Dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) ir bendravimo tvarkos pakeitimo

Civilinė byla Nr. e2-90-805/2025

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00550-2024-0

Procesinio dokumento kategorija: 2.3.4.8;

2.3.5.2.1.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 25 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant L. B., G. Z.,

dalyvaujant ieškovei I. B.,

ieškovės atstovei advokatei K. R.,

atsakovui Š. B.,

atsakovo atstovui advokatei K. U.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. D.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui Š. B., institucijai, tiekiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) ir bendravimo tvarkos pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui Š. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) ir bendravimo tvarkos pakeitimo, kuriuo prašo:

1. pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5832-939/2023 nustatytą materialinio išlaikymo dydį ir nuo kreipimosi į teismą dienos priteisti iš atsakovo Š. B. išlaikymą:

1.1 nepilnametei dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), 340,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės;

1.2. nepilnamečiui sūnui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą nepilnamečiams vaikams kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskiriant I. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais;

3. priteisti iš atsakovo Š. B. ieškovei I. B. 1 180,50 Eur papildomų vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų;

4. pakeisti 2023 m. liepos 20 d. sprendimu nustatytą atsakovo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, išdėstant ją sekančiai:

4.1. Atsakovas Š. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. B. ir J. B.:

4.1.1. Kiekvienos savaitės penktadienį atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos/gyvenamosios vietos po pamokų ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

4.1.2. Kas antrą mėnesio savaitgalį atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Jeigu vaikai atsisako nakvoti tėvo gyvenamojoje vietoje, tuomet vaikai pristatomi į gyvenamąją vietą šeštadienį 20 val., vėl paimami sekmadienį 10 val. ir grąžindami į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.

4.2. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pusę Šv. Kalėdų ir pusę Šv. Velykų švenčių laiko. Kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val. vaikai praleidžia su tėvu.

4.3. Kiekvienais metais mokinių atostogų, numatytų pagal ugdymo/mokymo įstaigos grafiką, metu nepilnamečiai vaikai ne mažiau kaip pusę atostogų praleidžia pas tėvą. Poriniais metais pirmąją pusę atostogų, o neporiniais metais antrąją pusę atostogų vaikai praleidžia su tėvu. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą atostogų dieną atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos 10 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais dieną 20 val.

4.4. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio savaitgalis) nepilnamečiai šalių vaikai praleidžia su atsakovu, jeigu savaitgalis nesutampa su atsakovo bendravimo su vaikais grafiku. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.

4.5. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos kiekvienų metų dukters K. B. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) ir sūnaus J. B. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena ne darbo diena – 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 15 val., o jeigu darbo diena – po vaikų mokslų dienos pabaigos mokykloje ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

4.6. Esant objektyvioms kliūtims atsakovas susitikti su nepilnamečiais vaikais (liga, komandiruotė bei kitos aplinkybės), atsakovas ne vėliau nei likus 24 val. informuoja ieškovę SMS žinute arba telefoniniu skambučiu.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5832-939/2023 patvirtino pareiškėjų I. B. ir Š. B. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 3.3. punktą – po santuokos nutraukimo Š. B. su nepilnamečiais vaikais K. B. ir J. B. bendrauja bendru šalių sutarimu, šalys susitaria, kad apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais K. B. ir J. B. Š. B. informuoja I. B. ne vėliau kaip prieš 1 dieną telefonu arba SMS žinute. Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.5. ir 3.6. punktus I. B. ir Š. B. susitarė, jog nuo šios sutarties pasirašymo Š. B. nepilnamečių vaikų K. B. ir J. B. išlaikymui moka po 220 Eur periodinėmis išmokoms kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nuo aukščiau minėto teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovas nepilnamečius vaikus buvo pasiėmęs vos keletą kartų: 2023 m. rugpjūčio mėn. 6 valandoms ir 2023 m. gruodžio 25 d. 2 valandoms, 2024 m. vasario 3 d., J. atskirai 2024 m. kovo 3 d. Atsakovas laiką derino su nepilnamečiais vaikais, o ne su ieškove. Nuo minėto teismo sprendimo priėmimo dienos pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai, jie išaugo, tėvo mokamos 220 Eur sumos neužtenka minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, nes jie turi specialių poreikių, ypatingai berniukas. Pagal teismų praktiką kiekvienas iš tėvų turėtų skirti bent minimaliai po 354,50 Eur savo vaiko išlaikymui. Siekdama kuo greičiau nutraukti jos ir atsakovo santuoką, ieškovė santuokos nutraukimo byloje nesiekė įrodinėti realių vaikų poreikių ir sutiko su atsakovo siūlyta išlaikymo suma, nors jau tuo metu vaikų poreikiai buvo ženkliai didesni. K. B. yra reikalinga 690 Eur išlaikymo suma, kuri yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos, tuo tarpu J. B. dėl jo specialių poreikių (sveikatos sutrikimų) yra reikalinga ne mažesnė nei 890 Eur suma, tačiau ieškovė prašo atsakovą prisidėti prie vaiko išlaikymo bent 400 Eur suma. Vaikų maitinimui vidutiniškai per mėnesį reikia ne mažiau kaip po 210 Eur kiekvienam. Vaikams yra skiriami dienpinigiai mokyklai, kurie K. B. sudaro 60 Eur per mėnesį (50 Eur skiriama pagal susitarimą pervedant į dukters sąskaitą, o dar papildomai duodama apie 10 Eur smulkioms išlaidoms), o J. B. – 10 Eur. Nepilnamečių vaikų sveikatos užtikrinimo poreikiams (medikamentai, preparatai ligų prevencijai, odontologo paslaugos ir pan.) patenkinti per mėnesį vidutiniškai K. B. reikia 50 Eur, o J. B. apie 300 Eur. Abu šalių vaikai nešioja akinius, kuriuos reikia vis atnaujinti, stiprinti akis vitaminais, drėkinti lašiukais. Sūnui yra nustatytas emocijų sutrikimas, ko pasekoje vaikas vieną kartą į savaitę lankosi pas psichologą Kaune (vizito kaina – 55 Eur). Vaikas seniau lankėsi pas psichologę Alytuje, tačiau ji nurodė, jog vaiko toliau gydyti nebegalinti ir jam reikalingas,,stipresnis” psichologas, kadangi vaiko sutrikimas yra gana komplikuotas. Jam yra paskirtas vaistų naudojimas, dėl patiriamų emocijų antplūdžio jam įvyksta agresijos protrūkiai, kurių metu vaikas daužo daiktus. Nuo 2023 m. spalio mėn. sūnus kartą per savaitę pradėjo lankytis ir pas logopedą (vizito kaina – 20 Eur). Vaikų aprangai, avalynei ir uniformai vidutiniškai mėnesiui skiriama K. B. 120 Eur, o J. B. – 100 Eur. Higienos priemonėms (kirpyklos paslaugos, plaukų plovimo priemonės, vonios putos, prausimosi želė, servetėles, ausų krapštukai, skalbimo priemonės, kosmetinės priemonės, prausikliai, kremai, valikliai, mergaitei reikalingos atitinkamos higienos priemonės) per mėnesį vidutiniškai skiriama 60 Eur K. B. ir 50 E. J. B.. Išlaidoms, susijusioms su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą, tenkinimui (išlaidos būsto šildymui, elektra, internetas, televizija, šiukšlių išvežimas, vanduo ir kitos išlaidos), taip pat išlaidoms vaikus nuvežti į mokyklą ir parvežti iš jos, vykimui pas gimines, laisvalaikio praleidimo vietas, būrelius, gydymo įstaigas, pas psichologą per mėnesį reikalinga K. B. – 90 Eur, o J. B. – 120 Eur. Išlaidos vaikų lavinimuisi ir žaislams mėnesiui sudaro po 40 Eur kiekvienam vaikui. Vaikų laisvalaikiui (kinas, draugų gimtadieniai, ekskursijos, susitikimas su draugais, baseinas, pramogų parkai, vasaros atostogos) per mėnesį vaikų laisvalaikio ir atostogų išlaidos sudaro vidutiniškai po 60 Eur kiekvienam vaikui. Šalių vaikai nešioja akinius, ko pasekoje už nepilnametei dukrai reikalingų akinių gamybą ieškovė patyrė 197 Eur papildomų išlaidų, o už nepilnamečiui sūnui reikalingų akinių gamybą – 135 Eur papildomų išlaidų. Dukrai reikėjo tvarkyti dantis, todėl už odontologines paslaugas ieškovė patyrė 860 Eur papildomų išlaidų. Sūnui nustatytas emocijų sutrikimas, galimas autizmas, jis patiria ypatingai išreikštus agresijos ir pykčio priepuolius, todėl vaikas lankosi pas psichologą, nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. ieškovė yra patyrusi 770 Eur išlaidų psichologo konsultacijoms. Kadangi berniukui pasireiškia agresija, destruktyvus elgesys, buvo sudaužytas televizorius, taip pat buvo reikalinga keisti automobilio stiklą. Už televizoriaus pakeitimą ieškovė patyrė 243,99 Eur išlaidų, o už automobilio stiklo keitimą – 155 Eur išlaidų. Iš viso ieškovė patyrė nekasdienių vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų bei papildomų išlaidų dėl vaiko elgesio – 2 360,99 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, sąlygotos nepilnamečių vaikų sveikatos problemų bei specialiųjų poreikių, todėl pusę šios sumos, t. y. 1 180,50 Eur turi atlyginti atsakovas. Atsakovas yra darbingas, gana jauno amžiaus, jokių kitų išlaikytinių neturintis asmuo, savo vardu turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę – automobilį,,Toyota“. Ieškovė buvo siuntusi papildomas vaiko priežiūros patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovas į tai nereaguoja. Kaip jau minėta, per 8 mėnesių laikotarpį atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendravo vos keletą kartų. Po tėvo visiško atsiskyrimo nuo vaikų, sūnaus sveikatos būklė ženkliai pablogėjo. Ieškovės manymu, ieškinyje prašoma nustatyti detali bendravimo tvarka labiausiai užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus.

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose į atsakovo atsiliepimą papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiu apie ieškovės tariamą gudravimą, kadangi informacija apie vaikų gaunamas išmokas iš savivaldybės yra vieša. Pažymėjo, jog be oficialių pajamų, atsakovas užsiima ir papildoma veikla, iš kurios gauna neoficialias pajamas, todėl tikrai turi galimybę teikti vaikams didesnį išlaikymą. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad vaikams gyvenant Prienuose, o ne didmiesčiuose, jų išlaidos maistui reikalingos mažesnės. Maisto prekių kainoms įtakos tai neturi, kainos yra analogiškos nepriklausomai nuo Lietuvos regiono. Nepilnametei dukrai ieškovė prašo priteisti mažesnį nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, t. y. 340 Eur, todėl pagal LAT suformuotą praktiką jai pareigos pagrįsti vaiko poreikių nekyla, tuo tarpu sūnui didesnis išlaikymas yra reikalingas ne dėl maisto, o dėl jo papildomų poreikių, esant sveikatos sutrikimams. Ieškovė su vaikais lankosi įvairiose kavinėse, todėl yra patiriamos išlaidos maistui. Pažymėjo, jog ieškovės lankymasis kavinėse su vaikais nėra dažnas, kadangi ji rūpinasi vaikų visaverčiu maistu ir gamina namuose. Ieškovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad vienam asmeniui išlaidos maistui per mėnesį turėtų pakakti nuo 91 Eur iki 125 Eur. Atsakovas remiasi 7,5 metų senumo informacija, kuri yra ženkliai pasikeitusi. Atsakovui išėjus iš namų, šalių sūnui prasidėjo sunkus psichologinis metas, todėl didžiausias išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos sūnaus sveikatinimui, vitaminams, vaistams, kadangi vaikui nustatyti kiti įvairialypiai raidos sutrikimai (TLK - F84.8). Sūnaus sveikatos būklė paūmėjo būtent dėl paties atsakovo veiksmų, visiškai nutraukus ryšius su vaiku, jį ignoruojant. Kadangi vaikų tėvas neleidžia laiko su nepilnamečiais vaikais, jų kasdienėje rutinoje, todėl akivaizdu, jog nežino naudojamų prekių ir paslaugų kainų, lygiai taip pat, kaip ir kokios prekės ir (ar) paslaugos yra reikalingos jų būtinųjų poreikių užtikrinimui. Dukra šiuo metu jau yra paauglė, todėl jai yra reikalinga patenkinti poreikius, kurie užtikrintų jos orią paauglystę. Kadangi atsakovas pateiktame atsiliepime taip pat nurodo, jog jam nėra suprantama, „<...> kodėl komunalinių išlaidų dalis, tenkanti sūnui, yra dar didesnė (120 Eur kas mėnesį), nei dukrai, <...>“, todėl ieškovė paaiškina, kad šias išlaidas sudaro: išlaidos būsto šildymui, elektrai, vandeniui, internetui, televizijai, vaiko telefonų sąskaitų papildymams, šiukšlių išvežimui, o taip pat ir transporto priemonės patiriamos išlaidos (kuras). Atkreipė dėmesį, kad nepilnamečiui sūnui J. B. yra nustatytas emocijų sutrikimas, ko pasekoje vaikas vieną kartą į savaitę lankosi pas psichologą Kaune, kurį vežioja ieškovė. Nuo Prienų iki Kauno ir atgal yra maždaug apie 40 km, todėl per mėnesį susidaro didelė suma transporto išlaidoms būtent sūnaus poreikių tenkinimui. Ieškovė patiria išlaidas nepilnamečio sūnaus J. B. sveikatinimui ir vaistams, kurios yra 300 Eur kas mėnesį. Atsakovas yra nurodęs, kad sutiktų pakelti geranoriškai vaikų išlaikymo dydį iki 240 Eur kas mėnesį, t. y. pakelti 20 Eur, su kuo akivaizdžiai ieškovė nesutinka.

Ieškovė I. B. ieškinį jame nurodytais motyvais palaiko ir prašo tenkinti dukros išlaikymui iš atsakovo priteisiant po 340 Eur kas mėnesį ir sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisiant po 400 Eur kas mėnesį bei nustatant ieškinyje nurodytą tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką. Priteisti 180,50 Eur papildomų vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų dėl akinių, dantų gydymo, sudaužyto automobilio stiklo ir dviejų televizorių.

Paaiškino, kad, 2023 metais nutraukiant su atsakovu santuoką, pilnai neįsivertino vaikų poreikių, todėl prašo didinti išlaikymą abiejų vaikų atžvilgiu, K. iki 340 Eur, o J. iki 400 Eur. Tokios išlaidos apima maistą, aprangą, mokyklinę veiklą, higienos, laisvalaikio ir žaidimų poreikius, komunalines paslaugas. Nurodė, kad J. dėl vaiko emocijų sutrikimo nuo mažens turėjo problemų bendravime su draugais, dar šalims gyvenant santuokoje, sūnus lankė psichologų užsiėmimus Alytuje, kur vienas kartas kainavo 40 Eur, šiuo metu lankosi Kaune, kaina yra 55 Eur už vieną užsiėmimą. Tėvui atstūmus sūnų, situacija pablogėjo, vaikui užeina pykčio priepuoliai, yra skirti vaistai, slopinantys išorinius dirgiklius, vaikas ūmais charakterio. Mano, kad tėvo nusišalinimas jam yra emocinė trauma. Jos pačios atlyginimas yra 1 100 Eur, valstybės skirta išmoka už abu vaikus sudaro 196 Eur, nuo sausio turėtų ši suma dar pakilti, bet kiek, tiksliai nežino, nes padidintos išmokos dar negavo. Patvirtino, kad ji turi automobilį, santaupų, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena su vaikais trise jos tėvų bute, jokių kitų veiklų papildomai nevykdo, sveikata pačios normali, daugiau išlaikytinių neturi. Paaiškino, kad mokamų būrelių vaikai nelanko, nemokamo maitinimo mokykloje negauna. Vaikai norėtų su atsakovu daugiau bendrauti, sūnus susitikti kasdien, o dukra, kadangi turi neatlieptų poreikių, turi pykčio tėvo atžvilgiu. Papildomas išlaidas sudarė vienkartinis vaikams akinių pirkimas, nes abiem diagnozuotas astigmatizmas, reikalinga apsauga nuo ekranų, dukra turi skydliaukės problemų, vaistai nekompensuojami. J. maistui ji išleidžia 210 Eur. Kas mėnesį sūnui duoda 10 Eur dienpinigių. Sūnaus higiena ir jam skirtos švaros prekės sudaro 50 Eur, transportas į Kauną kas savaitę po 40 km pirmyn ir atgal sudaro 120 Eur. Sūnaus lavinimui skiria 40 Eur, išvykoms ir atostogoms – 60 Eur, avalynei ir rūbams – 100 Eur. Sūnus logopedo paslaugų šiuo metu nelanko. Vitaminai (kalcis, vitaminas D), vaistai, papildai, tyrimai, akių lašai, psichologo paslaugos, visa tai sudaro 300 Eur. Sūnus augantis, priaugęs svorio, kas du mėnesius reikia keisti avalynę, apatinius bei kitus rūbus. Skirtumas didinamo išlaikymo yra 90 ir 120 Eur pagal vaikų poreikius. Abu vaikai turi mobilius telefonus, ji papildo po 10 Eur kiekvienam per mėnesį pagal planą, į planą patenka ir internetas. Komunalines paslaugas detalizuoja ieškovė taip: 11 Eur internetas, nors vaikai jį turi mobiliuosiuose telefonuose, vanduo: karštas – šaltas – 70 Eur, elektra 30 Eur, buitinės atliekos 10 Eur, sąskaita už renovaciją sudaro 200 Eur, šildymas apie 70 Eur kainuoja, bet dėl kompensacijos tenka mokėti tik 20 procentų nuo šios sumos, 13 Eur administratoriui moka. Dukrai dantis taisė privačioje klinikoje. Dukrai kirpykla kartą į tris mėnesius kainuoja 15-20 Eur. Sutinka, kad indeksuotą sumą po 223 Eur alimentų atsakovas moka reguliariai, bet to nepakanka, jos gelbėtojai yra tėvai. Įtaria, kad atsakovas šalia darbinės veiklos atlieka papildomai santechnikos paslaugas, kurios yra pakankamai apmokamos. Dėl vaikų amžiaus mano, kad darbinė veikla nėra kliūtis bendravimui, nes ir ji vaikus palieka namuose vienus, jie yra dideli. Jeigu vaikai nenorėtų nakvoti pas tėvą, šis gali juos prisijaukinti, 4-5 kartai per mėnesį nėra pakankami bendravimui, juolab, kad susitikimas trunka 2-3 val. Atsakovui po santuokos nutraukimo liko nekilnojamas turtas, automobilis, motoroleris, jis turi profesinį išsilavinimą, jo sveikatos problemų ar yra ji nežino. Dukrai skiriami dienpinigiai sudaro virš 60 Eur, kartais siekia iki 100 Eur. Dukrai būtinas vitaminas D, geležis, tai sudaro 20 Eur kas mėnesį, nes ji daugiau laiko leidžia su draugais jau nebe namuose, maitinasi kitur, tuo tarpu sūnus visada valgo namuose, kartais ji apsilanko su vaikais viešojo maitinimo įstaigose. Kadangi atsakovas niekada nesiteiravo dėl vaikų būklės, todėl psichologo kainų ji su juo ir nederino. Sūnus tėvo išsiilgsta, su juo būna trumpai, todėl vaikas kitaip ir elgiasi nei su ieškove. Mano, kad atsakovas turėtų daugiau komunikuoti.

Dėl papildomų išlaidų, sudaužytų televizoriaus ir automobilio stiklo, mano, kad vaikai yra abiejų, todėl abu turi už tai atsakyti. Sutinka, kad, kai visa tai nutiko, ji buvo su vaiku, o ne tėvas. Patikino, kad sūnaus buvo sudaužytas jos automobilio stiklas, sūnus jį koja išspyrė, taip pat televizoriai sudaužyti, kurių vienas buvo anksčiau dovanotas Š. mamos, kitą pati pirko. Stiklo ir žalą nurodė pagal kvitus, pirko naują televizorių, pristatė kvitą. Dėl sudaužyto televizoriaus atsakovui ji nesakė.

Ieškovės atstovė advokatė K. R. prašo tenkinti ieškinį visiškai baigiamojoje kalboje nurodytais motyvais.

Atsakovas Š. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį ir didindama reikalavimus vaikų išlaikymui bei papildomų išlaidų priteisimui, ne visada elgiasi sąžiningai ir gudrauja, nutylėdama bylai reikšmingas aplinkybes: tik teismui įpareigojus ieškovę pateikti duomenis apie gaunamas pajamas ir socialines išmokas, ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad savivaldybė kiekvieną mėnesį praveda ieškovei atitinkamą sumą vaikų išlaikymui, kurią gaudavo ir 2023 m., o nuo 2024 m. sausio 1 d. ši išmoka siekia 96,25 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė, pateikdama mėnesio išlaidų vaikų išlaikymui apskaičiavimo lentelę, nurodė, kad maistui kiekvienam vaikui išleidžia 210 Eur kas mėnesį ir kad ji neturėtų būti įpareigota įrodinėti minėtas išlaidas, teikdama detalius įrodymus. Tačiau pagal teismų praktiką tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių išlaidų nei MMA reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Ieškovės nurodyta 210 Eur kas mėnesį išlaidų suma maistui kiekvienam vaikui nėra pagrįsta nei kokiais nors įrodymais ar skaičiavimais, nei teismų praktika. Mano, kad vienam asmeniui išlaidoms maistui per mėnesį turėtų pakakti nuo 91 Eur iki 125 Eur, turint galvoje, kad ieškovė su vaikais gyvena ne didmiestyje, o Prienuose, tikėtina, jog tokios išlaidos 1 asmeniui, tuo labiau vaikui, neturėtų viršyti 100 Eur kas mėnesį. Ieškovė, nurodydama dukters K. išlaidas (690 Eur kas mėnesį) mokyklai, sveikatinimui, vitaminams, vaistams, avalynei, drabužiams, higienos prekėms, žaislams, žaidimams, lavinimo priemonėms, išvykoms, atostogoms, nepateikia jokių konkrečių įrodymų ar skaičiavimų, be to, į mėnesines išlaidas visiškai nepagrįstai įtraukia mokyklinės uniformos kainą, nors akivaizdu, jog toks rūbas perkamas ne kas mėnesį ir tarnauja bent 1 metus. Ieškovės nurodytų išlaidų dydis yra ne tik nepagrįstas, bet ir gyvenimiškai nerealus. Be jokio pagrindimo ieškovė prašo priteisti išlaidas sūnaus J. išlaikymui (890 Eur kas mėnesį), tik dar didesnes. Nesuprantama, kodėl komunalinių išlaidų dalis, tenkanti sūnui, yra dar didesnė (120 Eur kas mėnesį), nei dukrai. Ieškovė nepagrįstai įtraukia į mėnesines išlaidas mokyklinės uniformos pirkimą, nepateikdama jokių įrodymų, ar vaikų uniformos dėvėjimas mokykloje yra privalomas, be to, akivaizdžiai dirbtinai be jokio pagrindimo išpučia išlaidas sveikatinimui ir vaistams (300 Eur kas mėnesį), nenurodydama jokių konkrečių sveikatinimo priemonių ar vaistų. Prašymą priteisti patirtas išlaidas už dukrai ir sūnui reikalingų akinių gamybą, taip pat už odontologines paslaugas dukrai ir psichologines konsultacijas sūnui, pažymėtina, kad ieškovė išlaidų pagrindimą įrodinėja vien tik sąskaitomis faktūromis, kurios tėra tik vienas iš galimai patirtų išlaidų įrodymų, bet nepateikia jokių apmokėjimo už suteiktas paslaugas kvitų ar kitų apmokėjimo dokumentų, kas kelia pagrįstų abejonių dėl patirtų išlaidų tikrumo ir dydžio. Ieškovė, teikdama reikalavimą apmokėti už sūnaus J. agresijos ir destruktyvaus elgesio pasireiškimų metu sudaužytą televizorių (243,99 Eur) ir automobilio stiklą (155 Eur), nepateikė jokių įrodymų, jog minėta žala buvo padaryta būtent sūnaus J. veiksmais. Atsakovas galimos žalos padarymo metu nebuvo su vaikais, nebuvo atsakingas už galimą jų nepriežiūrą, tarp jo neveikimo ir sūnaus J. galimai padarytos žalos nėra jokio teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, dėl ko jis neprivalo ieškovei atlyginti nurodytos žalos. Vertinant ieškovės reikalavimą nustatyti detalią skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, iš bylos duomenų matyti, kad teismas savo sprendimu buvo patvirtinęs šalių sudarytą sutartį, kurioje buvo nustatyta pati bendriausia ir laisva atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nustatant, kad apie ketinimą bendrauti su vaikais atsakovas prieš 1 dieną informuotų ieškovę telefonu ar žinute, ko, ieškovės teigimu, atsakovas nesilaiko. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas kaip nors pažeidinėtų teismo nustatytą laisvą bendravimo su vaikais tvarką, būtų sulaukęs dėl to kokių nors ieškovės ar vaikų priekaištų ar teismo patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka kokiu nors būdu prieštarautų vaikų interesams. Turint galvoje vaikų amžių (11 ir 15 metų), darytina išvada, jog, atsakovui, gyvenant tame pačiame nedideliame mieste Prienuose, nuo vaikų gyvenamosios vietos iki atsakovo tėra keletas minučių laiko tarpas, todėl patys vaikai gali spręsti ir pasirinkti bendravimo su savo tėvu būdą, laiką ir vietą, kuri yra patogiausia jiems patiems ir dirbančiam tėvui. Ieškovė nebandė spręsti atsakovo bendravimo su vaikais klausimų nei sutarimo būdu, nei su vaiko teisių apsaugos institucijomis ir pareiškė šį reikalavimą ne atsakovui, o iš karto teisme ir tik tuomet, kai paaiškėjo, jog ji sunkiai tvarkosi su sūnaus J. pasikeitusiu elgesiu. Atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „P.“ šaltkalviu remontininku, jo darbo laikas yra nuo 7.30 val. iki 16.30 val., papildomi budėjimai trunka 16 valandų (budėjimas namuose) arba 24 valandas (savaitgalio budėjimas), o budėjimų laiką nustato administracija, suderinusi su kitu meistru. Dėl tokio darbo pobūdžio atsakovas negali pasirinkti ir iš anksto numatyti laisvas bendravimo su vaikais dienas arba pasiimti vaikus per moksleivių atostogas (išskyrus vasaros), todėl bet kokio griežto bendravimo grafiko nustatymas nėra priimtinas atsakovui, o taip pat nereikalingas vaikams, kurie gali laisvai bet kada ateiti pas tėvą. Dėl atsiliepime nurodytų motyvų, atsakovui sutinkant su reikalavimu padidinti vaikų išlaikymo sumą kiekvienam po 240 Eur kas mėnesį, prašo likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad preliminariai patikrinus ieškovės pateiktuose kvituose nurodytas išlaidų sumas, matyti, kad ieškovė išleido: vitaminams per 3 mėnesius – 132 Eur, t. y. vidutiniškai 44 Eur kas mėnesį; higienai per 3 mėnesius – 78 Eur, t. y. 26 Eur kas mėnesį; vaikų uniformoms ir kuprinei – 250 Eur, t. y. 21 Eur kas mėnesį; komunaliniams patarnavimams per 4 mėnesius – 736 Eur, t. y. 184 Eur per mėnesį, tačiau tarp minėtos sumos yra mokėjimai per UAB „Perlas“ terminalą pagal užsakymą, kurio paskirtis neįvardijama – 179 Eur, 126 Eur, 158 Eur, 134 Eur, kurie sudaro didžiąją nurodytų išlaidų dalį. Todėl pagal ieškovės pateiktus epizodinius mokėjimus neįmanoma susidaryti vaizdo apie tikrąsias ir realias ieškovės išlaidas vaikų išlaikymui, tačiau akivaizdu, jog jos esmingai nesutampa su ieškovės ieškinyje nurodytomis išlaidomis – 690 Eur per mėnesį K. ir 890 Eur per mėnesį J. bei pateiktu jų iššifravimu. Ieškovė savo paaiškinimuose nurodo, kad atsakovas turėtų dėti pastangas ir susirasti tokį darbą, jog jo uždarbis leistų tai padaryti, tačiau pati ieškovė atsakovui ir sau taiko skirtingus kriterijus – ji nepateikė teismui duomenų apie savo gaunamas pajamas ir nesvarstė klausimo, ar ji taip pat negalėtų uždirbti daugiau, kad vaikų poreikiai būtu tenkinami didesne apimtimi. Dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos keitimo, atsakovas mano, kad, vaikams esant daugiau nei dešimties metų amžiaus, jie gali patys pasakyti teismui savo nuomonę, ar nustatyta pati laisviausia bendravimo su jais tvarka juos patenkina, ar atitinka jų poreikius ir ar daro jiems neigiamą įtaką. Mano, kad teismui pateikto rašytinio K. paaiškinimo, jog ji palaiko motinos ieškinį, akivaizdžiai nepakanka, nes iš jo neaišku, ar K. tinkamai supranta ieškinio esmę, be to, ji gyvena kartu su motina, kuri galėjo atitinkamai paveikti dukters nuomonę. Pažymėjo, kad šalys gyvena tame pačiame mieste, tėvų gyvenamąją vietą teskiria keli šimtai metrų, vaikai patys yra tokio amžiaus, jog gali be didesnių pastangų bet kada ne tik susiskambinti, bet ir susitikti su tėvu. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas vengtų bendrauti su vaikais. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kurioje nurodyta, jog tėvas „pasiima“ vaikus, skamba keistai. Ieškovė turėtų nurodyti – kuo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaikų poreikių ir ar nustačius konkrečias ir labai detalizuotas tėvo bendravimo su vaikais dienas ir valandas, vaikams dėl to būtų geriau.

Atsakovas Š. B. teismo posėdyje nurodė, kad kada nori vaikai, tada su jais ir susitinka. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka netinkama nei dėl atsakovo darbo grafiko, nei dėl vaikų interesų, nes būna, kad nori bendrauti, būna, kad ne. Jis dirba pamaininiu slenkančiu grafiku nuo 7.30 iki 16.30 val. šilumininku remontininku. Šeštadienį sekmadienį kas antrą savaitę budi visą parą. Jo atlyginimas 1400 Eur ant popieriaus“, į rankas 950 Eur, su viršvalandžiais gauna apie 1100 Eur atlygio. Išlaikytinių kitų neturi, dirba pilnu etatu, sveikatos problemų nėra, turi automobilį, žemės sklypą, motorolerį. Dėl ieškovės menamų papildomų išlaidų priteisimo nesutinka, vieną TV dovanojo jo mama, ieškovės automobilio stiklą sūnus išdaužė, sakė pats sūnus dėl to, kad supyko, jog mama nenupirko šokolado, jis neturi už tai atsakyti, jis nemokino vaiko taip elgtis būnant pas motiną. Dėl akinių, mano, kad ieškovė iš išlaikymui tenkančių lėšų turi pareigą už juos apmokėti, be to, ji gauna vaiko pinigus, todėl turėtų atsakingai su pajamomis tvarkytis. Indeksuotas jo vaikams teikiamas išlaikymas yra 223 Eur kiekvienam, iš viso geruoju moka 446 Eur, todėl, įvertinus ieškovės pajamas, jo teikiamą išlaikymą, gaunamus vaiko pinigus, ieškovei turėtų pakakti 1900 Eur pragyventi su vaikais ir racionaliau tvarkytis su lėšomis be reikalo neišlaidaujant. Dabartinė bendravimo tvarka tinka, nes nėra tikslaus laiko, jį konkrečiu atveju atsakovas derina su vaikais pagal jų užimtumą ir norus. Jis gyvena 1 kambario bute, asmeninės erdvės vaikams jame nėra, pas ieškovę kiekvienas turi po atskirą kambarį. Aplinkybės, pasak atsakovo, dėl išlaikymo pasikeitė tuo, kad kilo tik psichologo išlaidos, o daugiau nieko nėra. Dėl dantų taisymo ieškovė į jį nesikreipė, tą galėjo padaryti ir nemokamoje klinikoje, su juo nieko nederino, dėl psichologo paslaugų irgi nederino, yra sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą specialistai. Jeigu patys vaikai nenori tuo momentu bendrauti, nesuvokia kam per prievartą juos tįsti pas tėvą. Nenormalu, kad 12 ir 16 metų vaikaus jis turi paimti po pamokų, iki jo namų tėra 10 minučių pėsčiomis, vaikai paaugę, jie savarankiškai vaikšto į bažnyčią, pas senelius, jis gyvena nuo ieškovės namų per pora namų, pėsčiomis vaikams tėra 3-5 minutės. Dėl pusės vasaros atostogų sutinka, nes pats irgi atostogauja, sutinka gimtadienio, Tėvo dienomis bendrauti, su sūnumi ir dukra susiskambina, susirašo, bendrauja kada vaikas nori, su sūnumi laisvalaikiu žaidžia krepšinį, futbolą, eina į svečius, ruošia pamokas. Su dukra ieškovė ruošia pamokas, jis, paprašius dukrai, parveža iš bažnyčios ar draugių, mergaitę labiau sieja ryšys su motina, ji yra paauglė ir turi savų užsiėmimų. Nurodė, kad dukrai svarbiau būti su draugėmis ir gauti iš jo papildomų lėšų pramogoms, kavinėms, laisvalaikiui. Vaikai pas jį namuose ilgai būti nenori, tokia yra ir vaikų nuomonė, kad likti be nakvynės. Sutiktų teikti po 240 Eur išlaikymui mokėti, pakeltų 20 Eur, nes dėl didesnio išlaikymo ieškinys neįrodytas. Ieškovė turėtų maitinti vaikus sveikiau, vengti nesveiko ir greito maisto, kavinių, nes vaiko svoris dėl netinkamo maitinimosi auga, be to kavinėse patiria daugiau išlaidų nei maitinantis namuose, o greitas maistas nesveikas vaikams. Atsakovas ruošia maistą namuose būnant pas jį vaikams, tačiau sūnus pageidauja kartais tik pramogų, priešingu atveju bendrauti nenori. Jokios aplinkybės po sprendimo priėmimo nepasikeitė, liko psichologas. Akiniai, dantų taisymas priskirtina prie kasdienių išlaidų. Geriau apmokamo darbo rajone, kuriame gyvena, nėra, įgijęs šaltkalvio suvirintojo specialybę, pagal kurią ir dirba įmonėje. Teigia, jog būtų sunki liga ar avarija, ar pan., tuomet suprantama turėtų pareigą prisidėti prie papildomų išlaidų, gi šiuo atveju tokios pareigos neturi, nes TV sudaužyti ir automobilio stiklas sūnui buvus pas ieškovę motinos priežiūroje, tretiesiems asmenims žalos nėra.

Atsakovo atstovė advokatė K. U. pritaria atsakovui, mano, kad ieškinys pilnumoje nepagrįstas įrodymais. Bendravimo tvarka siūloma neracionali, nes ji neatitinka ne tik vaikų norų bei interesų, bet ir tėvo galimybių pagal turimas buities sąlygas, užimtumą pagal grafiką darbinėje veikloje. Vaikai dideli, gyvena atstumu per kelis namus, su tėvu bendrauja kada ir kiek nori, dėl to ginčo nėra, todėl siūloma tvarka pagal vaikų amžių (paaugliai) yra ydinga, juolab, pasiimant iš mokyklos po pamokų nenurodomu laiku 12 ir 16 metų vaikus, kurie kartais pagal situaciją nebenori būti pas tėvą dėl užimtumo bei turimų pomėgių ir draugų, laisvalaikio ir pan., todėl ne tėvas, o motina, kuri siekia tokio bendravimo privalo imtis pastangų, kad įtikinti vaikus tuo metu bendrauti su atsakovu ir prieš jų valią perduoti vaikus atsakovui. Papildomas išlaidas, kurios atsirado pasak ieškovės, prašo palikti jai, nes dėl to nėra atsakovo kaltės, tai nutiko ne ugdymo įstaigoje būnant vaikams, o sūnui buvus motinos žinioje, žala tretiesiems asmenims nepadaryta, todėl sūnaus nepriežiūros atveju sūnui būnant pas motiną išlaidos tenka ieškovei. Gi kitos išlaidos susiję su vienkartiniu akinių užsakymu, dukros dantų gydymu patenka į vaikams teiktino išlaikymo dydį, ieškovė privalo racionaliai naudotis tam skirtomis lėšomis, o ne trūkstant pinigų tenkinti nebūtinus poreikius atostogų metu, maitinantis kavinėse ir pan. Poziciją išdėstė baigiamojoje kalboje, kurioje nurodė nesutikimo su ieškiniu argumentaciją.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba, Skyrius) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė J. D. byloje pateiktą išvadą, joje nurodytais motyvais ir argumentais, palaiko.

Išvadoje nurodyta, kad ieškovės prašymas padidinti iš atsakovo nepilnamečių vaikų K. B. ir J. B. išlaikymui priteistą sumą nuo 220 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki po 340 Eur K. B. bei po 400 Eur. J. B. kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės atitinka nepilnamečių interesus, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius nepilnamečių vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateiktu ieškiniu ieškovė iš esmės siūlo nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, Tarnybos Skyrius daro išvadą, jog ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neprieštarauja nepilnamečių interesams. Atsižvelgdamas kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, į nepilnamečių vaikų interesus, vertindamas tai, jog tėvų teisės ir pareigos nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra lygios, daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas jos naudai iš atsakovo priteisti 1 180,50 Eur papildomų vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

Atstovė teismo posėdyje išvada pritaria ieškiniui, yra išklausyta vaikų nuomonė, išlaikymo dydį ir konkrečią bendravimo tvarką palieka nustatyti teismui.

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė I. B. teismui pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. Nr. e2YT-5832-939/2023, kuriuo I. B. ir Š. B. santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, t. y.:

1. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5832-939/2023 nustatytą materialinio išlaikymo dydį ir nuo kreipimosi į teismą dienos priteisti iš atsakovo, Š. B. išlaikymą nepilnametei dukrai, K. B. 340 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskirti I. B. nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais.

2. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5832-939/2023 nustatytą materialinio išlaikymo dydį ir nuo kreipimosi į teismą dienos priteisti iš atsakovo, Š. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui, J. B. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės., išlaikymą kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskirti I. B. nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais.

Ieškinyje nurodo, kad nuo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai, jie išaugo, tėvo mokamos 220 Eur sumos neužtenka minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, nes jie turi specialių poreikių, ypatingai berniukas. Nepilnametės dukros K. išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia skirti: maistas 210 Eur, darželis ar dienpinigiai mokyklai – 60 Eur, sveikatinimas, vitaminai, vaistai – 50 Eur, avalynė, drabužiai, uniforma – 120 Eur, higienos, švaros prekėms – 60 Eur, komunalinės paslaugos (elektra, vanduo, internetas, šildymas, buitinių atliekų išvežimas, apsauga, transportas ir kt.), tenkantys vaiko daliai – 90 Eur, žaislai, žaidimai, lavinimo priemonėms, kanceliarinės prekės – 40 Eur, laisvalaikis, išvykos ir atostogos – 60 Eur, iš viso: 690 Eur. Nepilnamečio sūnaus J. išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia skirti: maistas – 210 Eur, darželis ar dienpinigiai mokyklai – 10 Eur, sveikatinimas, vitaminai, vaistai – 300 Eur, avalynė, drabužiai, uniforma – 100 Eur, higiena, švaros prekės – 50 Eur, mokesčiai už komunalines paslaugas (elektrą vanduo, internetas, šildymas, buitinių atliekų išvežimas, apsauga, transportas ir kt.) tenkantys vaiko daliai – 120 Eur, žaislai, žaidimai, lavinimo priemonės, kanceliarinės prekės – 40 Eur, laisvalaikis, išvykos ir atostogos – 60 Eur, iš viso 890 Eur.

Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 M. N. 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2025 m. sausio 1 d. 1 038,00 Eur neatskaičius mokesčių, į rankas gaunama suma sudarytų apie 777,00 Eur, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2024 m. sausio 17 d. iš Prienų rajono savivaldybės administracijos gavo 171,50 Eur išmoką vaikui (išmoka skirta dviem vaikams), 2024 m. vasario 16 d. – 192,50 Eur išmoką vaikui (išmoka skirta dviem vaikams), 2024 m. kovo 15 d. – 192,50 Eur išmoką vaikui (išmoka skirta dviem vaikams) (Prienų rajono savivaldybės administracijos duomenys). Ieškovė dirba, gauna darbo užmokestį, kurį sudaro 1 214,37 Eur vidutiniškai per mėnesį, atskaičius mokesčius, ką patvirtina 2024 m. spalio 9 d. UAB,,M.“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje registruotino nekilnojamojo turto nėra (2024 m. kovo 6 d. duomenys iš VĮ Registrų centro svetainės), kaip nurodė pati ieškovė, ji gyvena savo tėvų bute. Ieškovė savo vardu turi vieną registruotą transporto priemonę,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VĮ Regitra Registracijos liudijimas).

Bylos duomenimis atsakovas dirba UAB,,P.“. Jo gaunamas pajamas per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro apie 1 175,88 Eur, ką patvirtina 2024 m. gruodžio 3 d. UAB,,P.“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Objektyvių duomenų dėl neoficialaus darbo ir to pasekoje gaunamų papildomų pajamų byloje nepateikta. Teismas ieškovės atstovės prašymu atsisakė prijungti paskiausiame teismo posėdyje, atsižvelgiant į proceso trukmę, pagal skirto parengiamojo teismo posėdžio datą, pareigą savalaikiai pateikti įrodymus, taip pat jiems neatitinkant leistinumo reikalavimų apie neva tai gaunamas papildomas pajamas iš nelegalaus ir/ar papildomo darbo, dėl ko, beje objektyvių įrodymų be ieškovės ir jos atstovės deklaratyvių teiginių posėdžio metu, pateikta nebuvo. Atsakovas turi VĮ Registrų centras duomenimis registruotino turto – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (2024 m. spalio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė,,Volvo“, komercinis pavadinimas XC70, indentifikavimo numeris(duomenys neskelbtini) (2024 m. gegužės 9 d. Išrašas iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos Nr. 323157467), jis gyvena sesers vieno kambario bute, nuosavo būsto neturi (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad abi šalys darbingos, sveikatos problemų tokių duomenų byloje nėra pateikta, neturi, skolinių įsipareigojimų neturi taip pat nei viena iš šalių tretiesiems asmenims, taigi, iš esmės šalių turtinė padėtis yra vienoda, ieškovės gaunamos pajamos šiek tiek didesnės nei atsakovo, be to, jai tenka ir valstybės skiriami išmokoms už vaikus pinigai, todėl abu tėvai iš esmės lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio. Akivaizdu, kad šalių sūnus turi raidos sveikatos sutrikimų, yra besikeičiančių emocijų vaikas, todėl sutiktina, kad jam reikalinga psichologo konsultacija, kuri vyksta 4 kartus per mėnesį, bet, pasak ieškovės, jos asmeniškai pasirinktoje įstaigoje, nesuderintoje su atsakovu, ne Prienų mieste, o Kaune, į kur reikalinga pristatyti sūnų. Dėl paminėto tenka išlaidos kelionei ir psichologų konsultacijoms apmokėti. Lyginant su Prienuose buvusia kaina vienas apsilankymas pabrango nuo 40,00 iki 55,00 Eur, todėl per mėnesį sudaro 60,00 Eur papildomai išlaidų konsultacijoms apmokėti, taip pat kuro sąnaudos, kurių konkretus dydžio ieškovė nenurodė. Kita vertus, akcentuotina ir tai, kad ieškovė išlaidų, skirtų vaikų poreikių tenkinimui, dydžio nederino su atsakovu, nesprendė bendru sutarimu dėl vaikų sveikatinimo, nemokamų psichologo paslaugų radimo sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje registruoti vaikai, vaikų pramogų apimties ir pan., todėl ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl ne va tai padidėjusių išlaidų, kurioms atsirasti pati sudarė prielaidas. Šalių vaikai kitų ypatingų bei ekstraordinarių poreikių neturi, mokamų ugdymo įstaigų nelanko, papildomų veiklų neturi, diagnozuotų ligų, dėl kurių būtų reikalingi nekompensuojami vaistai, nėra, todėl ieškovės nurodomos praųomos priteisti išlaidos pagal bylos duomenų visetą laikytinos užaukštintomis pagal šalių galimybes bei vaikų poreikius, juolab, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo sulygtas išlaikymo vaikams dydis nepraėjo nei dveji metai bylos nagrinėjimo pabaigoje, o kreipiantis į teismą tebuvo praėję aštuoni mėnesiai.

Akivaizdu, kad ginčo šalių dukrai ir sūnui pagal amžių būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai (akiniai, psichologo konsultacijos), kad reikalinga apmokėti komunalinius mokesčius, kuro išlaidas, tenkančias vaikų daliai, vienok, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma vaikui skirtina per mėnesį suma yra per didelė vertinant ne tik šalių vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes juos tenkinti tikslu tapti visaverte asmenybe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTY4Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-687/2020">e3K-3-164-687/2020</a> suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Pagal 1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2025 m. sausio 1 d., 6 straipsnį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatytas išmokos vienam vaikui dydis yra 122,50 Eur per mėnesį.

Taigi, ieškovės nuo 2025 m. sausio 1 d. gautina 122,50 Eur kas mėnesį valstybės išmoka vienam vaikui (dviem vaikams – 245,00 Eur) laikytina kaip finansinė pagalba nepilnametį (-ius) vaiką (-us) auginantiems tėvams, todėl, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio (-ių) vaiko (-ų) interesus, išskaičiuotina iš nepilnamečio (-ių) poreikiams kas mėnesį reikalingos 777,00 Eur (MMA) sumos (dviem vaikams 1 554 Eur), kas sudarytų 654,50 Eur (dviem vaikams 1 309,00 Eur), o abiem tėvams padalijus lygiomis dalimis sudarytų po 327,25 Eur vienam vaikui (dviem vaikams 654,50 Eur). Vertinant tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, ieškovė ir atsakovas jokių duomenų apie prastą sveikatos būklę, neįgalumą ar ribotą darbingumą byloje nepateikė, abi šalys turi du bendrus išlaikytinius vaikus – beveik 12 metų amžiaus sūnų J. ir neužilgo sulauksiančią 16 metų amžiaus dukrą K., šalys duomenų apie turimus kitus paramos reikalingus asmenis, itin sunkią turtinę padėtį, ribotą darbingumą, kreditorius ir pan. neteikė, todėl spręstina, kad abu yra darbingi, galintys dirbti ir turintys pareigą išlaikyti ne tik save, bet ir prisiimti riziką išlaikyti abu vaikus savo vaikus ir prisiimti atsakingos tėvystės pareigą, todėl abi šalys prie nepilnamečių J. ir K. išlaikymo turėtų prisidėti sąlyginai lygiomis dalimis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdieninė našta, susijusi su vaiko priežiūra, ugdymu ir kitų elementariųjų poreikių patenkinimu, kas aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste riboja jos galimybę papildomai dirbti, kad ženkliai didesne apimtimi nei atsakovas prisidėti prie vaikų poreikių užtikrinimo, atsižvelgiant į šalių sūnaus J. sveikatos būklę, dukros K. amžių, sveikatą, vyresnė už brolį beveik 4 metais, augančius paauglės dukros poreikius, neužilgo sulauks pilnametystės, pasiruošimą baigiamiesiems egzaminams ir kt., ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams: dukrai K. priteistina ir sūnui J. priteistina po 330,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, kuri pagal šalių finansinę turtinę padėtį leis užtikrinti tiek pačių šalių būtinųjų ir elementariųjų poreikių tenkinimą ir atitiks adekvačią šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečių vaikų, įvertinus jo amžių pagal byloje pateiktus įrodymus, poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį. Tokią išvadą teismas daro ir dėl to, kad ieškovė už atstovavimą byloje advokatei sumokėjusi pakankamai didelę pinigų sumą, vertinant ginčo pobūdį, byla elementari, nereikalaujanti ypatingo pasiruošimo ir laiko pastangų, didelės teisės aktų analizės, todėl spręstina, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera ir ji pati ne mažesne nei atsakovas apimtimi turi galimybę ir pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina ieškovė I. B. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Padidintą išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, padidinto išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo

CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ir motina bei kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios (res judicata) ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2024).

Nagrinėjamu atveju ginčo nekilo, kad atsakovas pagal vaikų norus ir susitarimą su vaikais bendrauja susiderintu laiku, dėl to ieškovė neprieštarauja, tačiau ji nori, kad atsakovas daugiau dėmesio skirtų sūnui, atkurtų nutolstantį po skyrybų bylos ryšį, tuo tarpu dukra dėl amžiaus turi savų užsiėmimų, turi savo nuomonę, ji pikta ant atsakovo, dėl ko jai tėvo mažiau tereikia. Objektyvių duomenų, kad atsakovas turėtų žalingų įpročių, kurie kliudytų rūpintis vaikais, piktnaudžiautų alkoholiu, nėra. Jis charakterizuojamas tinkamai. Ieškovės būste vaikams užtikrintos tinkamos buities, higienos, laisvalaikio, popamokinės veiklos sąlygos, vaikai turi tam skirtas atskiras erdves, savo kambarius, kuriuose gali tinkamai ir patogiai gyventi. Bylos duomenimis atsakovo būstas, kuriame šis gyvena, yra vieno kambario, todėl natūralu, kad tokiame būste apsistojus skirtingų lyčių vaikams nebūtų užtikrintos gyvenimo sąlygos tokios, kokias turi šalių vaikai pas ieškovę. Tokio būsto plotas neatitiktų ir higienos normų bei reikalavimų, atsižvelgiant į skirtingų lyčių vaikų amžių, pomėgius, turimus draugus, kad užtikrinti miegą, pamokų ruošą, laisvalaikį, turėti tam atskiras erdves. Kita vertus, atsakovas dirba pamainomis, jo darbo diena baigiasi 16.30 val., savaitgaliais pagal darbdavio pavedimą tenka dirbti slenkančiu grafiku, tokia yra jo nuolatinė darbo savaitės trukmė. Gi, ieškovei prašant paimti vaikus iš ugdymo įstaigos po pamokų (nenurodžius konkretaus atskirų vaikų ugdymo laiko pabaigos), ieškovas negalėtų to padaryti ne tik dėl objektyvių priežasčių (dienos metu dirba), bet ir dėl neapibrėžto šio ieškinio reikalavimo apimties (po pamokų, kurios abiem vaikams baigiasi skirtingu laiku pagal atitinkamą tvarkaraštį, be to, galimi popamokiniai sūnaus ir dukros užsiėmimai), kita vertus, šalių vaikai yra tokio amžiaus, jog stebint bendramoksliams vaikų paėmimas tėvo po pamokų iš mokyklos vargu ar atlieptų vaikų norus ir interesus. Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų atsakovas iš esmės neprieštarauja, vasaros atostogų metu jis taip pat sutiktų praleisti daugiau laiko kaip to norėtų ieškovė, tačiau kitų atostogų metu (mokslo metais) tokios galimybės neturėtų dėl atliekamo darbo specifikos, dirba energetinėje įmonėje, kurioje nepertraukiamai vyksta budėjimas dėl galimų gedimų ir kitų rizikų, be to, šalių vaikai išreiškę nenorą pasilikti pas atsakovą su nakvyne. Ieškovei kilo poreikis keisti bendravimo tvarką, o atsakovas su tuo ne visiškai sutinka. Teismo vertinimu, išimtinai ieškovei nustačius pareigą rūpintis vaikų pristatymu, pabendravimui irgi būtų pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, o atsakovas be pateisinamo pagrindo atleidžiamas nuo pareigos stengtis susitikti ir bendrauti su savo vaikais. Todėl ieškinys šioje dalyje, atsakovui nepareiškus priešieškinio, tenkintinas iš dalies, pagal bylos duomenų visetą teismui suteikta diskrecijos teise šeimos bylose nustatant bendravimo tvarką, kuri atitiktų tiek tėvų, tiek vaikų poreikius.

Dėl 1 180,50 Eur papildomų vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Š. B. jos naudai 1 180,50 Eur papildomų vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų, kurias ji patyrė už abiem nepilnamečiams vaikams reikalingų akinių gamybą, šalių nepilnametės dukros dantų priežiūros paslaugas, šalių nepilnamečio sūnaus psichologo konsultacijas, taip pat už šalių sūnaus pasireiškusios agresijos ir destruktyvaus elgesio metu sudaužytą televizorių bei automobilio stiklą. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei 1 180,50 Eur papildomų vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų, kurias sudaro pusė sumos šių išlaidų: nepilnametei dukrai akinių gamyba 197,00 Eur, nepilnamečiui sūnui akinių gamyba – 135,00 Eur, už odontologines paslaugas dukrai 860,00 Eur, už išlaidas sūnaus psichologo konsultacijoms 770,00 Eur, televizoriaus keitimo išlaidos už sudaužytą televizoriaus 243,99 Eur, išlaidos už sudaužyto automobilio stiklo keitimą – 155,00 Eur (iš viso 2 360,99 Eur).

Atsakovas dėl ieškovės prašomų priteisti papildomų vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų nurodė nesutinkantis. Mano, kad jis nėra kaltas dėl to, kad sūnus kažką sudaužė. Apie dukros dantų gydymo sumas girdi pirmą kartą, vaikams gydymas turi būti nemokamas, taip pat mano, kad akiniai dažnai.

Ieškovė šį reikalavimą motyvavo tuo, kad ji patyrė nekasdienių vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų bei papildomų išlaidų dėl sūnaus elgesio iš viso 2 360,99 Eur, kadangi šalių vaikai nešioja akinius, jiems reikalingi nauji akiniai, dukrai reikėjo tvarkyti dantis, todėl patyrė išlaidas už odontologines paslaugas, be to, sūnui nustatytas emocijų sutrikimas, galimas autizmas, jis patiria ypatingai išreikštus agresijos ir pykčio priepuolius, todėl sūnus lankosi pas psichologą, dėl ko susidaro išlaidos psichologo konsultacijoms. Kadangi sūnui pasireiškia agresija, destruktyvus elgesys, to pasekoje sūnus sudaužė televizorių ir automobilio stiklą, todėl ieškovė pirko naują televizorių ir keitė automobilio stiklą. Atsakovas yra darbingas, jokių kitų išlaikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto, jo turtinė padėtis prastesnė, todėl mano, kad pusė aukščiau nurodytų išlaidų privalo padengti vaikų tėvas.

Ieškovė, teikdama reikalavimą apmokėti už sūnaus J. agresijos ir destruktyvaus elgesio pasireiškimų metu sudaužytą televizorių (243,99 Eur) ir automobilio stiklą (155 Eur), nepateikė jokių įrodymų, jog minėta žala buvo padaryta būtent atsakovo veiksmais/neveikimu. Atsakovas galimos žalos padarymo metu nebuvo su vaikais, nebuvo atsakingas už galimą jų nepriežiūrą, tarp jo neveikimo ir sūnaus J. galimai padarytos žalos nėra jokio teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, dėl ko jis neprivalo ieškovei atlyginti nurodytos žalos. Šiuo atveju visa tai nutiko ne ugdymo įstaigoje ar kitoje viešoje vietoje būnant vaikams, o sūnui buvus motinos žinioje, žala tretiesiems asmenims šiuo atveju nepadaryta, todėl sūnaus nepriežiūros atveju sūnui būnant pas motiną išlaidos tenka ieškovei.

Civilinei atsakomybei, šiuo atveju deliktinei, atsirasti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir pasekmės (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Pareiga atlyginti žalą įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Fizinis asmuo iki 14 metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis), todėl negali būti ir atsakomybės subjektas civiline prasme. Pagal CK 6.263 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Tokia atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai žalą padaro nepilnamečiai iki keturiolikos metų. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta įstatymuose (CK 3.159 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju spręstina, kad ieškovės turtas buvo sūnaus J. sugadintas šiam būnant motinos priežiūroje ir žinioje, todėl ieškovė, būdama šalių nepilnamečio sūnaus motina, turėjo pareigą užtikrinti tinkamą savo sūnaus auklėjimą ir priežiūrą, tačiau to nepadarė, todėl rizika dėl ieškovės sugadinto turto tenka pačiai sūnaus motinai. Sutiktina su atsakovo pastebėjimais, kad tėvas nemokė sūnaus netinkamai elgtis, daryti žalos motinos turtui, priešingų įrodymų ieškovė nepateikė, todėl, teismo vertinimu, pati ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl sūnaus nepriežiūros bei šio netinkamo elgesio vaikui buvus ieškovės aplinkoje ir žinioje, o neperkeli tokios pareigos atsakovui ir tuo pačiu reikalauti atlyginti jos turtui sūnaus padarytą žalą. Dėl akinių ir kt., spręstina, kad tokie vaikų poreikių tenkinimui įgyti dalykai patenka į atsakovo ir ieškovės vaikams teiktino išlaikymo dydį, tai nėra nenumatytos išlaidos, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo, sunkios ligos, traumos ar pan., o, vertinant tai, kad vaikų motina privalo atsakingai tvarkytis išlaikymui skirtomis lėšomis, naudoti jas pagal paskirtį tikslu užtikrinti vaikų elementariuosius poreikius, tame tarpe sveikatinimą, nėra pagrindo sumas už vienkartinį akinių rėmelių ir stiklų ieškovės nuožiūra (nederinus kainos) parinkimą pripažinti papildomomis išlaidomis, nepatenkančiomis į vaikų išlaikymui skirtų pajamų dydį, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas.

Pažymėtina, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2023 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5832-939/2023 patvirtino I. B. ir Š. B. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, jog, atsiradus nekasdienių vaikų priežiūros ar vaikų sveikatos išlaidų, išlaidos dengiamos bendru šalių sutarimu pusiau. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjktMTEyMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-29-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-29-1120/2024">e3K-3-29-1120/2024</a>, yra suformavęs teismų praktiką dėl vieno iš tėvų pareigos kompensuoti kito iš tėvų patirtas nepilnamečio vaiko papildomas išlaikymo išlaidas, dėl kurių susitarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią abiem iš tėvų sudaroma galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl jų nepilnamečiam vaikui suteikiamų medicinos paslaugų, kurios nėra kompensuojamos iš valstybės biudžeto ir, kurias šalys įsipareigojo atlyginti lygiomis dalimis, o tai yra sąžininga abiejų nepilnamečio vaiko tėvų atžvilgiu ir atitinka paties nepilnamečio vaiko interesus. Teismas, atsižvelgdamas kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, sprendžia, jog toks reikalavimas galėtų būti reiškimas ne nauju procesiniu dokumentu, o, šalims dėl tokių išlaidų kompensavimo susitarus santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, santuokos nutraukimo byloje teikiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 787,30 Eur išlaidas už teisines paslaugas, kurias sudaro 108,90 Eur teisinė konsultacija; 847,00 Eur ieškinio dėl išlaikymo rengimas, teisinės konsultacijos; 508,20 Eur susipažinimas su vaiko teisių išvada ir atsiliepimu į ieškinį, rašytinių paaiškinimų rengimas, teisinės konsultacijos; 217,80 Eur atstovavimas 2024 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje, pasirengimas jam, teisinė konsultacija, susipažinimas su pateiktais rašytiniais paaiškinimais; 363 Eur atstovavimas 2024 m. spalio 14 d. teismo posėdyje, pasirengimas jam (1 val.), prašymo dėl įrodymų prijungimo rengimas, teisinės konsultacijos; 217,80 Eur pasirengimas 2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžiui (1 val.), atstovavimas jame (20 min.); 508,20 Eur pasirengimas 2025 m. vasari 5 d. teismo posėdžiui (1 val.), atstovavimas jame (2,5 val.); 1 016,40 Eur pasirengimas 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžiui (1 val.), atstovavimas jame (3 val.), prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo rengimas, baigiamosios kalbos rengimas.

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1 650,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas, kurias sudaro 540 Eur už susipažinimas su bylos dokumentais, procesinių dokumentų parengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje; 230 Eur už susipažinimas su byla, prašymo dėl papildomų dokumentų į bylą pateikimas, surašymas ir pateikimas, prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo surašymas ir dalyvavimas 2025 m. sausio 6 d. posėdyje; 300 Eur pasiruošimas ir atstovavimas 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdyje; 580 Eur pasirengimas teismo posėdžiui (baigiamoji kalba, prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų surašymas) ir atstovavimas teismo posėdyje 2025 m. vasario 25 d.

Procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2010">3K-3-360/2010</a>; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUtNDAzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145-403/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145-403/2021">3K-3-145-403/2021</a>). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad CPK nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-469/2020">e3K-3-66-469/2020</a>; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTExLTYxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-111-611/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-111-611/2024">e3K-3-111-611/2024</a>).

Nagrinėjamu atveju ieškovė didžiąja dalimi bylą pralaimėjo. Taigi, įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus bei tai, kad reikalavimas dėl 1 180,50 Eur papildomų vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų atmestas 100 procentų, o kiti reikalavimai tenkinti tik iš dalies, darytina išvada, kad dvi trečiosios dalys ieškovės reikalavimų atmestini, patenkinant jos ieškinį iš dalies.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, o ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis už nepilnamečių vaikų išlaikymą – 170 Eur (630,00 (priteistas išlaikymas dviem vaikams per mėnesį) x 12 x 3 proc. x 75 procentų), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, ir kuris priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už kitus ieškinio reikalavimus, teikdama ieškinį, sumokėjo 135 Eur, kurį sudaro 26 Eur už reikalavimą priteisti 1 180,50 Eur papildomų vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų, ir 109 Eur už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu pakeitimo. Reikalavimas priteisti 1 180,50 Eur papildomų vaikų sveikatos ir priežiūros išlaidų teismo atmestas, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu pakeitimo tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, ieškovės naudai priteistina 55 Eur žyminio mokesčio.

Kaip jau minėta, ieškovė prašo priteisti 3 787,30 Eur išlaidas už teisines paslaugas, o atsakovas – 1 650,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Teismas spręsdamas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgia tiek į ieškovės, tiek ir į atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, ar jie sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, vertina bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, ieškovės ir atsakovo apdairumą ir rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos pobūdį (byla elementari, nereikalaujanti ypatingų žinių bei pasiruošimo), tuo tarpu ieškovės sumokėtos išlaidos advokatei pakankamai didelės. Ieškovė laimėjo bylą vienu trečdaliu, atitinkamai tokia dalimi atsakovas šią bylą pralaimėjo ir ji turi teisę į atitinkamą dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš atsakovo ieškovei priteistina viena trečioji dalis ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovui priteistina dvi trečiosios atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas paliktini kiekvienas prie savo patirtų išlaidų už teisines paslaugas (CPK 93 straipsnis).

Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>; 2016 m. vasario 19 d. nutarties 43 punktas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQtNjg0LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104-684/2016">3K-3-104-684/2016</a>; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties 61 punktas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzE2LTQyMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-316-421/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-316-421/2021">e3K-3-316-421/2021</a>; 2022 m. birželio 23 d. nutarties 68 punktas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTcyLTMxMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-172-313/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-172-313/2022">e3K-3-172-313/2022</a>).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur) kiekvienai iš šalių, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-5832-939/2023, dalį dėl nepilnamečių K. B. ir J. B. išlaikymo ir iš atsakovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnametės K. B., gimusios(duomenys neskelbtini), išlaikymui po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį ir nepilnamečio J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 15 d.) iki vaikų pilnametystės, šias lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise perduodant valdyti nepilnamečių vaikų motinai I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų interesais.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-5832-939/2023, dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. B. ir J. B., nustatant, kad atsakovas:

1. kiekvienos savaitės penktadienį bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

2. kas antrą mėnesio savaitgalį bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Jeigu vaikai atsisako nakvoti tėvo gyvenamojoje vietoje, tuomet vaikai pristatomi į gyvenamąją vietą šeštadienį 20 val., paimami sekmadienį 10 val. ir grąžindami į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.;

3. bendrauja su nepilnamečiais vaikais pusę Šv. Kalėdų ir pusę Šv. Velykų švenčių laiko. Kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val. vaikai praleidžia su tėvu;

4. kiekvienais metais vasaros atostogų, numatytų pagal ugdymo/mokymo įstaigos grafiką, metu nepilnamečiai vaikai ne mažiau kaip pusę atostogų praleidžia su atsakovu. Poriniais metais pirmąją pusę atostogų, o neporiniais metais antrąją pusę atostogų vaikai praleidžia su tėvu. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą atostogų dieną atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais dieną 20 val.;

5. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio savaitgalis) nepilnamečiai šalių vaikai praleidžia su atsakovu, jeigu savaitgalis nesutampa su atsakovo bendravimo su vaikais grafiku. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

6. atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiekvienų metų dukters K. B. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) ir sūnaus J. B. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena ne darbo diena – 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 15 val., o jeigu darbo diena – 17 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

7. esant objektyvioms kliūtims atsakovui susitikti su nepilnamečiais vaikais (liga, komandiruotė bei kitos aplinkybės), atsakovas ne vėliau nei likus 24 val. informuoja ieškovę SMS žinute arba telefoniniu skambučiu.

Likusioj dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) už žyminį mokestį ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį už nepilnamečių vaikų išlaikymą. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų atsakovo pasirinktą surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis už vaikų išlaikymą.

Sprendimo dalį dėl priteistos paramos periodinėmis išmokomis padidinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė