Civilinė byla Nr. e3K-3-245-403/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03924-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.12.12.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovams R. S., V. S., S. S. dėl teisės atlikti statybos darbus nesant bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P. (K. P.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teisės į tinkamą teismo procesą užtikrinimą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti jam teisę atlikti drenažo sistemos įrengimo darbus pagal Projektavimo studijos,,Arch box“ parengtą paviršinių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) išdėstymo schemą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo.
3. Ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1613/3726 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl nuolatinės vandens pertekliaus problemos minėtame žemės sklype yra būtina įrengti drenažo sistemą. Ieškovas kreipėsi į bendraturčius dėl drenažo sistemos įrengimo sutikimo, atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo išsiųsti pranešimai apie planuojamus drenažo įrengimo darbus, pateiktas drenažo darbų įrengimo projektas. K. P. sutiko, kad žemės sklype būtų atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai, tačiau atsakovai R. S. ir V. S. sutikimo įrengti drenažo sistemą nepasirašė, o S. S. pozicija dėl N. K. pareikšto ieškinio nebuvo žinoma. Nurodė, kad atsakovams buvo pateikti tinkami dokumentai dėl norimų įteisinti darbų, tačiau atsakovai R. S. ir V. S. ieškovui sutikimo be jokios svarios priežasties, vien dėl konfliktinių kaimynų tarpusavio santykių nedavė.
4. Atsakovai R. S. ir V. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutiko ne su ieškovo teise spręsti paviršinių nuotekų surinkimo problemą, bet su pasirinktu šios problemos sprendimo būdu. Naudojimosi tvarka bendru žemės sklypu tarp visų jo bendraturčių yra nustatyta ir įregistruota viešame registre. Šis žemės sklypas yra su nuolydžiu, aukščiausioje šiaurinėje dalyje – 17,53 m, o žemiausioje, pietinėje, prie (duomenys neskelbtini) g. – 11,11, t. y. apie 6 m nuolydis. Atsakovų naudojamos žemės sklypo dalys (B1, E1 ir B2) yra žemiausioje sklypo dalyje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovai nurodė, jog pasirinktas problemos sprendimo būdas nėra pakankamai atskleistas ir yra abstraktaus pobūdžio, t. y. žemės sklypo schemoje nurodyta tik norimos įrengti drenažo sistemos (inžinerinių, nuotekų) tinklų išdėstymo vieta (pradžia, trasos bei vandens išleistuvo vieta). Iš schemos nėra aišku, kodėl pasirinkta tokia sistemos pradžia bei tokia vandens išleistuvo vieta, nėra pateikti jokie paaiškinimai, kokiu būdu bus sprendžiamas sukaupto vandens išleidimas (nubėgimas). Atsižvelgiant į tai, kad visas bendras žemės sklypas yra su tos pačios krypties nuolydžiu, t. y. link (duomenys neskelbtini) g., tikėtina, kad ieškovas pasirinko netinkamą vandens išleidimo vietą, nes joje iš visos aukštesnėje vietoje esančios žemės sklypo dalies susikaupęs vanduo didesniu srautu tekės per atsakovų naudojamas bendro žemės sklypo dalis BI, E1 ir B2. Tokia išvada darytina, nes ieškovo nurodytoje schemoje nėra pavaizduotas šios ketinamos įrengti sistemos prijungimas prie greta jų sklypo esančios (duomenys neskelbtini) m. lietaus nuotekų sistemos. Todėl ieškovo ketinimai esmingai pažeistų atsakovų interesus, nes šie nebegalėtų pagal paskirtį naudotis savo žemės sklypo dalimis B1, E1 ir B2. Pažymėjo, jog tikrovėje ieškovo atlikti žemės kasimo darbai skiriasi nuo brėžinyje nurodytos linijos, todėl atsakovams nėra iki galo aiškūs tikrieji ieškovo ketinimai. Nurodė, kad ieškovo veiksmai iš esmės yra savavališki, prieštaraujantys gerai moralei bei esmingai pažeidžiantys atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises. Atsakovai nurodė, jog įrengiant paviršinių nuotekų susirinkimo sistemą būtina žinoti konkrečias jos technines charakteristikas, ypač susijusias su nuotekų priimtuvu, nes tik tokiu atveju galima svarstyti, ar jis nepersipildys ir nebus užtvindyti gretimi sklypai ar jų dalys bei teritorijos.
5. Atsakovė S. S. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei R. S. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, dalyvaujančių byloje šalių paaiškinimus, specialisto pateiktus duomenis apie gruntinio vandens charakteristikas (duomenys neskelbtini) regione, pripažino, jog labiau tikėtina, kad ieškovo planuojami atlikti statybos darbai gali turėti neigiamos įtakos atsakovų R. S. ir V. S. teisėms ir teisėtiems interesams, galimybėms naudotis bendru bendraturčiu sutarimu valdoma bendro sklypo dalimi.
8. Teismo vertinimu, iš pateiktų duomenų nebuvo galimybės nustatyti, kokie konkrečiai statybos darbai bus atliekami, kokia jų apimtis bei techniniai sprendiniai, jų įtaka bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie konfliktiškus bendraturčių santykius, aplinkybes, jog ieškovo pateikti duomenys apie planuojamus statybos darbus yra abstraktaus pobūdžio, padarė išvadą, jog ieškovas reikalavimo atskleisti planuojamus statybos darbus bendraturčiams neįvykdė.
10. Teismo vertinimu, atsakovai įrodė, jog ieškovo siekis atlikti statybos darbus schemoje pateiktu būdu gali turėti neigiamos įtakos bendraturčių teisėms. O kadangi ieškovas turi alternatyvias galimybes įrengti drenažo sistemą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte, teismo nuomone, atsakovų nesutikimas per se (savaime) nepaneigia jo teisės į statybą, nevaržo jo galimybių įgyvendinti nuosavybės teises.
11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino ieškovui teisę atlikti drenažo sistemos įrengimo darbus pagal Projektavimo studijos,,Arch box“ parengtą paviršinių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) išdėstymo schemą žemės sklype (duomenys neskelbtini) be bendraturčių sutikimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei S. S. (91/1242 dalis), K. P. (259/1863 dalis), N. K. (1613/3726 dalis) ir R. S. bei V. S. (661/1863 dalis). Nustatyta naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka.
13. Šioje byloje atsakovai V. S. ir R. S. teigė, kad ieškovo siekiami atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai iš esmės pažeidė jų teises, nes dėl sklypo nuolydžio surinktas drenažo vanduo nutekės į šių atsakovų naudojamą sklypo dalį.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktas bendraturčiams priklausančio žemės sklypo planas nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovų įrodinėjamas aplinkybes. Tai, kad atsakovų naudojamo žemės sklypo dalis aukščio prasme yra žemiau ieškovo naudojamos sklypo dalies, kurioje ieškovas nori įrengti vandens išleistuvo vietą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog drenažo sukauptas vanduo užlies atsakovų naudojamą sklypo dalį. Atsakovai, išskyrus subjektyvius paaiškinimus, nepateikė įrodymų, kad ieškovas neturi objektyvios galimybės įrengti techniškai tvarkingos bei tinkamai funkcionuojančios drenažo sistemos.
15. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai patvirtino, kad jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, esančioje už ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies C1/69, kurioje pagal pateiktą schemą planuojama įrengti surinkto drenažo vandens išleistuvo vietą, taip pat natūraliai susikaupia perteklinis vanduo, tačiau jokių veiksmų, kad išspręstų šią problemą, atsakovai nesiėmė, ir priežasčių, kodėl nieko nedarė, nenurodė. Toks atsakovų neveikimas (susikaupusio vandens nešalinimas) apeliacinės instancijos teismui sudarė prielaidas abejoti argumentų, kuriais įrodinėjamas atsakovų teisių pažeidimas, pagrįstumu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atsakovė S. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais:
16.1. Apeliacinės instancijos teisme apeliacinio skundo nuorašas ir pranešimas apie bylos nagrinėjimą atsakovei buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), o ne jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad byloje buvo paduotas apeliacinis skundas ir byla išnagrinėta, atsakovė sužinojo gavusi Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuris buvo išsiųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė teigia, kad ji nebuvo informuota nei apie apeliacinio skundo padavimą, nei apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl jai nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytai. Tai, atsakovės manymu, yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas argumentais:
17.1. Nors S. S. buvo įtraukta į bylą kaip atsakovė, tačiau ieškovo planuojami statybos darbai šios atsakovės teisėms bei pareigoms jokios įtakos realiai neturėtų, nes jokie statybos darbai per jos naudojamą žemės sklypo teritoriją nebūtų vykdomi.
17.2. Teisinis pagrindas taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą būtų tada, kai būtų nustatytos visos trys sąlygos: byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui ir toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe.
17.3. Atsakovė apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme buvo informuota tinkamai ir šio fakto neginčija. Pirmosios instancijos teisme atsakovė savo procesinėmis teisėmis bei pareigomis bylos nagrinėjimo metu visiškai nesinaudojo: atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdžius neatvyko, prašymų bylą nagrinėti jai nedalyvaujant neteikė. Atsakovei buvo įteiktas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau apeliacinio skundo ji neteikė. Tai įrodo, kad atsakovė savo laisva valia, sąmoningai nusprendė nepasinaudoti savo procesinėmis teisėmis byloje ir nepageidavo būti išklausyta.
17.4. Teisės būti išklausytam pažeidimas neturėtų būti suprantamas formaliai ir ši teisė negali būti laikoma pažeista, jei asmuo akivaizdžiai ja nesinaudojo. Kasaciniame skunde taip pat nenurodoma argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepagrįstas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo
18. Nagrinėjamoje byloje atsakovė kelia klausimą dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 317 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, nes, priėmęs ieškovo apeliacinį skundą, neišsiuntė apeliacinio skundo kopijos atsakovei. Atsakovė teigia, kad ji nebuvo informuota nei apie apeliacinio skundo padavimą, nei apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
19. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė. Į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išdėstytas nuostatas dėl asmens teisės į tinkamą procesą užtikrinimo turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant ir civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTYtMzEzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-16-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-16-313/2019">e3K-7-16-313/2019</a> 16–22 punktus).
20. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus ginant savo interesus – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.
21. Teismų praktikoje yra nuosekliai pabrėžta, kad tinkamo proceso principas reikalauja, jog teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas. Taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtinas reikalavimas siekiant teisingai išspręsti ginčą (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Atitinkamai ir CPK yra įtvirtinti tinkamo proceso užtikrinimo reikalavimai, kurių laikytis turi visi teismai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-695/2019">e3K-3-351-695/2019</a> 24 punktą).
22. Minėto pobūdžio reikalavimo užtikrinimo poreikį pabrėžia ir EŽTT, nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, esantis sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98, par. 72). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje, kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04, par. 25). Taigi siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis tinkamai informuoti apie procesą ir taip suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04, par. 24; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193/2010">3K-3-193/2010</a>; 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-695/2019">e3K-3-351-695/2019</a> 25 punktą).
23. Iš EŽTT jurisprudencijos analizės taip pat matyti, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Strizhak prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Prokopenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-695/2019">e3K-3-351-695/2019</a>, 26 punktas).
24. Pagal CPK 317 straipsnio 1 dalį priėmęs apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas yra saistomas pareigos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų kopijas.
25. CPK 318 straipsnio 1 dalyje šalims nustatyta pareiga, o kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims teisė per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiamas dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja.
26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad atsakovės S. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 154). Apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme atsakovei buvo tinkamai pranešta, išsiunčiant pranešimus jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155, 159, 163, 170, 184). Atsiliepimo į ieškinį atsakovė neteikė ir nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Klaipėdos apylinkės teismui 2019 m. balandžio 15 d. skelbiant priimtą sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, byloje dalyvaujantys asmenys, įskaitant atsakovę, neatvyko. Atsakovei S. S. pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas išsiųstas 2019 m. balandžio 15 d. adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 37). Ieškovo apeliacinis skundas dėl nurodyto teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2019 m. gegužės 9 d. Apeliacinio skundo nuorašas ir informacija apie galimybę ginčo šalims pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų atsakovei buvo išsiųsti 2019 m. gegužės 9 d. adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 55, 57, 60, 63). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. lapkričio 21 d. rašytinio proceso tvarka, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas atsakovei S. S. buvo išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 79).
27. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovo procesinis dokumentas – apeliacinis skundas – atsakovei S. S. buvo išsiųstas neteisingu adresu. Svarbu pabrėžti tai, kad atsakovei nebuvo pranešta net ne apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo posėdį, bet ji apskritai nebuvo informuota apie gautą apeliacinį skundą, t. y. procesinį pagrindą pradėti bylą apeliacinės instancijos teisme. Dėl to atsakovė, negavusi apeliacinio skundo, neturėjo galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis CPK 318 straipsnio nuostatose.
28. Šios nutarties 26 punkte nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliacinės instancijos teisme civilinė byla buvo išnagrinėta neinformavus atsakovės apie vykstantį apeliacinį procesą bei nesuteikus jai procesinės galimybės išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, taip pažeidžiant ne tik atsakovės teises būti išklausytai, pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, įgyvendinti kitas teises, nustatytas CPK 318 straipsnio 1 dalyje, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovės teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą). Kaip matyti iš EŽTT praktikos, teisės būti išklausytam nesuteikimas taip pat gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Tą patį pabrėžia ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-695/2019">e3K-3-351-695/2019</a>, 28–29 punktai).
29. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovei tinkamai nepranešęs tiek apie gautą ieškovo apeliacinį skundą, tiek apie vykstantį apeliacinį procesą ir nesuteikęs galimybės jai pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, įgyvendinti kitas teises, nustatytas CPK, spręstina, kad buvo pažeista atsakovės S. S. teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą). Šis civilinio proceso teisės normų pažeidimas gali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 15,95 Eur tokių išlaidų. Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Donatas Šernas
