Civilinė byla Nr. e3K-3-231-684/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13028-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.33.1, 2.6.1.6.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BET Invest“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Languvita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BET Invest“ dėl sandorių (mokėjimo pavedimų) pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. M. ir V. Š.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ir kreditorių teisių gynimą ginčijant skolininko sudarytus sandorius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė BUAB „Languvita“ prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės sudarytus vienašalius sandorius: 2017 m. sausio 11 d. 1573 Eur mokėjimo pavedimą atsakovei; 2017 m. kovo 6 d. 500 Eur mokėjimo pavedimą atsakovei; 2017 m. kovo 30 d. 1620 Eur mokėjimo pavedimą atsakovei; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 4693 Eur ieškovei, o atsakovei suteikti teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimą ieškovei; priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.
3. Ieškovės bankroto administratorius nustatė, kad ieškovė, 2016 m. gruodžio 31 d. būdama nemoki, 2017 metais atsakovės naudai atliko 4693 Eur sumą sudarančius tris banko pavedimus, atsiskaitydama už patalpų nuomą. Ieškinys grindžiamas teigiant, kad ieškovė, atsiskaitydama su atsakove, neatsiskaičiusi su pirmesnės eilės kreditoriais, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, neturėdama pakankamai lėšų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų atsiskaitymo eiliškumą, todėl ieškovės atlikti ginčo atsiskaitymai su atsakove pripažintini negaliojančiais kaip pažeidžiantys kreditorių teises.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas konstatavo, jog viešai prieinamuose duomenyse nebuvo informacijos apie blogėjančią ieškovės finansinę padėtį, šią išvadą pagrindžia ieškovės atstovo paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad viešame registre nebuvo pateikti įmonės 2016 metų finansiniai dokumentai. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, nes nepateikta įrodymų, pagrindžiančių tai, kad atsakovė, kaip verslininkė, ginčijamų mokėjimo pavedimų atlikimo metu žinojo apie galimą ieškovės nemokumą. Atsakovė neturėjo jokių duomenų, kad skolininkė, sudarydama ginčijamus sandorius, gali būti nesąžininga kitų kreditorių atžvilgiu, todėl, nors ir būdama verslininkė, nepažeidė savo atsargumo pareigos ir negali būti laikoma nesąžininga vien dėl to, kad prieš sudarydama ginčo sandorius, kurie atitiko įprastą verslo praktiką, nepatikrino viešų duomenų. Priešinga išvada prieštarautų elementariai verslo logikai ir nusistovėjusiems įprastiems verslo santykiams, kad šalys viena kitą laiko sąžiningomis ir tikisi, jog sandoriai sudaryti tam, kad būtų sąžiningai įvykdyti.
6. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovės reikalavimą mokėjimo pavedimus pripažinti negaliojančiais, sudarytus prieštaraujant CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintai imperatyviai nuostatai. Nors ieškovė ginčo sandorių sudarymo metu jau buvo nemoki, bet, net esant ankstesniems kreditorių reikalavimams ieškovei, yra reikšminga tai, kad ieškinį reiškė ne aukštesnės eilės ieškovės kreditoriai nei atsakovė, bet pati skolininkė – ieškovė UAB „Languvita“, todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-403/2018">3K-3-313-403/2018</a>, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog atsiskaitant su UAB „BET Invest“, kaip viena kreditorių, buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnio 2 dalimi reglamentuojamas atsiskaitymo pagal tos pačios eilės reikalavimus eiliškumas.
7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą ir tenkino ieškinį: pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės BUAB „Languvita“ 2017 m. sausio 11 d., 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimus, sudarančius 4693 Eur sumą; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „BET Invest“ 4693 Eur ieškovei BUAB „Languvita“, o atsakovei suteikė teisę dėl šios sumos pareikšti kreditoriaus reikalavimą ieškovei; priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų procesines palūkanas.
8. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ginčijamų sandorių (mokėjimų) atlikimo metu ieškovė jau buvo nemoki, t. y. neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog ieškinį šiuo pagrindu pareiškė ne ieškovės kreditorius, o pati skolininkė (ieškovė), bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-403/2018">3K-3-313-403/2018</a>. Ginčo atveju ieškovė turėjo pirmesnės eilės kreditorių, palyginus su atsakove, pakankamai pinigų atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais ieškovė neturėjo, todėl ginčijamais sandoriais (mokėjimais) buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi neaktualia šiam ginčui kasacinio teismo praktika. Nurodyta kasacinio teismo nutartimi buvo sprendžiamas ginčas tarp tos pačios eilės kreditorių reikalavimų (neproporcingai buvo dengiamos skolos paskutinės eilės kreditoriams), todėl kasacinis teismas išaiškino, jog tokiu atveju tokiu pagrindu ieškinį turi reikšti ne bankroto administratorius, o kreditorius, kurio teisės tariamai buvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčijamų sandorių (mokėjimų) sudarymo metu buvo skolinga ir darbuotojams, ir valstybės biudžetams, t. y. pirmesnės eilės kreditoriams nei atsakovė, todėl tokį ieškinį visų kreditorių vardu turi teisę reikšti ir įmonės bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDU4LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-458-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-458-687/2018">e3K-3-458-687/2018</a>).
9. Be to, kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, dėl kitų actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygų nepasisakė. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana sąlygos. Ieškovei esant nemokiai, ginčijamais sandoriais (mokėjimais) atsakovei buvo suteikta pirmenybė padengti ieškovės skolą, o tai įstatyme preziumuojama kaip atskiras kreditoriaus teisių pažeidimo konstatavimo pagrindas. Taigi faktinės bylos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ginčijami sandoriai (mokėjimai) turėjo būti pripažinti negaliojančiais šiuo pagrindu.
10. Verslininkui jo veikloje keliami aukštesni reikalavimai. Duomenys apie kitos sandorio šalies – verslo partnerio finansinę padėtį gali būti gaunami sandorio šalims ar jų atstovams bendraujant, iš registrų ir kitų oficialių ar privačių šaltinių, todėl atsakovė kaip verslo subjektas turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti apie ieškovės finansinę būklę. Interneto svetainėse www.rekvizitai.lt. ir www.creditinfo.lt yra viešai prieinama informacija apie įmonės kreditingumą, skolas, finansinius įsipareigojimus ir pan. Tai įrodo, kad apie ieškovės turtinę padėtį atsakovei turėjo būti žinoma.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą; taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą – įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei sumą, sumokėtą įvykdant skundžiamą sprendimą; priteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu (nurodytos nutarties 50 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl trijų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais CK 6.9301 straipsnio pagrindu pateikė ieškovės bankroto administratorius, t. y. subjektas, kuris neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu.
11.2. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės nesąžiningumą motyvavo argumentu, kad atsakovė, kaip verslo subjektas, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti viešai prieinama informacija apie ieškovės finansinę būklę. Tokia pozicija nepagrįsta. Ieškovės 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui niekada nebuvo pateikti. Byloje nepateikta įrodymų, kad viešoje erdvėje buvo daug ir lengvai prieinamos informacijos arba atsakovei iš akivaizdžių aplinkybių turėjo būti aišku, jog skolininkė yra galimai nemoki ir negali atsiskaityti su kitais kreditoriais. Kreditoriaus reikalavimai skolininkui nedelsiant įvykdyti skolinius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminai seniai suėję, ir tai, kad verslininkui keliami didesni reikalavimai, nepažeidžiant įstatymų, domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, patys savaime negali būti vertinami kaip įrodantys kreditoriaus nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-403/2018">3K-3-313-403/2018</a>, 51 punktas). Ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei už patalpų nuomą buvo būtini, ieškovei siekiant užtikrinti savo vienintelės veiklos vietos (gamybinės bazės) ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, todėl, vadovaujantis elementaria verslo logika, šie mokėjimai už patalpų nuomą buvo pagrįsti. Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliania pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE5LTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-119-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-119-421/2016">e3K-3-119-421/2016</a>, 22 punktas).
12. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
13. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkino, taikydamas CK 6.9301 bei 6.66 straipsniuose (actio Pauliana) įtvirtintas nuostatas. Atsakovės kasaciniame skunde akcentuojamas netinkamas šių teisės normų aiškinimas ir taikymas. Kasaciniame skunde keliami minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai apibrėžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymo, kai įmonės bankroto administratorius ginčija iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą įskaitymo sandorį
14. Nustatyta, kad ieškovei bankroto byla iškelta 2017 m. liepos 12 d. Įmonės bankroto administratorius ginčija tris nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, sudarytus ieškovės vienašalius sandorius – 4693 Eur sumos mokėjimo pavedimus. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pripažino ieškovės teisę sandorius ginčyti CK 6.9301 straipsnio pagrindu bei konstatavo, kad ieškovė, sudarydama sandorius, kurių pagrindu banko pavedimais atsiskaitė su atsakove už patalpų nuomą, prieš tai neatsiskaičiusi su pirmesnės eilės kreditoriais, pažeidė CK 6.9301 imperatyvia forma nustatytą atsiskaitymo eiliškumo reguliavimą.
15. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo pateiktas CK 6.9301 straipsnio aiškinimas ir taikymas pripažįstant įmonės bankroto administratoriaus teisę reikšti ieškinius šio straipsnio pagrindu neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos.
16. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo teisės, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-403/2018">3K-3-313-403/2018</a> pateiktu CK 6.9301 straipsnio aiškinimu ir taikymu. Šioje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ieškinys buvo pareikštas įmonės bankroto administratoriaus iniciatyva, ieškinys patenkintas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį, kurį pareiškė ne ieškovės kreditorės, bet pati ieškovė – bankrutavusi įmonė, vadovaujantis CK 6.9301 straipsniu (nurodytos nutarties 40 punktas).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus kompetencijos reikšti ieškinius CK 6.9301 straipsnio pagrindu toliau plėtojama išplėstinių teisėjų kolegijų lygmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nurodytose išplėstinių teisėjų kolegijų nutartyse akcentuojama, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė.
18. CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reguliavimo principai, tarp jų – sutarties laisvės ir nesikišimo į privačius santykius, suponuoja, kad įstatyme įtvirtintų draudimų negalima aiškinti per plačiai įstatyme tiesiogiai nenustatytiems civiliniams santykiams. Pagal minėtą suformuotą kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant CK 6.9301 straipsnį, ši teisės norma nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirta bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu.
19. Nurodytų motyvų pagrindu kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įmonės bankroto administratoriaus kompetencijos reikšti ieškinį CK 6.9301 straipsnio pagrindu atitinka kasacinio teismo praktiką – administratorius tokios teisės neturi (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl actio Pauliana sąlygų ginčo teisiniuose santykiuose taikymo
20. Ieškovės bankroto administratorius, reikšdamas reikalavimą dėl iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų ieškovės vienašalių sandorių nuginčijimo, savo reikalavimą grindė ir CK 6.66 straipsniu.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393/2012">3K-3-393/2012</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Tokiu būdu pagrįstai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė dėl CK 6. 66 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje.
23. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų CK 6.66 straipsnyje nustatytų visumos sąlygų – atsakovės nesąžiningumo, neanalizavo kitų CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija pagrįsta, nes sandorio pripažinimas negaliojančiu galimas tik nustačius aptariamame straipsnyje nustatytų sąlygų visumą.
24. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis).
25. Nesąžiningumo prezumpcijos taikymo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CK 6.67 straipsnis). Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatomi faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai pažeidžiant kreditoriaus interesus perleidžiamas turtas.
26. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atsakovės nesąžiningumą priimant ieškovės atliekamus mokėjimus nurodė, kad atsakovė, kaip verslo subjektas turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti ieškovės finansine būkle – tokią informaciją, teismo vertinimu, atsakovė būtų galėjusi gauti interneto svetainėse www.rekvizitai.lt, www.creditinfo.lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, sudarant ieškovės ginčijamus vienašalius sandorius, viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nebuvo duomenų apie blogėjančią ieškovės finansinę būklę; teismas, nustatė, kad viešame registre ieškovės 2016 m. finansiniai dokumentai nebuvo pateikti. Kitų aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti apie finansines ieškovės problemas atsiskaitymo su ja metu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės nesąžiningumo negali būti pripažinta pagrįsta.
27. Nagrinėjamo teisinio santykio šalis siejo verslo santykiai. Verslo santykių specifikos reikšmė, sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų viseto, pripažįstama ir teismų praktikoje. Kasacinio teismo konstatuota, jog actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>).
28. Apibendrinant, kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos atliktu aplinkybių vertinimu ir atitinkamai teismo išvada nepripažinti atsakovės nesąžiningumo atsiskaitymo su ieškove santykyje. Vadinasi, nenustačius actio Pauliana sąlygų taikymo visumos, apeliacinės instancijos teismo sprendimas patenkinti ieškinį yra nepagrįstas, todėl naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo įvykdymo atgręžimo
29. Atsakovė kasaciniame skunde pateikė prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą. Po procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo byloje įvyko nevienkartinis ieškovės teises turinčių asmenų pasikeitimas. Dėl šios priežasties, nagrinėjant nurodytą atsakovės prašymą, gali būti aktualūs ne tik teisės taikymo, bet ir faktiniai aspektai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis 5 dalis, 762 straipsnis 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą.
Klausimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
