Baudžiamoji byla Nr. 2K-538-788/2015
Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02318-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.26.2.1;
2.1.7.4;
2.1.15.1.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
nukentėjusiajam D. B.,
nuteistajam G. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. (G. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu G. B. išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo G. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (753 Eur) bauda.
Nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: priteista nukentėjusiajam iš G. B. 484 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; pripažinta D. B. teisė į jo reikalavimų atlyginti padarytą turtinę žalą dėl dviračio sugadinimo patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Čiurlionio g. 102, „Vingio“ parke, netoli nuo vasaros estrados, alėjos dalyje, pažymėtoje kaip dviračių takas, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje, praeivių akivaizdoje, patyčiomis, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tyčiniais neteisėtais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams:
nukentėjusiajam D. B., važiavusiam dviračiu ir siekusiam išvengti susidūrimo su dviračių take netikėtai pasirodžiusiais mažamečiais G. B. vaikais, parkritus dviratį staigiai stabdant, jis, pribėgęs prie D. B., garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, tyčiojosi, grasino su juo susidoroti, tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą. Priėjus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, G. B. kartu su šiuo asmeniu gulinčiam D. B. dar sudavė kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be to, G. B., pakėlęs D. B. priklausantį sportinį kalnų dviratį „Scott Scale LTD“, tyčia metė dviratį į žemę ir nepataisomai sulaužė jo rėmą. D. B. mušimo metu buvo sugadinti jam priklausantys daiktai: firmos „Met Stradivarius“ dviratininko šalmas, „Polaroid“ akiniai su dioptrijomis, sportiniai marškinėliai ir šortai. Taip G. B. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įžūliu elgesiu, patyčiomis, fizine prievarta prieš asmenį demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, padarydamas nukentėjusiajam 22 494,60 Lt (6514,89 Eur) turtinės žalos.
Apeliacinės instancijos teismas dėl G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad papildomas G. B. pripažinimas kaltu ir dėl turto sugadinimo yra perteklinis, nes į BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išdėstytą nusikaltimo sudėtį įeina ir turto sunaikinimas, todėl pagal suformuotą teismų praktiką papildomai tokia veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojama.
Nuteistasis G. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė baudžiamojo proceso normas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 20, 320 ir 331 straipsnius), dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Kasatorius pažymi, kad jis vienodai aiškino, jog viešosios tvarkos nepažeidė, nukentėjusiojo nemušė, prašė teismo jį išteisinti arba jo veiką perkvalifikuoti į BK 140 straipsnį. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis tyčia užpuolė kitą asmenį, nes tai prieštarauja jo bei liudytojų parodymams, kitai byloje esančiai medžiagai. Byloje yra nustatyta, kad įvykis įvyko „Vingio“ parko alėjoje, pažymėtoje kaip dviračių takas, kurioje jis ėjo kartu su sutuoktine ir dviem vaikais, kurie važiavo vežimėlyje ir dviratuku; jokių kliūčių, trukdančių pastebėti grupę žmonių, alėjoje nebuvo; visiškai netikėtai, iš nugaros pusės į jų grupę, tarp dviratuko ir vežimėlio rėžėsi nukentėjusysis D. B.. Kasatoriaus manymu, įvyko eismo įvykis: D. B., vairuodamas transporto priemonę (dviratį), važiuodamas dviračių taku, buvo neatsargus ir neatidus kitų eismo dalyvių atžvilgiu, pasirinko nesaugų greitį (tai patvirtino liudytoja O. M.), iš tolo turėdamas objektyvią galimybę matyti žmonių grupę, vairuojamos transporto priemonės greičio nesumažino, pradėjo stabdyti dviratį prieš pat žmonių grupę, nesugebėjo sustabdyti transporto priemonės, įsirėžė į vežimėlį su mažamečiu vaiku (vienas vaikas iškrito iš vežimėlio), kartu su dviračiu vertėsi per galvą ir dviračio priekinį ratą, dėl to buvo sugadintas dviratis ir vairuotojo asmeniniai daiktai (šalmas, akiniai, marškinėliai). Tokiais veiksmais D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnyje.
Kasatorius pripažįsta, kad po eismo įvykio pasakė keletą nemalonių vairuotojui frazių (pavadino nenormaliu ir idiotu), tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo, viešosios tvarkos nepažeidė (pats nukentėjusysis grasino: „jums bus labai blogai“, o liudytoja V. S. pasakė: „taip jums rusams ir reikia“, dėl to kyla abejonių šios liudytojos objektyvumu). Po susidūrimo jis paėmė vieną vaiką ant rankų, todėl mušti nukentėjusiojo negalėjo; prie jų pribėgo labai daug žmonių, todėl pasakyti, kas mušė D. B., jis negali. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. B. parodymai yra nuoseklūs, nes jis skirtingai aiškino keliese jį mušė (tai keturiese, tai dviese), kas metė dviratį (tai kasatorius, tai kitas nenustatytas asmuo). Liudytojos O. M. ir V. S. incidentą matė iš tolo (100–200 m atstumu), todėl jų parodymai yra prieštaringi ir neduoda pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-110/2013">2K-110/2013</a>).
Pasak kasatoriaus, net jeigu ir būtų nustatyta, kad esant nagrinėjamai situacijai vaikų tėvas sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam, jo veika negalėtų būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes tokie spontaniški asmens veiksmai sukelti paties nukentėjusiojo neteisėtais, rizikingais veiksmais ir nukreipti konkrečiai prieš žmogų, sukėlusį eismo įvykį, o ne prieš visuomenę. Tokio asmens veiksmuose nėra tyčios pažeisti viešąją tvarką, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal atsiradusius padarinius – pagal BK 140 straipsnį. Be to, jo veiksmuose yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) ir 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte (veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai). Tokia kasatoriaus ir jo gynėjo pozicija buvo išsakyta abiejų instancijų teismuose; apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė, taip iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas.
Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl jam pateikto kaltinimo pagal BK 187 straipsnį yra neargumentuotas, prieštaringas ir nepagrįstas, suvaržantis jo teises civiliniame procese. Viena vertus, teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažino nukentėjusiojo teisę į jo reikalavimo dėl materialinės žalos (už sportinio kalnų dviračio sugadinimą) atlyginimo patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad G. B. (kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu) įžūliu elgesiu, patyčiomis, fizine prievarta prieš asmenį demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė nukentėjusiajam turtinės žalos už 22 494,60 Lt. Pasak kasatoriaus, nurodydamas nuosprendyje, kad jis padarė nukentėjusiajam 22 494,60 Lt turtinę žalą, teismas konstatavo faktą, kad jis (kasatorius) padarė žalą ir kad dviračio kaina yra nustatyta (kaltinime pagal BK 187 straipsnį buvo nurodyta dviračio vertė 20 820 Lt). Toks sprendimas yra nelogiškas, prieštaringas ir faktiškai sukuria prejudicinį faktą, t. y. kad nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka nukentėjusiajam nereikia įrodinėti civilinio ieškinio.
Kasatorius, pasisakydamas dėl turto sugadinimo, teigia, kad D. B. eismo įvykio vietoje apie sugadintą dviratį neminėjo; nei kasatorius, nei liudytojos O. M. ir V. S. apie sugadintą dviratį negirdėjo ir sugadinimų nematė; dviratis buvo pateiktas apžiūrai ikiteisminio tyrimo pareigūnams tik 2013 m. gegužės 31 d., dėl to kelia pagrįstų abejonių nustatyti dviračio sugadinimo laikas ir vieta. Liudytojos O. M. ir V. S. negalėjo tiksliai nurodyti, kas konkrečiai numetė dviratį ir kur (ant asfalto, žolės, gulinčio žmogaus). Be to, tai buvo kalnų dviratis, kurio konstrukcija ir detalės stipresni negu paprasto. Yra didelė tikimybė, kad dviratis buvo sugadintas būtent dviratininkui verčiantis per priekinį ratą. Siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus, ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas prašymas atlikti transporto trasologinę ekspertizę, tačiau jis buvo atmestas. Nors pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį skirti trasologinę ekspertizę, ji nebuvo atlikta nesant tiesioginio objekto – dviračio rėmo, taip buvo prarasta galimybė įrodyti, kad dviratis buvo sugadintas eismo įvykio metu. Pasak kasatoriaus, darytina išvada, kad dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnį turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas automatiškai perkelti kaltinimą pagal BK 187 straipsnį į 284 straipsnio dispoziciją, nustatant konkrečiai padarytos žalos sumą bei nurodant nuketėjusiajam įrodinėti jam padarytą žalą civilinio proceso tvarka, yra neteisėtas, neatitinka byloje esančių įrodymų (BK 20 straipsnis).
Nuteistojo G. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 20, 331 straipsnių reikalavimų laikymosi
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso normas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 20 ir 331 straipsnius), nes rėmėsi ne nuosekliais jo paties parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga, bet nenuosekliais nukentėjusiojo D. B. parodymais, dėl to nepagrįstai nustatė, kad jis tyčia užpuolė nukentėjusįjį, vartojo necenzūrinius žodžius ir pažeidė viešąją tvarką, t. y. ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes bei išvadas dėl įrodymų vertinimo.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir abiejų instancijų teismų sprendimus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė kaltinamąjį G. B., nukentėjusįjį D. B., liudytojas O. M., V. S., N. B., ištyrė 2013 m. rugsėjo 12 d. akistatos tarp kaltinamojo G. B. ir nukentėjusiojo D. B. protokolą, 2012 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinį pranešimą, 2013 m. gegužės 16 d. specialisto išvadą Nr. G 1384/13(01), paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros PKS protokolą, daiktų apžiūros protokolą bei kt. ir, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatavo, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo D. B. apeliacinius skundus, dar kartą įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad teismas, išteisindamas G. B., išimtinai vadovavosi jo paties parodymais, bet neįvertino visų byloje esančių objektyvių duomenų: nukentėjusiojo, liudytojų O. M., V. S. parodymų, 2013 m. gegužės 16 d. specialisto išvados, asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolų, akistatos protokolo, apžiūros protokolo ir kt., kurių visetas atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą ir pagrįstai leidžia atmesti G. B. gynybinę versiją. Pažymėtina, kad ir pats kasatorius pripažįsta, jog buvo iškilęs konfliktas su nukentėjusiuoju, kai šis stabdydamas dviračiu rėžėsi į jo vaikų vežimėlius, kad jis sakė nukentėjusiajam, jog šis nenormalus, idiotas, kad matė, kaip kažkas mušė nukentėjusįjį, tačiau neigė pats naudojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą bei sugadinęs jo turtą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė D. B. protokolą-pareiškimą, akistatos su kaltinamuoju protokolą, o jo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, lygino su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir padarė išvadą, kad jo parodymuose apie prieš jį naudojusių fizinį smurtą asmenų ir jų suduotų smūgių skaičių, smurto pobūdį, sugadintus daiktus esminių prieštaravimų bei netikslumų nėra. Šis teismas taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir įvykio vietoje buvusių nesuinteresuotų liudytojų O. M. ir V. S. iš esmės nuoseklūs ir kategoriški parodymai apie tai, kad jos matė, kaip G. B. (kartu su kitu nenustatytu asmeniu) spardė nukentėjusįjį ir pakėlęs numetė jo dviratį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas liudytojos N. B. (nuteistojo sutuoktinės) parodymus atmetė, nes jie prieštarauja bylos duomenims ir duoti asmens, suinteresuoto bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių išsamios ir logiškos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.
Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog jo veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiojo dviratis. Protokole-pranešime, kuriuo nukentėjusysis pranešė apie nusikalstamą veiką, užfiksuota, kad įvykio metu jis ne tik buvo sumuštas, bet sulaužytas ir jo dviratis, sudaužytas šalmas, sugadinta apranga (T. 1, b. l. 14). Liudytojos O. M. ir V. S. kategoriškai patvirtino, kad jos matė, kaip nuteistasis pakėlęs nukentėjusiojo dviratį jį numetė, o nukentėjusysis sakė, kad jo dviratis labai sugadintas (T. 1, b. l. 48–50, 52; T. 2, b. l. 186, 202). 2013 m. gegužės 31 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota, kad sportinis kalnų dviratis „Scott Scale LTD“ nepataisomai sugadintas, nes sulaužytas jo rėmas (T. 1, b. l. 24, 28–36). Pagrįstai nustatyta, kad nuteistojo neteisėtais veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiojo dviratis.
Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimo nuostatų, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeidė, apkaltinamąjį nuosprendį surašė laikydamasis BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasatorius teigia, kad netgi ir nustačius, jog esant nagrinėjamai įvykio situacijai jis, būdamas tėvas, ir sudavė smūgius nukentėjusiajam, jo veiksmai negalėtų būti kvalifikuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes jie buvo sukelti paties nukentėjusiojo rizikingais veiksmais ir nukreipti konkrečiai tik prieš tą asmenį, o ne prieš visuomenę, todėl turėtų būti kvalifikuojami tik pagal BK 140 straipsnį. Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų, pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais), kilo neigiami padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2006">2K-243/2006</a>, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).
Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas ne vien tik dėl chuliganiškų paskatų ir asmeninių ar kitokio pobūdžio motyvų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. paskatų buvimas ne visuomet neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai kaltininkas viešoje vietoje sprendžia jam iškilusias problemas tokiu būdu, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-126/2006">2K-126/2006</a>, 2K-159/2009, 2K-410/2012 ir kt.)
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nustatytomis aplinkybėmis G. B. pažeidė viešąją tvarką. G. B. dienos metu viešoje vietoje – parke – aplinkinių akivaizdoje tyčia atliko nusikalstamus veiksmus: vartojo necenzūrinius žodžius, naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, ir sugadino jo turtą. Tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Įžūlus elgesys gali reikštis ir kaip fizinis smurtas prieš žmogų. Aplinkybė, kad nuteistasis smurtavo dėl nukentėjusiojo elgesio, kuris, nuteistojo manymu, buvo netinkamas, nagrinėjamu atveju nepaneigia įžūlaus elgesio požymio. Tokiais veiksmais neabejotinai buvo sukelti nusikalstami padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes nuteistojo (veikusio su nenustatytu asmeniu) neteisėti veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laiką, juos matė aplinkiniai (liudytojos O. M., V. S., neprisistatęs asmuo, kuris užfiksavo nuteistojo automobilio numerius, kiti asmenys), jie buvo šokiruoti tokio elgesio, sutrikdytas jų poilsis. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad G. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų ne tik bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir sugadintas jo turtas, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pasakytina ir tai, kad G. B. veiksmai pagrįstai nekvalifikuoti pagal sutaptį su BK 187 straipsnio 1 dalimi, nes BK 284 straipsnio 1 dalis apima svetimo turto sugadinimą, padarytą nesant kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Dėl kasatoriaus nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, nors jo veiksmai buvo sukelti rizikingo ir neteisėto nukentėjusiojo elgesio – šis parko alėjoje, pažymėtoje kaip dviračių takas, važiavo dviračiu nesaugiu greičiu, buvo neatidus, nesugebėjo sustabdyti ir netikėtai iš nugaros pusės įvažiavo į vežimėlį, kuriame buvo nuteistojo mažametis vaikas.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos kaltininko veiksmų prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti tokią asmens reakciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-446/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-446/2010">2K-446/2010</a>, 2K-386/2012). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87/2007">2K-87/2007</a>).
Nagrinėjamu atveju teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiojo D. B. veiksmai buvo rizikingi (provokuojantys) ar neteisėti. Nustatyta, kad incidentas įvyko Vilniuje, Vingio parke, specialiai pritaikytame dviračių take, kuriuo nuteistasis ėjo su mažamečiais vaikais; nukentėjusysis, kuris važiavo šiuo taku sportiniu kalnų dviračiu, išvažiavęs iš už posūkio, pamatė ant šio tako einančią grupę žmonių su vaikais ir norėdamas jų nesužaloti, staigiai stabdė dviratį ir dėl to pargriuvo; nuteistojo vaikai sužaloti nebuvo (nuteistasis priešingai netvirtina). Toks nukentėjusiojo elgesys nelaikytinas nei rizikingu, nei priešingu teisei. Be to, bylos aplinkybės nepatvirtina ir nuteistojo didelio susijaudinimo būsenos. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs minėtų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
Dėl turtinės žalos dydžio
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad jis padarė nukentėjusiajam 22 494,60 Lt turtinę žalą, konstatavo ir faktą, kad dviračio kaina yra nustatyta (20 820 Lt). Šis faktas turi prejudicinę galią, dėl to, teismui perdavus turtinės žalos atlyginimo už sugadintą dviratį dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, kasatoriaus manymu, nukentėjusiajam nereikės įrodinėti civilinio ieškinio dydžio. Šis kasacinio skundo teiginys pagrįstas.
Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo prašė priteisti turtinę žalą ir už sportinio kalnų dviračio „Scott Scale LTD“, kurio vertė (20 820 Lt), sugadinimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl neteisėtų G. B. veiksmų buvo sugadintas dviratis, tačiau neatidėjus bylos nagrinėjimo ir neatlikus papildomų veiksmų, neapklausus specialisto, neišreikalavus papildomų dokumentų, nėra galimybės nustatyti realaus padarytos žalos dydžio. Dėl to teismas pagrįstai BPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažino nukentėjusiajam teisę į jo reikalavimų atlyginti padarytą turtinę žalą dėl dviračio sugadinimo patenkinimą, o šio reikalavimo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita vertus, nustatomojoje nuosprendžio dalyje teismas konstatavo, kad G. B. padarė nukentėjusiajam 22 494,60 Lt (6514,89 Eur) turtinę žalą, taigi įtraukė į žalos dydį ir visą nukentėjusiojo nurodytą dviračio vertę, kurios nesugebėjo tiksliai nustatyti nagrinėdamas civilinį ieškinį. Tokia situacija iš tiesų yra prieštaringa, todėl taisytina šalinant iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę dėl turtinės žalos padarymo dydžio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę dėl nukentėjusiajam D. B. padarytos turtinės žalos dydžio – 22 494,60 Lt (6514,89 Eur).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Aurelijus Gutauskas
Olegas Fedosiukas
