nereikš. D. K. ji nebijo, nes būdamas blaivus jis nėra agresyvus. Tą vakarą galimai jau buvo per daug pavartojęs. Bet to, ji neturėtų kur apsistoti, nes kaime esančioje sodyboje ji nenakvoja. Šiandien jai paskambino D. K. ir prašė, kad grįžtų į namus (1 t., b. l. 37–40). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio D. K. jos atsiprašė ir jie susitaikė, nors šiuo metu ji būna savo sodyboje kaime (1 t., b. l. 41–43).
Liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. B. pažįsta apie 4 metus, nes anksčiau su ja draugavo, todėl juos siejo artimi ryšiai. Šiuo metu su J. B. palaiko tik draugiškus ryšius, kartas nuo karto susirašo žinutėmis. J. B. kartais pasiskųsdavo, kad pykstasi su D. K., bet ar vykdavo koks smurtas namuose, nieko nepasakodavo. 2025 m. rugpjūčio 10 d. ryte J. B. parašė jam žinutę, ar gali užeiti į svečius. Jis sutiko. Maždaug už pusvalandžio J. B. atėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Ji atrodė šiek tiek nusiminusi, tačiau neapsiverkusi. Ji jam trumpai užsiminė, kad iš vakaro susipyko su sugyventiniu, tačiau apie muštynes nieko nepasakojo. Ant veido jokių sužalojimų jis nematė, pastebėjo tik kraujosruvą ant rankos, bet negali pasakyti, ant kurios. Tuo metu, kol bendravo, kartu išgėrė kavos, tačiau J. B. absoliučiai niekuo nesiskundė, tik užsiminė, kad žodiškai susipyko su D. K. Jokiu skausmu nesiskundė. Taip pat nieko neminėjo, kad nori išsikviesti pagalbą. Po valandos jis išėjo į parduotuvę, o grįžus į namus J. B. jau nebuvo. Buto duris ji užrakino atsarginiu raktu. Tik vėliau J. B. jam parašė žinutę, kad ji yra ligoninėje, tačiau nieko smulkiau nepaaiškino (1 t., b. l. 61–64).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., dirbant kartu su vyresniuoju patruliu R. T., ekipažo šaukiniu,,1703“, buvo gautas pranešimas, kad prieš dvi dienas pranešėją J. B. namuose sumušė sugyventinis D. K. Moteriai sumušta galva, skausmai. Vyras dabar išėjęs pas kaimynę, pranešėja yra pas draugę, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko pranešėja J. B., kuri nurodė, jog jaučia didelius skausmus pilvo ir galvos srityse. Taip pat nurodė, jog tarp jos ir sugyventinio D. K. prieš dvi dienas kilo konfliktas ir jis prieš ją naudojo fizinį smurtą. Ji daugiau nieko nepaaiškino, kadangi, kai pareigūnai ją sutiko, ji jau leidosi laiptinės laiptais kartu su medikais. Nurodė, jog konfliktas įvyko adresu (duomenys neskelbtini). J. B. su alkotesteriu „Alcotest 7510“, ARJK-0061, patikros Nr. 2265626, nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. J. B. išsivežė GMP tolimesnei apžiūrai (1 t., b. l. 14).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) išrašo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., 12.55 val. buvo gautas pranešimas (ROIK (duomenys neskelbtini)), jog pranešėją J. B. prieš dvi dienas namuose sumušė sugyventinis D. K. Moteriai sumušta galva, skausmai. 2025 m. rugpjūčio 10 d., 14.28 val. AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties buvo gautas telefoninis pranešimas, jog į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių jie pristatė J. B., kurią prieš tris dienas namuose sumušė sugyventinis. Nustatytas krūtinės sumušimas, ji išleista namo (1 t., b. l. 15).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu su fotonuotraukomis užfiksuota, kad nukentėjusiajai J. B. buvo pasiūlyta aprodyti vietą, apie kurią davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurioje 2025 m. rugpjūčio 9 d. naktį, adresu (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo sugyventinis D. K., kokie buvo padaryti veiksmai. J. B. sutiko aprodyti šią vietą, nurodė atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, matomas penkiaaukštis daugiabutis (fotonuotrauka Nr. 1). Įėjus į namo paskutinę laiptinę, užlipama į penktą aukštą (fotonuotrauka Nr. 2) ir iš laiptinės dešinėje pusėje matomos buto durys, pažymėtos numeriu 60. J. B. parodo, kad įvykis vyko šiame bute (fotonuotrauka Nr. 3). Įėjus į butą, patenkama į koridorių, matosi, kad butas yra vieno kambario. Iš koridoriaus žiūrint tiesiai yra svetainės kambarys, kairėje pusėje matomos dvejos baltos durys, t. y. atskiri tualeto ir vonios kambariai (fotonuotrauka Nr. 4). Žiūrint iš koridoriaus į dešinę pusę, matoma virtuvė. J. B. parodo, kad įvykis, kurio metu ji buvo sužalota, buvo virtuvėje (fotonuotrauka Nr. 5), todėl iš koridoriaus į dešinę patenkama į virtuvę, kurios ilgis yra apie 2,5 m ir plotis yra apie 3 m, matomas virtuvės bendras vaizdas (fotonuotrauka Nr. 6). Žiūrint tiesiai į virtuvę, matomas langas, dešinėje pusėje prie sienos matoma kriauklė, spintelė, dujinė viryklė. Kairėje virtuvės pusėje prie sienos matoma rudos spalvos spinta, šaldytuvas, stalas ir šalia jo stovinti pilkos spalvos kėdė prie lango. J. B. parodo, kad baldų išsidėstymas įvykio dieną buvo toks pats. Toliau J. B. parodo, kad virtuvėje sėdėjo ant kėdės, esančios tarp stalo ir sienos, prie lango (fotonuotrauka Nr. 7). Paaiškina, kad, jai besėdint, žodinio konflikto metu D. K. prieš ją smurtavo, t. y. sudavė ne mažiau tris smūgius į dešinės rankos alkūnės sritį, dešinės pusės šonkaulių sritį, į galvos sritį. Taip pat paaiškina, kad, jam smurtaujant, ji nusisuko į lango pusę ir bandė rankomis dengtis veidą. Kai J. B. pradėjo šaukti, kad nustotų muštis, tada D. K. nustojo tai daryti. Nukentėjusioji parodo, kur stovėjo sugyventinis D. K., kai smurtavo prieš ją (fotonuotrauka Nr. 9). Atstumas tarp stalo ir sienos yra apie 40 cm (fotonuotrauka Nr. 8). Taip pat J. B. paaiškino, kad negali nurodyti, ar tuo metu sugyventinis ją tampė už plaukų. Parodymų patikrinimo vietoje ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 65–74).
Akistatos protokolu užfiksuota kaltinamojo D. K. ir nukentėjusiosios J. B. akistata. Nukentėjusiosios paprašius nurodyti 2025 m. rugpjūčio 9 d. vakaro įvykio aplinkybes, kaip buvo prieš ją smurtaujama, ji parodė, kad laikosi savo duotų ankstesnių parodymų ir nori dar kartą pasakyti, kad besėdint virtuvėje ant kėdės, D. K. pradėjo prieš ją smurtauti, t. y. abejų rankų kumščiais sudavė smūgius į dešinės rankos alkūnės sritį, dešinės pusės šonkaulius, į galvos sritį. Smūgių galėjo būti ne mažiau trys. Kadangi tuo metu ji buvo neblaivi, todėl negali tiksliai nurodyti jų skaičiaus, be to, jam smūgiuojant ji nusisuko į lango pusę ir bandė smūgių išvengti. Ar D. K. tampė ją už plaukų, ji dabar negali nurodyti, nes jos plaukai ir taip slenka, todėl nežino ir nėra tuo tikra, ar tai galėjo padaryti D. K.. Kaltinamasis D. K. nurodė, kad sutinka su nukentėjusiosios atsakymu, nors ankstesnėje apklausoje savo kaltės nepripažino, tačiau šiuo metu tiki, ką nurodo J. B.. Kadangi įvykio metu buvo stipriai neblaivus, galimai galėjo ir neatsiminti visų įvykio aplinkybių. Galimai J. B. buvo blaivesnė ir nurodo tikslesnes įvykio aplinkybes, su kuriomis sutinka. Jis už plaukų J. B. tikrai netampė (1 t., b. l. 75–78).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. B. poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje, krūtinės sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 55).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismo vertinimu, kaltinamojo D. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. D. K. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai J. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, nurodė visiškai pripažįstantis kaltinime nurodytas aplinkybes. Nors ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos 2025 m. rugpjūčio 12 d. metu kaltinamasis D. K. savo kaltės nepripažino, tačiau papildomai apklaustas 2025 m. rugsėjo 24 d. davė naujus parodymus ir savo kaltę pripažino, kiek prisiminė papasakojo įvykio aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, teismas pirminės apklausos metu kaltinamojo duotais parodymais apie tai, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu nesmurtavo, nesivadovauja, kadangi juos paneigė pats kaltinamasis, be to, jų nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas 2025 m. rugsėjo 24 d., tiek bylą nagrinėjant teisme D. K. savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad įvykis buvo rugpjūčio 9 d., jie kartu su sugyventine J. B. vartojo alkoholį, jis buvo daug išgėręs. Neatsimena dėl ko įvyko konfliktas, jie vyksta dažnai. Virtuvėje jis J. B. rankomis sudavė smūgius, neatsimena į kurias vietas. Po to nieko nedarė, jis liko namie, o nukentėjusioji išėjo. Jis po to jos nematė, sukonfliktavę išsiskirstė ir viskas.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirti bei teismo įrodymais pripažinti bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d., apie 01.00 val. nakties, konflikto metu D. K. elgėsi agresyviai, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jai besėdint virtuvėje ant kėdės, D. K. pradėjo prieš ją smurtauti, t. y. abiejų rankų kumščiais sudavė smūgius į dešinės rankos alkūnės sritį, dešinės pusės šonkaulius, į galvos sritį. Smūgių galėjo būti ne mažiau trys. Kadangi tuo metu ji buvo neblaivi, todėl negali tiksliai nurodyti jų skaičiaus, be to, jam smūgiuojant ji nusisuko į lango pusę ir bandė rankomis dengtis veidą. Tokias pat aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pareiškime apie įvykį, akistatos metu, taip pat, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Iš PRĮR išrašų matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., 12.55 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėją J. B. prieš dvi dienas namuose sumušė sugyventinis D. K. Moteriai sumušta galva, skausmai. Nukentėjusiąją pristačius į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, nustatytas krūtinės sumušimas. Kad nukentėjusiajai J. B. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55), kurioje nurodyta, kad J. B. poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje, krūtinės sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nors J. B. tik po daugiau nei paros kreipėsi į policiją bei buvo pristatyta į gydymo įstaigą, tačiau abejoti, kad nukentėjusioji buvo sužalota kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, pagrindo nėra. Kitų aplinkybių, kuriomis nukentėjusioji galėjo būti sužalota, nenustatyta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad D. K. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas J. B. padarytas suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusioji gali būti sužalota ir norėjo taip veikti. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas bei fizinio skausmo sukėlimas.
BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji J. B. buvo kaltinamojo D. K. sugyventinė (partnerė), jie vedė bendrą ūkį.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo D. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui požymiai, todėl pripažintina, jog D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės skyrimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad D. K. byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Svarbu pažymėti, kad D. K. praeityje teistas septynis kartus, šešis iš jų – už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo skiriamos baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmės, tačiau net griežčiausių bausmių skyrimas kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį D. K. asmenybės pavojingumą, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad D. K. teisiamas aštuntą kartą, per trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas du kartus, paskirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 153–159, 160). D. K. psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, tačiau gydėsi, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios D. K. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 174), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamąjį D. K. charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus jam prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymų leidėjo numatytas šios bausmės vidurkis – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagrindo mažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę teismas neįžvelgia. Teismo vertinimu, skirtina laisvės atėmimo bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytos veikos bei kaltinamojo asmenybės pavojingumui, neprieštarauja teisingumo principui.
Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir D. K. skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą, teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti D. K. paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad D. K. sistemingai daro teisės pažeidimus, šešios iš septynių anksčiau jo padarytų nusikalstamų veikų buvo smurtinio pobūdžio, jo atžvilgiu jau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai nepadarė jo elgesiui teigiamos įtakos, teismas sprendžia, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
V. Civilinis ieškinys
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 54,10 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo (1 t., b. l. 83–88, 89–94). Teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes žala buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo D. K. veiksmais, įrodytais paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir 54,10 Eur turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo D. K..
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (DVD kompaktinis diskas), esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Kaltinamasis D. K. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, D. K. pripažinti recidyvistu.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo D. K. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 54,10 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 10 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną (DVD kompaktinį diską), kuri yra saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
