Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-574/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42530-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1; 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,
sekretoriaujant Agnei Strunkytei,
dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,
nuteistajai R. B., jos gynėjui advokatui Edmundui Jonušui,
nuteistajam M. K. (M. K.), jo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,
vertėjai Boženai Seniut,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. (M. K.) ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. B. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl narkotinės medžiagos – karfentanilio laikymo išteisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. B. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, laikė narkotines medžiagas ir, veikdama kartu su M. K., jas pardavė. M. K. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R. B., pardavė narkotines medžiagas, tai yra: R. B. savo tuometinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), name, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti, iki 2018 m. spalio 16 d., maždaug 16.30 val. laikė šešis folijos lankstinukus su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,00035 g, po ko, kartu su M. K. juos pardavė, tai yra M. K. 2018 m. spalio 16 d. maždaug 16.00 val., netoliese nuo minėtos R. B. gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), iš narkotikų pirkėjo paėmė šešių folijos lankstinukų pirkimui skirtus pinigus – 36 Eur, juos atnešė ir perdavė R. B., o ši perdavė M. K. šešis lankstinukus su minėta narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio masė 0,00035 g, kuriuos M. K. nunešė ir atidavė narkotikų pirkėjui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 64 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl teismas turėjo pritaikyti jo atžvilgiu BK 64 straipsnį ir bausmę sumažinti.
3. Apeliaciniu skundu nuteistosios R. B. gynėjas adv. Edmundas Jonušas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį.
4. Nurodė, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis R. B. atžvilgiu naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir priimtinas naujas - išteisinamasis nuosprendis, kadangi R. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi R. B. ir M. K. neaktualiais tarpusavio telefoniniais pokalbiais, prieštaringais M. K. parodymais, liudytojo - policijos pareigūno A. A. parodymais, taip pat viešųjų erdvių stebėjimo Vilniaus mieste vaizdo kameros įrašu. Teismas, nesant aktualios dienos (2018 m. spalio 16 d.) kaltinamųjų tarpusavio telefoninio komunikavimo, sureikšmino jų kitus pokalbius 2018 m. rugsėjo - spalio mėnesiais, pažymėdamas, kad R. B. ir M. K. siejo bendras narkotinių medžiagų platinimo interesas, kad jų bendravimas buvo konspiracinis ir pan. Tačiau tokios teismo išvados ne visai atitinka faktines bylos aplinkybes.
5. Nors teismas konstatavo, kad nėra kaltinamųjų tarpusavio pokalbių kaltinimui aktualiu laiku, tačiau šiuos pokalbius nepagrįstai pripažino kaip R. B. kaltės įrodymą. Šiuose pokalbiuose nėra užfiksuota, kad R. B. ar M. K. kaip nors rengtųsi padaryti ar padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas, išanalizavęs pokalbius, konstatavo, kad kaltinamieji sekė ir žinojo kada tabore būdavo policijos pareigūnai, dėl to imdavosi ypatingo atsargumo priemonių, jie žinojo, kad „visur kameros“, abu susižinodavo, kai R. B. turėdavo narkotinių medžiagų. Teismas padarė nepagrįstą prielaidą, kad jeigu jau ir anksčiau R. B. ir M. K. galimai darė kažką nusikalstamo, tai ir 2018 m. spalio 16 d. galėjo padaryti jiems inkriminuojamą nusikaltimą.
6. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad M. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 17 d., tiek 2018 m. spalio 18 d. apklausose nuosekliai ir logiškai tvirtino, kad pažįsta R. B., parodė, kad ši per jį platina narkotikus, kad už tai jis gauna iš R. B. pinigų. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. parodymai tyrėjos surašytame apklausos protokole (2018-10-17) ir ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos protokole (2018-10-18) yra beveik absoliučiai žodis į žodį vienodi, nors prieš apklausą jie ir nebuvo pagarsinti, kas leidžia abejoti, kad tokia M. K. apklausa pas teisėją būtų realiai vykusi, o nebuvo nukopijuota iš teisėjui pateiktos skaitmeninės laikmenos, todėl nėra pagrindo tais parodymais vadovautis. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir kritiškai tokių apklausų neįvertino. Taip pat M. K. teismui parodė, kad jis iki apklausos nežinojo nei R. vardo nei pavardės, kad tyrėja jam padavė lapelį, kuriame buvo užrašyta R. B. vardas ir pavardė. Tokius M. K. parodymus netiesiogiai patvirtina ir tyrėjų jam priskiriami pokalbiai su R. B.. Ten kalbantys vyras ir moteris taip pat nė karto nepavadina vienas kito vardais. Teismas šį prieštaravimą išsprendė savo iniciatyva apklausdamas tyrėją Ž. V., kuri, savaime suprantama, paneigė M. K. parodymus, kad jam buvo duotas kažkoks raštelis. Tokiu būdu, tarsi teismui aišku, kad M. K. meluoja, siekdamas padėti R. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau lieka neaišku, iš kur narkotikus vartojantis M. K. tiksliai sugeba pranešti tyrėjai gan sudėtingą vardą – R., ir pavardę B. Visos išvardintos abejonės turėjo būti įvertintos R. B. naudai, tačiau teismas to nepadarė.
7. M. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, buvo būtina vertinti visumoje su kitais jo atžvilgiu atliktais proceso veiksmais, t. y. su parodymais jam atpažinti asmenį gyvai ir pagal jo nuotrauką. Abejais šiais atvejais M. K. parodė, kad jis neatpažįsta moters, iš kurios 2018 m. spalio 16 d. jis už 36 Eur įsigijo 6 folijos lankstinukus. Jis nepasakė, kad neatpažįsta R. B., o pasakė, kad tarp tų moterų nėra tos, iš kurios jis narkotines medžiagas įsigijo. Todėl teismas neteisingai nurodė, kad M. K. po šių parodymų atpažinti pareiškė, kad jis neatpažįsta R. B..
8. Byloje nebuvo atlikta jokių specialių tyrimų tam, kad nustatyti ir paneigti visas abejones, kad pateiktame vaizdo įraše viena iš ten esančių trijų moterų yra būtent R. B.. Teismui užteko liudytojo A. A. patikinimo, kad jis per vaizdo kamerą pažino R. B. ir M. K.. Neatmestina, kad šis pareigūnas galėjo ir sąžiningai suklysti, tačiau teismas tokios abejonės nepašalino. R. B. teismui parodė, kad ji 2018 m. spalio 16 d., apie 15 val., iš namų (duomenys neskelbtini) automobiliu išvažiavo į miestą, buvo pas giminaites, degalinėje, „Ikea“ parduotuvėje, picerijoje, namo grįžo jau po 17 val., automobilį pastatė prie namų, todėl negalėjo padaryti nusikaltimo apie 16.15 val. Kaip matyti iš vaizdo kameros įrašų, prie namo jos automobilio apie 16.15 val. nesimatė. Degalinės vaizdo kameromis yra užfiksuota, kad R. B. joje buvo panašiu laiku, kai buvo išplatintos narkotinės medžiagos, tačiau teismas konstatavo, kad tai „vis tik patikimai neįrodo, kad ji ten buvo būtent nusikaltimo metu“, nes nėra realu kurą pilti 27 minutes. Tačiau šiuolaikinėse degalinėse dar teikiamos ir kitos paslaugos, tad 27 minučių buvimas degalinėje neturėtų būti vertinamas kaip nepaaiškinamas atvejis. Neatmestina, kad tyrėjai specialiai nepateikė į bylą vaizdo įrašų apie tai, kada R. B. iš namų išvažiavo į degalinę ir kada grįžo namo, nes tuomet būtų tekę koreguoti pagrindinio liudytojo ir vaizdą per kameras stebėjusio pareigūno A. A. parodymus.
9. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje duomenų apie vykdomą nusikalstamą veiką gavimas stebint vaizdo kamera buvo adekvati tikslui, ne perteklinė, trumpalaikė, būtina ir proporcinga, jokios reikšmingos žalos nei kaltinamiesiems, nei kitiems stebėtiems asmenims nepadariusi priemonė. Byloje esantis vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir teismas juos pripažino įrodymais. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nusikalstamos veikos atskleidimas vaizdo stebėjimo pagalba šiuo atveju laikytinas teisėtu ir neprieštaravo Direktyvos (ES)2016/680 nuostatoms. Šioje byloje tiriama nusikalstama veika buvo padaryta 2018-10-16, tai yra, jau įsigaliojus 2018-06-30 įstatymui Nr. XIII-1426, keitusiam įstatymą Nr. 1-1374, kuriame nebeliko ankstesniame įstatyme įtvirtinto vaizdo stebėjimo reglamentavimo. Tačiau su tokia teismo išvada negalima sutikti. Susidarytų situacija, kad naujasis Reglamentas (ES) 2016/679 ir Direktyva (ES)2016/680 visiškai panaikina bet kokią asmens duomenų apsaugos kontrolę, nebenustato jokių apribojimų. Manytina, kad yra priešingai - naujoji Direktyva kaip tik tokią duomenų apsaugą sustiprino. Teismas cituoja Direktyvos (ES)2016/680 26 punktą, kuriame rašoma, kad bet koks asmenų duomenų tvarkymas privalo būti teisėtas, sąžiningas ir skaidrus atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu, ir asmens duomenys gali būti tvarkomi tik teisės aktais nustatytais konkrečiais tikslais, kad tokia veikla gali būti vykdoma nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo (...) tikslais. Teismas turėjo vadovautis ir kitu Direktyvos (ES)2016/680 punktu, spręsdamas dėl į bylą pateikto vaizdo įrašo leistinumo, o būtent 49 punktu, kuriame sakoma, kad „jeigu asmens duomenys tvarkomi vykdant nusikalstamų veikų tyrimą ir teismo procesuose baudžiamosiose bylose, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti, kad naudojimasis teise gauti informaciją, teise susipažinti su duomenimis bei teise reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis ir apriboti jų tvarkymą vykdomas pagal teismo procesą reglamentuojančias nacionalines taisykles“. Tokios taisyklės yra numatytos BK ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei teismas turėjo vadovautis šio kodekso normomis – 154, 158, 160 straipsniais ir kitais straipsniais.
10. Jei policijos pareigūnai turėjo išankstinės informacijos apie R. B. ir M. K. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, privalėjo kreiptis į teismą ir gauti teismo leidimą vykdyti jų slaptą sekimą, stebėjimą, naudojantis miesto viešojo stebėjimo kameromis, konkrečia vaizdo stebėjimo kamera Nr. 065. Į teismą nebuvo kreiptasi, leidimas negautas, todėl byloje esantis vaizdo įrašas yra padarytas neteisėtai, nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) normų, ir negalėjo būti pripažintas įrodymu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad į kameromis filmuojamą vaizdą patenka ir namo (duomenys neskelbtini) kiemas, įėjimo durys, kas nėra vieša vieta. Pareigūnai pripažino, kad tą objektą stebėjo ilgą laiką, praktiškai visą dieną ar ištisomis dienomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie atsitiktinai viešojo stebėjimo kamera užfiksavo daromą nusikaltimą.
11. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir apie tai, ar policijos pareigūnai turėjo laikytis galiojančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-13 įsakymu Nr. 30-1532/19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų ir jų fiksuotų duomenų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytos vaizdo stebėjimo kamerų ir jų fiksuotų duomenų naudojimo tvarkos ir ar nepažeidė šių reikalavimų. Šį aprašą savivaldybė pakeitė ir atnaujino jau vadovaudamasi naujai galiojančiu Reglamentu (ES)2016/679. Šio aprašo 8 straipsnis nustato, kad „į vaizdo kamerų stebėjimo lauką negali patekti gyvenamosios patalpos ir (arba) jai priklausanti privati teritorija arba įėjimas į ją, taip pat patalpos ar teritorija, kurioje duomenų subjektas galėtų tikėtis absoliučios privatumo apsaugos“. Kamera Nr. 065 priklauso savivaldybei ir ji turėjo teisę nustatyti naudojimosi ja tvarką, kurią policijos pareigūnai akivaizdžiai pažeidė.
12. Teismo posėdžio nuteistoji R. B. ir jos gynėjas prašė pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi bei sumažinti R. B. paskirtą bausmę. Nuteistasis M. K. ir jo gynėjas prašė M. K. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir skirti jai švelnesnę bausmę – 2 metus 11 mėnesių laisvės atėmimo. M. K. apeliacinį skundą prašė atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
13. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto M. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama jo kaltė bei nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teisme patikslino, kad bausmę prašo sumažinti taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nuteistosios R. B. gynėjas advokatas Edmundas Jonušas apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo jo ginamosios atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo R. B. kalta prisipažino visiškai, nurodė, kad dėl nusikaltimo labai gailisi, prašė sušvelninti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajai R. B. pareiškus, kad ji pripažįsta kaltę visiškai, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklausta nuteistoji R. B. ir M. K..
14. Nuteistoji R. B. parodė, kad tuo metu jos motina sirgo, ją ištiko insultas, nevaldė rankos. Ji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kadangi norėjo būti su motina, negalėjo prisipažinti, kad bus teisiama. Motina iki šiol nežino, kad ji suimta. Pasakė jai, kad išvažiavo į Angliją dirbti. Turi mažus vaikus, yra jiems reikalinga. Advokatas pasiūlė neprisipažinti, o ji neturėjo su kuo daugiau pasitarti. Dėl nusikaltimo aplinkybių šiuo metu ne viską prisimena. M. K. nepažįsta, jo pavardę sužinojo tik teisme. Pamena, kad tvarkėsi ir, išėjusi iš kiemo, prie degalinės, viduryje kelio rado mažą, geltoną buteliuką, kuriame buvo 6 paketėliai. Lankstinukai buvo folijoje. Kai juos rado, M. K. kartu nebuvo. Radusi lankstinukus, nuėjo į savo kiemą, apžiūrėjo. Tuo metu pro šalį keliu ėjo M. K.. Ji jį pasikvietė, parodė lankstinukus M. K. ir paklausė jo dėl tų lankstinukų, kaip jis tai supranta kas tai yra. Jis atidarė ir pasakė, kad tai yra tai ko jam reikia - narkotikai. Paklausė jo, kiek jis gali duoti ir jis atsakė, kad 36 Eur. K. neklausė kokie tai narkotikai. M. K. ėjo šalia jos kiemo, priėjo prie tvoros ir ji jam perdavė. Jis padavė jai 36 Eur, ji jam atidavė lankstinukus. Daugiau jo nebematė. M. K. dažnai praeidavo pro jos kiemą. Netoli yra autobusų stotelė. Dažnai žmonės pro juos praeina. Tuo metu jai labai reikėjo pinigų, todėl nusprendė parduoti tuos 6 paketėlius. Praeityje buvo teista už narkotikus, paskirta bauda (t. 5, b. l. 192-195).
15. Nuteistasis M. K. parodė, kad R. B. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai yra teisingi. Asmuo, kurį jis buvo nurodęs kaip nepažįstamą, yra R. B.. Prisimena, kad pas ją keitė pinigus. Pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. B. padavė pinigus, tačiau narkotikus ėmė ne iš jos. Narkotikus pirko sau, bet teko duoti kitam žmogui. Iki įvykio dienos su R. B. nelabai bendravo. Patvirtina, kad buvo bendravimas telefonu, susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 5, b. l. 192-195).
Dėl M. K. apeliacinio skundo
16. Apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau teisėjų kolegija nenustatė tam pagrindo. BK 64¹ straipsnis numato bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Ši baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama nei supaprastinto proceso tvarka, nei atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas. Taigi, nesant BK 64¹ straipsnio taikymui būtinų sąlygų, nuteistajam paskirta bausmė negali būti sušvelninta minėto straipsnio pagrindu.
17. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), į kaltės formą (iš anksto susiformavusi tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę – nedirba, anksčiau teistas (teistumai išnykę), eilę kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus (t. 4, b. l. 45-64). Apylinkės teismas nustatė vieną M. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jog veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog teistumai dėl ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo yra išnykę ir tai įvertino tik kaip nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę.
18. Nors apeliantas nurodo, jog jis prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, visgi tokį nuteistojo pareiškimą teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų, nepakankamą lengvinančiai atsakomybę aplinkybei nustatyti. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina ir savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-539/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-539/2006">2K-539/2006</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>). M. K. pirmosios apklausos metu nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su R. B. (t. 3., b. l. 33-35), vėliau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo poziciją keitė, teigė, jog R. B. nepažįsta, bei nurodė kitokias nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybes, siekė suklaidinti teismą, todėl pirmosios instancijos teismas kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
19. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui paskyrė bausmę, savo dydžiu artimesnę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, kuri nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.
Dėl R. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinio skundo
20. Nors nuteistoji R. B. apeliacinės instancijos teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, jos nurodomos aplinkybės nevisiškai atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl pasisakytina dėl byloje surinktų įrodymų, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
22. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi R. B. ir M. K. neaktualiais tarpusavio telefoniniais pokalbiais, prieštaringais M. K. parodymais, liudytojo - policijos pareigūno A. A. parodymais, taip pat viešųjų erdvių stebėjimo Vilniaus mieste vaizdo kameros įrašu. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
23. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, R. B. ir M. K. pokalbių įrašai pagrįstai pripažinti įrodymais ir įvertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Nuteistųjų telefoniniai pokalbiai nebuvo vieninteliai įrodymai, patvirtinantys jų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Nors gynėjas nurodo, jog nagrinėti telefoniniai pokalbiai nebuvo įrašyti tą dieną, kai nuteistieji buvo sulaikyti (2018 m. spalio 16 d.), tačiau iš bylos duomenų matyti, jog šie pokalbiai patvirtina buvus ne vieną R. B. ir M. K. susitikimą, bei faktą, jog jie vienas kitą pažinojo, kas iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, duotus parodymus, jog jie vienas kitam nebuvo gerai žinomi, o jeigu ir bendravo tai tik dėl to, jog M. K. nuteistosios R. B. namuose atlikinėjo ūkio darbus. Nuteistųjų pokalbių turinys indikuoja, jog nuteistieji vykdė nusikalstamą veiką, kadangi ne vieno pokalbio metu R. B. paklausus kodėl M. K. pas ją neatėjo, pastarasis nurodo, jog „draugai stovi“ (t. 1., b. l. 112-113, 123-127, 128-132), kas iš esmės leidžia spręsti, jog M. K. neidavo pas R. B., kuomet prie jos namų matydavo patruliuojančius policijos pareigūnus. Byloje nustatyta kad R. B., kuri naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) vien laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 3 d. su M. K., kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), buvo susisiekusi 29 kartus (t.1., b. l. 165). Taigi, teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistieji palaikė gana intensyvų ryšį telefonu, o iš jų pokalbių bei SMS žinučių turinio, matyti, kad nors tiesiogiai apie narkotinių medžiagų perdavimą nekalbama, tačiau toks užšifruotas ir be aiškių išsireiškimų, fiksuotų pokalbių tekstas taip pat liudija apie tai, kad pokalbių dalyviai vienas kitą suprato ir žinojo šių pokalbių tikrąją prasmę. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistųjų sulaikymo dieną - 2018 m. spalio 16 d., būtent R. B. perdavė M. K. vėliau pas O. B. rastas narkotines medžiagas. Nors joks telefoninių pokalbių garso įrašo tyrimas nebuvo atliktas, tačiau aplinkybė, jog garso įrašai yra būtent M. K. ir R. B., nustatyta kitais bylos duomenimis. R. B. skambindavo M. K. iš pas ją rasto telefono ir, kaip pati nurodė, jai priklausiusio telefono numerio (t. 2., b. l. 15-72, 81-90, t. 3., b. l. 102-108). Nors nuteistoji nurodė, jog jos telefonu galėjo naudotis ir kiti asmenys, visgi tokie parodymai laikytini jos gynybine pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, o ne objektyviai pagrįstais argumentais.
24. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog M. K. parodymai tyrėjos surašytame apklausos protokole (2018-10-17) ir ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos protokole (2018-10-18) yra pažodžiui vienodi, nors prieš apklausą jie ir nebuvo pagarsinti, kas leidžia abejoti, kad tokia M. K. apklausa pas teisėją būtų realiai vykusi, o nebuvo nukopijuota iš teisėjui pateiktos skaitmeninės laikmenos, todėl nėra pagrindo tais parodymais vadovautis. Su šiais skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Iš byloje esančių duomenų, t. y. pirmosios M. K. apklausos protokolo (t. 3., b. l. 33-35) bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausos metu duotų parodymų (t. 3., b. l. 36-38) matyti, jog jų turinys iš esmės sutampa, tačiau dėl to kvestionuoti M. K. parodymų patikimumą nėra pagrindo. Abiejų apklausų metu pats M. K. patvirtino duotų parodymų teisingumą savo parašu, vykusią apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat patvirtina ir nuteistojo gynėjo parašas, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, parašai iš karto po nuteistojo apklausos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog posėdžio protokolas yra surašomas iš liudijančio asmens žodžių ir teisėjui net neišėjus iš posėdžių salės pasirašomas visų apklausoje dalyvavusių proceso šalių. Be kita ko, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nuteistasis nurodė ir papildomų aplinkybių, tai yra, jog – „apie pusę metų R. B. padėjo parduoti narkotines medžiagas. Pats pas R. B. pasiprašydavo kokio nors darbo, kad jam duotų. Už atliktą darbą ji jam sumokėdavo. Jei kas paprašydavo atnešti narkotikų, tai nunešdavo ir parduodavo“. Taigi, šios apklausos metu buvo nustatytos ir papildomos aplinkybės, kas iš esmės patvirtina, jog ši apklausa vyko, o nurodytos iš esmės tapačios aplinkybės tik patvirtina M. K. duotų parodymų ir pozicijos nuoseklumą, kuri buvo pakeista tik pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Paskutinės apklausos teisme metu, M. K. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta ir prašė vadovautis ankstesniais parodymais, duotais 2018 m. spalio 17 d., bei ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 3., b. l. 49-50). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog abejoti 2018 m. spalio 18 d. nuteistojo M. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais nėra pagrindo.
25. Apeliaciniame skunde keliama versija, jog M. K. iki apklausos nežinojo nei R. B. vardo nei pavardės, o tyrėja jam padavė lapelį, kuriame buvo užrašyta R. B. vardas ir pavardė. Teisėjų kolegija tokią apeliaciniame skunde pateiktą versiją atmeta, kadangi tokios jos nepatvirtina jokie bylos duomenys. Iš M. K. apklausą vykdžiusios liudytoja apklaustos tyrėjos Ž. V. parodymų matyti, kad M. K. parodymus apie R. B., bei tikslų jos vardą ir pavardę nurodė pats, jokie lapeliai su nuteistosios vardu ir pavarde jam prieš apklausą nebuvo pateikti. Duomenų apie tai, kad M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas neteisėtas poveikis ar įtaka, byloje nenustatyta. Be to, nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės atitinka ir kitų liudytojų nurodytas faktines įvykių aplinkybes.
26. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog tiek parodant asmenį atpažinti gyvai, tiek iš nuotraukų, nuteistasis M. K. nepasakė, kad neatpažįsta R. B., tik pasakė, kad tarp tų moterų nėra tos, iš kurios jis narkotines medžiagas įsigijo, todėl teismas neteisingai nurodė, kad M. K. po šių parodymų atpažinti pareiškė, kad jis neatpažįsta R. B.. Visgi, teisėjų kolegija šiuos parodymus vertina kaip gynybinę versiją, kadangi nuteistųjų ryšius bei bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje analizuoti jų telefoniniai pokalbiai, liudytojo policijos pareigūno A. A. parodymai, taip pat viešųjų erdvių stebėjimo Vilniaus mieste vaizdo kameros įrašai, degalinės „Viada“ pateikti vaizdo įrašai, kurie atskleidžia tarp nuteistųjų buvus susitarimą dėl narkotinių medžiagų platinimo, bei tai, jog būtent R. B. 2018 m. spalio 16 d. perdavė M. K. narkotines medžiagas, kuris šias išplatino O. B..
27. Iš vaizdo įrašo, kuriame nurodytas laikas 2018 m. spalio 16 d. nuo 16:28:00 val. iki 16:40:00 val., matyti keliu į romų gyvenvietę einantis bei netrukus - maždaug po 3-4 minučių tuo pačiu keliu grįžtantis bei netoliese kitam sutiktam vyriškiui kažką perduodantis vyriškis, po ko abu išsiskiria. Įraše taip pat užfiksuota, kad būdamas pačioje romų gyvenvietėje, minėtas vyriškis iš gatvės pusės per tvorą kažką perduoda moteriai, vilkinčiai baltą palaidinę ir seginčiai juodą sijoną, ir nueina kiek atokiau, po ko moteris užeina į namą, o netrukus grįžusi vėl kažką greitai perduoda per tvorą iš anapus prie jos pribėgusiam vyriškiui. Ikiteisminio tyrimo metu pats M. K. patvirtino, jog tuo metu būtent R. B., po to kai jis jai per tvorą padavė iš O. B. gautus 36 Eur, ji jam perdavė atitinkamą kiekį narkotikų. Tai, jog vaizdo įraše yra matoma būtent R. B. patvirtina tiek nuteistojo M. K. duoti parodymai, tiek ir policijos pareigūno liudijimas pirmosios instancijos teisme, kad vaizdo įraše atpažįsta būtent nuteistuosius R. B. ir M. K.. Kaip nurodė pareigūnas, nuteistųjų stebėjimas buvo pradėtas dar iki jų sulaikymo, taigi asmenys pareigūnui buvo žinomi.
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. B. 2018 m. spalio 16 d., apie 15 val., iš namų (duomenys neskelbtini) automobiliu išvažiavo į miestą, buvo pas giminaites, degalinėje, „Ikea“ parduotuvėje, picerijoje, namo grįžo jau po 17 val., automobilį pastatė prie namų, todėl negalėjo padaryti nusikaltimo apie 16.15 val. Visgi, kaip matyti iš degalinės „Viada“ vaizdo įrašų, vaizdo įrašo 02:23 val. matosi kaip apsisukant į degalinės teritoriją atvažiuoja automobilis, 02:32 val. automobilis privažiuoja prie kolonėlės ir sustoja. Automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše nurodomu laiku - 02:43 val., iš minėto automobilio išlipa moteris, liekno kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, surištų į kasą, vilki baltos spalvos ilgų rankovių palaidinę, tamsų tiesų žemiau kelių sijoną, avi šlepetes, taigi vaizdo įraše matoma moteris vilki tokius drabužius, su kuriais vėliau buvo sulaikyta R. B., o tai taip pat paneigia apeliantės teiginius, išsakytus teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, jog ši minėtus drabužius persirengė tik grįžusi namo, o iki tol buvo su juoda suknele. Taip pat apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji apie 15.00 val. išvyko iš namų, iš karto nuvyko į degalinę. Taigi, pačios nuteistosios parodymai iš esmės patvirtina faktą, jog ji panašiu laiku buvo degalinėje, o tai taip pat leidžia teigti, jog degalinės „Viada“ pateiktuose vaizdo įrašuose nurodytas laiko tarpas iš tiesų nesutapo su realiuoju laiku, byloje nustatyta, kad jis nurodytas klaidingai, todėl ši aplinkybė nėra pagrindas teigti, jog veikos padarymo metu nuteistoji negalėjo būti namuose. Taigi, iš vaizdo įrašo matyti, kas vėliau buvo užfiksuota ir viešosios erdvės stebėjimo kamera, taip pat atrodanti (apsirengusi baltus marškinius ir sijoną žemiau kelių, susirišusi plaukus į kasą) moteris yra R. B..
29. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog policijos pareigūnai jau turėjo išankstinės informacijos apie R. B. ir M. K. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, todėl privalėjo kreiptis į teismą ir gauti teismo leidimą vykdyti jų slaptą sekimą, stebėjimą, naudojantis miesto viešojo stebėjimo kameromis, būtent konkrečia vaizdo stebėjimo kamera Nr. 065, tačiau tas nebuvo padaryta, todėl byloje esantis vaizdo įrašas yra padarytas neteisėtai ir negali būti laikomas įrodymu. Visgi tokie apeliantės argumentai nėra pagrįsti. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, šioje byloje tiriama nusikalstama veika buvo atskleista stebint vaizdą per vieną iš Vilniaus mieste įrengtų 103 valdomų viešųjų erdvių vaizdo stebėjimo kamerų - per vaizdo kamerą Nr. 065, į kurios stebėjimo lauką pateko ir (duomenys neskelbtini), teritorijos vaizdas, tame tarpe, gyvenamųjų namų kiemų vaizdas (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-06-26 raštas, t. 5, b. l. 4). Taigi, vaizdo kameros įmontuotos siekiant užtikrinti teritorijos apsaugą, o ne priešingai nei nurodo apeliantė, rinkti asmeninę informaciją apie asmenis, tai nebuvo įrodymų rinkimas slapta panaudojant įrašymo techniką, kuris galėtų būti prilyginimas operatyvinei veiklai (3.5. punktas), todėl vaizdo kameros įrengimas ir aplinkos stebėjimas šiuo atveju nepažeidė ir BPK nustatytų teisėtam asmenų stebėjimui keliamų reikalavimų. Vien tai, jog stebint viešąją tvarką naudojantis savivaldybės įrengta vaizdo stebėjimo kamera, buvo užfiksuota ir vėliau stebėta konkreti nusikalstama veika ir nuteistųjų veiksmai, nesudaro pagrindo teigti, jog vaizdo kameros buvo įrengtos būtent informacijai apie šiuos asmenims rinkti. Todėl nėra pagrindo šiuos veiksmus vertinti kaip slaptą sekimą, atitinkantį BPK 160 straipsnio nuostatas. Patys nuteistieji žinojo, jog nurodytoje vietoje yra įmontuotos vaizdo stebėjimo kameros, tai patvirtina ir jų tarpusavio pokalbiai, kuriuose užsimenama ir apie esančias vaizdo kameras (t. 1, b. l. 112-113, 123-127, 128-132). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistųjų slaptas sekimas buvo vykdomas klausantis M. K. telefoninių pokalbių, kam, laikantis visų įstatyme nustatytų reikalavimų, buvo gautas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (t. 1., b. l. 17-18, 23-26). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vaizdo kameros Nr. 065 vaizdo įrašą pripažino tinkamu įrodymu, pagrindžiančiais nuteistųjų kaltę.
30. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir apie tai, ar policijos pareigūnai turėjo laikytis galiojančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-13 įsakymu Nr. 30-1532/19 nustatytos vaizdo stebėjimo kamerų ir jų fiksuotų duomenų naudojimo tvarkos ir ar nepažeidė šių reikalavimų, kadangi šio aprašo 8 straipsnis nustato, kad „į vaizdo kamerų stebėjimo lauką negali patekti gyvenamosios patalpos ir (arba) jai priklausanti privati teritorija arba įėjimas į ją, taip pat patalpos ar teritorija, kurioje duomenų subjektas galėtų tikėtis absoliučios privatumo apsaugos“. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, jame itin išsamiai aptartas tiek savivaldybės nustatytas reglamentavimas, tiek ir naujasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir jo nuostatos. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Europos parlamento ir tarybos reglamentas Nr. ES 2016/679, nedraudžia asmenų stebėjimo. Europos parlamento ir tarybos direktyvos Nr. (ES)2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 26 punkte numatyta, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas privalo būti teisėtas, sąžiningas ir skaidrus atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu, ir asmens duomenys gali būti tvarkomi tik teisės aktais nustatytais konkrečiais tikslais. Tai savaime neužkerta kelio teisėsaugos institucijoms vykdyti veiklos, pavyzdžiui, slaptųjų tyrimų ar stebėjimo vaizdo kameromis. Tokia veikla gali būti vykdoma nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo (..) tikslais, jei tik tokia veikla, tinkamai, paisant teisėtų atitinkamo fizinio asmens interesų, yra nustatyta įstatymu ir yra laikoma būtina ir proporcinga demokratinės visuomenės priemone. Taigi bet kokiu atveju, tiek galiojant senajam, tiek naujajam savivaldybės reguliavimui, atsižvelgiant į minėtos direktyvos nuostatas, stebėjimas siekiant nusikalstamų veikų prevencijos yra leistinas, todėl pirmosios instancijos teismo savivaldybės vaizdo stebėjimo kamerų įrašai tinkamai buvo pripažinti įrodymais, užfiksuotais nepažeidžiant asmens duomenų apsaugai keliamų reikalavimų.
31. Kaip minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, R. B. pareiškė, jog kaltę dėl nusikalstamos veikos, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, pripažįsta visiškai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nuteistosios pareiškimo apie kaltės pripažinimą nėra pagrindo vertinti kaip nuoširdų gailestį BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę.
32. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Teismui pripažįstant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti: pirma - kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį. Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktNzE5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-719/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-719/2019">2K-39-719/2019</a>). R. B., prisipažinusi, kad padarė nusikalstamą veiką, parodė, kad M. K. nepažįsta, 6 paketėlius su narkotikais rado prie degalinės, viduryje kelio, radusi lankstinukus, nuėjo į savo kiemą, apžiūrėjo. Tuo metu pro šalį keliu ėjo M. K., kurį ji pasikvietė, kad pažiūrėtų, nes nesuprato kas tai yra ir M. K. jai pasakė, kad tai yra tai, ko jam reikia, t. y. narkotikai, ir pasiūlė už narkotikus 36 Eur. Kai M. K. atnešė pinigus, ji jam atidavė lankstinukus. Kaip matyti iš nuteistosios R. B. parodymų, juose nutylima apie esmines byloje nustatytas inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę bylai, kurios aptartos pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų ir tuo neprisidedama prie teisingo bylos išsprendimo, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką.
33. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įstatymas numato vien laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmės rūšis R. B. ir paskirta, jos dydį nustatant artimesnį straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. K. ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Jurgita Kolyčienė
Jurgita Mačionytė
Vitalija Norkūnaitė
