Baudžiamoji byla Nr. 2K-324-507/2016
Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00778-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.7.1.2.2; 1.2.4.5; 2.1.15.3.3.1
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Gintaro Godos (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžio.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį (už 2014 m. rugsėjo mėn. išžaginimą) laisvės atėmimu ketveriems metams, 149 straipsnio 3 dalį (už 2014 m. spalio 11 d. išžaginimą) laisvės atėmimu ketveriems metams penkiems mėnesiams, 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.
Priteista iš M. P. nukentėjusiosioms O. J. 9800 Eur, L. G. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 187,33 Eur gydymo išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. P. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį už 2014 m. rugsėjo mėn. išžaginimą, ir dėl šio nusikaltimo išteisintas, neįrodžius jo kaltės.
Bausmės, paskirtos pagal BK 149 straipsnio 3 dalį už 2014 m. spalio 11 d. išžaginimą ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintos jas apimant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 82, 87, 92 straipsniais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. P. atidėtas dvejiems metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., mokytis arba dirbti ar registruotis darbo biržoje. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2014 m. spalio 11 d. iki 2016 m. vasario 25 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinta ir M. P. teismo salėje paleistas.
Iš M. P. nukentėjusiajai O. J. priteista neturtinė žala sumažinta iki 8000 Eur.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. M. P. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2014 m. spalio 11 d., apie 2.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, reikalavo nepilnametės O. J., gimusios 1997 metais, atlikti su juo lytinius santykius, o šiai atsisakius, grasindamas panaudoti fizinį smurtą (susidoroti, suplėšyti drabužius) ir panaudodamas fizinį smurtą, pargriovė ją ant lovos, laikydamas už rankų neleido išeiti iš kambario, liepė nusirengti, o nukentėjusiajai nusirengus, ją užgulė, laikė rankas, taip palaužęs nukentėjusiosios valią priešintis, įvedė savo lytinį organą į jos makštį ir lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią, t. y. išžagino nepilnametę O. J..
2. M. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad 2014 m. spalio 11 d., po 2.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, tame pačiame bute, išžaginęs O. J., tyčia iš pykčio parvertė ją ant lovos ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į veidą, ne mažiau kaip tris smūgius į kitas galvos sritis, sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, purtė, uždengęs ranka spaudė nukentėjusiosios burną, dėl to nukentėjusiajai padarė galvos smegenų sukrėtimą, daugybines veido ir kaklo odos bei paodžio kraujosruvas, abiejų lūpų kraujosruvas ir apatinės lūpos gleivinės įtrūkimą, poodinę kraujosruvą viršugalvio dešinėje pusėje, odos įdrėskimus kairio dilbio priekiniame paviršiuje, nedideles apvalias poodines kraujosruvas kairio dilbio apatinio trečdalio ir dešinio riešo sąnario nugariniame paviršiuje bei poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies šoniniame paviršiuje. Dėl padaryto galvos smegenų sukrėtimo ir psichoemocinės traumos, pasireiškusios ūmia reakcija po streso, vidutinio sunkumo depresijos epizodu, O. J. ilgai sirgo, taip M. P. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria M. P. išteisintas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį dėl išžaginimo 2014 m. rugsėjo mėn., neskundžiama.
3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti: panaikinti jo dalį dėl nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį dėl 2014 m. spalio 11 d. išžaginimo, nesant jo kaltės, ir dėl šios veikos jį išteisinti; nukentėjusiosioms O. J. ir L. G. priteistus civilinius ieškinius (atitinkamai 8000 ir 500 Eur) atmesti arba jų dydį sumažinti; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo, kaip kaltinamojo, teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, ir nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-205/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-205/2012">2K-205/2012</a>, 2K-315/2012, 2K-510/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013).
3.2. Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, išsamiai ir nešališkai neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų visumos, savo išvadas dėl jo kaltės grindė prielaidomis ir nukentėjusiosios nepatvirtintais ir prieštaringais parodymais, taip kartu pažeisdamas ir nekaltumo prezumpcijos principą, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasatorius pažymi, kad teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį lemiamą reikšmę turėjo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, nors BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusio asmens parodymais. Be to, dėl netinkamai surašytos aprašomosios dalies apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka jo surašymui keliamų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1, 3 dalys) – faktų visuma nebuvo sujungta į loginę visumą ir padarytos klaidingos išvados, kad nuteistasis jėga privertė eiti nukentėjusiąją į jo butą, ją išžagino, buvo neblaivus, dėl jo veiksmų atsirado sunkūs padariniai sveikatai – depresija; nuosprendyje dėl nukentėjusiosios išžaginimo nepateikta teisinių argumentų, nenurodyta, kodėl atmetami nuteistojo ir iš dalies pačios nukentėjusiosios parodymai.
3.3. Kasatorius teigia, kad viso bylos proceso metu jis davė teisingus ir nuoseklius parodymus, jog jis jėga nevertė nukentėjusiosios eiti į savo namus ir jos nežagino. Nukentėjusioji nebuvo su juo galutinai nutraukusi santykių, jie nuolat bendravo telefonu, susirašinėjo trumposiomis žinutėmis, susitikę gatvėje pasikalbėdavo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad O. J. pati be jokios fizinės ar psichinės prievartos nusprendė susitikti su nuteistuoju ir išsiaiškinti santykius, tai patvirtino jos draugės G. V. ir G. A.. Aktyvi kasatoriaus iniciatyva, O. J. įkalbinėjimas nėra įstatymais draudžiami veiksmai. Nukentėjusiajai nebuvo pagrindo jo bijoti, nes 2014 m. vasario–rugsėjo mėn. jie artimai bendravo, ji ne kartą lankėsi jo bute. Aiškindama priešingai, nukentėjusioji išsigalvojo, norėdama pasunkinti jo padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad nukentėjusioji nebuvo tempiama, kad ji nebijojo, nieko nesakė sutiktai nuteistojo motinai L. P., paneigė savo paties išvadą apie nukentėjusiosios atėjimą į butą prievarta ir nuteistojo bei nukentėjusiosios emocinių santykių įvykio metu pasibaigimą. Nuteistojo įsitikinimu, aplinkybė, kad jis galėjo įkalbėti nukentėjusiąją eiti į jo namus, patvirtina jųdviejų santykių tęstinumo faktą. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo laikyti įrodymu BPK 183 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkančių nukentėjusiosios parodymų, užfiksuotų 2014 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio garso įraše, nes dėl prievartos naudojimo einant į jo namus buvo pateikiami menamo pobūdžio klausimai, be to, nebuvo užtikrintos kasatoriaus procesinės teisės.
3.4. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo kaltinime nurodytų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios valios priešintis palaužimu, t. y. nuosprendyje nepasisakė dėl neleidimo nukentėjusiajai išeiti iš kambario, liepimo jai nusirengti, jos užgulimo ir rankų laikymo. Nuteistasis tvirtina, kad fizinio ir psichinio smurto prieš lytinius santykius nenaudojo, jis tik nestipriai stumtelėjo nukentėjusiąją ir laikė ją už riešų, kad ši nurimtų ir jo nestumdytų, o ne žaginimo tikslu, tačiau teismas patikėjo nukentėjusiosios parodymais, nors ši negalėjo nurodyti, kada atsirado mėlynės – prieš, ar po lytinio akto. Beje, O. J. savanorišką nusirengimą argumentavo baime dėl 2014 m. rugsėjo mėn. patirto išžaginimo, dėl kurio jis yra išteisintas, o tai rodo, kad nukentėjusiosios parodymai nepatikimi. Nuteistojo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo labiau tikėti ne nukentėjusiosios, o jo parodymais, kad jis prašė, o ne reikalavo pasimylėti paskutinį kartą prieš galutinai nutraukiant santykius, kad nukentėjusioji pati nusirengė ir atsigulė į lovą ir jis tokius veiksmus suprato kaip sutikimą lytiškai santykiauti. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji ėjo tik pakalbėti ir išsiaiškinti santykių – su nukentėjusiąja savo bute jis ne kartą lytiškai santykiavo, todėl ji turėjo suprasti, kad bute galimi lytiniai santykiai. Dėl visų pirmiau nurodytų argumentų, kurie buvo nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, nelaikė jų įrodymais ir jų nevertino, taip pat nepasisakė dėl argumentų, kaip nuteistasis galėjo neišleisti nukentėjusiosios iš buto, jeigu lauko ir kambario durys iš vidaus atrakinamos pasukus spynos rankenėlę, taip buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimai.
3.5. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad D. Vitkus pateiktoje specialisto išvadoje nurodė, jog nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai yra ekstragenitaliniai, padaryti veiksmais, padėjusiais 2014 m. spalio mėn. ją išžaginti, o pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad negalima objektyviai atskirti nukentėjusiosios kūno sužalojimų, padarytų prieš lytinius santykius ir po to. Tačiau teismas visiškai ignoravo šį prieštaravimą ir dėl jo nepasisakė. Kasatoriaus nuomone, tai turi esminės reikšmės nustatant, ar buvo naudojamas smurtas prieš tariamą išžaginimą ir jo metu, t. y. ar lytinis aktas įvyko abipusiu susitarimu ar naudojant nepateisinamai didelę jėgą. Akivaizdu, jei kasatorius prieš lytinį aktą būtų stipriai spaudęs abiejų rankų riešus, mėlynės būtų ir ant kairiosios rankos riešo.
3.6. Pasak nuteistojo, smurto panaudojimas po lytinio akto nepagrįstai laikomas išžaginimo įrodymu, nes nukentėjusiąją jis sumušė po to, kai ši jau buvo apsirengusi ir ketino išeiti. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Jei smurtiniai veiksmai laikomi išžaginimo sudėtine dalimi, jie negali būti pakartotinai inkriminuoti kaltinime pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Todėl laikytina, kad kasatorius buvo nuteistas du kartus už tą pačią nusikalstamą veiką. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jam pateiktame kaltinime dėl 2014 m. spalio 11 d. išžaginimo nėra inkriminuoti smūgiai į veidą, kitas galvos sritis, sugriebimas rankomis už kaklo, smaugimas, spaudimas uždengus nukentėjusiosios burną. Taigi buvo pažeistos BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias byla teisme turi būti nagrinėjama tik dėl tų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nukentėjusioji savo parodymuose šių nuteistojo veiksmų iš karto po lytinio akto nepatvirtino, todėl neaišku, kuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas darydamas savo išvadas. Nuteistojo nuomone, teismas nuosprendį grindė BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų neatitinkančiais duomenimis.
3.7. Kasatorius mano, kad, išteisinus jį dėl 2014 m. rugsėjo mėn. padaryto išžaginimo, tinkamai neįvertinta teismo išvada dėl išžaginimo atsiradusios depresijos. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė nebuvo paskirta, o įvairių specialistų išvados apie depresijos atsiradimo priežastis yra prieštaringos. Neišsamiai išnagrinėti apeliacinio skundo argumentai dėl pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji dar prieš jų draugystę turėjo psichinių sutrikimų. Nukentėjusioji nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. lapkričio mėn. dėl galvos skausmų buvo gydoma neurologų. Nustatyta diagnozė – galvos smegenų sukrėtimas. Ši liga ir 2014 m. pavasarį psichiatro nustatyta depresija buvo gydoma antidepresantais iki 2014 m. balandžio 3 d. Depresijos kilimą dėl tariamo išžaginimo paneigia Gargždų pirminės sveikatos priežiūros pažyma Nr. ID-137. Kasatorius sutinka, kad po nukentėjusiosios sumušimo depresija galėjo pasunkėti, bet jo veiksmai nebuvo depresijos atsiradimo priežastis. Kokiu laipsniu depresija pasunkėjo, medicinos specialistai nenurodo, nes jiems nebuvo pateikta medicininių dokumentų apie ankstesnį gydymą. Specialistas D. Vitkus teisme atsiribojo nuo pateiktų išvadų apie nukentėjusiosios psichoemocinę būseną, teigdamas, kad jis nėra šios srities specialistas, nors specialisto išvadoje ir pasirašė.
4. Pasak kasatoriaus, teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus. Nuteistasis dvi valandos iki susitikimo su nukentėjusiąja išgėrė degtinės ir sulčių kokteilį, kur degtinės dalis buvo labai maža, todėl nesijautė apsvaigęs, pati nukentėjusioji buvo išgėrusi alkoholio, todėl jos parodymai negali būti objektyvūs. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo prieštarauja teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012), nes liudytojų parodymų apie suvartotą alkoholio kiekį ir jo poveikį jo elgesiui byloje nėra. Nuteistasis teigia, kad šiurkštų jo elgesį iššaukė neadekvatūs, žeminantys nukentėjusiosios veiksmai, kai besiruošdama išeiti sudavė jam per veidą ir pradėjo keikti, be to, jis buvo susijaudinęs dėl nukentėjusiosios neištikimybės.
5. Kasatorius mano, kad nukentėjusiosios O. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi negali būti patenkintas, nes padaryti kūno sužalojimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį sutapatinti su 2014 m. spalio mėn. padarytu išžaginimu, ieškinys surašytas formaliai, jame nepateikti žalos nustatymo kriterijai, neanalizuoti įrodymai. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų dėl patirto šoko ir po trauminio streso išsivysčiusio vidutinio sunkumo depresijos epizodo. Nesant pakankamai įrodymų, 8000 Eur neturtinė žala nukentėjusiajai priteista nepagrįstai, t. y. pažeidžiant BPK 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nuteistojo nuomone, nebuvo įvertinta, kad potrauminis stresas nėra tapatus vidutinio sunkumo depresijai, streso padariniai ne visada yra psichinė liga depresija, pirmosios instancijos teisme apklausta gydytoja B. Č. patvirtino, kad potrauminis stresas tęsiasi nuo kelių valandų iki kelių dienų ar iki mėnesio, o po to gali likti potrauminis sutrikimas, kuris didesnių neigiamų padarinių ateityje nesukelia. Todėl, kasatoriaus įsitikinimu, nukentėjusiajai turėtų būti priteistas mažesnis neturtinės žalos dydis tik dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
6. Kasatorius pažymi, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Trečiajam asmeniui, susijusiam artimais giminystės ryšiais su nukentėjusiu asmeniu, neturtinė žala paprastai atlyginama gyvybės atėmimo atveju, bet ir ši teisė nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai, deklaruoti nukentėjusiosios motinos L. G., savaime nesuteikia jai teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi nuo patirtų emocinių sutrikimų, priešingai – pirmosios instancijos teisme L. G. pripažino, kad dėl patirtų išgyvenimų į medikus nesikreipė, niekur nesigydė. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje ir 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais, nesiaiškino, kaip smurtas paveikė L. G. gyvenimą, ar tai turėjo ir turės įtakos ateityje jos psichikai, nenustatė žalą padariusio asmens kaltės laipsnio, jo turtinės padėties, nesilaikė teisingumo ir protingumo principų. Taigi L. G. civilinis ieškinys priteistas nepagrįstai, pažeidžiant BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta pakankamų motyvų, kodėl skundas dėl ieškinio atmestas.
7. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
7.1. Prokuroras nurodo, kad, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, jog kasatorius panaudojo jėgą atsivesti merginą į butą. M. P. deklaravo, kad į savo namus kvietė nukentėjusiąją pasikalbėti ir išsiaiškinti, tokius kvietimo motyvus nurodė ir nukentėjusioji, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nukentėjusioji pas nuteistąjį nuėjo savo noru, tik pabrėžė, kad tokį apsisprendimą lėmė aktyvus M. P. įkalbinėjimas, to neneigia ir pats kasatorius.
7.2. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, paneigė nuteistojo teiginius, kad nusikaltimo padarymo metu jis su nukentėjusiąja buvo pora ir padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis, pasiūlydamas nukentėjusiajai paskutinį kartą prieš išsiskiriant pasimylėti, siūlė nutraukti iš esmės tai, kas jau nebeegzistavo, nes abi pusės nebebuvo pora ir aiškiai suvokė tuometinį santykių statusą. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas šiuo klausimu, kasaciniame skunde nurodomų proceso normų nepažeidė, priešingai – teismas įvertino reikiamas aplinkybes, atsižvelgė ir į ankstesnius jųdviejų tarpusavio santykius.
7.3. Pasak prokuroro, kasatorius klaidingai suprato eksperto D. Vitkaus paaiškinimus teisme kaip patvirtinimą, kad jis prieš lytinius santykius nenaudojo fizinio smurto. Apeliacinės instancijos teismas, prieidamas prie išvados, kad prieš lytinius santykius buvo panaudota fizinė prievarta, kaip nukentėjusiosios valios palaužimo būdas, rėmėsi ne tik eksperto paaiškinimais teismo posėdyje, bet ir juos atitinkančiais nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais. Prokuroro įsitikinimu, įrodymų vertinimo taisyklių apeliacinės instancijos teismas nepažeidė, visi bylos įrodymai įvertinti išsamiai ir nešališkai, pagal vidinį įsitikinimą. Tai, kad teismo padarytos išvados nesutampa su kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, nėra pagrindas laikyti, kad buvo padaryta esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų.
7.4. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, patvirtino ne tik liudytojai, bet ir pats nuteistasis. Teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis teigė, jog alkoholio vartojo nedaug, tačiau pats nusikaltimo padarymo būdas, kai išžaginęs nukentėjusiąją be aiškios priežasties ją dar ir sumuša, leidžia daryti išvadą, kad suvartotas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Teismo nuomone, neblaivus asmuo greičiau netenka savitvardos, lengviau pasiduoda neigiamiems potraukiams.
7.5. Prokuroras nurodo, kad dėl nuteistojo nurodomo argumento dėl BPK 183 straipsnio 2 dalies pažeidimo ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant nukentėjusiąją buvo išsiaiškinta pirmojoje apklausoje. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo apklausta du kartus, apklausos metu, išskyrus kasatoriaus minimą aplinkybę, buvo laikomasi įstatymo nustatytų taisyklių, reglamentuojančių nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausos tvarką. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas netenkino nuteistojo prašymo dar kartą iškviesti ir apklausti nukentėjusiąją, nes ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nukentėjusiosios parodymai jam buvo aiškūs. Prokuroro įsitikinimu, kasatoriaus pabrėžiamas procesinis pažeidimas nebuvo esminis, nes nukentėjusiosios atsakymas į nurodytą klausimą nelėmė apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio.
7.6. Prokuroro nuomone, kasatoriaus argumentai dėl pateiktų civilinių ieškinių trūkumų nepagrįsti ir nesuteikia pagrindo mažinti priteistą jų dydį. Priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas aiškiai išdėstė priteisiamos žalos pagrindą ir nurodė motyvus, kodėl tokia suma laikoma protinga, proporcinga ir adekvati. Priteistas žalos dydis atitinka teismų praktiką tokios kategorijos bylose ir nėra aiškiai per didelis.
8. Nuteistojo M. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
9. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas kasacine tvarka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrinami tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacine tvarka apskųstų teismų sprendimų teisėtumas tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas baudžiamosiose bylose priimtus teismų baigiamuosius aktus gali panaikinti ar pakeisti tik nustatęs, kad vertinant įrodymus, nustatant bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.
9.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertina, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu, o kartu ir kasaciniu pagrindu, gali būti pripažįstami atvejai, kai: kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016 ir kt.).
9.2. Nagrinėjamoje byloje paduoto kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo laikytini nenagrinėtinais, nes jais tik išreiškiamas nesutikimas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, teismų darytomis išvadomis. Kasacinės instancijos teismas nenagrinėja kasacinių skundų teiginių, kuriuose nėra konkrečių teisinių argumentų apie proceso metu padarytus esminius BPK pažeidimus.
9.3. Kasaciniame skunde reiškiama nuomonė, kad byloje neteisingai vertinti proceso dalyvių parodymai, specialisto išvados, kiti įrodymai, kad neteisingai nustatyti nuteistojo neblaivumo įvykio metu, smurto naudojimo, depresijos nukentėjusiajai atsiradimo faktai, kitos bylos aplinkybės nėra pagrindas spręsti apie teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Nukentėjusios parodymai, liudytojų parodymai, eksperto išvados, kiti bylos įrodymai, kuriais grįsta kasatoriaus kaltė dėl 2014 m. spalio 11 d. nusikalstamos veikos padarymo, nagrinėjamoje byloje ištirti tinkamai. Vertinant šiuos įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305, 320, 331 straipsnių pažeidimų nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje 2014 spalio 11 d. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės analizuotos išsamiai, argumentuotai paneigiant nuteistojo poziciją dėl lytinių santykių geranoriškumo. Priešingai nei teigia kasatorius, teismų sprendimai yra pagrįsti ne vien tik nukentėjusiosios parodymais ar prielaidomis, o įrodymų visuma, sistemine jų analize. Tai, kad nuteistasis buvo išteisintas dėl 2014 m. rugsėjo įvykio, niekaip nereiškia, jog toks pat sprendimas turėjo būti priimtas ir dėl 2014 m. spalio 11 d. padarytos nusikalstamos veikos. Baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinimai yra pareikšti dėl dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų padarymo, teismai dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo bei kaltinamojo kaltės įrodytumo sprendžia, atskirai pasisakydami dėl kiekvienos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos. Tais atvejais, kai kaltinimai dėl skirtingų veikų padarymo grindžiami tais pačiais ar iš dalies sutampančiais įrodymais, bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti, jog ištiri įrodymai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl vienų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau turi būti išteisintas pagal kaltinimus dėl kitų veikų.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
10. Nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis tinkamai motyvuojant šį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė kriterijus, kuriais buvo remtasi nustatant priteistinos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu priteista suma sumažinta dėl nuteistojo išteisinimo pagal vieną kaltinimo punktą. Įvertinus bylos aplinkybes ir kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, visumą, apeliacinės instancijos teismo priteista 8000 Eur suma nelaikytina per didele. Tokios sumos priteisimas už padarant BK 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas padarytą neturtinę žalą nelaikytinas nukrypimu nuo formuojamos teismų praktikos baudžiamosiose bylose dėl priteistinų sumų neturtinei žalai atlyginti.
10.1. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiosios motinai nepagrįstumo. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-453/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-453/2011">2K-453/2011</a>). Paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo. Nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais. Nagrinėjamoje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nėra. Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje.
11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nuosprendį panaikinant šio dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis dėl 500 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisimo L. G., ir L. G. civilinį ieškinį atmesti.
Likusią Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
Gintaras Goda
