Dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-1627-565/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25355-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. U., atsakovo M. P. ir trečiojo asmens A. N. apeliacinius skundus su trečiųjų asmenų V. Ą., A. G., B. M., A. S. N., A. N., V. R., L. S., A. S., A. Š. ir E. V. prisidėjimu prie trečiojo asmens A. N. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovams M. P., UAB „Delfi“ ir VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje A. N., V. Ą., A. S. N., A. Š., A. G., L. S., V. R., E. V., A. S., B. M..

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas G. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą M. P. per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti per žinių portalą „Delfi“ paskleistus ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, išdėstytus 8 klausime Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) direktoriui: „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“ tokiu sakiniu: „Man nėra žinoma, ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas turi informaciją apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“;

2) įpareigoti atsakovą M. P. per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti per žinių portalą „Delfi“ ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, išdėstytus jo citatoje: „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai. Kur buvo kažkokie teisiniai procesai ar neaiškumai. Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų, ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“ tokiu sakiniu: „Mano teiginiai yra paremti tik tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai, tačiau aš negaliu patvirtinti, kad tie paskelbti dalykai yra tikri ir yra susiję su G. U., kad panaši jo veikla nesikartotų“;

3) įpareigoti atsakovą M. P. per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti per žinių portalą „Delfi“ ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, išdėstytus jo citatoje: „Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu, kada R. J. buvo krašto apsaugos ministrė, ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos... o jo verslas suklestėjo“, tokiu sakiniu: „Aš neturiu pagrindo teigti, kad G. U. verslas būtų suklestėjęs tuo metu, kada R. J. buvo krašto apsaugos ministrė“;

4) įpareigoti atsakovą M. P. per LRT televiziją per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, išdėstytus citatoje: “...kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“, tokiu sakiniu: „Aš negaliu tvirtinti ir netvirtinu, kad G. U. bendravo ar bendrauja su tokiais žmonėmis, kaip KGB generolas V. J..“;

5) įpareigoti atsakovą UAB „Delfi“ publikuoti M. P. paneigimus adekvačiai skaitomoje vietoje;

6) įpareigoti atsakovą VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ paskelbti atsakovo M. P. paneigimą panašiu laiku;

7) priteisti iš atsakovo M. P. 50 000 Eur neturtinės žalos.

2. Ieškinyje nurodė, jog 2018-07-30 UAB „Delfi“ valdomame portale www.delfi.lt buvo patalpinta publikacija „Valstiečių taikinyje – žinomos pavardės: tikrasis tikslas gali būti visai kitas“, kurioje cituojamas Seimo narys M. P.. Komentuodamas grupės Seimo narių pateiktus klausimus VSD direktoriui dėl ieškovo ir Seimo narės R. J. ryšių, M. P. teigė „G. U. yra R. J. brolis. Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu, kada R. J. buvo krašto apsaugos ministrė ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos, ir daugybė analogiškoje srityje versle dirbančių įmonių patyrė įvairių sunkumų. O jo verslas suklestėjo. Netgi Kauno FNTT atlikinėjo tyrimą“. M. P. aiškino: „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo pateikti viešai. Kur buvo kažkokie teisiniai procesai arba neaiškumai. (...) Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“. M. P. minėta publikacija 2018-07-30 17:23 val. pasidalino savo „Facebook“ paskyroje. Po šiuo įrašu jis pakomentavo savo bendrą poziciją: „Rusijos geležinkeliai, kurio vadovai su antpečiais, yra oficialus U. verslo partneris. Labiau tiesiogiai sietis su Kremliumi per verslą vargu ar įmanoma“. M. P. suformuluotas 8 klausimas VSD direktoriui yra žeminantis ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkantis tikrovės bei šmeižikiškas. Jame neklausiama, ar VSD turi kokią nors informaciją apie ieškovo, kaip Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvos ir įtaką Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – ir NSGK) vicepirmininkei, tačiau primygtinai klausiama, kodėl komitetas nebuvo informuotas apie šią veiklą. M. P., dalyvaudamas LRT televizijos tiesioginėje laidoje „Dienos tema“ 2018-08-02, teigė: „Kalbant apie R. J. situaciją, tai iš tiesų jos brolio G. U. verslas yra tampriai susijęs su Rusija, dėl to, kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo.“. Iš šių M. P. interviu citatų konteksto, jų formuluotės, pateikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas. M. P. yra viešai pripažinęs, kad klausimus VSD direktoriui suformulavo jis, tačiau tai yra konstatuojamojo pobūdžio teiginys, kad ieškovas vykdo nelegalią veiklą Lietuvoje Rusijos naudai kaip galimas Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo, kurią reikia nutraukti, kad panaši veikla nesikartotų. Teiginys, kad ieškovas bendrauja su V. J. yra melagingas ir šmeižikiškas, žemina ieškovo garbę ir orumą. Duomenys paskleisti per plačiai skaitomą portalą „Delfi“, žiūrimiausioje LRT televizijos laidoje „Dienos tema“, apie tai ieškovo teiravosi giminės, draugai, verslo partneriai, M. P. veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, galimai pablogino reputaciją ir sumažino bendravimo galimybes, dėl ko ieškovas patyrė 50 000 Eur neturtinę žalą.

3. Atsakovas M. P. prašė ieškinį atmesti.

4. M. P. nurodė, kad 2017-10-19 Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. Ieškovo įmonės užsiima automobilių transportavimu į Vidurinę Aziją bei teikia muitinės tarpininko paslaugas. Politikė, Seimo narė ir buvusi Krašto apsaugos ministrė (duomenys neskelbtini) R. J. yra ieškovo sesuo. R. J. privačių interesų deklaracijoje yra nurodžiusi, kad brolis dėl valdomų įmonių UAB „Tarptautiniai kontaktai“ ir UAB „Veikla“ bei užimamų pareigų Automobilių vežėjų geležinkeliu asociacijoje „Autogela“ bei automobilininkų klube „Autokontaktas“ gali kelti interesų konfliktą. Viešojoje erdvėje keletą metų pateikiama kontraversiška informacija apie ieškovo verslą ir galimai neskaidrius ryšius. Reaguodamas į NSGK vykdytą tyrimą bei aplinkybes, kurios, M. P. ir kitų Seimo narių manymu, nebuvo ištirtos ir/ar įvertintos, VSD pateikė 12 klausimų. Pateikiant klausimus visuomenei buvo išplatintas spaudos pranešimas, kuriame paaiškinti kreipimosi į VSD motyvai. Ieškovas yra viešas asmuo pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 punktą, be to, atsakovo pasisakymai yra susiję su kitu viešu asmeniu – R. J.. M. P. pateikė tam tikrus duomenis ir išsakė savo nuomonę, pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas, ieškinyje selektyviai atrinkdamas citatų dalis, pernelyg sureikšmina tam tikrus žodžius ir daro nepagrįstai kategoriškas išvadas. Reikalavimas priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą skirtas įbauginti atsakovą ir yra nepagrįstas.

5. Atsakovė UAB „Delfi“ prašė ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą.

6. UAB „Delfi“ nurodė, kad ieškovas į teismą kreipėsi nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Ieškovas niekada nesurašė jokio paneigimo ir nepareikalavo jo paskelbti, atsakovė UAB „Delfi“ niekada neatsisakė jo spausdinti, todėl ieškovas neįgijo teisės pareikšti ieškinį UAB „Delfi“. Visuomenės informavimo priemonė „Delfi“ perteikė kito asmens neiškraipytus pasisakymus (jį citavo), dėl to civilinio santykio dalyviai yra ieškovas ir atsakovas M. P., o ne UAB „Delfi“. Ieškovo reikalavimas perteklinis, pareikštas nesant pažeistos ar ginčijamos teisės. Seimo narys M. P. galėjo viešai pasisakyti su ieškovo veikla susijusiais klausimais, o naujienų portalas „Delfi“ šiuos pasisakymus cituoti. Ieškovas nenurodo jokių argumentų, kodėl siekia patraukti atsakomybėn ne tik ginčijamų pasisakymų autorių, bet ir juos paskelbusią visuomenės informavimo priemonę. UAB „Delfi“ pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punktą neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.

7. Atsakovė VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ su ieškiniu nesutiko.

8. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ nurodė, kad nenustatytas faktas, jog televizijos programoje „Dienos tema“ M. P. paskleista informacija yra apie ieškovą. Paskleista informacija laikytina M. P. nuomone, o ne žinia. Atsakovas M. P. akivaizdžiai ir atvirai teigia, kad jis negali tvirtinti ir netvirtina, kad ieškovas bendravo ar bendrauja su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., jis tik iškelia klausimą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį į aktualią problemą, išreiškia susirūpinimą svarbiu klausimu. 2018-08-02 LRT televizijos transliuotoje programoje „Dienos tema“ apie ieškovą paskleista informacija laikytina politinės kovos dalimi.

9. Tretieji asmenys prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jiems buvo žinoma viešai prieinama informacija apie ieškovo veiklą, kad ieškovo įmonės užsiima automobilių transportavimu į Vidurinę Aziją bei teikia muitinės tarpininko paslaugas, o krizės laikotarpiu ieškovo įmonės UAB „Tarptautiniai kontaktai“ apyvartos sparčiai didėjo. UAB „Tarptautiniai kontaktai“ bendradarbiavo su įmone „RTA-Gorefield“. RTA – antrinė Rusijos valstybinių geležinkelių įmonė, kuriai ilgą laiką vadovavo V. P. jaunystės laikų bendražygis KGB generolas V. J., o „Gorefield“ – uzbekų lengvatinio apmokestinimo bendrovė. Tretiesiems asmenims taip pat buvo žinoma, kad politikė, Seimo narė ir buvusi Krašto apsaugos ministrė R. J. yra ieškovo sesuo, pripažįstanti, kad jos brolio valdomos įmonės ir pareigos asociacijose gali kelti interesų konfliktą. Apie galimas ieškovo verslo sąsajas su Rusija buvo kalbama, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakydavo atsakyti į pateikiamus klausimus dėl jo veiklos, grasindavo teisėsaugos institucijoms. Tretieji asmenys uždavė klausimus VSD, naudodamiesi Seimo statute Seimo nariams suteiktomis teisėmis, klausime apie ieškovą du kartus vartojamas žodis „galimai“. Rašto tikslas buvo išsiaiškinti situaciją, kad atitinkamos institucijos atliktų veiksmus savo kompetencijos ribose, įskaitant abejonių išsklaidymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą M. P. per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti per žinių portalą „Delfi“ paskleistus ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, išdėstytus 8 klausime Valstybės saugumo departamento direktoriui: „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“ tokiu sakiniu: „Man nėra žinoma, ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas turi informaciją apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J..“; įpareigojo atsakovą M. P. per LRT televiziją paneigti per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, išdėstytus citatoje: “...kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“, tokiu sakiniu: „Aš negaliu tvirtinti ir netvirtinu, kad G. U. bendravo ar bendrauja su tokiais žmonėmis, kaip KGB generolas V. J..“; kitą ieškinio dalį atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė:

Dėl ieškovo G. U. prašomų paneigti duomenų, paskleistų klausime: „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.?“

11.1. 8 klausimą raštu suformulavo Seimo narių grupė ir adresavo jį VSD direktoriui. Atsakovas M. P. neneigė buvęs klausimo autorius. Tretieji asmenys paaiškino, kad 8 klausimo nekoregavo, pasirašė M. P. paruoštą klausimyną. Klausimo formuluotė „Kodėl Seimo NSGK nebuvo informuotas apie...“ suponuoja išvadą, kad klausimo autorius turi žinių, jog VSD turi duomenų, tačiau NSGK neinformavo apie ieškovo kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J., todėl užduoda VSD klausimą, kodėl ta informacija nepateikta. Toks klausimas yra konstatuojamojo pobūdžio. M. P. paaiškino, jog jis neturėjo minėtų žinių, t. y., ar VSD disponuoja tokia informacija apie ieškovą, ir siekė tai sužinoti, galbūt netiksliai formuluodamas patį klausimą. Teismo vertinimu, asmuo, kuris turi socialinių mokslų daktaro laipsnį, eina Seimo nario pareigas, geba (turi gebėti) tiksliai reikšti mintis, raštu formuluojant klausimus, pasirenkant klausimo konstrukciją, pradėti žodžiu „Kodėl...“, o ne „Ar...“. Sutiktina su ieškovu, kad tokiu būdu suformuluotame klausime yra išankstinis tvirtinimas, kad ieškovo kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens veikla Lietuvoje yra, taip pat yra galima įtaka Seimo NSGK vicepirmininkei R. J., tačiau dėl klausimo autoriui nežinomų priežasčių ta informacija nepateikta. M. P. paskelbus 8 klausimą, galima susidaryti įspūdį, jog teiginyje minimas G. U. yra galimas Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo, taip pat yra galima jo įtaka, t. y. išreikšta žinia, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas galimai veikia prieš Lietuvos valstybę, tačiau apie tai neinformuojamas NSGK. Esant tokiai klausimo konstrukcijai, žodžių „galimas“ vartojimas neleidžia paskleistų duomenų vertinti kaip autoriaus dvejonės, abejonės ar nuomonės. Byloje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas nedisponuoja žvalgybos informacija apie G. U. ryšius su Rusijos federalinėmis institucijomis. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Atsakovo paskleista žinia, jog ieškovas yra galimas Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo, neatitinka tikrovės ir neabejotinai žemina ieškovo garbę ir orumą;

Dėl ieškovo G. U. prašomų paneigti duomenų, paskleistų žodžiais: „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai, kur buvo kažkokie teisiniai procesai arba neaiškumai. (...) Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų, ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“

11.2. ši M. P. žodžių citata paskelbta www.delfi.lt publikacijoje „Valstiečių taikinyje – žinomos pavardės: tikrasis tikslas gali būti visai kitas“, kurioje analizuojama ir diskutuojama apie visą Seimo narių grupės klausimyną VSD direktoriui, susijusį ne tik su ieškovu, bet ir su kitais asmenimis, taip pat su atliekamu NSGK parlamentiniu tyrimu dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. Vertinant visą straipsnio tekstą, jo sandarą, citatų išdėstymo eiliškumą, darytina išvada, jog teiginiai apie kažkokius teisinius procesus ir neaiškumus, siekį, jog panaši veikla nesikartotų, susiję su klausimyno klausimų formuluotėmis. Šie teiginiai M. P. išsakyti pasisakant dėl viso klausimyno VSD direktoriui. Pagal byloje surinktus duomenis nėra galimybės nustatyti, kuri citatos dalis susieta išimtinai su ieškovu, todėl pagrindo pripažinti, kad šiais bendro pobūdžio teiginiais buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, nėra;

Dėl ieškovo G. U. prašomų paneigti duomenų, paskleistų žodžiais: „<...> Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu, kada R. J. buvo krašto apsaugos ministre, ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos, ir daugybė analogiškoje srityje versle dirbančių įmonių patyrė įvairių sunkumų. O jo verslas suklestėjo.“

11.3. šis M. P. teiginys paskelbtas toje pačioje www.delfi.lt publikacijoje, atsakovui pasisakant apie klausime VSD direktoriui minimą ieškovo ir R. J. ryšį. Ieškovas nurodė, kad jo verslas minimu laikotarpiu nesuklestėjo, todėl ši žinia turi būti paneigta. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas yra UAB „Tarptautiniai kontaktai“, UAB „Veikla“ akcininkas ir vadovas, taip pat Automobilių vežėjų geležinkeliu asociacijos „Autogela“ bei automobilininkų klubo „Autokontaktas“ vadovas. Viešai prieinamais duomenimis (duomenys neskelbtini), UAB „Tarptautiniai kontaktai“ pagrindinė veiklos kryptis – automobilių transportavimas geležinkeliu į Vidurinę Aziją, bendrovė teikia muitinės tarpininkavimo paslaugas. UAB „Tarptautiniai kontaktai“ interneto puslapyje skelbiama informacija, kad įmonė automobilių transportavimo geležinkeliu į Vidurinę Aziją versle užima vieną iš pirmaujančių pozicijų Lietuvoje, 2005 m. vasarą atidarius krovos terminalą Kauno automobilių turgaus teritorijoje ir 2009 m. pradėjus veikti pakrovos aikštelei Marijampolėje, automobilių gabenimo apimtys į Vidurinės Azijos šalis išaugo keletą kartų. Viešai prieinamais duomenimis, skelbiamais www.rekvizitai.lt, UAB „Tarptautiniai kontaktai“ apyvarta nuo 2009 m. iki 2013 m. padidėjo maždaug nuo 5000 Eur iki 10-20 mln. Eur per metus, UAB „Veikla“ apyvarta šiuo laikotarpiu taip pat augo maždaug nuo 10-20 tūkst. Eur iki 500 tūkst.-1 mln. Eur per metus. Susipažinęs su tokiais duomenimis, M. P. pagrįstai galėjo vertinti, jog ieškovo verslas (įmonių veikla) klesti. Ieškovas, siekdamas paneigti atsakovo teiginius dėl verslo suklestėjimo, pateikė UAB „Tarptautiniai kontaktai“ (duomenys neskelbtini) metų, t. y. to laikotarpio, kuomet ieškovo sesuo R. J. ėjo krašto apsaugos ministrės pareigas, metines pelno mokesčio deklaracijas, iš kurių matyti, jog bendrovė kiekvienus metus baigė nuostolingai. Atsižvelgiant į tai, kad metinės pelno mokesčio deklaracijos pildomos mokestiniais tikslais, jos nėra pakankamos išvadai apie verslo (ne)suklestėjimą padaryti, neturint kitų įmonės duomenų. Šios deklaracijos nebuvo viešai prieinamos atsakovui M. P., tuo tarpu jis vadovavosi pačios ieškovo įmonės tinklalapyje skelbiama informacija. Vertinant žodžio „suklestėti“ reikšmę lietuvių kalboje (gerai augti, vešėti, tarpti, būti puikioje padėtyje, labai gerai laikytis, smarkiai plėtotis ir pan.), teiginys, jog asmens verslas suklestėjo, pats savaime yra pozityvus ir nežemina to asmens garbės ir orumo;

Dėl ieškovo G. U. prašomų paneigti duomenų, paskleistų M. P. išsakyto teiginio dalimi „<...> kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“

11.4. šis teiginys M. P. buvo paskelbtas tiesioginio eterio metu laidoje „Dienos tema“, skirtoje Seimo narių klausimynui VSD aptarti, kurioje dalyvavo M. P. ir R. J.. Įvertinus tai, kad iki ginčijamo teiginio M. P. kalbėjo apie R. J. situaciją bei jos brolį, nėra abejonių, kad antroji (ginčijama) teiginio dalis yra skirta paskleisti duomenis būtent apie ieškovą, o ne apie bendrus verslo su Rusija ypatumus. M. P. teiginyje minėjo ne bet kokį verslą, o pervežimų per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, be to, byloje įrodinėjo ieškovo bendrovės santykius su „RTA-Gorefield“, kuriai ilgą laiką vadovavo V. J.. Šiame teiginyje vartojama konstatuojamojo pobūdžio leksika, sakinys suformuluotas kaip teigimas (tvirtinant, įrodinėjant), informacija pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, atsakovo kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai. Atsakovo teiginiuose nėra dvejonių, jie nepateikti tokia forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip atsakovo subjektyvią nuomonę. Atmestini M. P. argumentai, kad teiginiai išsakyti karštoje diskusijoje tiesioginiame eteryje, nes, kaip matyti iš laidos įrašo, teiginys išsakytas pačioje laidos pradžioje, atsakant į pirmąjį laidos vedėjo klausimą. Faktas, ar ieškovas bendrauja su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., gali būti patikrinamas, tačiau M. P. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokią informaciją. Duomenys, kad ieškovo bendrovė „Tarptautiniai kontaktai“ buvo sudariusi sutartį su „RTA-Gorefield“, neįrodo, kad ieškovas bendrauja su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J.. Atsakovo išsakyti teiginiai apie ieškovą plačiai visuomenės daliai sukėlė prielaidas manyti, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas bendrauja su KGB generolu V. J. ar kitais tokiais žmonėmis ir taip veikia prieš Lietuvos valstybę, o tokie teiginiai yra akivaizdžiai žeminantys ieškovo garbę ir orumą;

Dėl ieškovo viešo asmens statuso

11.5. byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo veikla dėl jo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio, yra finansuojama valstybės lėšomis, kad ieškovo veikla reikšminga ne tik tam tikram verslo segmentui, bet visai ar didelei daliai visuomenės. Tokiai išvadai byloje padaryti nepakanka faktų, kad ieškovas yra viešo asmens brolis bei viešųjų įstaigų vadovas, taip pat atsakovo pateiktų raštų ir straipsnių kitose žiniasklaidos priemonėse, įvertinant jų paskelbimo laikotarpį, todėl CK 2.24 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas nenustatytas. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas galėtų būti vertinamas kaip viešas asmuo dėl trumpalaikio susidomėjimo ieškovo veikla, kilusio atsakovui paskelbus klausimyną VSD direktoriui, byloje nepakanka duomenų išvadai, kad atsakovas M. P. sąžiningai siekė supažindinti visuomenę su ieškovu ir jo veikla. M. P. paskleista informacija nebuvo paremta patikimų šaltinių duomenimis, neturėjo objektyvaus faktinio pagrindo, buvo remiamasi atskirų asmenų tendencingai pateikiama nuomone, ieškovo kritikos ribos buvo peržengtos, suponavo neigiamas visuomenės nuostatas dėl ieškovo. Atleisti atsakovą M. P. nuo civilinės atsakomybės už tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą žeminančių teiginių paskelbimą pagrindo nėra;

Dėl reikalavimų UAB „Delfi“ ir VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

11.6. visuomenės informavimo priemonės perteikė atsakovo M. P. išsakytus teiginius jų neiškraipydamos, todėl civilinio teisinio santykio dalyviai yra ieškovas ir atsakovas M. P., o ne visuomenės informavimo priemonės. Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovais įvardijamas visuomenės informavimo priemones adekvačiai paskelbti atsakovo M. P. paneigimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai UAB „Delfi“ ir VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iki ieškinio pateikimo teismui būtų išreiškę atsisakymą skelbti M. P. paneigimus, jei jis tai būtų įpareigotas padaryti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino tokio atsisakymo negavęs. Nesant pažeistos ar ginčijamos teisės iš šių atsakovų pusės, ieškovui neatsirado būtinybė kreiptis dėl teisminės gynybos. Atsakovai UAB „Delfi“ ir VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ nurodė, jog vykdys galimą ieškovui palankų sprendimą ir suteiks atsakovui M. P. galimybę paskelbti paneigimus atitinkamu būdu. Byloje nesant jokių duomenų, kad atsakovų UAB „Delfi“ ir VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ įstatyminė pareiga, kurią atitinka ieškovo teisė, kad būtų paneigti apie jį paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, būtų ginčijama ar neigiama, todėl ieškovo ieškinys atsakovams UAB „Delfi“ ir VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atmetamas;

Dėl neturtinės žalos priteisimo

11.7. byloje neatitinkančia tikrovės pripažinta atsakovo M. P. paskleista žinia, kad ieškovas yra galimas Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo ir yra galima jo įtaka Seimo NSGK vicepirmininkei R. J., kad ieškovas bendrauja su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J.. Ieškovas neturtinės žalos dydžio neįrodinėjo, deklaratyviai teigė, jog atsakovo M. P. teiginiai galimai pablogino jo reputaciją, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių būtų patyręs žymius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, būtų sumažėjusios jo bendravimo galimybės, reputacijos pablogėjimas būtų lėmęs konkrečius padarinius ieškovo asmeniniam, socialiniam gyvenimui ar jo versle. Ieškovo reikalavimų dėl paneigimo tenkinimas yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ieškovui padarytą neturtinę žalą, todėl ieškovo prašymas priteisti 50 000 Eur dydžio neturtinę žalą iš atsakovo M. P. netenkinamas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12. Ieškovas G. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis ieškinio ir priimti naują sprendimą:

1) įpareigoti atsakovą M. P. per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti per žinių portalą „Delfi“ ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, išdėstytus M. P. citatoje: „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai. Kur buvo kažkokie teisiniai procesai ar neaiškumai. Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų, ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“ tokiu sakiniu: „Mano teiginiai yra paremti tik tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai, tačiau aš negaliu patvirtinti, kad tie paskelbti dalykai yra tikri ir yra susiję su G. U., kad panaši jo veikla nesikartotų“;

2) įpareigoti atsakovą M. P. per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo per žinių portalą „Delfi“ paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, išdėstytus M. P. citatoje: „Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu kada R. J. buvo krašto apsaugos ministrė, ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos... o jo verslas suklestėjo“, tokiu sakiniu: „Aš neturiu pagrindo teigti, kad G. U. verslas būtų suklestėjęs tuo metu kada R. J. buvo krašto apsaugos ministrė“;

3) priteisti iš atsakovo M. P. 50 000 Eur neturtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

Dėl atsakovo M. P. paskleistų teiginių: „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai. Kur buvo kažkokie teisiniai procesai ar neaiškumai. Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų, ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“

12.1. iš 2018 m. liepos 30 d. UAB „Delfi“ valdomame portale www.delfi.lt patalpintoje publikacijoje „Valstiečių taikinyje - žinomos pavardės: tikrasis tikslas gali būti visai kitas“ M. P. išsakytų teiginių konteksto, jų formuluotės, pateikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas. Kaip apie tikrą faktą paskleistą žinią, kad ieškovas, kaip galimas Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo, vykdo nelegalią veiklą Lietuvoje, atsakovas pastiprina tokia citata: „Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų“. Šiame teiginyje atsakovas paskleidė žinią, kad ieškovas vykdo nelegalią veiklą Lietuvoje Rusijos naudai, kaip galimas jos federalinių institucijų atstovas, o jis, kaip Seimo narys, deklaruoja siekį, kad panaši veikla nesikartotų. Iš M. P. interviu portalui „Delfi“ ir klausimų VSD kontekste akivaizdu, kad M. P. paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie faktus, kad ieškovas, kaip galimas Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo, vykdo veiklą Lietuvoje. Iš konteksto ir tų aplinkybių, kad klausimas teikiamas būtent VSD, juos teikia Seimo narys, nebejotina, kad taip siekiama sudaryti visuomenei melagingą įspūdį, kad ieškovas vykdo nelegalią veiklą Rusijos naudai. Jokio kito publikacijoje minimo asmens atsakovas panašia veikla Rusijos federalinių institucijų naudai nekaltino. Niekas iš publikacijoje minimų asmenų tokio kaltinimo savo atžvilgiu nematė ir į teismą nesikreipė, todėl teismo išvada, jog bendro pobūdžio teiginiais nebuvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, prieštarauja bylos duomenims;

12.2. pasisakydamas dėl atsakovo M. P. paskleistų teiginių: „Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu kada R. J. buvo krašto apsaugos ministrė, ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos... o jo verslas suklestėjo“, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad toks pasakymas yra pozityvus ir nežemina ieškovo garbės ir orumo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo M. P. pagrindinė žinia, kuri buvo paskleista šiuo teiginiu, yra ta, kad ieškovo verslas suklestėjo būtent tuo laikotarpiu, kada sesuo R. J. buvo krašto apsaugos ministrė. Pagrindinis šio atsakovo teiginio akcentas yra toks, kad ieškovo verslas suklestėjo dėl sesers, kaip krašto apsaugos ministrės, pagalbos, globos, užtarimo, patarimų, tarpininkavimo pačioje Rusijoje, nors Rusijai buvo skelbiamos sankcijos. Atsakovas M. P. nori pranešti visiems, kad ieškovo sesuo R. J., kaip krašto apsaugos ministrė, veikė būtent Rusijoje, antraip nebuvo prasmės nei minėti sesers, nei užsiminti apie Rusijai taikomas sankcijas;

12.3. padarydamas išvadą, kad ieškovo reikalavimų dėl paneigimų tenkinimas yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ieškovui padarytą neturtinę žalą, ir netenkindamas ieškovo prašymo priteisti 50 000 Eur dydžio neturtinę žalą, teismas netinkamai taikė įstatymą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, svarbu įvertinti paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį. Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, koks žalos dydis priteistinas tuo atveju, kai fiziniam asmeniui padaroma žala, paskleidus apie jo asmenį tikrovės neatitinkančias ir žeminančias jo garbę ir orumą žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260-695/2015">3K-3-260-695/2015</a>). Atsakovas M. P. paskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis per plačiai skaitomą portalą „Delfi“, kartojo jas ir skleidė kitas žiūrimiausioje LRT televizijos laidoje „Dienos tema“. Atsakovas, būdamas Seimo nariu, suklaidino itin daug žmonių. Pripažinus, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sumažėjusio bendraujančių rato, nes asmenys, kurie sužinojo paskleistą informaciją, nustojo bendrauti su ieškovu, yra pagrindas ieškovui priteisti neturtinę žalą.

13. Atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti, esą klausimu VSD „Kodėl Seimo Nacionali­nio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“ buvo paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminantys ir neati­tinkantys tikrovės duomenys bei nuspręsta įpareigoti atsakovą M. P. per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti per žinių portalą „Delfi“ paskleistus ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, išdėstytus 8 klausime Valstybės saugumo depar­tamento direktoriui: „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“ tokiu sakiniu: „Man nėra žinoma, ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas turi informaciją apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvo­je ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J..“, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovą M. P. per LRT televiziją paneigti per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, išdėstytus citatoje: „...kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB ge­nerolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“, tokiu sakiniu: „Aš negaliu tvirtinti ir netvirtinu, kad G. U. bendravo ar bendrauja su tokiais žmonėmis, kaip KGB generolas V. J..“, panaikinti ir šioje dalyje pri­imti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Dėl ieškovo G. U. prašomų paneigti duomenų, paskleistų klausime: „Ko­dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.?“

13.1. pirmosios instan­cijos teismas šioje sprendimo dalyje padarydamas išvadą, kad „<...> atsakovo paskleista žinia, jog ieškovas yra galimas Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo, neatitinka tikrovės ir neabejotinai žemina ieškovo garbę ir orumą“ nusižengė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamai teismų praktikai, kuri saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokrati­nės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. EŽTT yra pažymėjęs, jog nors saviraiškos laisvė yra svarbi visiems, ji ypač svarbi išrinktiems žmonių atstovams, kurie atstovauja rinkėjams, atkreipia dėmesį į rūpimus klausimus ir gina jų interesus (2001 m. vasario 27 d. sprendimo byloje Jerusalem prieš Austriją (pareiškimo Nr. 26958/95) 36 punktas, 1992 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Castells prieš Ispani­ją (pareiškimo Nr. 11798/85) 42 punktas);

13.2. tiek atsakovas M. P., tiek tretieji asmenys, kaip Seimo nariai, 2018-07-26 teikdami paklausimą VSD direktoriui, veikė Konstitucijos 61 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 212, 213 straipsnių ribose ir sąžiningai siekė nustatyti objektyvią tiesą, susijusią su tuometinės Seimo narės (viešo asmens) brolio G. U. galimais ryšiais su Rusija. Tiek atsakovas M. P., tiek tretieji asmenys, siekė nustatyti objektyvią tiesą tiek dėl visuomenėje, tiek dėl Seime tarp parlamentarų pa­sklidusių aplinkybių. 2018-07-26 paklausimas, kurį pasirašė Seimo nariai, adresuotas ne plačiajai visuomenei, bet aukšto rango valstybinei institucijai, atitinkamos sri­ties valdininkams, profesionalams, kurių supratingumo laipsnis ir dėl to rašto turinio vertinimas yra aukštesnio lygio, nei kad teismų praktikoje dažnai analizuojamas normalaus visuomenės nario su­pratingumo lygis. Rašto tikslas nebuvo užsipulti ir pažeminti ieškovą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo klausimas yra konstatuojamojo pobūdžio ir gali būti prilyginamas išreikštai žiniai, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta, atlikta subjektyviai vertinant ginčo klausimo sakinio konstrukciją;

13.3. negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog „Esant tokiai klausimo konstrukcijai, žodžių „galimas“ vartojimas neleidžia paskleistų duomenų vertinti kaip autoriaus dvejonės, abejonės ar nuomonės.“. Aptariamo klau­simo konstrukcija yra svarstomojo pobūdžio, net kelis kartus vartojami žodžiai „galimo“, „gali­mą“, tokiu būdu siekiant išreikšti abejonę jog „taip gali būti“, tačiau jokiu būdu ne teiginį, jog „taip buvo“. Klausime aiškiai nurodyta, kad tiek ieškovo ryšiai su Rusijos federalinėmis institucijomis, tiek jo įtaka politikei R. J. yra galimi, o ne tikrai egzistuojantys. Pirmosios instancijos teismas nevertino klausi­mų surašymo motyvų ir priežasčių viseto. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog ginčo klausimai 2018-07-26 paklausime išdėstomi su abe­jonėmis, klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus po­žiūris į faktus, žinias ar informaciją, tačiau jokiu būdu ne žinia. Ginčija­muose teiginiuose pavartoti žodžiai („galimai“) leidžia teigti, kad jais yra keliamos abejonės; pa­reiškiamas autoriaus susirūpinimas dėl galimos ieškovo veiklos ir ieškovo sesers Seimo narės R. J. galimų ryšių ir sąsajų. Atsakovo ginčo klausimai pateikti kaip spėjimas, pasireiškian­tis autoriaus ar kitų asmenų išsakyta nuomone, o ne duomenų paskleidimu. 2018-07-26 paklausime dėstomi ne konstatuojami faktai, o klausimynas pateikiamas remiantis visuomenėje paskleistos informacijos duomenimis ir yra jais remiantis susiformavęs autoriaus supratimas;

13.4. vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsie­tu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-481/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-481/2012">3K-3-481/2012</a>). Nors ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrin­dą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisin­gumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-394-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-394-684/2016">e3K-3-394-684/2016</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141-690/2016">3K-3-141-690/2016</a>);

13.5. vykdydamas savo parla­mentinę pareigą, klausimą pasirašė ne tik M. P., todėl jis neturi galimybės paneigti klausimo pasirašiusių Seimo narių grupės vardu, kurie šioje byloje paties teismo iniciatyva buvo įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis. Jeigu klausimą atsakovas visgi būtų įpareigotas paneigti, tai šis klausimas liktų nepaneigtas kitų likusių dešimties Seimo narių, kurie šį klausimą uždavė VSD direktoriui;

Dėl ieškovo G. U. prašomų paneigti duomenų, paskleistų M. P. išsakyto teiginio dalimi „<..> kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“ (4 teiginys)

13.6. M. P. į bylą pateikė pakankamai duomenų, kad žinia apie ieškovo galimus ryšius su KGB generolu V. J. buvo paskleista dar gerokai iki atsakovo paskleistos nuomonės. Nuomonę atsakovas susidarė, be kita ko, remdamasis verslininko V. J. žiniasklaidoje išsakytais teiginiais (e.b. t. I., b. l. 115), bei remiantis kita žiniasklaidoje skelbta prieštaringa informacija, susijusia su ieškovo galimais įtakingais ryšiais Rusijoje. Apie tokio verslo ryšius/kontaktus ir jų svarbą buvo išsakyta ir tame pačiame versle dirbančių verslininkų nuomo­nė (e.b. t.I., b. l. 114). Be to, pats ieškovas yra pripažinęs, jog turėjo sutartį su įmone RTA - Gorefield (e.b. t. I., b. l. 146), byloje yra pateikta pakankamai duomenų apie ieškovo perve­žimų verslą per Rusiją. Net ir pati R. J. yra pripažinusi, kad ieško­vas yra sudaręs sutarčių su Rusijos įmonėmis – vagonų savininkėmis (e.b. t.I., b. l. 135). Atsakovas turėjo visišką pagrindą susidaryti nuomonę apie ieškovo komercinius santykius su Rusijos Federacijos juridiniais asmenimis, kurie, žinant Rusijos politikos ypatumus, dažnai yra politizuoti ir globojami aukščiausių valdžios valdininkų;

13.7. iš į bylą pateiktų duomenų ir viešai prieinamos informacijos matyti, jog V. J. yra buvęs ilgametis Rusijos Geležinkelių įmonės vadovas. Atsakovas turėjo pagrindą nuomonei, jog, vykdant verslą, vienaip ar kitaip susijusį su Rusijos Federacijos įmonėmis (vagonų nuoma, perve­žimai), nėra įmanoma atsiriboti nuo derybų, sutarčių sudarymo, verslo ryšių palaiky­mo su Rusijos Federacijoje veikiančių įmonių vadovais. Apie ieškovo galimus ryšius su tokiais asmenimis kaip KGB generolas V. J., buvo ne kartą pasisakyta kitose visuomenės informavimo priemonėse (e.b. t. I., b. l. 80-104, 111-126; t. II., b. l. 131-167; 174­-180). Apie galimas politikės R. J. brolio, t. y. ieškovo, verslo są­sajas su Rusija buvo kalbama ir 2017 m. birželio 6 d. Seimo plenarinio posėdžio metu, t. y. Seimo narys A. S., palai­kydamas iniciatyvą tirti galimai vykusius neskaidrius politinius procesus, pasisakė dėl galimų ieš­kovo verslo sąsajų su Rusija, be kita ko, nurodydamas, kad ieškovo įmonė vagonus nuomojosi iš Rusijos įmonių, tačiau šių aplinkybių viseto pirmosios instancijos teismas nevertino;

13.8. ieškovas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalį atitinka viešo asmens statusą. Visuomenės informavimo įstatymo 2 dalies 60 punktas numato, jog viešasis asmuo yra, be kita ko, asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų dalyvauja visuomeninėje veikloje, taip pat kitas asmuo, jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Ieškovas yra UAB „Veikla“ ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ vadovas. Ieškovas apie savo įmonių veiklą ne kartą yra pasisakęs žiniasklaidoje, ją viešinęs. Ieškovo įmonių veikla spaudoje yra aptarinėjama ne vienerius metus (tiek žiniasklaidos, tiek ir įvairių politikų). Ieškovas taip pat yra ir vežėjų geležinkeliu asociacijos „Autogela“ vadovas. Tarptautinėje ir nacionalinėje teismų praktikoje pripažįstama, kad viešajam asmeniui taikytinos žymiai platesnės komentavimo ir kritikos ribos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra ilgametės, įtakingos ir aktyvios politikės artimas giminaitis, brolis, su kuriuo esantį ryšį privačių interesų deklaracijoje oficialiai deklaruoja ir pati jo sesuo, ilgametė politikė R. J., jo veikla tampa neišvengiamai aktuali visuomenei, todėl jis turi būti laikomas viešuoju asmeniu be jokių išlygų. CK 2.23 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis skleidžiant informaciją apie viešąjį asmenį. Ieškovas privalo būti pripažintas viešu asmeniu arba „įžengusiu į viešumą“ asmeniu, todėl turi būti tolerantiškas kritikai, išsakomai jo veiksmų atžvilgiu visuomenės informavimo priemonėse. Ieškovas ir atsakovas yra vienaip ar kitaip susiję su politika ir todėl natūralu, kad tarp jų vykstantys ginčai atkreipia visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį.

14. Trečiasis asmuo A. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti, esą klausimu VSD „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“ buvo paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminantys ir neatitinkantys tikrovės duomenys bei atsakovui nurodyta paskelbti paneigimą „Man nėra žinoma, ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas turi informaciją apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

14.1. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei pareigą motyvuoti sprendimą. Teismas visiškai nevertino tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų pateiktų paaiškinimų ir įrodymų dėl aplinkybių, kurių visuma lėmė klausimo VSD uždavimą, t. y. gausios viešai pateikiamos informacijos apie ieškovo veiklą, kategoriško ieškovo ir jo sesers nenoro atsakyti į viešus klausimus ir abejones bei klausimo pateikimo konteksto, t. y. kokioms aplinkybės susiklosčius buvo užduotas klausimas;

14.2. klausimai VSD buvo pateikti reaguojant į NSGK vykdytą parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. NSGK buvo įpareigotas nustatyti, ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams ir kt. Seimo nariai (atsakovas ir tretieji asmenys) manė, jog, vykdant tyrimą NSGK, tam tikros aplinkybės nebuvo ištirtos ir įvertintos, todėl planavo plėsti NSGK tyrimą. Dėl šių aplinkybių atsakovas ir tretieji asmenys, vertindami viešai žinomą informaciją, VSD uždavė atitinkamus klausimus dėl įvairių asmenų (viso VSD buvo užduoti 12 klausimų, vienas jų – dėl ieškovo);

14.3. buvo žinoma, kad politikė, tuometė Seimo narė ir buvusi Krašto apsaugos ministrė R. J. yra ieškovo sesuo, viešai pripažįstanti, kad jos brolio (ieškovo) valdomos įmonės ir pareigos asociacijose gali kelti interesų konfliktą. Be to, laikotarpiu, kuomet juridiniai asmenys turėjo teisę remti politines partijas, ieškovo įmonė teikė finansinę paramą partijai Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, kuriai priklauso R. J.. Nors dėl ieškovo verslo ryšių viešoje erdvėje nuolat kildavo klausimai ir diskusijos, tiek ieškovas, tiek jo sesuo – politikė R. J., kategoriškai atsisakydavo atsakyti į pateikiamus klausimus dėl ieškovo veiklos. Apie galimas politikės brolio, t. y. ieškovo, verslo sąsajas su Rusija buvo kalbama ir 2016 – 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių metu, atkreipiant dėmesį į faktus, kad ieškovo įmonė vagonus nuomojosi iš Rusijos įmonių;

14.4. vertinant viešoje erdvėje skelbiamą informaciją dėl ieškovo verslo ryšių su Rusija ir kategorišką nenorą atsakyti į visuomenei aktualius klausimus bei atsakovo tretiesiems asmenims pateiktą informaciją apie vykusius galimai neskaidrius, Lietuvos verslininkams žalingus, procesus, įtakotus Rusijos veiksmų, buvo pateiktas atitinkamas klausimas VSD. Atsižvelgiant į tai, informacija apie ieškovo veiklą ir ryšius NSGK privalėjo būti pateikta bet kokiu atveju, t. y. net ir tuomet, jeigu žinios apie galimai neskaidrius ieškovo verslo ryšius Rusijoje yra neteisingos, tokių duomenų nėra. Seimo narių grupės įsitikinimu, VSD apie tai turėjo informuoti NSGK, atlikusį tyrimą, ir pateikti paaiškinimus dėl viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos. Iš klausimo turinio yra akivaizdu, kad Seimo nariai ne teigė, kad ieškovas, kaip kad jis nurodė ieškinyje, vykdo nusikalstamą veiką, o klausė, kodėl NSGK, atlikusiam tyrimą dėl galimo poveikio politikams, nebuvo pateikta atitinkama informacija. Dėl klausimo apie ieškovo veiklą neabejotina, kad Seimo nariai turėjo pagrindą manyti, kad ieškovo įmonės veikla (santykiai su valstybinėmis Rusijos įmonėmis), viešos abejonės dėl veiklos, giminystės ryšiai bei sesers vertinimas, kad brolio (ieškovo) įmonių veikla gali kelti jai interesų konfliktus, patenka į VSD tyrimų sritį, o NSGK vykdomo tyrimo kontekste bet kokia informacija (įskaitant, kad duomenų apie neskaidrius ryšius nėra) turėjo būti pateikta komitetui. Klausime žodis „galimai“ vartojamas net du kartus („galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens“ ir „galimą įtaką“), atitinkamai neabejotina, kad bet koks protingas asmuo, skaidydamas šį klausimą, supranta, kad Seimo nariai būtent pateikė klausimą VSD, o ne teigė ieškovą darius kokią nors nusikalstamą veiklą;

14.5. sprendime nenurodyta, kokiu pagrindu visus procesiniuose dokumentuose paminėtus informacijos šaltinius (savaitraštį (duomenys neskelbtini) ir žurnalistę A. M., dienraštį (duomenys neskelbtini) ir žurnalistę R. J., Seimo narius B. B. ir A. S., verslininką V. J.), kurių pateiktus duomenis ir tiesiog pateikiamus klausimus vertino ir tretieji asmenys, teismas įvertino kaip „atskirų asmenų tendencingai pateikiamą nuomonę“ ir sprendė, esą pateikta informacija dėl verslo ryšių su Rusija „neturėjo objektyvaus teisinio pagrindo“. Teismo pozicija prieštarauja ir paties ieškovo vykstant teismo procesui šioje civilinėje byloje viešai nurodytoms aplinkybėms, kad jo verslas palaikė atitinkamus ryšius su Rusijos bendrovėmis (pvz., prekių pervežimui nuomojosi vagonus). Teismas sprendė, kad ši informacija „suponavo neigiamas visuomenės nuostatas dėl ieškovo“, nors nagrinėjant bylą jokių duomenų apie tokias nuostatas (komentarų žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose, ekspertų vertinimų ir pan.) nebuvo pateikta. Teismas visiškai nevertino ieškovo bei jo valdomų bendrovių kategoriško nenoro atsakyti į žurnalistų klausimus, pateikti viešus paaiškinimus;

14.6. teismas sprendime aiškiai nenurodė, ar ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo ir trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, įrodančias, kad klausimai ir abejonės dėl ieškovo ryšių su Rusija ir politike R. J. buvo keliamos ne vieną kartą, ką pripažino ir ieškovas. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas vadovauja Automobilių vežėjų geležinkeliu asociacijai „Autogela“ ir atstovauja asociacijai santykiuose su valstybės institucijomis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei plėtoja šio verslo logistiką ir strategiją, t. y. neabejotinai yra laikomas viešu asmeniu;

14.7. sprendime suformuluotas tekstas, kuriuo atsakovas įpareigotas paneigti klausimą („Man nėra žinoma, ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas turi informaciją apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“) reiškia, kad teismas įpareigojo atsakovą patvirtinti, esą buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovą. Tuo tarpu klausimas VSD ir buvo pateiktas dėl to, kad nebuvo žinoma, ar VSD turi informaciją apie ieškovo, galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką R. J..

15. Tretieji asmenys A. N., V. Ą., A. S. N., A. Š., A. G., L. S., V. R., E. V., A. S., B. M. prisideda prie trečiojo asmens A. N. apeliacinio skundo.

16. Atsakovas M. P. prašo ieškovo G. U. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

16.1. nesutiktina su ieškovo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog atsakovas 2018 m. liepos 30 d. UAB „Delfi“ valdomame portale www.delfi.lt patalpintoje publikacijoje „Valstiečių taikinyje - žinomos pavardės: tikrasis tikslas gali būti visai kitas“ pateikė informaciją, kuri suprantama kaip neginčytinas faktas. Iš ieškovo viešų pasisakymų darytina išvada, jog ieškiniu yra siekiama ne apginti garbę ir orumą, tačiau apriboti politiko saviraiškos laisvę, o gal net apriboti parlamentinę veiklą ir svarbios Seimo nariams Konstitucijos suteiktos parlamentinės kontrolės funkcijos įgyvendinimą. Kauno diena.lt straipsnyje (e.b. t. I., b. l. 144 (paskutinioji pastraipa)) ieškovas nurodo, jog „Viskas prasidėjo prieš penkerius metus. [...]. Tos temos neliečiau, bet kai šias paskalas perėmė skleisti Seimo narys, nereaguoti nebeišeina. [...]“. Taigi M. P. atsakovu ieškovas pasirinko dėl jo einamų pareigų. Dar iki atsakovo pasisakymų kiti Seimo nariai, kiti politikai ne kartą viešai komentavo su ieškovu susijusią pastarąją informaciją, tačiau dėl kitų pasisakymų ieškovas niekada niekur nesikreipė;

16.2. atsakovas, kaip Lietuvos Respublikos Seimo narys, dalyvavo viešose diskusijose dėl verslo ir politikų ryšių bei aktyviai veikė vykdydamas parlamentinės kontrolės veiklą. Atsakovo išsakytos frazės yra susijusios su viešojo intereso klausimais. Atsakovas turėjo ne tik teisę į nuomonę ir laisvę ją išsakyti, tačiau ir kaip politikas turėjo pareigą būti aktyvus, užduoti klausimus, bei išsakyti savo nuomonę. Atsakovas, net ir skundžiamoje citatoje nurodo, kad „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo pateikti viešai“, o tai reiškia, kad tiek formuodamas paklausimą VSD, tiek komentuodamas paklausimo VSD turinį žiniasklaidos priemonėse, atsakovas rėmėsi anksčiau visuomenės informavimo priemonėse pateikta informacija, kurios ieškovas niekada lig šiol nėra ginčijęs ar kreipęsis atitinkamai dėl jo pažeistų teisių;

16.3. R. J. Krašto apsaugos ministrės pareigas ėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai (e. b. t. I., b. l. 95-99) patvirtina, kad būtent 2008 metais ieškovas įsteigė asociaciją „Autogela“ ir pradėjo dalyvauti viešo juridinio asmens veikloje atitinkamų viešųjų intere­sų tenkinimo tikslais, o nuo 2009 m. UAB „Veikla“ ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ apyvartos augo itin sparčiai (kartais). Toks augimas sudaro pagrindą manyti, jog verslas suklestėjo. Verslo augimu nuo 2009 m. džiaugiamasi ir ieškovo įmonės UAB „Tarptautiniai kontaktai“ interneto svetainėje. Minėtoje svetainėje platinamas toks teiginys: „2009 m. pradėjus veikti pakrovos aikštelei Marijampolėje, automobilių gabenimo apimtys į Vidurinės Azijos šalis išaugo keletą kartų“. Teiginys, jog asmens verslas suklestėjo, pats savaime yra pozityvus ir nežemina to asmens garbės ir orumo;

16.4. neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, o apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais ir hipotetinėmis spekuliacijomis. Be to, ieškovo reikalaujama suma yra akivaizdžiai neprotingo dydžio, prieštaraujanti teismų praktikai. Ieškovas nenurodo, kokius dvasinius išgyvenimus jis patyrė, kuo jie pasireiškė, kokią įtaką turėjo ir pan. Ieškovas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, betarpiškai nedavė jokių paaiškinimų, taigi sunku suprasti, kuo yra grindžiamas neturtinės žalos reikalavimas. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, atitinkamai nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovo reikalaujamą atlyginti neva jo patirtą neturtinę žalą;

17. Atsakovas M. P. atsiliepime į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą nurodė, jog su trečiųjų asmenų pozicija sutinka ir palaiko trečiųjų asmenų apeliacinio skundo reikalavimus.

18. Ieškovas G. U. prašo atmesti atsakovo M. P. ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus bei tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1. asmens saviraiškos laisvė – tai saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 10 straipsnyje, tačiau EŽTT yra ne kartą yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.). Atsakovas klaidingai supranta asmens saviraiškos laisvę. Ši saviraiškos laisvė neapima individo laisvės skleisti apie kitą asmenį tikrovės neatitinkančias ir jo garbę ir orumą žeminančias žinias;

18.2. apeliaciniame skunde atsakovas M. P. teigia, kad jam bei tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia teisę bei nustato pareigą vykdyti parlamentinę kontrolę, pateikti klausimus Ministrui Pirmininkui, ministrams ir kitiems pareigūnams, kurie privalo atsakyti į Seimo narių klausimus. Parlamentinės kontrolės teisę vykdo Seimas, Seimo komitetai ir konkrečiais klausimais Seimo sudarytos tyrimo komisijos, tačiau ne pavieniai Seimo nariai. Ieškovas neginčija Seimo nario teisės pateikti įvairius klausimus Respublikos pareigūnams, tačiau būtina juos suformuluoti taip, kad juose nebūtų įdėta tikrovės neatitinkanti ir kito asmens garbę ir orumą žeminanti žinia, ko sąmoningai siekė atsakovas M. P., suformuluodamas 8 klausimą VSD generaliniam direktoriui;

19. Atsakovė VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašo atmesti ieškovo G. U. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

19.1. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju. Tiesioginės transliacijos metu laidoje „Dienos tema“ atsakovas pats teikė klausimus ieškovui. Laidos vedėjas neturėjo įtakos atsakovo teiginiams. Tiesioginės transliacijos metu nėra objektyvios galimybės redaguoti kalbinamų asmenų pasisakymus ar daryti bet kokią įtaką laidos turiniui. Tiesioginio eterio metu laidos vedėjo asmeninė pozicija nebuvo formuluojama. Paskleista informacija laikytina atsakovo nuomone, o ne žinia. Atsakovas akivaizdžiai ir atvirai teigė, kad jis negali tvirtinti ir netvirtina, kad ieškovas bendravo ar bendrauja su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., jis tik iškėlė klausimą, kuriuo siekė atkreipti dėmesį į aktualią problemą, išreiškė susirūpinimą svarbiu klausimu;

19.2. ieškovas turi būti laikomas viešu asmeniu, kadangi atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame ir politiniame gyvenime: yra įmonių UAB „Veikla“ ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ vadovas bei dažnai reiškiasi viešojoje erdvėje. Būdamas viešasis asmuo, ieškovas turi susitaikyti su didesne kritika. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešasis asmuo privalo pakęsti netgi tokios informacijos apie save skleidimą, kurios skleidimas privataus asmens atžvilgiu galėtų būti laikomas netoleruotinu, kadangi viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ji būtų, yra leistina.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad grupė Lietuvos Respublikos Seimo narių – atsakovas ir tretieji asmenys, 2018 m. liepos 26 d. raštu pateikė klausimus Valstybės saugumo departamento direktoriui. Aštuntas klausimas suformuluotas taip: „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.?“ (toliau – taip pat ir 8 klausimas). 8 klausimas buvo paskelbtas ir UAB „Delfi“ valdomame portale www.delfi.lt 2018 m. liepos 30 d. patalpintoje publikacijoje „Valstiečių taikinyje – žinomos pavardės: tikrasis tikslas gali būti visai kitas“. Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. liepos 26 d. rašte Valstybės saugumo departamento direktoriui pateiktus klausimus, taip pat ir 8 klausimą, suformulavo atsakovas.

23. UAB „Delfi“ valdomame portale www.delfi.lt 2018 m. liepos 30 d. patalpintoje publikacijoje „Valstiečių taikinyje – žinomos pavardės: tikrasis tikslas gali būti visai kitas“, paskelbti du atsakovo išsakyti teiginiai: 1) „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai, kur buvo kažkokie teisiniai procesai arba neaiškumai. (...) Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų, ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“ (toliau – taip pat 1 teiginys); 2) „<...> Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu, kada R. J. buvo krašto apsaugos ministre, ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos, ir daugybė analogiškoje srityje versle dirbančių įmonių patyrė įvairių sunkumų. O jo verslas suklestėjo.“ (toliau – taip pat ir 2 teiginys).

24. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. tiesioginio eterio televizijos laidoje „Dienos tema“ dalyvavęs atsakovas pasakė: “Kalbant apie R. J. situaciją, tai iš tiesų jos brolio G. U. verslas yra tampriai susijęs su Rusija, dėl to, kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“ (toliau – taip pat ir 3 teiginys).

25. Ieškovas teigia, kad 8 klausime, 1 ir 2 teiginiuose ir 3 teiginio dalyje „<...> kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“ paskleistos žinios apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

26. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

27. Taigi, garbė ir orumas yra ginami, jei nustatoma šių būtinų aplinkybių visuma: 1) duomenų paskleidimo faktas; 2) faktas, kad paskleisti duomenys yra apie ieškovą; 3) faktas, kad paskleisti duomenys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą; 4) faktas, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

28. Pirmųjų trijų aplinkybių buvimą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas turi paneigti CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją apie paskleistų duomenų neatitikimą tikrovei.

Dėl 8 klausimo

29. 8 klausimą Valstybės saugumo departamento direktoriui atsakovas suformulavo taip: „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.?“ 8 klausimas buvo paskelbtas ir UAB „Delfi“ valdomame portale www.delfi.lt 2018 m. liepos 30 d. patalpintoje publikacijoje „Valstiečių taikinyje – žinomos pavardės: tikrasis tikslas gali būti visai kitas“.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 8 klausime yra paskelbta ne atsakovo nuomonė, o žinia, jog egzistuoja faktai, kad ieškovas veikia Lietuvoje kaip galimai Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo ir galimai daro įtaką Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkei R. J.. Šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritariama.

31. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 89 punktą žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2015 ir kt.).

33. 8 klausimo formuluotė: „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie <...>“ yra akivaizdžiai konstatuojamojo pobūdžio, o ne klausiamojo pobūdžio. Tokia klausimo formuluotė leidžia susidaryti išvadą, kad atsakovui yra žinoma, jog Valstybės saugumo departamentas turi duomenų, kad ieškovas veikia Lietuvoje kaip galimai Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo ir galimai daro įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J., tačiau apie tai neinformavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Žodžių „galimas“, „galimai“ vartojimas šiuo atveju vertinamas kaip formalus, nesudarantis pagrindo 8 klausime paskelbtos žinios vertinti kaip atsakovo nuomonės ar abejonės.

34. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad 8 klausimas galimai buvo suformuluotas netiksliai, nes atsakovas neturėjo atitinkamų duomenų apie ieškovą ir siekė šiuos duomenis sužinoti. Kaip matyti iš 2018 m. liepos 26 d. rašte Valstybės saugumo departamento direktoriui suformuluotų klausimų, daugelis kitų atsakovo suformuluotų klausimų yra ne konstatuojamojo, o klausiamojo pobūdžio.

35. Dėl apeliacinių skundų teiginių, kad atsakovas, kaip Lietuvos Respublikos Seimo narys, dalyvavo viešose diskusijose dėl verslo ir politikų ryšių bei aktyviai veikė vykdydamas parlamentinės kontrolės veiklą, kad atsakovas ir tretieji asmenys, kaip politikai, turėjo pareigą būti aktyvūs, užduoti klausimus, pažymėtina, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-481/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-481/2012">3K-3-481/2012</a> ir kt.).

36. Šiuo atveju atsakovo paskleista žinia, kad ieškovas veikia Lietuvoje kaip galimai Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodė, kad Valstybės saugumo departamentas nedisponuoja žvalgybos informacija apie ieškovo ryšius su Rusijos federalinėmis institucijomis.

Dėl 1 teiginio

37. Publikacijoje „Valstiečių taikinyje – žinomos pavardės: tikrasis tikslas gali būti visai kitas“ paskelbtas šis atsakovo teiginys: „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai, kur buvo kažkokie teisiniai procesai arba neaiškumai. (...) Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų, ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“.

38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog šie teiginiai yra apie ieškovą. Šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritariama.

39. Publikacijoje „Valstiečių taikinyje – žinomos pavardės: tikrasis tikslas gali būti visai kitas“ aptariami grupės Seimo narių 2018 m. liepos 26 d. raštu pateikti klausimai Valstybės saugumo departamento direktoriui ir šių klausimų pateikimo aplinkybės/tikslai. Tik vienas iš 12 klausimų yra susijęs su ieškovu, kiti klausimai yra susiję su kitais asmenimis ir įmonėmis, jų veikla.

40. Iš publikacijos dalies „Turi papildomos informacijos, bet nesako iš kur“ matyti, kad 1 teiginį atsakovas paskleidė atsakydamas į žurnalistės pastebėjimą, kad klausimų formuluotės yra kaltinančio pobūdžio. Atsakymui į šį pastebėjimą skirtos pirmos 8 minėtos publikacijos dalies pastraipos. Visose joje kalbama apie kitus klausimuose minimus asmenis ir įmones, bet ne apie ieškovą.

41. Ieškovo teiginys, kad su ieškovu yra susijusi 1 teiginio formuluotė „kad panaši veikla nesikartotų“ nėra pagrįstas, nes, kaip jau minėta, tik vienas iš 12 Valstybės saugumo departamento direktoriui pateiktų klausimų yra susijęs su ieškovu, kiti klausimai yra susiję su kitais asmenimis, įmonėmis ir jų veikla, todėl formuluotės „kad panaši veikla nesikartotų“ nėra pagrindo sieti būtent su ieškovu ir jo veikla.

42. Be to, 1 teiginio formuluotės „kad panaši veikla nesikartotų“ negalima laikyti įžeidžiančios ieškovo garbę ir orumą, nes teiginys „panaši veikla“ savaime nėra įžeidžiantis ar žeminantis, o, kaip jau minėta, šios formuluotės nėra pagrindo sieti būtent su ieškovu ir konkrečia jo veikla.

Dėl 2 teiginio

43. Publikacijoje „Valstiečių taikinyje – žinomos pavardės: tikrasis tikslas gali būti visai kitas“, paskelbtas šis atsakovo teiginys: „<...> Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu, kada R. J. buvo krašto apsaugos ministre, ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos, ir daugybė analogiškoje srityje versle dirbančių įmonių patyrė įvairių sunkumų. O jo verslas suklestėjo.“

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs viešai skelbiamus duomenis apie UAB „Tarptautiniai kontaktai“ ir UAB „Veikla“ 2009 – 2013 metų laikotarpiu smarkiai išaugusią apyvartą, pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą vertinti, kad ieškovo verslas (įmonių veikla) suklestėjo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad teiginys, jog asmens verslas suklestėjo, pats savaime yra pozityvus ir nežemina to asmens garbės ir orumo.

45. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo pagrindinė žinia, kuri buvo paskleista šiuo teiginiu, yra ta, kad ieškovo verslas suklestėjo būtent tuo laikotarpiu, kada ieškovo sesuo R. J. buvo krašto apsaugos ministrė. Pagrindinis šio atsakovo teiginio akcentas yra toks, kad ieškovo verslas suklestėjo dėl sesers, kaip krašto apsaugos ministrės, pagalbos, globos, užtarimo, patarimų, tarpininkavimo pačioje Rusijoje, nors Rusijai buvo skelbiamos sankcijos. Atsakovas nori pranešti visiems, kad ieškovo sesuo R. J., kaip krašto apsaugos ministrė, veikė būtent Rusijoje, antraip nebuvo prasmės minėti nei sesers, ne užsiminti apie Rusijai taikomas sankcijas.

46. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

47. Ieškovas ieškinyje be teiginio, kad atsakovas paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis: „<...> Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu, kada R. J. buvo krašto apsaugos ministre, ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos, ir daugybė analogiškoje srityje versle dirbančių įmonių patyrė įvairių sunkumų. O jo verslas suklestėjo.“, jokių paaiškinimų, kuo toks atsakovo teiginys pažeidė ieškovo garbė ir orumą, nepateikė. Tokių paaiškinimų nepateikta ir kituose ieškovo procesiniuose dokumentuose. Iš ieškovo teiktų UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2008 – 2012 metų metinių pelno mokesčių deklaracijų, kuriomis ieškovas įrodinėjo, kad priešingai, nei teigia atsakovas, įmonė kiekvienus metus baigė nuostolingai, darytina išvada, kad tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis ieškovas pirmosios instancijos teisme siejo su teiginiu apie ieškovo verslo suklestėjimą. Būtent šias aplinkybes sprendime vertino pirmosios instancijos teismas, taip pat pažymėjęs, kad ieškovas nepaaiškino ir nepateikė duomenų, kuo atsakovo vertinimas, kad ieškovo verslas suklestėjo, pažeidė ieškovo garbę ir orumą.

48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nepasisako dėl nutarties 45 punkte nurodytų ieškovo apeliacinio skundo argumentų. Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas 2 teiginiu norėjo akcentuoti ieškovo sesers R. J. veiklą Rusijoje, kuriai tuo metu buvo taikomos tarptautinės sankcijos, pažymima, kad ieškiniu yra ginama ieškovo, o ne kito asmens garbė ir orumas.

Dėl 3 teiginio

49. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. tiesioginio eterio televizijos laidoje „Dienos tema“ dalyvavęs atsakovas teigė: “Kalbant apie R. J. situaciją, tai iš tiesų jos brolio G. U. verslas yra tampriai susijęs su Rusija, dėl to, kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“.

50. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nuomonę apie ieškovo galimus ryšius su KGB generolu V. J. susidarė iš nevienkartinių pasisakymų kitose visuomenės informavimo priemonėse, tačiau apeliaciniame skunde nurodytoje bylos medžiagoje (I t., b. l. 80-104, 111-126, II t., b. l. 131-167, 174-180) tokios informacijos nėra, išskyrus R. J. straipsnį 2018 m. gegužės 8 d. „Lietuvos ryto“ publikacijoje „Karės su Rusija R. J. ginklus šipina jos brolio verslas“, kurioje nurodyta, kad „„Tarptautiniai kontaktai“ – bendros įmonės „RTA-Gorefield“ klientė. RTA yra Rusijos valstybinių geležinkelių antrinė įmonė, kuriai ilgą laiką vadovavo V. P. bendražygis nuo jaunystės laikų KGB generolas V. J. <...>“. Ši informacija neįrodo, kad ieškovas bendrauja su KGB generolu V. J.. Ieškovo bendravimo su KGB generolu V. J. fakto neįrodo ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie visuomenės informavimo priemonėse skelbtą informaciją apie tai, kad ieškovo įmonės užsiima pervežimų verslu per Rusiją, yra sudaręs sutartis su Rusijos įmonėmis, o tam, atsakovo teigimu, nėra įmanoma atsiriboti nuo ryšių su Rusijos įmonių vadovais.

51. Nėra pagrįstas atsakovo teiginys, kad 3 teiginio dalis „<...> kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“ yra atsakovo nuomonė, kurią atsakovas susidarė iš informacijos visuomenės informavimo priemonėse. Nurodyta 3 teiginio dalis yra konstatuojamojo pobūdžio, suformuluota kaip teigimas („<...> tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J. <...>“), o ne kaip pasvarstymas, klausimas. Faktas, ar ieškovas bendrauja su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., gali būti patikrinamas, tačiau, kaip nurodyta nutarties 50 punkte, tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

Dėl ieškovo kaip viešojo asmens statuso

52. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jei tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ir visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394/2016 ir kt.). Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

53. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas yra UAB „Tarptautiniai pervežimai“, UAB „Veikla“ ir automobilių vežėjų geležinkeliu asociacijos „Autogela“ direktorius, žinomos politikės R. J. brolis, ieškovo įmonių veikla spaudoje yra aptarinėjama ne vienerius metus, įmonių veiklą yra viešinęs ir pats ieškovas, R. J. žiniasklaidoje taip pat yra ne kartą komentavusi ieškovo veiklą, todėl ieškovas atitinka viešojo asmens statusą. Šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.

54. Be faktų, kad egzistuoja UAB „Tarptautiniai pervežimai“, UAB „Veikla“, kurios užsiima krovinių ir automobilių pervežimu geležinkeliais, ir automobilių vežėjų geležinkeliu asociacija „Autogela“, kurių direktoriumi yra ieškovas, ir 2009 m. birželio 25 d. straipsnio „Lietuvos žiniose“ apie tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir automobilių vežėjų geležinkeliu asociacija „Autogela“ pasirašė svarbią bendradarbiavimo sutartį, kitų duomenų apie šių įmonių/asociacijos ne tik reikšmingą, bet ir kokį nors, vaidmenį Lietuvos versle, ekonomikoje nėra.

55. Priešingai, byloje yra duomenys, kad įmonių, užsiimančių krovinių ir automobilių pervežimu geležinkeliais į Rusiją ir NVS šalis, gina geležinkelių paslaugų įmonė „Gelpa“ (2008 m. gruodžio 16 d. raštas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai), kitos krovinių ir automobilių pervežimu geležinkeliais užsiimančios įmonės (2009 m. balandžio 7 d. raštas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui). 2009 m. birželio 25 d. straipsnio „Lietuvos žiniose“ duomenimis asociacijos „Autogela“ narėmis buvo 9 įmonės, todėl nėra pagrindo teigti, kad asociacija „Autogela“ plačiai atstovauja šio verslo interesus.

56. Pagal bylos duomenis, apie ieškovo, kaip R. J. brolio, įmonių veiklą, gabenant krovinius ir automobilius geležinkeliu per Rusiją, šią veiklą Lietuvos santykių su Rusija ir Rusijai taikomų ekonominių sankcijų kontekste vertinant neigiamai, iki ieškiniu prašomų paneigti teiginių paskelbimo minėta tik keliose publikacijoje žiniasklaidoje 2015 m. ir keliose publikacijose žiniasklaidoje bei žurnalistės R. J. vedamoje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Patriotai“ 2018 m. Šios negausios publikacijos nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo įmonių veikla ne vienerius metus buvo plačiai aptarinėjama spaudoje. Duomenų, kad šios publikacijos būtų sukėlusios nuolatinį ar trumpalaikį visuomenės susidomėjimą, nėra.

57. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pats ieškovas būtų viešinęs jo vadovaujamų įmonių ar asociacijos veiklą, ar tai būtų dariusi R. J.. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo veikloje viešai būtų naudojęsis/akcentavęs buvimą R. J. broliu.

58. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas ieškiniu prašomų paneigti teiginių paskelbimo metu buvo viešas asmuo.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą

59. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

60. Pritariama pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ieškovo teiginiai apie tai, jog atsakovo paskleisti teiginiai, pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, pablogino ieškovo reputaciją ir sumažino ieškovo bendravimo galimybes, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad šie atsakovo paskleisti teiginiai būtų lėmę konkrečius neigiamus padarinius ieškovo asmeniniam, socialiniam gyvenimui ar jo verslui, kad ieškovas būtų patyręs smarkius išgyvenimus, sukėlusius sveikatos sutrikimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovo ilgalaikis dalyvavimas sudėtingame versle leidžia manyti apie esantį didesnį ieškovo emocinį atsparumą su jo verslu susijusiais klausimais.

61. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimų dėl atsakovo paskleistų teiginių, pripažintų žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, paneigimo tenkinimas yra pakankama satisfakcija ieškovui, ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

62. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Apeliacinius skundus atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti dalyvaujantys byloje asmenys įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. biželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta Burdulienė

Jadvyga Mardosevič

Neringa Švedienė