J. P. pagal BK 281 str. 6 d., 144 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-313-788-2016

Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00583-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1; 2.1.7.4; 1.2.25.4.6; 2.1.15.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

nuteistojo J. P. gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. atstovui advokatui Valdemarui Koltušui,

civilinio atsakovo AB Lietuvos pašto atstovui advokatui Rimantui Aliukoniui,

civilinio atsakovo draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ atstovei Kristinai Stankevičiūtei,

viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. kasacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžio.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

J. P. dėl BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių.

Iš J. P. ir AB,,Lietuvos paštas“ solidariai priteista L. M. 8618,88 Lt (2496,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti, S. M. – 18 618,88 Lt (5392,40 Eur) neturtinei ir 4500 Lt (1303,30 Eur) turtinei žalai atlyginti, O. M. – 7000 Lt (2027,34 Eur) neturtinei ir 500 Lt (144,81 Eur) turtinei žalai atlyginti, J. M. – 17 237,76 Lt (4992,40 Eur) neturtinei žalai atlyginti, B. L. – 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (579,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 1124,52 Lt (325,68 Eur) L. ir S. M. atstovavimo išlaidų. I. V. palikta teisė pareikšti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. AB,,Lietuvos paštas“ ieškinys J. P. dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nustatyta nusikalstamos veikos aplinkybė, kad J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 231.1, 231.4, 231.5 punktų reikalavimus.

J. P. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti atvirojoje kolonijoje. Iš J. P. ir AB „Lietuvos paštas“ solidariai priteista S. M. 231,70 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš J. P. priteista valstybei 325,68 Eur nukentėjusiųjų L. ir S. M. atstovavimo išlaidų.

Panaikinta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalis dėl AB „Lietuvos paštas“ pareikšto civilinio ieškinio J. P., šis civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

J. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d., apie 19.30 val., kelio Vilnius-Lyda, netoli Jaglimainių k., Šalčininkų r., 33,6 kilometre, vairuodamas automobilį „Fiat Doblo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 14, 133, 134 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y., vairuodamas automobilį ir būdamas apsvaigęs psichiką veikiančiomis medžiagomis, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kliūčiai neįvykdė reikalavimo sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti savo vairuojamą automobilį arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, prarado judesio stabilumą ir tiesiaeigiškumą, priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojančio A. T. vairuojamo traktoriaus MTZ 82 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekabos PSE-20 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kairįjį galinį kampą. Dėl šio susidūrimo J. P. vairuojamas automobilis „Fiat Doblo“ prarado stabilų judesį, pradėjo suktis bei slysti ir atsitrenkė į kairįjį kelkraštį nusukinėjusio A. R. vairuojamo automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinį kairįjį kampą; dėl šio susidūrimo automobilis „Fiat Doblo“ virto ant kairiojo šono, slydo į priekį ir atsitrenkė į V. D. vairuojamo automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinę dalį. Eismo įvykio metu kartu su J. P. važiavusiems keleiviams A. M., A. M., A. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir jie nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje, O. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata, I. K. nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kasaciniu skundu nuteistojo J. P. gynėjas advokatas J. Jasaitis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti šį nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, paskiriant J. P. švelnesnę bausmę, atidedant jos vykdymą.

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžiu palikdamas iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pažeidė BK 75 straipsnio, BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo padarytos išvados nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis, abejonių neaiškino kaltinamojo naudai, nesilaikė rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principų, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio BK 2 straipsnio 4, 3 dalių ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatose. Šie teismo padaryti Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas, visiškai nepagrįstai atmesdamas daugkartinį gynybos prašymą atlikti eksperimentą, siekiant maksimaliai tiksliai nustatyti, kokiu greičiu važiavo, kokį atstumą nuvažiavo ir kiek laiko užtruko traktoriaus manevras nuo išvažiavimo į pagrindinį kelią iki susidūrimo su J. P. vairuojamu automobiliu, nesiėmė priemonių nustatyti bylai reikšmingos aplinkybės, nepašalino prieštaravimų ir neatitikimų tarp Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-1055 (15) ir 2012 m. birželio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 11-374 (12) atliktų skaičiavimų, nenustatė kai kurių ekspertizės akte išdėstytų teiginių pagrįstumo, pažeidė esmines įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas dėl duomenų, įrodančių J. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, esant apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, netinkamai kvalifikavo J. P. galimai padarytą nusikalstamą veiką, pažeidė bausmės skyrimo nuostatas ir paskyrė neteisingą bausmę.

Skunde atkreipiamas dėmesys į nekompetentingai atliktą pirminę eismo įvykio apžiūrą ir netinkamai nubraižytą eismo įvykio vietos planą, dėstomos bylos aplinkybės ir proceso eigos detalės, kurios, kasatoriaus nuomone, rodo, kad byloje neišsamiai išnagrinėta versija, jog eismo įvykį lėmė traktoriaus vairuotojo, nedavusio kelio nuteistojo vairuojamam automobiliui, veiksmai. Anot kasatoriaus, teismai visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė daugkartinius gynybos prašymus atlikti eksperimentą, siekiant maksimaliai tiksliai nustatyti, kokiu greičiu važiavo, kokį atstumą nuvažiavo ir kiek laiko užtruko traktoriaus manevras nuo išvažiavimo į pagrindinį kelią iki susidūrimo su J. P. vairuojamu automobiliu.

Anot kasatoriaus, apeliacinis teismas ėmėsi priemonių akivaizdiems bylos trūkumams pašalinti, bet, neatlikus minėto eksperimento, iš esmės nėra galimybių tiksliau nustatyti nagrinėjamai bylai itin reikšmingų aplinkybių. Ekspertas V. Š. ekspertizės akte nurodė, kad nustatyti, kokiu maksimaliu greičiu prieš eismo įvykį galėjo važiuoti traktorius su pakrauta priekaba, negalima. Tiek specialistas M. R., tiek ekspertas V. Š. traktoriaus greitį ir manevro trukmę apskaičiavo remdamiesi ne faktiniais duomenimis, o kompiuterio programa modeliuodami situaciją, dėl to jų pateikti duomenys yra ne tik spekuliatyvūs, bet ir iš esmės skiriasi dėl traktoriaus greičio (14,75 km/h ir 11,25 km/h), nuvažiuoto atstumo iki susidūrimo (18,6 m ir 16 m), automobilio „Fiat Doblo“ atstumo iki susidūrimo vietos, traktoriui išvažiavus į pagrindinį kelią (257 m ir 336 m). Teismai neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių traktoriaus vairuotojas A. T. apklausos metu teigė iš karto po susidūrimo su automobiliu sustojęs vietoje, nors iš ekspertizės akto matyti, kad traktorius po to dar nuvažiavo 35 m. Ekspertizės akte nurodytas teiginys, kad J. P. turėjo objektyvią galimybę pamatyti sankryžą ir į pagrindinį kelią įvažiuojantį traktorių su priekaba iš 187 m atstumo, nėra pagrįstas skaičiavimais. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad J. P. nepasirinko saugaus greičio, bet nenurodė, kokiu greičiu jis važiavo. Ekspertizės akte nurodytas J. P. važiavimo greitis 124 km/h, nors nukentėjusieji teigė, kad jis važiavo apie 150 km/h greičiu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. P. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į traktoriaus priekabą važiuodamas maksimaliai leistinu 90 km/h greičiu, jei traktorius sudarė kliūtį ne mažiau kaip 4,3 s, o važiuodamas apskaičiuotu 106 km/h greičiu – ne mažiau kaip 4,9 s. Byloje nėra skaičiavimų apie minimalią traktoriaus manevro trukmę, esant apeliacinio proceso metu gautiems duomenims (atitinkamai 124 km/h ir 150 km/h), tačiau, skaičiuojant proporcingai, techninė galimybė išvengti atsitrenkimo į traktoriaus priekabą būtų buvusi J. P. važiuojant 124 km/h – jei traktorius sudarė kliūtį ne mažiau kaip 5,9 s, o važiuojant 150 km/h – ne mažiau kaip 7,2 s. Taigi, tiksli traktoriaus manevro trukmė šioje byloje yra labai reikšminga siekiant nustatyti, ar traktorių vairavęs asmuo taip pat nepažeidė KET reikalavimų, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nesutiko atlikti eksperimento, siekiant maksimaliai tiksliai nustatyti tokio manevro trukmę.

Kasaciniame skunde gynėjas taip pat ginčija teismų nustatytą nuteistojo J. P. apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aplinkybę, cituodamas Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu patvirtintas Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo bei Bendros asmens būklės įvertinimo metodikas, abejoja dėl tokio teisinio reglamentavimo atitikties Konstitucijai. Kasatoriaus nuomone, nesant teisės aktais nustatytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio asmens kraujyje ar šlapime kriterijų, vien tokių medžiagų buvimo asmens kraujyje ar šlapime faktas neduoda pagrindo išvadai apie asmens apsvaigimą. Kasatorius teigia, kad, pasak medikų, organizme psichoaktyvios medžiagos kiekvienam žmogui išlieka skirtingai, nevienodą laiką (tai priklauso nuo organizmo būklės, svorio ir kitų dalykų); vidutiniškai amfetamino, metamfetamino, kokaino pėdsakų galima rasti 2–4 dienas, opiatų – 1–3 dienas, o marihuanos – iki trijų mėnesių. Todėl teismas vien pagal nukentėjusiųjų parodymus ir specialisto išvadą Nr. T-N 1586/11(01), kad vairuotojo šlapime rasta psichotropinių medžiagų, nenurodant jų kiekio, koncentracijos ar galimo poveikio, negalėjo konstatuoti, kad eismo įvykio metu J. P. buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. J. P. visuose savo parodymuose aiškino tik apie vienkartinį ir labai nedidelio galbūt narkotinių medžiagų kiekio vartojimą ir teigė, kad po to nesijautė apsvaigęs ir jautėsi normaliai. Dėl šių ir kitų skunde nurodomų aplinkybių, kasatoriaus teigimu, J. P. padaryta veika perkvalifikuotina iš BK 281 straipsnio 6 dalies į 281 straipsnio 5 dalį.

Kasatorius nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktika 2009, Nr. 30) išdėstyta nuostata, kad bet koks psichotropinių medžiagų kiekis netoleruojamas vairuotojo organizme. Tokia nuostata iš esmės iškreipia BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytas atsakomybės sąlygas, kurios reikalauja, kad šioje straipsnio dalyje numatytą veiką padaręs asmuo būtų apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, o ne tik būtų nustatytas šių medžiagų buvimas vairuotojo organizme.

Kasatorius taip pat ginčija teismo paskirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, nors prokuroras už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą veiką prašė skirti kaltininkui šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, atkreipia dėmesį į kartu važiavusių nukentėjusiųjų didelį neatsargumą, mažinantį vairuotojo kaltės laipsnį. Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė ir į tai, kad J. P. nusikalto pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašė visų nukentėjusiųjų, bylos nagrinėjimo metu įgijo stogdengio specialybę, įsidarbino ir sėkmingai dirbo, o šiuo metu yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, apibūdinamas tik teigiamai, niekada nebuvo įrašytas į narkotikus vartojančių asmenų įskaitą, narkotikų vartojimas buvo atsitiktinio pobūdžio ir nuo eismo įvykio dienos narkotikų nevartoja, vaikystėje patyrė sunkią galvos traumą, augo prižiūrimas ir auklėjamas ne tėvų, o senelių, kad nukentėjusiųjų atstovai priėmė nuoširdų J. P. atsiprašymą ir nė vienas iš jų nereikalavo skirti realios laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgęs visas nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 54, 59, 61 ir 75 straipsnių nuostatomis, galėjo paskirti teisingumo principus atitinkančią ne didesnę kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą. Nuteistasis J. P. gyvena kartu su jį globojusiu nuo pat vaikystės, atstojusiu tėvą, seneliu S. N. (g. 1940 m.), kuris yra silpnos sveikatos, labai blogai girdi ir naudojasi klausos aparatu. Dėl to J. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ne tik nutrūktų socialiniai ryšiai, bet ir nebūtų kam pasirūpinti S. N.

Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. M. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir priteistą neturtinei žalai atlyginti sumą padidinti iki 5792,40 Eur.

Kasatorė teigia, kad teismai jos patirtus padarinius dėl sūnaus žūties vertino klaidingai ir subjektyviai, neištyrę įrodymų, kasatorės patirtos neturtinės žalos atlyginimą sumažino neadekvačiai, pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 10 dalies, 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos vertinimo kriterijus, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos žalos atlyginimo bylose, teismų sprendimas šiurkščiai pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą ir diskriminuoja dėl lyties, pažeidžia teisę į teisingą teismą. Taigi teismai netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dydžio klausimą, o tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą dėl civilinio ieškinio, priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnis).

Anot kasatorės, neaišku, kodėl teismai nusprendė, kad ji dėl sūnaus žūties nukentėjo mažiau nei žuvusiojo tėvas, kuriam priteista dvigubai didesnė neturtinės žalos suma. Šį teismų vertinimą kasatorė laiko neargumentuotu ir neteisingu. Pagrįsdama šį teiginį kasatorė skunde išdėstė savo šeiminio gyvenimo aplinkybes, teigia, kad dėl sūnaus žūties ji ir buvęs sutuoktinis nukentėjo vienodai. Kasatorė pažymi ir tai, kad nuteistojo J. P. turtinė padėtis neturi būti lemiamas kriterijus nustatant žalos dydį, o esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus – nusikalstamos veikos padariniai ir dėl to patirti išgyvenimai. Kasatorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, bet KET pažeidimas viršijant greitį, vairuojant automobilį apsvaigus nuo narkotinių medžiagų – tai tyčiniai veiksmai. Į tai turėjo atsižvelgti teismai, nustatydami atlygintinos žalos dydį.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. ir nuteistojo J. P. gynėjo advokato J. Jasaičio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Nuteistojo gynėjo kasacinio skundo teiginiai dėl paviršutiniškai ir vienpusiškai atlikto įrodymų tyrimo, nepašalintų abejonių ir įrodymų prieštaravimų, nelogiškų ir spėjamojo pobūdžio teismo išvadų nepagrįsti.

J. P. kaltumas dėl eismo įvykio ir jo metų įvykusios trijų asmenų žūties ir dviejų asmenų patirtų sužalojimų nustatytas teismų ištirtų, patikrintų ir kruopščiai įvertintų įrodymų visuma, kurios pakankamumas ir patikimumas nekelia jokių abejonių. Išvada, kad būtent J. P. padaryti KET pažeidimai sukėlė avariją, pirmosios instancijos teismo padaryta įvertinus eismo įvykio apžiūros protokoluose užfiksuotas aplinkybes, 2012 m. birželio 15 d. specialisto išvadą Nr. 11-374 (12), nukentėjusiųjų O. M., I. K., A. R., V. D., liudytojų A. T., R. A., D. G., S. L., P. G. parodymus, iš dalies ir paties nuteistojo parodymus, duotus įvairiose proceso stadijose, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolą. Šiais duomenimis nustatyta, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų apsvaigusio automobilį „Fiat Doblo“ vairavusio J. P. padaryti veiksmai: leistino greičio viršijimas ir, pastebėjus priekyje į pagrindinį kelią įsukusį traktorių su priekaba, greičio nesumažinimas laiku, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, atsitrenkimas į traktoriaus priekabą ir kitus automobilius.

Apeliantai, pasisakydami dėl šio skundo argumento, kėlė klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje buvo netinkamai surašytas eismo įvykio protokolas ir nubraižyta eismo įvykio planas–schema, neatlikti būtini veiksmai, reikalingi gauti reikšmingiems faktiniams duomenims dėl eismo įvykio mechanizmo. Apeliantai, atkreipdami dėmesį į eismo įvykio schemos ydingumą, pateikė papildomus duomenis dėl eismo įvykio vietos.

Apeliacinės instancijos teismas, reagavęs į gynybos argumentus dėl netiksliai sudarytos eismo įvykio schemos ir tam tikrų duomenų joje trūkumą, taip pat dėl galimų traktorių vairavusio A. T. padarytų KET pažeidimų, ėmėsi procesinių priemonių šiems trūkumams šalinti. Antai prokurorei buvo pavesta atlikti procesinius veiksmus, siekiant detalizuoti eismo įvykio vietoje esančio išvažiavimo, iš kurio į kelią įsuko traktorius, padėtį, jo plotį, kelkraščius, taip pat atlikti traktorių vairavusio A. T. parodymų patikrinimą vietoje, detaliai patikrinant ir užfiksuojant, kaip jis 2011 m. rugpjūčio 13 d. išvažiavo iš šalutinio kelio, kokiu greičiu, koks buvo kelio matomumas jam sukant į dešinę ir t. t. Teismo nurodyti veiksmai buvo atlikti ir gauti duomenys užfiksuoti liudytojo A. T. parodymų patikrinimo protokole, papildomame įvykio vietos apžiūros protokole. Atsižvelgdamas į naujai gautus duomenis, apeliacinės instancijos teismas skyrė teismo eismo įvykio aplinkybių tyrimo ekspertizę, kurios rezultatai patvirtino pirmosios instancijos teismo išvados dėl eismo įvykio sukėlusių priežasčių pagrįstumą. Atlikus minėtą ekspertizę patvirtinta, kad automobilio „Fiat Doblo“ vairuotojo J. P. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nustatyta, kad J. P., važiuodamas apie 124 km/h greičiu, atsiradusią kliūtį (traktorių su priekaba) galėjo pamatyti tikėtina iš apie 195 m atstumo; jis ne laiku stabdė automobilį, dėl to atsitrenkė į traktoriaus priekabą; laiku stabdydamas automobilį, jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo; tuo metu, kai traktoriaus vairuotojas A. T. iš šalutinio kelio pradėjo važiuoti į pagrindinį kelią, J. P. vairuojamas automobilis nuo susidūrimo su traktoriumi vietos tikėtina buvo apie 336 m atstumu ir nebuvo traktoriaus vairuotojo matomumo zonoje; iki automobilio „Fiat Doblo“ atsitrenkimo traktorius nuo pajudėjimo į pagrindinį kelią pravažiavo 16 m atstumą. Atsižvelgdamas į šiuos ir kitus byloje esančius duomenis, taip pat eksperto V. Š. paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl J. P. kaltės sukėlus eismo įvykį ir jo metu kilusių padarinių.

Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis, teigia, kad, siekiant maksimaliai tiksliai nustatyti eismo įvykio aplinkybes, byloje turėjo būti dar paskirtas ir eksperimentas. Šis teiginys nepagrįstas. Eksperimentas baudžiamajame procese skiriamas, kai būtina patikrinti liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymus ar versijas ir tai įmanoma padaryti atkuriant tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus (BPK 197 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius argumentus, kodėl atmetė prašymą skirti tokį eksperimentą – nagrinėjamo eismo įvykio kelio ruožas buvo rekonstruotas pakeičiant kelio reljefą, todėl maksimaliai tiksliai atkurti įvykio aplinkos, kelio sąlygų nėra galimybės; nuo įvykio dienos yra praėję beveik ketveri metai, traktorius su priekaba, dalyvavęs eismo įvykyje, buvo eksploatuojamas, keitėsi jo techninės charakteristikos; traktoriaus važiavimo greitis priklauso nuo jį vairuojančio vairuotojo subjektyvių veiksmų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-522-222/2015, 2K-265-696/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje ir be eksperimento rezultatų teismai turėjo pakankamai duomenų, leidusių nustatyti faktines eismo įvykio aplinkybes ir jo priežastis. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, tolesnių eismo įvykių aplinkybių tyrimų inicijavimas neturi procesinės prasmės ir teismų padarytų išvadų paneigti negalėtų.

Atmestinas ir kasatoriaus teiginys, kad teismai neturėjo pagrindo nustatyti J. P. apsvaigimo aplinkybę. Pažymėtina, kad veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki eismo įvykio buvo vartojęs narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; tam būtina nustatyti ir tai, kad įvykio metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs; vien tik narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų suradimas šlapime nėra absoliutus pagrindas konstatuoti apsvaigimo būklę, ypač kai byloje yra prieštaringų duomenų dėl vairuotojo būklės vairavimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184/2013">2K-184/2013</a>). Tačiau nagrinėjamoje byloje apsvaigimo faktas nustatytas remiantis keliais tiesioginiais įrodymais: specialisto išvada, patvirtinančia, kad J. P. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties; paties nuteistojo parodymais pripažįstant šių medžiagų vartojimo prieš vairavimą faktą; liudytojų O. M. ir I. K. parodymais, kad J. P., prieš vairuodamas, uostė baltos spalvos medžiagą ir kad dėl to pakito jo elgesys. Iš šių lydytojų parodymų išplaukia ir tai, kad būtent J. P. apsvaigimas lėmė vairavimą viršijant leistiną greitį ir bendrakeleivių prašymo važiuoti lėčiau ignoravimą. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti teismų išvada, kad J. P. trijų asmenų gyvybes nusinešusį eismo įvykį sukėlė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Patikrinus kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, nenustatyta jokių duomenų, kad šioje byloje teismai nesilaikytų įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, neatsižvelgtų į kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad teismai vertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, savo išvadas tinkamai motyvavo. J. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atitinka teismų nustatytas faktines aplinkybes.

Dėl paskirtos bausmės

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą sumažinti J. P. paskirtą bausmę. Kasacinio skundo argumentai, kad teismas tinkamai neįvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl to skyrė nuteistajam per griežtą bausmę, yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais argumentais, todėl atmestini. Skunde pabrėžiamos nuteistajam palankios aplinkybės (nusikalto pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, įgijo stogdengio specialybę, yra registruotas darbo biržoje, apibūdinamas teigiamai, vaikystėje patyrė sunkią galvos traumą, augo prižiūrimas ir auklėjamas ne tėvų, o senelių ir kt.) nepagrindžia išvados, kad teismas nesilaikė bausmės skyrimą reglamentuojančių normų. Iš bylos medžiagos matyti, kad septynerių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimą pirmiausia lėmė pačios nusikalstamos veikos pavojingumas – nuteistasis šiurkščiai pažeidė KET, vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nereagavo į merginų raginimus mažinti greitį, eismo įvykio metu nukentėjo penki asmenys, iš kurių trys žuvo vietoje. Kita vertus, tai, kad kasatorius tikėjosi švelnesnės bausmės, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nereiškia, jog teismai neatsižvelgė į gynybos nurodytas aplinkybes, teigiamai apibūdinančias nuteistąjį. Bylos medžiaga rodo, kad visos šios aplinkybės buvo teismo vertinamos, tačiau bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma lėmė septynerių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimą.

Nenustačius pagrindo švelninti bausmės, nebėra pagrindo svarstyti kasacinio skundo argumentų dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam, nes pagal BK 75 straipsnio 1 dalį už neatsargų nusikaltimą nuteistam asmeniui bausmė gali būti atidėta tik tuo atveju, kai laisvės atėmimo terminas neviršija šešerių metų.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408/2008">2K-408/2008</a>, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012, 2K-473/2013, 2K-7-49-788/2016 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Patikrinusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad teismai jos ieškinį dėl neturtinės žalos išsprendė nesilaikydami įstatymo reikalavimų. Pagrindinis kasatorės argumentas, pagrindžiantis prašymą padidinti neturtinės žalos dydį, yra tai, kad teismas priteisė dvigubai didesnę neturtinės žalos sumą jos buvusiam sutuoktiniui (žuvusiojo tėvui) S. M. Anot kasatorės, toks ieškinio išsprendimas pažeidė lygybės prieš įstatymą principą ir yra diskriminacinio (dėl lyties) pobūdžio. Bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimus teismai sprendžia individualiai. Tais atvejais, kai neturtinė žala susijusi su artimo asmens mirtimi, teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į kiekvieno ieškovo individualų ryšį su mirusiuoju, t. y. kiek jie buvo emociškai artimi vienas kitam, ar rūpinosi vienas kitu, kaip dažnai bendravo, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad teismas nustatė glaudesnį tėvo ryšį su sūnumi nei motinos, kuri, pasak jos pačios, dėl sūnaus mirties pradėjo gerti. Atsižvelgta į tai, kad visas laidojimo išlaidas padengė jos buvęs vyras S. M. Jokių rašytinių įrodymų dėl pablogėjusios sveikatos po sūnaus mirties L. M. nepateikė. Kalbėdama teisme, nukentėjusioji dėl prašomos priteisti sumos buvo nenuosekli: iš pradžių pareiškė, jog prašo priteisti 10 000 Lt (2896,20 Eur), vėliau pasakė: „Ieškinyje prašau 45 000 Lt (13 032,90 Eur), tegul ir lieka tokia suma“ (t. 6, b. l. 52). Taigi nukentėjusiajai L. M., įskaičius gautą draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, nustatyta tokia atlygintinos neturtinės žalos suma, kurią ji pati buvo nurodžiusi teismui kaip pakankamą – 10 000 Lt (2896,20 Eur). S. M. teismui taip pat nurodė, kad buvusi žmona jam sakė, jog ją tenkintų pusės ieškinyje nurodytos sumos priteisimas (t. 6, b. l. 54). Atsižvelgdama į šiuos bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitų išvadų dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio nei padarė pirmosios instancijos teismas, kuris tiesiogiai apklausė nukentėjusiąją L. M. ir jos buvusį vyrą, aiškinosi dėl jų šeimoje susiklosčiusios padėties, santykių su žuvusiu sūnumi ir kitų aplinkybių.

Nustačius nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. kasacinio skundo nepagrįstumą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos atstovaujant L. M. interesams kasacinės instancijos teisme (2016 m. spalio 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-10642) iš nuteistojo neišieškotinos.

Konstatuotina, kad pagal byloje paduotų kasacinių skundų argumentus pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. P. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Vladislovas Ranonis

Olegas Fedosiukas