R. A. pagal ANK 518 str.

Administracinė byla Nr. II-3-445/2026

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00039-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.1.; 7.8.;19.22.;21.1.8.; 22.10.4.;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 9 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui/pareiškėjui D. V., jo atstovei advokatei Stasei Budėnei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., jo atstovui advokatui Vytui Kucevičiui,

ne teismo tvarka priėmusios nutarimą institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Institucija) atstovei I. B.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo padavusio asmens/pareiškėjo D. V. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025-05-23 priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius veikoje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 518 straipsnyje požymių, panaikinimo ir grąžinimo bylą institucijai toliau tirti.

Teismas

n u s t a t ė :

Skundą padavęs asmuo prašo panaikinti Institucijos 2025-05-23 priimtą nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta ir bylą grąžinti tolimesniam tyrimui.

Skunde nurodyta, kad D. V. 2024-07-15 kreipėsi su pareiškimu j Alytaus apskr. VPK Varėnos r. PK, nurodydamas, kad 2024-07-08 jam šienaujant su šienapjove pievą nuomojamame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas šienapjovės mechanizmas. Į jo pievą iš gretimai esančio žemės sklypo buvo pritampyta akmenų, žemių, kiečių ir kitų sudžiūvusių augalų liekanų, šienaujant akmuo pateko į šienapjovės mechanizmą, dėl ko buvo sulankstyti peiliukai bei pramušta pagrindinė šienapjovės dalis - pjovimo stalas. Dėl sugadintos šienapjovės jis patyrė 3700 Eur turtinę žalą. Dėl D. V. pareiškimo Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, ROIK 24249943887, pagal LR ANK 518 str. 1 d., D. V. pripažintas nukentėjusiuoju.

Nesutinka su priimtu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną:

tyrimą atlikęs pareigūnas priimtame nutarime iš esmės klaidingai vertino ribos tarp D. V. naudojamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą.

Atliktame AN bylos tyrime iš esmės nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad D. A. sklype buvo atliekami žemės darbai, sklypas buvo kultivuojamas, apdirbant sklypą buvo naudojama žemės ūkio technika. Vienok, pagal papildomų apklausų duotus R. A. ir J. A. paaiškinimus, tuos darbus atliekant su technika buvo apsisukinėjama jų sklype, į gretimą, pareiškėjo nuomojamą žemės sklypą niekada įvažiuojama ir jame apsisukama nebuvo. Tyrimą atliekantis pareigūnas rėmėsi matininko R. B. atliktais preliminariais A. šeimai priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr: (duomenys neskelbtini), matavimais bei matininko parengtu situacijos brėžiniu, ir padarė išvadą, kad J. A. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr: (duomenys neskelbtini), suarta dalis yra mažesnė nei visas jam priklausantis sklypas, sklypo dalis yra pieva, iš to sprendžiama, kad apdirbant A. žemės sklypą, su technika buvo apsisukamąją žemės sklype, o ne gretimame pareiškėjo D. V. pagal nuomos sutartį naudojamame žemės sklype.

Pažymėtina tai, kad nei D. A. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr: (duomenys neskelbtini), nei D. V. naudojamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tikslūs kadastriniai matavimai nėra atlikti ir sklypų tikslios ribos teisės aktų nustatyta tvarka nėra įregistruotos. Šių žemės sklypų tarpusavio riba yra nustatyta preliminariais matavimais, pažymėta riboženkliu, kuris aiškiai matomas ir buvo užfiksuotas 2025 07 24 atliktos Įvykio vietos apžiūros fotonuotraukoje Nr. l.

Vertinant matininko R. B. atliktus preliminarius D. A. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr: (duomenys neskelbtini), matavimus bei situacijos brėžinį, pažymėtina tai, kad šie dokumentai, kaip apibrėžiantys tikslias D. A. sklypo ribas, negali būti vertinami. Visų pirma, preliminarių matavimų plano, kaip tokio, tyrimo medžiagoje iš viso nėra. Byloje yra pateikta matininko sudaryta situacijos schema, kuri nutarime įvardijama kaip preliminarių matavimų planas, vienok šiame dokumente nurodytos ribos negali būti vertinamos kaip tikslios.

Po 2025 m. gegužės 23 d. nutarimo priėmimo, D. V. kreipėsi pas matininką V. S. dėl situacijos brėžinio sudarymo {parengtas situacijos brėžinys pridedamas prie skundo). Matininko V. S. parengtame situacijos brėžinyje nurodyta tiek faktinė riba tarp D. A. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir D. V. naudojamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tiek natūroje esantys išlikę seni riboženkliai. Pažymėtina, tai, kad faktinė sklypų tarpusavio atitinka riboženkliais pažymėtą ribą. Situacijos brėžinyje geodeziškai pažymėti taškai atitinka faktinio naudojimo ribą.

Aukščiau nurodytų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pieva, kurioje A. apsisukdavo su technika apdirbdami savo žemės sklypą, pagal faktinį naudojimą ir preliminarius matavimus priklausė ne D. A. žemės sklypui, o D. V. pagal nuomos sutartį naudojamam sklypui, todėl tą sklypo dalį naudoti technikos apsisukimui, tuo pačiu gadinti D. V. pievą, jie neturėjo teisės.

Pažymėtina tai, kad jau pats veiksmas - gretimą D. A. žemės sklypą apdirbančios technikos apsisukinėjimas gretimame sklype, tokiu būdu suardant pievos paviršių bei paliekant pievoje žoles, akmenis ir kitas kultivavimo metu surinktas dirvožemio atliekas, yra neteisėtas.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atliekant darbus D. A. žemės sklype buvo neteisėtai naudojamasi nukentėjusiojo nuomojamu žemės sklypu, t. y. jos žemės sklypą apdirbanti technika apsisukdavo nukentėjusiojo pievoje.

Byloje esančių įrodymų visetas duoda pagrindą išvadai, kad apdirbant ūkininkės D. A. žemės sklypą, su naudojama technika buvo išeinama už sklypo ribų, patenkama į nukentėjusiojo naudojamą žemės sklypą, suardant šiame sklype augusios pievos vientisumą, paliekant joje dirvožemio atliekas, tame tarpe ir akmenis, vienas iš kurių pievos šienavimo metu pateko į šienapjovę ir ją sugadino.

Iš surinktos medžiagos nėra konkrečiai aišku, kuris iš darbus atlikusių asmenų juos atliko neteisėtai, pažeisdamas nukentėjusiojo teises ir interesus. Iš nutarimo matyti, kad tyrimas neatliko veiksmų, kas kaltas dėl nukentėjusiojo pievos pažeidimo ir padarytos žalos atlyginimo.

Už šienapjovės remontą nukentėjusysis sumokėjo 4407.93 Eur. Pateikdamas pareiškimą policijai, nukentėjusysis nurodė, kad dėl sugadintos šienapjovės patyrė 3700 Eur turtinę žalą. Reikalavimo dėl žalos dydis būtų tikslinimas, atsižvelgiant į realiai patirtas išlaidas bei šienapjovės nusidėvėjimą.

Institucija, pateiktu atsiliepimu į skundą, prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistu. Atsiliepime nurodyta, kad institucijos pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą.

k o n s t a t u o j a :

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Skundą padavęs asmuo 2024-07-15 per ePolicija pateikė pareiškimą apie įvykį, kuriame nurodė, kad įvykio data arba laikotarpis: 2024-05-01 – 2024-07-08. Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), privati teritorija, žemės sklypas, palikti pėdsakai, turto sugadinimas, sunaikinimas. 2024-07-08 atvažiavo į pievą šienauti, nieko neįtardamas, šienavo pievą, kai užvažiavo ant išdarkytos pievos dalies, subarškėjo šienapjovė, atrodė lyg pagautas akmuo. Užlinkę peiliukai pramušė šienapjovės pjaunamą stalą. Anksčiau pieva buvo tvarkinga. Padaryta turtinė žala – 3700 Eur. Įvykio kaltininkas R. A., nes šalia lauko kuriame buvo palikti ištampyti iš gretimo sklypo tvarkymo atliekos, matosi pėdsakai.

Įvykio vietos apžiūros protokole 2024-07-24 nurodyta, kad apžiūrimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nušienautas. Apžiūros metu D. V. parodė žemės sklypą, kuris ribojasi su kitu žemės sklypu, kurį dirba R. A.. Apžiūros metu matosi D. V. nuomuojamam žemės sklype iš gretimo sklypo įvežtos 8 žemės krūvos, kurios yra susigulėjusios, ant jų paliktų transporto priemonių vėžių nestebima. Šiose žemės krūvose matomi akmenys. Apžiūroje dalyvaujantis D. V. pareiškė, kad akmenys po įvykusio konflikto iš jo nuomojamo žemės sklypo bus aprinkti ir numesti į A. priklausantį sklypą. Daugiau apžiūrint įvykio vietą pėdsakų ar kitų tyrimui reikšmingų objektų nestebima.

Teismo posėdyje D. V. paaiškino, kad įvykis įvyko 2024-07-08, o į policiją kreipėsi tik 2024-07-15, teikdamas, kad iš karto nepranešė apie įvykį, manydamas, jog ilgai teks laukti iškviestų policijos pareigūnų. 2024-07-08 apvažiavo žemės sklypą du kartus ir trečią važiavimą viskas įvyko, kai pastebėjo, jog užlenkti peiliukai. Buvo nušienauta apie 9 metrai nuo gretimo žemės sklypo. Matėsi, kad yra kalniukai, tačiau šienapjovės nepakėlė. Įvykio vietos apžiūra daryta, kai jau buvo šienas nugrėbtas. Prieš šienaujant žemės sklypo neapžiūrėjo. 07.08 dieną įvykis, 07.09 d. presavo šieną, o į policiją kreipėsi 07-15. Policijos pareigūnui akmens, su kuriuo kontaktavo žoliapjovė neparodė, nes jo nebuvo. Buvo tik maži akmenukai, o didelių akmenų nebuvo. Turėjo būti 4 akmenys. Kai sustojo, tą akmenį nufotografavo, pareigūnui neparodė.

Teismo posėdyje R. A. parodė, kad 2024-07 mėnesį kultivavo ir frezavo medelyne. Tiktai akmenų neištempė, nes su kultivatoriumi ir freza neįmanom ištempti. Yra akmenų tiek jų sklype, tiek V. sklype. Kai parašė žinutę, iš karto nuvažiavo ir pamatė augančias rūgštynes, jokių kalniukų nebuvo, kaip nebuvo ir akmenų. Buvo nušienauta ir ne vieną kartą važiuota. Nesimatė jokių tepalų, o pateiktose nuotraukose – daug tepalų. Tepalo žymės buvo ant šienapjovės, bet nesimatė ant žemės. Kaip ūkininkas siūlė pagalbą.

J. K. 2024-10-03 duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams nurodė, kad žentas D. V. paprašė padėti nušienauti pievą. Jam pravažiavus maždaug pusę nuomojamos pievos, sustojo ir toliau nešienavo. Paklausus kas atsitiko, atsakė, kad ant pievos pripilta akmenų, žvyro (kitaip vadinamo gruzo) ant kurio užvažiavo ir sulaužė šienapjovės kažkokią dalį.

Įvykio vietos apžiūros protokole 2024-12-17 nurodyta, kad tai yra ta vieta, kur šienaudamas D. V. su šienapjove užvažiavo ant tuo metu nesimatančios krūvos, kurioje buvo suversta: smėlis, akmenys ir dervos ir sulaužė šienapjovės dalį. Fotonuotrauka Nr.2 D. V. nurodė, kad įvykio vietoje buvo suversta ne viena tokia krūva.

Įvykio vietos apžiūros protokole 2025-03-17 nurodyta, kad apžiūrėtos D. V. pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašas, kuriose matyti akmenys, galimai metalinė dalis, aplipusi žolėmis bei iš jos išbėgęs tepalas. Matosi, kad metalinė dalis galimai skilusi.

Apklaustas R. B. paaiškino, kad dirba matininku. 2025-02-26 gavo Varėnos rajono policijos pareigūnų prašymą preliminariai pamatuoti žemės sklypus su GPS matuokliu, prideda situacijos brėžinį.

Byloje skundą padavęs asmuo D. V. taip pat yra pateikęs situacijos brėžinį, atliktą matininko V. S..

Pagal matininko R. B. situacijos brėžinį, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso D. A.) žemės sklypo ribos į gretutinį žemės sklypą neatitinka faktinio naudojimo (viename sklypo gale – 11.72 m., kitame – 1.56 m.)

Pagal matininko V. S. situacijos brėžinį žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas matavimas ne su D. A. priklausančius žemės sklypu, kadangi pagal NTR duomenis D. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o kadastro numeris (duomenys neskelbtini) priklauso G. Š. (D. V. nuomojamas žemės sklypas).

Atliekant antrą įvykio vietos apžiūrą – 2024-12-17, jau nurodytos įvykio vietos koordinatės pagal D. V. parodymus.

Atliekant trečią įvykio vietos apžiūrą 2025-03-17 pagal D. V. pateiktas fotonuotraukas ir vaizdo įrašus – jau nurodoma, kad pagal nuotrauką matosi smėlis su ant jo esančiomis paliktomis rato žymėmis.

ANK 569 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).

Įvykio vietos tyrimas – tai baudžiamojo proceso veiksmas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 205 straipsnio 1 dalis. Šis veiksmas atliekamas įvykio vietoje, siekiant aktyviais ekspertiniais metodais ištirti pėdsakus, objektus ar įvykio situaciją, turint tikslą nustatyti įvykio mechanizmą bei gauti patikimos informacijos, kad greičiau būtų surastas įtariamasis ir ištirta nusikalstama veika. Įvykio vietos tyrimo tikslas – nusikalstamos veikos pėdsakų ir kitų reikšmingų objektų suradimas, užfiksavimas, paėmimas – pilnai atspindi įvykio vietos apžiūros tikslus.

Nagrinėjamu atveju įvykio vieta nurodyta subjektyviai pagal nukentėjusiojo D. V. parodymus. Atliekant įvykio vietos apžiūrą, įvykio vietoje nebuvo nei sugadinto daikto (šienapjovės), nei daikto, su kuriuo galimai kontaktavo sugadintas mechanizmas, kaip šis daiktas ir neapžiūrėtas, nenurodyti jo kontaktavimo pėdsakai, nei nesimatė bei neužfiksuoti būdingų požymiai įvykio vietai – pėdsakai, išbėgusių skysčių vieta ir pan. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis nebuvo surastas ir paimtas daiktas (akmuo, akmenys) su kuriais galimai kontaktavo šienapjovė ir dėl to buvo sugadinta. Iš to daroma išvada, kad 2024-07-24 įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, neatitinka reikalavimų, keliamų įvykio vietos apžiūrai ir šis procesinis dokumentas, nelaikytinas įrodymu, kaip įvykio vietos apžiūros proceso veiksmu. Nurodytas įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas remiantis D. V. (nukentėjusiojo) parodymais, nurodant kur pagal nukentėjusįjį yra įvykio vieta, t. y. pagal nukentėjusiojo parodymus vietoje, o ne tiesiogiai nustatant įvykio aplinkybes, kai nėra konstatuoti duomenys, būdingi įvykio vietos apžiūrai.

Kai proceso veiksmai nėra nurodyti ar detalizuoti administracinio teisės nusižengimo kodekso, vadovaujamasi Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) nuostatomis. BPK 207 straipsnio 1 dalis numato, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti šio Kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Pagal šio straipsnio 2 dalį dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti.

Įvykio vietos apžiūros protokole 2024-12-17 nenurodyti jokie veikos pėdsakai, nesurasti jokie kiti reikšmingi objektai, kaip jie nėra užfiksuoti ar paimti. Atliekant įvykio vietos apžiūrą, siekiama surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pagal situacijos aprašymą 2024-12-17 protokole, nurodoma į D. V. nurodomas aplinkybes. Toks procesinis dokumentas nurodo į procesinį veiksmą - nukentėjusiojo D. V. parodymų patikrinimą vietoje ir kitų objektų (fotonuotraukos) apžiūrą.

Įvykio vietos apžiūros protokole 2025-03-17, kai nurodoma į aplinkybes, kaip apžiūrimos D. V. pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašas, kurios nurodo į procesinį veiksmą - kitų objektų (fotonuotraukų, vaizdo įrašo) apžiūrą.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų, įvykio vietos apžiūros protokolai, surašyti 2024-07-24, 2024-12-17 ir 2025-03-17, nelaikytini įrodymais – kaip įvykio vietos apžiūros proceso veiksmais. Nepakanka duomenų, o ir faktinės aplinkybės verčia abejoti, ar šis veiksmas atliktas įvykio vietoje, kai įvykio vieta apžiūrima pagal nukentėjusiojo D. V. parodymus, kur nesurasti jokie konkretūs įvykio pėdsakai, nenustatyta įvykio situacija, nenustatytas įvykio mechanizmas bei negauta jokios patikimos informacijos, kad būtų ištirta veika ir nustatytas ją padaręs asmuo.

Skunde akcentuojamos aplinkybės, kam priklausančiame žemės sklype (D. V. nuomojamam ar D. A. nuosavybės teise priklausančiame) galėjo būti sugadinta šienapjovė.

Atliekant 2024-07-24 įvykio vietos apžiūrą, nurodyta, kad <...> apžiūros metu D. V. nuomojamame žemės sklype matosi iš gretimo sklypo įvežtos 8 žemės krūvos, kurios jau yra susigulėjusios...<...> Šiose žemės krūvose matomi akmenys... <...>. Kaip nuspręsta, kad tai yra D. V. nuomojamame žemės sklype nėra nurodyta (pagal riboženklius ar pagal kitus požymius). Atkreiptinas dėmesys, kad ši įvykio vietos apžiūra atlikta įvykio vietoje nesant pačiai sugadintai šienapjovei (daiktas nėra įvykio vietoje), o pagal nukentėjusiojo parodymus. Kai nenustatyta šienapjovės sugadinimo vieta, nėra jokio pagrindo tirti ir nurodytas aplinkybes – kur galėjo (tariamai) būti sugadinta (o ne iš tikrųjų buvo sugadinta) šienapjovė.

Kaip minėta šioje nutartyje, tyrimo esmė – neįrodyta surinktais įrodymais, kad D. V. priklausanti šienapjovė buvo sugadinta jo nurodytoje vietoje – jo nuomojamam žemės sklype, kuris ribojasi su D. A. priklausančiu žemės sklypu, ir sugadinta būtent D. V. nurodytu būdu – šienapjovei darbo procese kontaktuojant su žemės krūvomis su piktžolėmis ir akmenimis, ar kitais objektais. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nėra paneigta, kad šienapjovės gedimas galėjo atsirasti ir kitu būdu – savaime darbiniame procese (pvz., dėl atsilaisvinusių šienapjovės detalių ir pan.), ar dėl netinkamo eksploatavimo (pvz., pakeliant-nuleidžiant šienapjovę ir pan.) ir pan.

Objektyviai nėra nustatyta įvykio vieta, t. y. tiksli vieta, kurioje buvo sugadinta šienapjovė, kadangi nukentėjusysis apie šienapjovės gedimą į policiją kreipėsi praėjus septynioms dienoms po nurodyto sugedimo, įvykio vietoje nesustojo ir nepaliko šienapjovės tokioje padėtyje, kurioje nustatė gedimą, apie tai įvykio metu neinformavo policijos pareigūnų. Pagal nukentėjusiojo D. V. aiškinimus, jis nuomuojamą žemės sklypą, kurį šienavo, apvažiavo du kartus ir trečią kartą važiuojant viskas įvyko. Kur buvo sugadinta šienapjovė, kurioje vietoje pateko akmuo ar kitaip buvo sugadinta, byloje nėra nustatytos aplinkybės ir nėra įrodyta, kad šienapjovė buvo sugadinta šienaujant ties D. A. priklausančiu žemės sklypu. Būtent šioje vietoje nėra objektyvių duomenų apie šienapjovės sugadinimą – transporto priemonių pėdsakai, išbėgę skyčiai, išbyrėję detalės ar jų dalys, nenustatyti aiškūs kontaktai su žemės krūva, su konkrečiu daiktu (pėdsakai ant akmens) ir pan.

2024-07-24 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad matosi žemės krūvos, kurios jau susigulėjusios, ant jų paliktų transporto priemonių vėžų nesimato. Kaip ir nėra nurodyti duomenys apie šienapjovės kontaktavimą su nurodytomis žemės krūvomis (kauburiais).

Tuo labiau, kur yra įvykio vieta, kyla pagrįstų abejonių. Pagal J. K. paaiškinimą, D. V. pravažiavo maždaug pusę nuomojamos pievos, sustojo ir toliau nešienavo. Paklausus kas atsitiko, atsakė, kad ant jo nuomojamos pievos pripilta akmenų, žvyro (kitaip vadinamo „gruzo“) ant kurio užvažiavo ir sulaužė šienapjovės kažkokią dalį. Tokie J. K. paaiškinimai verčia abejoti D. V. duotų paaiškinimų objektyvumu, kiek kartų pravažiavo šienaudamas žemės sklypą ir kurioje vietoje bei ar sugadino šienapjovę R. A. ištrauktais ir išverstais akmenimis (jeigu tokie ir buvo), ar kitoje vietoje nors ir tokiu pačiu būdu, t y. kontaktuojant su akmeniu sugadino šienapjovę.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų, įskaitant ir bylą nagrinėjantį teismą, pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014), dėl to teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Šienapjovės sugadinimo priežastis grindžiama tik nukentėjusiojo D. V. neiformatyvia fotonuotrauka ir jo paaiškinimais. Sugadinta šienapjovė nebuvo apžiūrėta nei policijos pareigūno, nei specialisto, kaip ir nėra pateikta jokia išvada dėl šienapjovės sugadinimo (kokia dalis sugadinta, koks tai sugadinimas, kokios detalės sugadintos ir pan.), kaip ir nenustatytas šienapjovės sugadinimo mechanizmas (kokia sugadinimo priežastis - sugadinta dėl kontakto su akmenimis, su žemių krūva, su kitais objektais ir pan.) ar sugadinimas atsirado savaime (pvz., dėl atsilaisvinusių šienapjovės detalių ir pan.), ar dėl netinkamo eksploatavimo (pvz., pakeliant-nuleidžiant šienapjovę ir pan.)

PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „SV Technika“ nepatvirtina nei atsiradusio gedimo (sugadinimo) priežasties, nei daikto sugadinimo mąsto, kadangi nėra nurodyta detalių keitimo priežastis (keičiamos sugadintos ar nusidėvėjusios detalės). Tuo labiau, kad ši šienapjovė buvo perduota D. V. pagal turto priėmimo-perdavimo aktą 2023-03-20, kuriame nenurodyta daikto pagaminimo data, jos nusidėvėjimo laipsnis, techninė būklė. Akte nurodyta, kad naudotai technikai garantija nesuteikiama.

D. V. ir R. A. susirašinėjimas telefonu nepatvirtina konkrečios įvykio vietos, kurioje tikrai buvo sugadinta šienapjovė, kadangi viskas grindžiama tik D. V. parodymais, juos nepagrindžiant kitais leistinais įrodymais. Pagal susirašinėjimą nėra duomenų, kad pats R. A. apžiūrėjo sugadintą šienapjovę.

Pagal R. A. paaiškinimą teismo posėdyje, jis nurodė, kad akmenų tikrai nepritampė. Toliau jis nurodė, kad pagal D. V. nurodytas aplinkybes nuvyko į vietą ir pamatė augančias rūgštynes, o jokių kalniukų nebuvo, taip pat nebuvo ir akmenų. Buvo šienauta ir ne vieną kartą važiuota. Nesimatė jokių tepalų, o pareiškėjo D. V. pateiktoje nuotraukose – daug tepalų. Tepalo žymės matėsi ant šienapjovės, bet ant žemės visiškai nematė. Jis kaip ūkininkas ūkininkui D. V. geranoriškai norėjo padėti dėl to ir siūlė pagalbą, kaip suremontuoti sugedusią šienapjovę.

Skundu prašoma bylą grąžinti tolesniam tyrimui, nurodant, kad nėra aišku, kuris iš A. R. ar Juozas atliko jiems priklausančio žemės sklypo apdirbimo darbus, su technika išvažiuodamas už sklypo ribų į nukentėjusiojo pusę. Neatliktas tyrimas, kas kaltas dėl nukentėjusiojo pievos pažeidimo ir padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjant skundą nustatytos aplinkybės, kad D. A. priklausančio žemės sklypo dirbimą atliko R. A.. Objektyviai, tiek praėjus laiko nuo atliktų darbų, ar buvo atliktas nukentėjusiojo nuomojamos pievos pažeidimas, nustatyti nėra galimybių. Aplinkybės, kodėl nėra galimybės tai nustatyti, nurodytos aukščiau šioje nutartyje. Taigi nenustatyti pagrindai dėl kurių reikėtų naikinti 2025-05-23 priimtą nutarimą ir atlikti papildomą tyrimą.

Nukentėjusiojo D. V. nuomojamos pievos minimas nurodomas pažeidimas - priverčiant žemės krūvas su piktžolėmis ir akmenimis – yra šalių ginčo objektas. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys dėl pažeistų žemės sklypų ribų būtų savininkė D. A. dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir savininkė G. Š. dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), o D. V. nebuvo įgaliotas spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypo ribomis.

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

R. A. veiksmuose nėra būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių – savavališkumo, tyčios, neesminės žalos padarymo.

CK 1.137 straipsnyje numatyta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Taigi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius - asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIzLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-23-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-23-303/2021">2AT-23-303/2021</a>).

Net ir tuo atveju, jeigu R. A. įdirbdamas jo motinai priklausantį žemės sklypą pažeidė žemės sklypo ribas, tai neturėjo jokios tyčios sugadinti D. V. priklausančią šienapjovę, nes negalėjo numatyti kokius darbus nuomojamame žemės sklype atliks D. V. (pvz., įdirbs dirvą ir sės javus, gyvuliais nuganys pievą ir pan.).

D. V. nurodė padarytos žalos dydį 3700 Eur dėl sugadintos diskinės šienapjovės. Administracinės atsakomybės būtinas elementas - nepadarymas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia žalos masto nustatymo kriterijų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžiama atsižvelgiant į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Būtent nepadarymas esminės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną administracinei atsakomybei už tai kilti. Nagrinėjamu atveju padarytos žalos dydis būtų 74 MGL dydžio, t. y. neatitiktų neesminės žalos padarymo kriterijų.

Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a> ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM4LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-38-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-38-976/2020">2AT-38-976/2020</a>, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-29-594/2024, e2AT-54-1214/2024). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-693/2018">2AT-10-693/2018</a>, 2AT-9-976/2020, 2AT-20-719/2024, 2AT-48-697/2024).

2025-05-23 vyresniojo tyrėjo nutarimu buvo nutraukta administracinių nusižengimo bylos teisena, nenustačius R. A. veikoje ANK 518 straipsnio požymių. Apylinkės teismas pritardamas nutarime padarytai išvadai, visų pirma pažymi, jog šis ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo galimas tik tarp šių žemės sklypų savininkų. D. V. 2020-01-01 sudaryta žemės sklypo nuomos sutartimi nebuvo įgaliotas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės spręsti nurodytos žemės sklypo ribų nustatymą, todėl ginčai kilę dėl nurodytos ribos nustatymo sprendžiami civilinio proceso tvarka. Taip pat šia tvarka gali būti sprendžiamas ir žalos, padarytos dėl neteisėto ir nepagrįsto naudojimosi žemės sklypo dalimi, atlyginimo klausimas.

Skunde nurodoma, kad tyrimas privalo išnaudoti visas galimybes nustatyti kaltą asmenį ir jį patraukti atsakomybėn ir pagal ANK 115 straipsnio pažeidimą.

ANK 115 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kuriuo vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vadovaujantis logine šios teisės normos analize, analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio sudėtimi ir tuo klausimu suformuota teismų praktika, administracinė atsakomybė kyla tik už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, kuris turi būti įrodytas pakankama byloje surinktų įrodymų visuma.

Lietuvos Respublikos 2008 m. liepos 15 d. priimto Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 4 straipsnyje yra nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtino bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 Eur.

Pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta turtinė žala siekia 3700 Eur, kai vienas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, o trys – 150 Eur.

Taigi, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje padarymą asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn jei: 1) sunaikintas ar sugadintas turtas, 2) sunaikintas ar sugadintas turtas yra svetimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, 3) sunaikinto ar sugadinto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, 4) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šį turtą sunaikino ar sugadino tyčia.

Tyrimas pagal ANK 115 straipsnį nebuvo atliekamas ir joks sprendimas dėl šio administracinio nusižengimo nebuvo priimtas, todėl dėl jo nėra sprendžiama ir daugiau nepasisakoma šioje nutartyje. Administracinis nusižengimas pagal ANK 115 straipsnį nėra galimas dar ir dėl to, kad sunaikinto ar sugadinto turto vertė žymiai viršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydį.

Apibendrinant atliktą fakto tyrimą pagal D. V. pareiškimą dėl turtinės žalos padarymo, išnaudotos įrodymų rinkimo galimybės, pagrindžiant arba paneigiant vietą, kurioje galėjo būti sugadinta šienapjovė, kaip ir pačios šienapjovės sugadinimo priežastis.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika. Be to, savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

Institucija, atlikusi D. V. pareiškimo dėl jam padarytos 3700 Eur turtinės žalos tyrimą, priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutarimą – nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius R. A. veikoje ANK 518 straipsnio požymių.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog institucija, priimdama nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, padarė esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus, kurie galėtų būti pripažinti pagrindu šį sprendimą panaikinti ir administracinio nusižengimo tyrimo medžiagą grąžinti Institucijai tyrimui papildyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

n u t a r i a :

palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Vyto Andriulionio 2025-05-23 nutarimą (ROIK: 24249943887) nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis