Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo

Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-574/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38207-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Agnei Strunkytei,

dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei,

nuteistojo D. K. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

nuteistojo E. B. (E. B.) gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjo adv. Aido Mažeikos, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo adv. Sigito Mikliušo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) BK 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Ši bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu D. K. paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtos Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pridedant dalį – vienerius metus laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtos šiuo nuosprendžiu, ir D. K. skirta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant E. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant E. B. per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems priteistą turtinę žalą.

L. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai L. M. naudai priteista 1 452 Eur.

M. Č. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai M. Č. naudai priteista 968 Eur.

J. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai J. P. naudai priteista 707 Eur.

R. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai R. B. naudai priteista 1 440,09 Eur.

S. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai S. K. naudai priteista 749,96 Eur.

E. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai E. B. naudai priteista 375,34 Eur.

S. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai S. L. naudai priteista 1 000,04 Eur.

V. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai V. B. naudai priteista 600,04 Eur.

M. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai M. K. naudai priteista 1 100 Eur.

UAB „A“ įgalioto atstovo A. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai UAB „A“ naudai priteista 2 831,98 Eur.

S. M. (S. M.) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai S. M. (S. M.) naudai priteista 1 440,05 Eur.

A. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai A. Š. naudai priteista 480 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. B. ir D. K. nuteisti už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y., E. B., siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, kitų asmenų vardu (nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. akcininko ir direktoriaus I. S. vardu, nuo 2018 m. balandžio 6 d. akcininko ir direktoriaus R. P. vardu) įsigijo UAB „B“, įmonės numers (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), ir su D. K. susitarė, kad šis UAB „B“ vardu patalpins skelbimus apie parduodamus medžio briketus ir, apsimesdamas UAB „B“ darbuotoju, skelbimais susidomėjusiems ir paskambinusiems asmenims atsiųs išankstines PVM sąskaitas faktūras bei pareikalaus avansinių mokėjimų, po ko minėtiems asmenims pervedus avansinius mokėjimus, prekės pristatytos nebus.

2. D. K., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su E. B., laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., baudžiamojo proceso metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt patalpino tikrovės neatitinkančius skelbimus apie neva parduodamus medžio briketus, nurodydamas kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo pats naudojosi.

3. 2018 m. liepos 24 d. pagal skelbimą D. K. paskambino V. B., kuriai D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes – penkias tonas medžio briketų už 600,04 eurų, po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi UAB „B“ rekvizitai – „įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swift kodas: (duomenys neskelbtini) ir kaip avansinį mokėjimą V. B. pareikalavo į UAB „B“ vardu UAB „C“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 600,04 eurų, dėl ko V. B., būdama iš esmės suklaidinta, 2018 m. liepos 27 d. iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 600,04 eurų, tačiau prekės jai pristatytos nebuvo.

4. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. liepos 27 d. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervesdamas bitkoinus į „E“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs bitkoinus, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje su E. B. atsiskaitė grynaisiais pinigais;

5. 2018 m. liepos 25 d. pagal skelbimą D. K. paskambino M. K., kuriam D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes – dvidešimt keturias paletes medžio briketų po 120 eurų už paletę, iš viso už 2 783,48 eurus, po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi UAB „B“ rekvizitai – „įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swift kodas: (duomenys neskelbtini) ir kaip avansinį mokėjimą M. K. pareikalavo į UAB „B“ vardu UAB „C“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 1 100 eurų, dėl ko M. K., būdamas iš esmės suklaidintas, 2018 m. liepos 27 d. 14.13 val. iš mamos M. K. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 100 eurų, tačiau prekės jam pristatytos nebuvo.

6. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. liepos 27 d. 14.52 val. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervesdamas bitkoinus į „E“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs bitkoinus, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje su E. B. atsiskaitė grynaisiais pinigais;

7. 2018 m. liepos 25 d. pagal skelbimą D. K. paskambino E. B., kuriam D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes –

8. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. liepos 30 d. 11.39 val. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervesdamas bitkoinus į „E“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs bitkoinus, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje su E. B. atsiskaitė grynaisiais pinigais;

9. 2018 m. liepos 25 d. pagal skelbimą D. K. paskambino A. Š., kuriai D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes – keturias paletes medžio briketų po 120 eurus su PVM už vieną paletę, po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti visi UAB „B“ rekvizitai – „įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swift kodas: (duomenys neskelbtini)“ ir kaip avansinį mokėjimą A. Š. pareikalavo į UAB „B“ vardu UAB „C“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 480 eurų, dėl ko A. Š., būdama iš esmės suklaidinta, 2018 m. rugpjūčio 4 d. iš sutuoktinio A. Š. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 480 eurų, tačiau prekės jai pristatytos nebuvo.

10. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. rugpjūčio 6 d. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmenims;

11. 2018 m. liepos 25 d. pagal skelbimą D. K. paskambino S. L., kuriai D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes – tris paletes medžio briketų, po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi UAB „B“ rekvizitai – „įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swift kodas: (duomenys neskelbtini)“ ir kaip avansinį mokėjimą S. L. pareikalavo į UAB „B“ vardu UAB „C“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 1 000,04 eurų, dėl ko S. L., būdama iš esmės suklaidinta, 2018 m. rugpjūčio 2 d. iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000,04 eurų, tačiau prekės jai pristatytos nebuvo.

12. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. rugpjūčio 3 d. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervesdamas bitkoinus į „E“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs bitkoinus, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje su E. B. atsiskaitė grynaisiais pinigais;

13. 2018 m. liepos 25 d. pagal skelbimą D. K. paskambino S. K., kuriam D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes – šešias tonas medžio briketų, po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi UAB „B“ rekvizitai – „įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swift kodas: (duomenys neskelbtini)“ ir kaip avansinį mokėjimą S. K. pareikalavo į UAB „B“ vardu UAB „C“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 749,96 eurų, dėl ko S. K., būdamas iš esmės suklaidintas, 2018 m. liepos 30 d. iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 749,96 eurų, tačiau prekės jam pristatytos nebuvo.

14. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. liepos 30 d. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervesdamas bitkoinus į „E“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs bitkoinus, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje su E. B. grynaisiais pinigais;

15. 2018 m. liepos 26 d. pagal skelbimą D. K. paskambino R. B., kuriam D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes – dvylika tonų medžio briketų, po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi UAB „B“ rekvizitai – „įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swift kodas: (duomenys neskelbtini)“ ir kaip avansinį mokėjimą R. B. pareikalavo į UAB „B“ vardu UAB „C“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 1 440,09 eurų, dėl ko R. B., būdamas iš esmės suklaidintas, 2018 m. liepos 27 d. iš D. B. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 440,09 eurų, tačiau prekės jam pristatytos nebuvo.

16. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. liepos 27 d. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervesdamas bitkoinus į „E“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs bitkoinus, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje su E. B. atsiskaitė grynaisiais pinigais;

17. 2018 m. liepos 28 d. pagal skelbimą D. K. paskambino M. Č., kuriam D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes –medžio briketus, po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi UAB „B“ rekvizitai – „įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swift kodas: (duomenys neskelbtini)“ ir kaip avansinį mokėjimą M. Č. pareikalavo į UAB „B“ vardu UAB „C“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 968 eurų, dėl ko M. Č., būdamas iš esmės suklaidintas, 2018 m. liepos 30 d. iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 968 eurų, tačiau prekės jam pristatytos nebuvo.

18. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. liepos 30 d. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervesdamas bitkoinus į „E“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs bitkoinus, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje su E. B. atsiskaitė grynaisiais pinigais;

19. 2018 m. liepos 30 d. pagal skelbimą D. K. paskambino L. M., kuriai D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes – dvidešimt keturias medžio briketų, po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi UAB „B“ rekvizitai – „įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swift kodas: (duomenys neskelbtini)“ ir kaip avansinį mokėjimą L. M. pareikalavo į UAB „B“ vardu UAB „C“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 1 452 eurų, dėl ko L. M., būdama iš esmės suklaidinta, 2018 m. liepos 31 d. iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 452 eurų, tačiau prekės jai pristatytos nebuvo.

20. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. liepos 31 d. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervesdamas bitkoinus į „E“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs bitkoinus, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje su E. B. atsiskaitė grynaisiais pinigais;

21. 2018 m. liepos 31 d. pagal skelbimą D. K. paskambino J. P., kuriai D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes – dvylika tonų medžio briketų, po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi UAB „B“ rekvizitai – „įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swift kodas: (duomenys neskelbtini)“ ir kaip avansinį mokėjimą J. P. pareikalavo į UAB „B“ vardu UAB „C“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 707 eurų, dėl ko J. P., būdama iš esmės suklaidinta, 2018 m. liepos 31 d. iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 707 eurų, tačiau prekės jai pristatytos nebuvo.

22. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. rugpjūčio 2 d. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervesdamas bitkoinus į „E“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs bitkoinus, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje su E. B. atsiskaitė grynaisiais pinigais;

23. 2018 m. liepos 31 d. pagal skelbimą D. K. paskambino S. M. (S. M.), kuriam D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes – šešias tonas medžio briketų, po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi UAB „B“ rekvizitai – „įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swift kodas: (duomenys neskelbtini)“ ir kaip avansinį mokėjimą S. M. pareikalavo į UAB „B“ vardu UAB „C“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 720 eurų, dėl ko S. M., būdamas iš esmės suklaidintas, 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 720 eurų, tačiau prekės jam pristatytos nebuvo.

24. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervesdamas bitkoinus į „E“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs bitkoinus, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje su E. B. atsiskaitė grynaisiais pinigais;

25. Baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku, pagal skelbimą D. K. paskambino UAB „A“ direktorius A. V., kuriam D. K. melagingai pažadėjo parduoti prekes – dvidešimt keturias medžio briketų, po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi UAB „B“ rekvizitai – „įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swift kodas: (duomenys neskelbtini)“ ir kaip avansinį mokėjimą UAB „A“ direktoriaus A. V. pareikalavo į UAB „B“ vardu UAB „C“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 2 831,96 eurų, dėl ko UAB „A“ direktorius A. V., būdamas iš esmės suklaidintas, 2018 m. liepos 30 d. iš UAB „A“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 831,96 eurų, tačiau prekės jam pristatytos nebuvo.

26. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. liepos 30 d. iš UAB „B“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės „D“ elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervesdamas bitkoinus į „E“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs bitkoinus, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje su E. B. atsiskaitė grynaisiais pinigais. Tokiu būdu D. K. ir E. B., veikdami kartu, turėdami vieningą sumanymą, apgaule įgijo didelės – 12 944,41 eurų vertės svetimą turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

27. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėjo advokatas Aidas Mažeika prašo sumažinti D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir trims mėnesiams.

28. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atskleisdamas teisingumo principą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Teisingumo principo įgyvendinimas leidžia teismui paskirti asmeniui bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali, arba švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

29. Taip pat cituoja ir kasacinio teismo praktiką, kurioje apibrėžtas teisingos bausmės principas. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-259/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-259/2011">2K-7-259/2011</a>). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamiįjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>).

30. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzAxLTQ0OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-301-449/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-301-449/2018">1A-301-449/2018</a> yra nurodęs, kad vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, kad ankstesnių 17 teistumų skaičius, tai, kad šie teistumai neišnykę, ypač didelis nuteistajam skirtų administracinių nuobaudų skaičius nuteistąjį, žinoma, apibūdina neigiamai. Kita vertus, asmens pavojingumą apibūdina ne vien tik teistumų ar administracinių nuobaudų skaičius, bet ir jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų pobūdis.

31. Šioje byloje teismas, skirdamas ir subendrindamas bausmes pernelyg sureikšmino ankstesnius D. K. teistumus tiek kaip asmens pavojingumą apibūdinančią aplinkybę, tiek kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. K. nors ir teistas 11 kartų, tačiau tai iš esmės buvo analogiški turtinio pobūdžio nusikaltimai (BK 182 straipsnis), vienas apkaltinamasis nuosprendis priimtas seniai - 2008-05-14, kiti dešimt priimti kelių metų laikotarpyje, o tai reiškia, kad taip nusikalstamų veikų padarymo praėjo palyginti neilgas laiko tarpas. Apelianto manymu kai kurios iš šių veikų galėjo būti kvalifikuojamos ir kaip tęstinės, tačiau pats šių bylų nagrinėjime nedalyvavo ir tokios pozicijos išsakyti negalėjo.

32. Teismas pagrįstai pripažino D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdų gailestį ir prisipažinimą, pagrįstai skyrė ženkliai mažesnę už galimą skirti šios bausmės vidurkį - vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu paskyrė per griežtą galutinę devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, t.y. prie Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu D. K. paskirtos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo net vienerius metus laisvės atėmimo.

33. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti 2020 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

34. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes juo padarytos bylos duomenų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinio neatitinkančios išvados, nuosprendis priimtas pažeidžiant ir kitas, toliau aptartas, įrodymų vertinimo bei nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai), o dėl to turėtų būti panaikintas ir priimtinas naujas - išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

35. Pirmosios instancijos teismo išvados yra absoliučiai nepagrįstos ir neteisėtos, nes padarytos netinkamai vertinant liudytojų E. P., E. P. ir E. J. parodymus bei kitus, toliau nurodomus, selektyviai atrinktus bylos duomenis. Be to, nuosprendžiu ignoruoti itin reikšmingi įrodymai, paneigiantys paminėtas pirmos instancijos teismo išvadas ir patvirtinantys jo nekaltumą. Tokie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai neabejotinai laikytini esminiais ir lemia skundžiamo Nuosprendžio neteisėtumą bei nepagrįstumą.

36. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytu kaltės formų. Tai reiškia, kad tik suvoktas, sąmoningas (t.y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Kaltės principas iš baudžiamosios teisės eliminuoja objektyvųjį pakaltinimą. t. y. asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už padarinius, kurie atsiranda be jo kaltės, (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg3LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-287-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-287-697/2017">2K-287-697/2017</a>). Visa tai reiškia, kad patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn būtų galima tik tokiu atveju, jeigu šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis būtų padaręs, t. y. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtų nenuginčijamai nustatyta, kad byloje aptariami padariniai kilo dėl kokių nors tyčinių, į nusikalstamą sukčiavimą nukreiptų, būtent jo, bet ne kieno nors kito, veiksmų. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad byloje nėra jokių duomenų, vertinant kurių visumą būtų galima padaryti ne prielaidas, nors ir nepagrįstas, bet nenuginčijamas išvadas, jog būtent jis kaip nors būtų susijęs su nagrinėjama nusikalstama veika.

37. Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytoja apklausta E. P., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė nieko iš salėje esančių asmenų nepažįstanti, 2017 metais pardavinėjo jai priklausiusios UAB „B“ akcijas. Pastarąsias ji pardavė I. S., kurio pati niekuomet nėra mačiusi. Taip pat ši liudytoja nurodė ir niekuomet nemačiusi minėto bendrovės akcijas iš jos pirkusio asmens atstovo ar atstovų ir nežinanti jo ar jų anketinių bei kontaktinių duomenų. Dėl akcijų pardavimo ji nurodė bendravusi susirašinėdama elektroniniu paštu bei telefonu. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ši liudytoja nurodė, kad bendrovės akcijų pirkėjas (jo atstovas), bendraudamas su ja susirašinėjant elektroniniu paštu, naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 105-108). Prie 2018-09-10 liudytojo apklausos protokolo ji pateikė 2017-06-20, 2017-06-21, 2017-06-22, 2017-06-26, 2017-06-27 UAB „B“ akcijų - pirkimo pardavimo sutartis, kuriomis bendrovės 100 procentų akcijų buvo parduota I. S. (3 t., b. l. 128-132); 2017-03-30 vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės pavadinimo keitimo ir elektroninio pašto susirašinėjimą su adresatu (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 109-127). Paminėtas elektroninio pašto adresas nėra tapatus nuosprendyje nurodytam (duomenys neskelbtini). Šie elektroninio pašto adresai yra du absoliučiai skirtingi elektroninio pašto adresai, kurie gali priklausyti ir niekaip tarpusavyje nesusijusiems net keliems asmenims. Kokiems būtent asmenims šie elektroninio pašto adresai priklauso byloje nėra nustatyta, tačiau iš aptartų argumentų akivaizdu, kad paminėtos bendrovės akcijų pardavimo klausimais ši liudytoja bendravo net ne su vienu asmeniu. Šias išvadas patvirtina ir jos parodymai dėl jos bendravimo su asmeniu, pasivadinusiu „D. G.“ (3 t. b. l. 105-108).

38. Nuosprendžio 117-tu punktu yra teigiama neva jis pasinaudodamas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) bendravo su UAB,,B“ parduodančia E. P., tačiau nėra nurodyti jokie bylos duomenys, kuriuos vertinant padaryta ši nepagrįsta išvada. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti tik tai, kad E. P. dėl UAB „B“ akcijų pardavimo bendravo ne su vienu asmeniu, ne tik paminėtu, bet ir kitu elektroniniu paštu - (duomenys neskelbtini), nei vieno iš minimų elektroninių paštų savininkai (naudotojai) byloje nėra nustatyti, teismo posėdžių salėje jos apklausos metu buvusių asmenų, tame tarpe ir jo, ji nepažįsta. Šios aplinkybės patvirtina, kad aptariama pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisėta bei nepagrįsta, nes neatitinka bylos duomenų.

39. Minėta, jog liudytoja E. P. į bylą yra pateikusi 2017-06-20, 2017-06-21, 2017-06-22, 2017-06-26, 2017-06-27 UAB „B“ akcijų - pirkimo pardavimo sutartis, kuriomis bendrovės 100 procentų akcijų ji pardavė I. S. (3 t., b. l. 128-132). Šie rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ne jis, kaip nepagrįstai teigiama nuosprendžiu, bet I. S. įgijo UAB „B“ akcijas. Nei I. S., nei bet kokio kito žmogaus, kuris kada nors, kaip nors būtų susijęs su UAB „B“ jis nežino, nepažįsta ir niekada jokia forma nėra su tokiu bendravęs. Tai reiškia, jog nei I. S., nei kokio nors kito žmogaus vardu jis niekada neįgijo UAB „B“ akcijų, nėra ir niekuomet nebuvo kaip nors susijęs su šia bendrove. Visa tai patirtina, jog skundžiamo nuosprendžio išvada, kad būtent jis įgijo UAB „B“ yra nepagrįsta ir neteisėta.

40. Nuteistasis D. K. tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino sukčiavęs apgaulei naudodamas UAB „B“ rekvizitus. Jis nurodė, jog atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose ir ketindamas sukčiauti jis ieškojo parduodamos įmonės, kurią naudotų nusikalstamos veikos darymui. Telefonu jis susisiekė su jam nepažįstamu B., su kuriuo susitarė daryti nusikalstamą veiką, t. y. sukčiauti. Susitarė, kad 50 procentų apgaule gautų pinigų B., kuris pagal D. K. parodymus valdė UAB „B“ sąskaitą, išgrynins ir perduos jam. Tai yra D. K. iš esmės nurodė, kad kažkoks jam nepažįstamas žmogus, kuris neva pardavinėjo įmonę, sutiko su juo daryti nusikalstamą veiką ir dar jam geranoriškai talkinti išgryninant nusikalstamu būdu gautus pinigus ir perduodant jam jų dalį. Akivaizdu, jog tokie D. K. parodymai yra nelogiški ir neatitinkantys tikrovės. Jų patikimais nelaikė ir pirmos instancijos teismas, tačiau juos vertindamas, padarė nepagrįstą išvadą, jog D. K. buvo iš anksto susitaręs įgyvendinti nusikalstamą sumanymą būtent su juo. Byloje nėra jokių duomenų daryti net tokio pobūdžio prielaidą.

41. Nežino ir nepažįsta jokio D. K. ar bet ko kito, kas būtų susijęs su kokių nors nusikalstamų veikų darymu, ar UAB „B“. Jis niekaip nėra ir niekada nebuvo kaip nors susijęs ir su šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika. Atitinkamai nei įgijo UAB „B“, nei kada nors valdė šios bendrovės sąskaitas. Niekada ir niekaip nebuvo susijęs ir su jau aptartais elektroninio pašto adresais, kurie minimi šioje byloje. Visa tai, šalia kitų aptariamų argumentų, patvirtina, jog su nagrinėjama nusikalstama veika jis niekaip nesusijęs.

42. Liudytojus E. P. ir E. J. žino kaip kriptovaliutą superkančius ir parduodančius asmenis. Šiems asmenims, kurie visuomet veikė kartu, tai yra ne tik draugai bet ir su kriptovaliutų perpardavimu susijusio verslo partneriai, jis kelis kartus yra pardavęs kriptpovaliutos BitCoin, kuri niekaip nesusijusi su kokia nors neteisėta veikla. Visais atvejais, kuomet yra jiems pardavęs kriptovaliutos, mobiliosios programėlės „Telegram“ pagalba jie atsiųsdavo virtualios piniginės, į kurią reikėjo pervesti jiems parduodamą kriptovaliutą, adresą. Būtent į šią, paminėtu būdu jų atsiųstą virtualią piniginę, jų nurodytu jos adresu, jiems ir pervesdavo parduodamą kriptovaliutą.

43. 2018-12-08 E. P. su savo bendrais jo atžvilgiu įvykdė nusikalstamą veiką, kurios pasėkoje, šalia kito jo turto, iš jo buvo pagrobta kriptovaliuta - 2,1 BitCoin‘o. Dėl šios nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58171-18, kuriame pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, įteiktas ir E. P.. 2020-04-20 prokuroro nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę, tačiau jis nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo jis yra pateikęs skundą. Aptariamame ikiteisminiame tyrime, kuriame jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, yra ir objektyvūs įrodymai, patvirtinantys ne tik liudytojų E. P. ir E. J. parodymų, jų duotų šioje byloje, neatitikimą tikrovei, bet ir jo nekaltumą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos šioje byloje. Minimo ikiteisminio tyrimo (Nr. 01-1-58171-18) medžiagoje yra pateikti „Telegram“ programėlės išrašai, iš kurių matyti, kad būtent šios programėlės pagalba jie, t. y. E. P. ir E. J., siųsdavo virtualios piniginės adresą, į kurią jiems turėdavo pervesti jiems parduodamą kriptovaliutą. Jokiais šioje byloje minimais elektroninio pašto adresais su šiais asmenimis jis niekuomet nesusirašinėjo, atitinkamai niekada ir niekaip nebuvo susijęs su jų melagingai nurodomu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kaip tariamai susijusiu su juo. Duomenų apie kokią nors būtent jo sąsają su aptariamu elektroniniu paštu nėra ir byloje.

44. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad versdamiesi aptarta prekybos kriptovaliuta veikla jie su savo klientais, kurių, kaip jie nurodo buvo daugybė, jie bendravo ir paminėtu elektroniniu paštu, tačiau, kaip jau minėjo, byloje nėra ir objektyviai negali būti jokių duomenų, kad šiuo elektroniniu paštu jie būtų bendravę būtent su juo. Su juo jie kontaktavo tik mobiliąją programėle „Telegram“ arba susiskambinant telefonu. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog tikrovės neatitinkančius parodymus aptariami liudytojai davė arba klysdami, arba siekdami išvengti jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės už jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką. Tokie jų parodymai niekaip negali būti vertinami nei patikimais, nei teisingais, jų nepatvirtina jokie bylos duomenys (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

45. Iš aptariamų liudytojų parodymų matyti ir tai, kad iš įvairių asmenų kriptovaliutą BitCoinTis jie pirkdavo nuolat ir dažnai. Jokių pardavėjų duomenų jie niekuomet niekur neregistravo, jokių dokumentų nepildė, atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais. E. P. teismui nurodė, jog tai jie darydavo kas dieną, kartais kas savaitę, tų operacijų buvo labai daug. Jokie dokumentai nebuvo išrašomi. Esant šiai situacijai net nelogiška ir neįtikinama, jog būtent su juo vykusius sandorius, kurių nebuvo daug, jie prisimena, kaip tariamai vykdytus naudojant ir aptariamą elektroninio pašto adresą, kurį jis žino tik iš šios baudžiamosios bylos.

46. Ikiteisminiame tyrime, kuriame jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, įtariamuoju apklausiamas E. P. taip pat nurodė, kad jis persiuntė jam elektroninės piniginės adresą per „TELEGRAM“ programėlę, šį kartą nurodė savo sukurtos piniginės adresą (duomenys neskelbtini) platformoje (duomenys neskelbtini). Visa tai taip pat aiškiai patvirtina ir tai, kad aptariamų liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, kaip neteisingai konstatuota nuosprendžiu ir paneigia pirmosios instancijos išvadą, jog nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog šie liudytojai galėjo būti šališki.

47. Išskyrus paminėtų liudytojų tikrovės neatitinkančių parodymų, byloje nėra jokių tokius jų parodymus patvirtinančių duomenų. Byloje nėra nei kokių nors objektų (kompiuterinių, elektroninių, kitų laikmenų) apžiūrų, kitų duomenų, kurie šalintų aptartą šių liudytojų parodymų nenuoseklumą ir pagrįstas abejones dėl jų parodymų objektyvumo bei atitikimo tikrovei. Visos aptartos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys pirmos instancijos teismui buvo pateikti, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, jie buvo neteisėtai ignoruoti, tokiu būdu pažeidžiant ne tik įrodymų vertinimo, bet ir toliau aptariamas nuosprendžio surašymo taisykles.

48. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė liudytojų E. P. ir E. J., kurie yra asmeniškai suinteresuoti apkalbėti, tokiu būdu siekdami išvengti jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, parodymams. Patikimų ir objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti apkaltinamajam nuosprendžiui būtinas, nenuginčijamas išvadas, nėra. Pastarųjų ir negali būti. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ir susijusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kaip tai yra padaryta šiuo atveju.

49. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barbei-?, Messeguė ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96; 2009 m. kovo 31 d. sprendimas byloje Natunen prieš Suomiją, peticijos Nr. 21022/04). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2010">2K-251/2010</a>, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013 ir kt.).

50. Iš aptartų argumentų bei susijusių bylos duomenų, kuriuos paneigiančių, patikimų ir objektyvių įrodymų byloje nėra, matyti, kad nėra jokios objektyvios sąsajos su byloje aptariama UAB „B“, su byloje aptariamais elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su elektronine pinigine (duomenys neskelbtini), per kurią UAB „B“ vardu įsigyti bitkoinai, kurie perleisti į E. J. priklausančią virtualią piniginę, su nuteistuoju D. K., įvykdžiusiu šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką ir/ar su bet kuriomis kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su nagrinėjama nusikalstama veika. Visa tai taip pat patvirtina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos jis nepadarė ir skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas neteisėtai bei nepagrįstai.

51. Šiai bylai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios, jog jo E. P. ir E. J. parduota kriptovaliuta BitCoin, buvo įgyta teisėtu būdu taip pat yra užfiksuotos jau minėtame ikiteisminiame tyrime, kuriame jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. 2019-10-31 prokuroro nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-58171-18, šalia kitų veiksmų atlikus nusikalstamu būdu iš jo pagrobtos minėtos kriptovaliutos patikrinimą, be kita ko, buvo nuspręsta grąžinti ją jam, t. y. buvo nuspręsta grąžinti iš jam priklausančios elektroninės piniginės, esančios (duomenys neskelbtini) sistemoje, kuri pagrįsta fizine laikmena (USB) pagrobimo metu iš jo pagrobtus – į E. P. virtualią piniginę pervestus - bitkoinus. Visa tai, šalia E. P. ir E. J. parodymų, jog jiems nekilo jokių abejonių dėl veiklos legalumo, taip pat patvirtina, jog jo jiems perleista kriptovaliuta nėra susijusi su jokia neteisėta veikla. Aptarti argumentai ir susiję bylos duomenys taip pat patvirtina, kad skundžiamas Nuosprendis neabejotinai negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu ir dėl šios priežasties, todėl turėtų būti panaikintas, priimant naują, išteisinamąjį nuosprendį.

52. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. B. advokatas Romualdas Mikliušas prašo panaikinti 2020 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

53. Nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra neteisingas, kadangi apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuomet, kai pakanka patikimų kaltės įrodymų, todėl šis nuosprendis yra naikintinas.

54. E. B. nėra susijęs su jokia UAB „B", o elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) nėra jo. Jis turi vieną bitkoinų piniginę, kuri yra nustatyta ir kurios jis neslėpė, minėta piniginė figūruoja byloje, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju ir tik iš šios piniginės jis yra kelis kartus pardavęs bitkoinus E. P. bei E. J.. Jie susitikdavo biure, esančiame (duomenys neskelbtini): E. P. ir E. J. SMS žinute atsiųsdavo piniginės numerį. Teigė, jog yra išsaugojęs jų žinutes programėlėje „Telegram". Byla yra nuotrauka, tai patvirtina, kad E. P. atsiuntė E. B. savo piniginės, į kurią turėjo padaryti pavedimą, numerį. Tai buvo tas įvykis, kai E. P. apiplėšė E. B.. Nurodė, jog D. K. nepažįsta, o Butkumi tikrai nepristatinėjo. Šioje byloje nepakanka duomenų, įrodančių, jog E. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Byloje nėra tiesioginių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas.

55. Teismas nuosprendyje remiasi nepatikimais ir nepakankamais liudytojų E. P. ir E. J. parodymais, kurie neva nurodo, jog būtent E. B. naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Teismas nuosprendyje sąmoningai nenurodė aplinkybių, susijusių su šiais liudytojais. Teismas konstatavo, kad nėra aplinkybių, kurios leistų abejoti šių liudytojų šališkumu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šie liudytojai teisme galėjo duoti melagingus parodymus, nes jie abu yra susiję su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-58171-18, kuriame jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Jau nuo 2018-12-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3- iajame skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58171-18, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, dėl to kad 2018-12-08 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), E. P. kartu su dviem iš matymo pažįstamais asmenimis, neturėdami teisėto pagrindo ir grasindami panaudoti fizinį smurtą, kuris pasireiškė grasinimais papjauti, taip pat panaudodami fizinį smurtą, kuris pasireiškė keliais smūgiais kumščiu į įvairias kūno vietas bei stumdymais privertė jį pervesti 2,1 bitkoinų, kurie tuo metu atitiko 6500 Eur vertę į jų nurodytą elektroninę sąskaitą. Abu liudytojai yra susiję su aukščiau nurodytu ikiteisminiu tyrimu, kadangi E. P. šiame tyrime yra pareikšti įtarimai, o E. J. yra E. P. draugas ir šiame tyrime taip pat buvo apklaustas. Svarbu tai, kad patys liudytojai pripažino, jog su juo yra įvykęs konfliktas ir dėl to šie liudytojai turėjo vykti pas tyrėją.

56. Teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kadangi jo kaltę iš esmės grindė nepatikimais įrodymais - liudytojų parodymais, nors šie liudytojai yra suinteresuoti jį apkalbėti. Nors šie liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau ši priesaika galėjo būti sulaužyta, kadangi byloje jie turi interesų, todėl vien tokiais parodymais (nesant kitų) negalima remtis. Šių liudytojų parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis ir jais tik būtų galima vadovautis, jeigu juos patvirtintų kiti įrodymai, tačiau jų nėra. Liudytojų parodymai kelia abejonių ir jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, todėl teismas negalėjo jais remtis. Pagal teismų praktiką, asmenų parodymai gali būti vertinami patikimais, jeigu jie yra nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos. Aplinkybės, rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus, kaip nepatikimus (kasacinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-399/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-399/2011">2K-399/2011</a>). Esant tokiai situacijai, teismas visas abejones privalėjo vertinti jo naudai, tačiau to nepadarė.

57. Visi įrodymai apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1- 58171-18 buvo pateikti teismui, tačiau teismas šių duomenų neanalizavo ir nuosprendyje apie juos nutylima. Tokiu būdu, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Be to, teismas nepagristai tenkino nukentėjusiųjų ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendyje visiškai nemotyvuota, kodėl nukentėjusiųjų ieškiniai yra tenkinami. Teismas tik konstatavo, kad ieškiniai tenkinami, tačiau, kodėl jie pagrįsti ir visa apimtimi, nuosprendyje nenurodė. Civiliniai ieškiniai jo atžvilgiu šioje byloje apskritai negalėjo būti tenkinami, kadangi E. B. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

58. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

59. Teismo posėdžio metu nuteistųjų D. K. ir E. B. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

60. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto D. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama jo kaltė bei nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas E. B. ir jo gynėjas advokatas Sigitas Mikliušas apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendžiu ir prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl nuteistojo D. K. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinio skundo

61. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir subendrindamas bausmes pernelyg sureikšmino ankstesnius D. K. teistumus tiek kaip asmens pavojingumą apibūdinančią aplinkybę, tiek kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Su nurodytais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo.

62. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, D. K. tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, kurio pagrindu nuteistajam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, taigi nauja veika padaryta asmeniui atliekant paskirtą bausmę ir neišnykus ankstesniam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalis).

63. Priešingai nei nurodo apeliantas, tai, jog veikos už kurių padarymą jau ankščiau D. K. buvo nuteistas, yra tapačios ir galėtų būti laikomos tęstinėmis, nėra reikšminga pripažįstant asmenį recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pripažįstant asmenį recidyvistu atsižvelgiama ne į tai, kokias veikas jis yra ankščiau padaręs, bet tai ar asmuo jau yra ankščiau teistas ir ar nėra išnykęs teistumas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, teisingai remdamasis įstatymu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pripažino D. K. recidyvistu ir laikė tai, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

64. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu paskyrė per griežtą galutinę devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

65. BK 64 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys). Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja.

66. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nuspręsdamas subendrinti D. K. skirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu atsižvelgė į tai, jog jis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, jog padaryta žala labai nežymiai viršijo BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą didelės vertės žalos ribą. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, D. K. paskyrė žymiai mažesnę (vienerius metus šešis mėnesius) nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę ir tik dalį jos (vienerius metus) pridėjo prie ankstesniu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės.

67. Apeliantas taip pat cituoja Konstitucinio teismo jurisprudenciją ir kasacinio teismo praktiką, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį dalyje dėl D. K. paskirtos bausmės, konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos, neturi jokio teisinio pagrindo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir vertindamas jas teismų išaiškinimų ir praktikos kontekste, paskyrė nuteistajam D. K. teisingą bausmę. Paskirta bausmė ir jos dydis tinkamai individualizuota, nėra per griežta ir ją mažinti, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo

68. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes juo padarytos bylos duomenų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinio neatitinkančios išvados, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir apelianto atžvilgiu priimtas kitas išteisinamasis nuosprendis.

69. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. B. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistuosius E. B. ir D. K., liudytojus E. P., E. J., E. P. ir kitus, taip pat įvertino kitus byloje esančius rašytinius duomenis (S. M. pateiktą susirašinėjimą elektroniniu paštu, sąskaitas faktūras, pokalbių išklotines ir kt.) IP adreso nustatymo duomenis, bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų. Teismas tyrė bei analizavo tiek E. B. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – E. B. teisinančius įrodymus (iš dalies paties E. B. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

70. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. nurodo, jog jis nėra susijęs su UAB „B“, o elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) nėra jo, pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų E. P., E. P. ir E. J. parodymus, nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamą nutartį, sprendžia, jog E. B. sąsaja su nurodyta įmone bei elektroniniu paštu yra įrodyta pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais.

71. Aplinkybę, kad E. B. yra susijęs su įmone UAB „B“ ir ji jam priklauso, bei jis naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), priešingai, nei teigia apeliantas, patvirtina byloje esančių liudytojų parodymai bei kiti bylos įrodymai. Dar ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. P. parodė, jog dėl jos įmonės UAB „B“ įsigijimo į ją kreipėsi vyriškis, kuris 2017 m. birželio 26 d. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė laišką, kuriame buvo nurodyta, kad rašo D. G., tačiau ji šio asmens nepažįsta. Jai buvo atsiųsta Rumunijos piliečio I. S. paso kopija, nurodant „siunčiu direktoriaus paso kopiją“. Tą pačią dieną iš kito elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ji gavo laišką su priedu „STOICA“, kuriame buvo nurodyta „Laukiu Payseros kvitelio per Narvesen sumoket“. 2017 m. rugpjūčio 27 d. ji pakartotinai iš elektroninio pašto dėžutės(duomenys neskelbtini) gavo atsiųstą laišką su I. S. paso kopija, adresu bei telefono numeriu. Vėliau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, liudytoja E. P., parodė, jog „Elektroninį laišką ji gavo iš „D. lizinginis“ – žmogus rašė norintis pirkti įmonę, atsiuntė dokumentus, kieno vardu bus perkama įmonė. <...> Įmonę turėjo pirkti Rumunijos pilietis, o skambinęs vyras prisistatė kaip pastarojo atstovas.“ Taigi, kaip matyti tardamasi dėl įmonės pardavimo liudytoja E. P. gavo elektroninius laiškus iš trijų skirtingų siuntėjų, tarp kurių ir iš (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, E. P. bendravo ir su iš nurodyto pašto adreso rašančiu asmeniu, be to nors įmonė oficialiai buvo parduota I. S., tačiau, su E. P. bendravęs asmuo prisistatė kaip atstovas. Atkreiptinas dėmesys, jog bendravimas nei karto nevyko tiesiogiai su pačiu I. S.. Atsižvelgiant į nurodytą, apelianto teiginys, jog būtent I. S., o ne jis pats siuntė laiškus, E. P. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), bei faktiškai įgijo ir po to valdė UAB „B“ yra nepagrįstas.

72. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, jog juridinio asmens duomenyse nurodyta, kad UAB "B", laikotarpiu nuo 2017-06-29, yra užregistruoti šie kontaktiniai duomenys: tel. nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).(4 t. b.l. 1-4, 5 t. b.l. 82-84). Taigi akivaizdu, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai susijęs su įmone UAB „B“. Taigi, UAB „B“ buvo tiesiogiai susieta su elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta byloje, naudojosi nuteistasis E. B..

73. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis taip pat ir D. K. parodymais padarė nepagrįstą išvadą, jog D. K. buvo iš anksto susitaręs įgyvendinti nusikalstamą sumanymą būtent su juo. Teisėjų kolegija nurodytus apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Kaip matyti esminės aplinkybės siejančios apeliantą su nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu yra jo ryšys su elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris po UAB „B“ savininko pasikeitimo buvo nurodytas, kaip vienas iš kontaktinių šios įmonės adresų, kas iš esmės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog taip pat ir įmonę po jos įsigijimo faktiškai valdė ir jai vadovavo būtent nuteistasis E. B., o ne I. S., apie kurį nėra duomenų jokiose valstybės duomenų bazėse. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantą pripažino kaltu ne išimtinai vertindamas tik D. K. parodymus, bet atsižvelgdamas į visų byloje esančių įrodymų visumą, liudytojų parodymus, informaciją iš UAB „C“ banko išrašų ir kitus bylos duomenis.

74. Tai, jog būtent nuteistasis E. B. naudojosi nurodytu elektroniniu paštu, patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėti duomenys. Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pažįsta E. B. ir iš jo perka bitkoinus, nurodė, jog „E. B. yra pardavęs nuo 2018 m. pradžios iki rugpjūčio pabaigos bitkoinų už 30 000 ar 40 000 eurų sumą, tikslios sumos neapsakys. Savo el. pašte (duomenys neskelbtini) rado el. laišką, kad siuntė E. B. į jo nurodytą el. paštą (duomenys neskelbtini) savo el. piniginės adresą į kurią reikėjo pervesti bitcoinus. Pranešimus siuntė pastarajam į el. paštą (duomenys neskelbtini) 2018-04-04, 2018-04-09 ir 2018-04-30, tai reiškia, kad tą pačią dieną buvo daryti bitcoinų pervedimai iš E. B. piniginės į jo piniginę“ (3 t. b. l. 154-158). Teisiamojo posėdžio metu E. J. parodė iš esmės tapačias aplinkybes, kadangi pavedimai į virtualias pinigines, dažniausiai vykdavo jiems visiems trims (E. J., E. P. ir E. B.) susitikus, liudytojas nurodė, jog „atsimena, kad susitikimo metu E. B. pirmą kartą žodžiu nurodė savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). E. B. elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini). Jis duomenis E. B. išsiųsdavo iš savo asmeninio elektroninio pašto. <...> E. B. jiems matant gaudavo jų piniginę, o jie patvirtindavo, kad piniginė tikrai yra ta, duomenis jie sulygindavo ir ne vieną kartą taip darė“. Tapačias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė ir E. P., kuris kartu su E. J. užsiima kriptovaliutų prekyba, bei pirkdavo ir eidavo į susitikimus su E. B.. Nors teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme E. P. nurodė ir kitą E. B. elektroninio pašto adresą į kurį siuntė jam E. J. piniginės duomenis, visgi, kaip jis pats vėliau ir nurodė, iš esmės visus bitkoinų pervedimo reikalus tvarkė E. J., todėl nekyla abejonių, jog atlikdamas ankstesnius balandžio mėnesio pavedimus savo piniginės duomenis E. J. siuntė į E. B. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini).

75. Taip pat liudytojų parodymus patvirtina ir kitos aplinkybės. E. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog „E. B. kelis kartus minėjo bitkoinų pervedimams įsigysiąs iš „C“ banko“, to paties ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, jog UAB "B" 2018-04-10 atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) UAB "C" (4 t. b.l. 7, 8-9), o pagal UAB „C“ banko išklotines nustatyta, kad UAB „B“ vardu bitkoinai platformose buvo įsigyti per elektronines pinigines ir net iš kelių UAB „B“ priklausančių piniginių bitkoinai buvo pervesti būtent į E. J. priklausančią piniginę (t. 6, b. l. 25-28, 33, 42-44, 80-81, 97, 104-107, 110-113, 117-120, 129-133, 143-157). Taigi pats E. B. yra nurodęs, jog bitkoinus įsigys per UAB „C“ ir kaip matyti, būtent iš šioje platformoje esančios piniginės, kuri priklauso UAB „B“, kelis kartus pervedė bitkoinus E. J..

76. E. B. pripažįsta, jog pažinojo E. J. ir E. P., ne kartą yra su jais susitikęs ir pardavęs bitkoinus, tačiau neigia, jog būtent jam priklauso elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), o elektroninės piniginės adresas jam buvo siunčiamas ne elektroniniu paštu, o per programėlę „Telegram“. Tačiau, kaip jau minėta, tiek E. J. tiek E. P. nurodė, jog elektroninės piniginės adresą E. B. siuntė būtent elektroniniu paštu. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. nurodė, jog siuntė elektroninį laišką, su savo virtualios piniginės adresu adresatui (duomenys neskelbtini), o skirtumas nuo elektroninio laiško į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntimo iki bitkoinų pervedimo buvo apie 15 minučių. Taigi, aptarti parodymai taip pat paneigia apelianto nurodomas aplinkybes. Be to, tiek liudytojai tiek ir nuteistasis nurodo, jog kriptovaliutas liudytojams pardavė ne vieną kartą, todėl realu, jog virtualios piniginės adresas galėjo būti siunčiamas įvairiais būdais, tiek elektroniniu paštu, tiek ir kitokių bendravimo programų pagalba, todėl vien nuteistojo teiginys, jog jis virtualios piniginės adresą gaudavo per programėlę „Telegram“, nesudaro pagrindo teigti, jog tai negalėjo būti padaryta ir kitais būdais, šiuo atveju naudojant elektroninį paštą. Taip pat tai, kad liudytojai panašaus pobūdžio sandorius sudarinėjo ne tik su E. B., nėra pagrindas teigti, jog dėl to liudytojai parodymuose minimų aplinkybių negalėtų atsiminti. Kaip matyti, liudytojų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme iš esmės sutampa ir yra nuoseklūs, abejoti jų tikrumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

77. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojų E. J. ir E. P. parodymai gali būti šališki, aptariami liudytojai parodymus davė arba klysdami, arba siekdami išvengti jiems gręsiančios baudžiamosios atsakomybės už jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką. 2018 m. gruodžio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58171-18, kuriame nuteistasis E. B. yra nukentėjusysis, o įtariamasis yra E. P.. Visgi, netikėti šių liudytojų parodymais, ta apimtimi, kuria juos patvirtina kiti įrodymai nėra pagrindo, jokios byloje esančios aplinkybės, išskyrus nuteistojo teiginius, neduoda pagrindo tokiai išvadai. Nors minėtame ikiteisminiame tyrime vienas iš liudytojų yra įtariamasis, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad liudytojai E. J. ir E. P. apkalba nuteistąjį E. B.. Apelianto nurodomos aplinkybės nėra pagrindas liudytojų parodymų atmetimui, net ir tais atvejais, kai yra galimas liudytojų suinteresuotumas dėl jų tarnybos, darbo, ar jie asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios, o išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šių liudytojų parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. įrodymai, susieti į vientisą grandinę, vieni kitus patvirtina. Be to, nelogiška teigti, jog liudytojai galėtų duoti melagingus parodymus siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58171-18 ir nagrinėjama byla nėra susiję ir nei vieno iš jų baigties rezultatas neturi įtakos sprendimui kitame procese. Kaip jau minėta, liudytojų parodymus patvirtina ir kiti aukščiau aptarti įrodymai. Kaip matyti iš byloje esančių nuteistojo pateiktų minimo ikiteisminio tyrimo dokumentų, visas ikiteisminis tyrimas yra paremtas išimtinai tik nukentėjusiojo išdėstytomis aplinkybėmis, kurių niekas nepatvirtina. Nors ikiteisminiame tyrime atliktos liudytojų apklausos, tačiau niekas nepatvirtino nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjama byla ir ikiteisminis tyrimas nėra tiesiogiai susiję, taigi nurodyto ikiteisminio tyrimo duomenys nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažinti nepagrįstu.

78. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir teisme tiesiogiai ištirtus įrodymus, jų visetą bei padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl nuteistojo E. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas E. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką nuo teismų praktikos nenukrypo ir tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir suformuota teismų praktika priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir daryti priešingas išvadas dėl jo kaltės, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo E. B. gynėjo advokato Sigito Mikliušo apeliacinio skundo

79. Kaip matyti iš E. B. gynėjo Sigito Mikliušo apeliacinio skundo turinio, skundo argumentai iš esmės sutampa su nuteistojo E. B. pateikto apeliacinio skundo argumentais, dėl jų pasisakyta atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, todėl aukščiau šioje nutartyje padarytų išvadų dėl E. B. kaltės nekertoja.

80. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, D. K., veikdamas su E. B., apgaule išviliojo nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Šiais nuteistųjų veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė žala, kuri lygi jų į UAB „B“ sąskaitą pervestoms sumoms už briketus, kurie nebuvo jiems pristatyti bei net neegzistavo. Kaip matyti byloje yra pateikti mokėjimo nurodymai, kurie patvirtina, jog į UAB „B“ sąskaita buvo pervestos atitinkamos sumos už briketus, kurios pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra pripažintos nukentėjusiųjų patirta žala, kuri turi būti atlyginta ir ją privalo atlyginti žalą padarę asmenys. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Akivaizdu, jog nukentėjusieji, pervedę pinigus UAB „B“ ir negavę prekių, kurias tikėjosi gauti, patyrė turtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į žalos atsiradimo priežastis, D. K. ir E. B. padarytą nusikalstamą veiką, patenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

81. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo E. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo D. K. advokato Aido Mažeikos, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Sigito Mikliušo apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurgita Mačionytė

Vitalija Norkūnaitė

Nida Vigelienė