Baudžiamoji byla Nr. 1-78-445/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21637-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.6.3; 1.2.14.6.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 9 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,
dalyvaujant kaltinamajam G. J.,
dalyvaujant civilinio ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. V.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
G. J. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: būdamas 2023-01-16 bendrijos steigiamajame susirinkime išrinktu daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku (registruotas Registrų centre 2023-06-14), laikotarpiu nuo 2023-06-14 iki 2025-02-01, siekdamas turtinės naudos, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą - pinigus 2559,80 eurų, priklausančius DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo padarydamas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2559,80 eurų turtinę žalą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus ir juos davė, sutiko, kad įrodymai nebūtų išsamiai tiriami, o tik išvardijami, t. y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė, civilinio ieškovo atstovas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko.
Kadangi kaltinamasis G. J. kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl nustačius aplinkybes, jog galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, įrodymai byloje yra ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
G. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad surinkdavo iš žmonių pinigus, buvo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. Pinigus rinkdavo jis pats, buvo nustatytas mėnesinis mokestis. Yra visų namo bendrijos savininkų sąrašas, pagal jį buvo apskaitomi pinigai. Pinigus laikė namuose, sutvarkė bendrijos namo duris, buvo už jas sumokėta, po to buvo sutvarkytas šiluminis mazgas. Sutinka su apskaičiuota suma, kurią pasisavino – 2559.80 EUR. Negrąžino, bandė susitarti, skambino D., bet nepavyko. Gauna minimalų atlyginimą, į rankas gauna 1100 EUR. Per mėnesį galėtų skirti nuo 300 EUR iki 500 EUR žalai atlyginti, turi truputį santaupų, nekilnojamojo turto neturi. Transporto priemonė įmonės, butas yra brolio. Gali kas mėnesį mokėti 300-500 EUR. Norėtų pasinaudoti galimybe būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Dirba įvairiai, laisvos dienos būna šeštadieniais, sekmadieniais, kreditinių įsipareigojimų neturi, išlaiko dukrą (duomenys neskelbtini) amžiaus. Kaltinamasis patikslino savo poziciją, kad kiekvieną mėnesį iki 15 d. gali pervesti į kortelę iki 500 EUR.
Be G. J. visiško prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo ir šie teisiamajame posėdyje teismo ištirti ir nuosekliai vieni kitus papildantys ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:
Liudytojo D. V. parodymai, kad 2009-04-01 Juridinių asmenų registre įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija "(duomenys neskelbtini)", tai bendrija daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vienu metu, bendrijos pirmininkė buvo D. P.. 2023-01-15 D. P. savo noru paliko bendrijos pirmininko pareigas, bendrijos nariai susirinkimo metu išrinko naują bendrijos pirmininką G. J. nuo 2023-01-16. Oficialiai G. J. pradėjo eiti bendrijos pirmininko pareigas nuo 2023-04-15, kadangi tada Registrų centras patvirtino G. J. išrinkimo pirmininku dokumentus. Atsistatydinusi iš pirmininko pareigų, D. P. dar kurį laiką tvarkė bendrijos dokumentaciją, ji dar surinko iš bendrijos narių kasmėnesinius eksploatacinius mokesčius, už 2023 metų pirmą ketvirtį. 2023-04-17 D. P. įnešė 500 eurų į bendrijos sąskaitą, tuo metu D. P. veiksmai, susiję su bendrijos administravimu, baigėsi. D. P. perdavė G. J. visą bendrijos dokumentaciją, banko sąskaitos duomenis, su sąskaita susietą mokėjimo kortelę, bendrijos antspaudą ir kitus dokumentus. G. J. buvo vienasmenis bendrijos vadovas, jis tvarkė visus bendrijos reikalus, bendrijos taryba nebuvo išrinkta, kokia nors revizinė komisija nebuvo išrinkta, buhalterio nebuvo paskirta. Visus bendrijos finansinius reikalus tvarkė G. J., jis pats fiziškai rinko iš bendrijos narių įmokas už eksploatacinius mokesčius. Gyventojai, sumokėję mokestį, pasirašydavo laisvos formos lentelėje, kurią turėdavo ir atžymas lentelėje darydavo G. J.. Bendrijos pajamos ir buvo narių kasmėnesiniai mokesčiai, kitų įplaukų nebuvo. 2025-02-01 G. J. atsistatydino iš bendrijos pirmininko pareigų. Bendrijos narių susirinkime, kuriame ir buvo pritarta G. J. atleidimui iš bendrijos pirmininko pareigų, bendrijos nariai jį išrinko bendrijos pirmininku. To pačio susirinkimo metu G. J. atnešė ir tiesiog paliko bendrijos dokumentaciją, tokią kaip bendrijos steigimo dokumentus, bendrijos įstatus, bendrijos narių mokesčio surinkimo lapus. Tačiau, to susirinkimo metu G. J. negražino jokių dokumentų, susijusių su bendrijos vardu atidaryta banko "Swedbank" sąskaita, negražino ir su sąskaita susietos mokėjimo kortelės. Susirinkimo metu žmonės G. J. ragino atiduoti bankinius dokumentus ir mokėjimo kortelę, ragino nueiti į netoliese esantį bankomatą ir išimti kvitą-ataskaitą apie pinigų likutį bendrijos sąskaitoje, bet G. J. atsisakinėjo tai padaryti, sakydamas, kad pametęs PIN kodą, kad kortelė ne namuose, o kažkur automobilyje ir panašiai. Jokio popierinio dokumento, tai yra banko sąskaitos išrašo apie sąskaitoje esančius pinigus G. J. irgi nepateikė, neperdavė ir jokių grynųjų pinigų. G. J. žadėjo perduoti banko kortelę ir susitvarkyti bendrijos finansinius reikalus. 2025-03-22 susirinkimo metu bendrijos nariai patvirtino bendrijos valdybos narius. Bendrijos narių mokesčius, jau praktiškai nuo 2025 metų pirmo mėnesio, rinko I. P.. Nuo 2025-05-12 Registrų centre buvo patvirtinti jo, kaip bendrijos pirmininko įgaliojimai, taip pat ir valdybos narių I. P. bei A. Ž. įgaliojimai. Po šito, jau oficialiai turėdamas teisę tvarkyti bendrijos finansinius reikalus, jis banke gavo bendrijos sąskaitos išrašą, buvo pagaminta nauja mokėjimo kortelė. Banke sužinojo, kad G. J. turėta bendrijos mokėjimo kortelė yra užblokuota, nuo 2024 metų spalio mėnesio, dėl ko užblokuota nežino, galimai ir dėl pasibaigusio kortelės galiojimo laiko, o gal dėl kortelės praradimo ar neteisingai suvesto PIN kodo. Sena mokėjimo kortelė yra neaišku kur, bankui kortelė nebuvo gražinta. Iš bendrijos sąskaitos išrašo buvo nustatyta, kad paskutinis pinigų įnešimas į bendrijos sąskaitą tai buvo 2023-04-17 buvusios pirmininkės D. P. įnešta 500 eurų suma, tai buvo surinkti bendrijos narių mokesčiai. Nuo to laiko, bendrijos sąskaitai būnant pirmininko G. J. žinioje, į bendrijos sąskaitą nebuvo jokių pinigų įnešimo, nors, bendrijos narių mokesčiai buvo reguliariai renkami. Tai yra, G. J., bendrijos pirmininkas, surinkęs bendrijos narių mokesčius, surinktais grynaisiais pinigais disponavo savo nuožiūra. G. J. buvo klausiamas žmonių, kaip jis įneša į bendrijos sąskaitą pinigus, jis teigė, kad pinigus įneša per "Perlas" terminalą, bet iš sąskaitos išrašo matosi, kad nei vieno grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą nebuvo. Be to, iš sąskaitos išrašo matosi, kad buvo grynųjų pinigų išėmimas iš sąskaitos, tai yra, 2023-08-17 išgryninta 290 eurų SEB bankomate T. V., 2023-08-27 150 eurų išgryninta bankomate (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną išgryninta dar 1000 eurų, bei 2024-06-12 10 eurų išgryninta (duomenys neskelbtini). Taip pat, 2023-08-10 sumoje 25,77 euro fiksuotas pirkinys degalinėje (duomenys neskelbtini). Šie pinigų išgryninimai ir pirkinys, tai yra niekuo nepagrįstos išlaidos, nes nėra nei jokių kvitų, nei čekių nei sąskaitų faktūrų, kad minėti pinigai būtų panaudoti bendrijos labui. Reiškia, šie bendrijos pinigai buvo panaudoti G. J., disponavusio ir valdžiusio visais bendrijos finansiniais reikalais, pinigai buvo panaudoti G. J. asmeniniais reikalais. Dar bendrija buvo gavusi raginimus susimokėti skolas už elektrą, už šildymą ir vandenį, todėl bendrijos valdyba atliko sutikrinimą, dėl bendrijos gautų pajamų ir išlaidų. Kai bendrijos pirmininkė D. P. paliko pirmininko pareigas, tuo metu nebuvo jokių trūkumų, pinigų trūkumo irgi nebuvo. Sutikrinus nustatyta, kad G. J. pradėjus eiti bendrijos pirmininko pareigas 2023-06-15, dieną prieš, tai yra 2023-06-14 bendrijos sąskaitoje buvo 4805,75 Eur. G. J. bendrijos narių mokesčius rinko nuo 2023 metų vasario mėnesio, tai yra už 2023 metų vasario mėnesį mokesčius jau surinko G.. Pirmininkaujant G. J., iki jo atsistatydinimo 2025-02-01 buvo surinkta 6819,07 Eur narių mokesčių. Bendra bendrijos pinigų suma, tai yra pinigai sąskaitoje bei surinkti mokesčiai yra 11624,82 Eur. Bendrijos pagrįstos išlaidos, pirmininkaujant G. J., nuo 2023-06-14 iki 2025-02-01, buvo 7022,48 Eur, šiai dienai liko 534,97 Eur bendrijos grynųjų pinigų likutis, kuris buvo surinktas už 2024 metų gruodį, už 2025 metų sausį ir už 2025 metų vasario mėnesį į priekį. Tokiu būdu, atėmus iš bendrijos piniginių įplaukų sumos pagrįstų išlaidų sumą, susidarė 4067,37 Eurų trūkumas, su šia suma nėra jokių susijusių dokumentų, kad pinigai būtų panaudoti bendrijos reikmėms. Reiškia, pinigai buvo panaudoti G. J., asmeniniams tikslams. Dėl sąskaitos išrašo, 2023-07-12 2000 eurų tai pagrįstos išlaidos už namo duris, su tuo pačiu susijęs ir 2023-08-18 1025 eurų mokėjimas. Taip pat 2023-07-13 pirkinys 80 eurų sumai tai pagrįstos išlaidos. Visi sąskaitos išraše esantys fiksuoti administravimo mokesčiai, yra kaip pagrįstos išlaidos, jos nepriskaičiuotos į susidariusio trūkumo sumą. Dėl bendrijos pinigų trūkumo, apie tai buvo kalbėta su G. J., jo pozicija buvo tokia "viskas bus tvarkoje", kalbant G. netiesiogiai kaip ir žadėjo atlyginti nuostolį, bet 2025-06-01 susirinkime G. J. net nedalyvavo, nors buvo raginamas dalyvauti ir paaiškinti bendrijos nariams dėl trūkumo, žadėjo dalyvauti, tačiau per susirinkimą neatvykęs jis net neatsiliepė į skambučius, dabar su G. nepavyksta susisiekti. Bendrija dėl susidariusio pinigų trūkumo nusprendė kreiptis su pareiškimu. Bendrijos manymu, 4067,37 Eur bendrijai priklausančių pinigų trūkumas yra pasisavintas buvusio bendrijos pirmininko G. J.. Bendrija prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrimo metu bendrija reikš civilinį ieškinį, jeigu taip ir nebus atlygintas bendrijai padarytas nuostolis. (t. 1, b. l. 168-172)
Liudytojos I. P. parodymai, kad ji yra daugiabučių namų savininkų bendrijos "(duomenys neskelbtini)" valdybos narė, valdybos narys yra A. Ž., pirmininkas D. V.. Pirmininkas ir valdybos nariai išrinkti 2025-03-22. Ankstesnis bendrijos pirmininkas buvo G. J., kuris 2025-02-01 bendrijos narių susirinkimo metu atsistatydino iš bendrijos pirmininko pareigų. G. J. būnant bendrijos pirmininku, jis buvo vienasmenis bendrijos vadovas, jo žinioje buvo visa bendrijos dokumentacija, bendrijos finansiniai reikalai, tai yra banko sąskaita ir su ja susieta mokėjimo kortelė, bei bendrijos grynieji pinigai. Visos bendrijos pajamos tai buvo bendrijos narių mokesčiai už eksploatacines išlaidas, šie mokesčiai būdavo surenkami grynaisiais pinigais, tik kelių gyventojų buvo keli pavedimai į bendrijos banko sąskaitą. Gyventojų mokesčiai grynaisiais pinigais, nuo G. J. pirmininkavimo pradžios, buvo renkami jo asmeniškai, gyventojų sumokėti mokesčiai buvo fiksuojami lentelėje, kurioje buvo nurodoma konkretus mokesčių surinkimo mėnesis, nurodyta buto numeris, gyventojo duomenys, mokama suma, ir gyventojas toje lentelėje pasirašydavo, sumokėjęs pinigus. Tik 2024 metų apie rugsėjo mėnesį kilo nesklandumai dėl bendrijos atsiskaitymo su įmonėmis, už jų suteiktas komunalines paslaugas. Dėl to buvo klausiama G. J., jis išsisukinėjo, sakė kad sumokėjo, kad atsiųs mokėjimo kopiją, toliau sakė, kad tuoj sumokės. Dėl skolų buvo sušauktas bendrijos narių susirinkimas, į kurį G. J. atnešė mokėjimo kvitą, kad yra padengta didžioji dalis bendrijos įsiskolinimų. Iš kaimo gyventojų kalbų tapo žinoma, kad G. J., tikslu padengti bendrijos įsiskolinimus, jis asmeniškai prisiskolino pinigų ir taip padengė bendrijos įsiskolinimus, įsiskolinimų nedengė iš bendrijos pinigų. Dar 2024 rugsėjo pabaigoje, prieš minėtą narių susirinkimą, G. J. jai pasakė, kad jam reikia pagalbos renkant bendrijos mokesčius iš gyventojų, jis tiesiog jai padavė lapus, tai yra jau surinktų mokesčių sąrašus, o grynųjų jokių pinigų tada jai G. J. neperdavė. G. J. visada sakydavo, kad surinktus iš gyventojų grynuosius pinigus jis įneša į bendrijos banko sąskaitą. G. J. paprašius pagalbos, kurį laiką mokesčius rinko ji pati, surinko kiek daugiau kaip 1000 eurų, pagal 2024-10-28 pinigų perdavimo aktą ji G. J. perdavė 1000 eurų, liko kiek daugiau kaip 30 eurų grynais, kad būtų galima atidavinėti grąžą gyventojams, priimant mokesčius. Nuo jos surinktų ir perduotų J. 1000 eurų, G. J. gyventojų mokesčių daugiau jau nerinko. Pasirodė, kad ir jo jam perduoti 1000 eurų nebuvo įnešti į bendrijos banko sąskaitą. 2025-02-01 G. J. sušaukė bendrijos narių susirinkimą ir atsistatydino iš bendrijos pirmininko pareigų. Naujai išrinktam pirmininkui D. V. G. J. perdavė bendrijos steigimo dokumentus, jai perdavė bendrijos pagrįstų išlaidų finansinius dokumentus. Gyventojų mokesčių surinkimo dokumentai tuo metu buvo pas ją. G. J. susirinkimo metu nepateikė jokių dokumentų dėl bendrijos banko sąskaitos, nepateikė su sąskaita susietos mokėjimo kortelės, nepateikė jokios banko ataskaitos, kiek bendrijos sąskaitoje yra pinigų, neperdavė ir jokių grynų pinigų. Susirinkimo metu žmonės G. sakė, kad nueitų ir atneštų bankomato kvitą, kad parodyti kiek bendrijos sąskaitoje yra pinigų, bet G. kalbėjo tai kad pamiršo PIN kodą kortelės, tai kad neturi kortelės ar ją pamiršo, galų gale G. J. išėjo informacijos, bet į susirinkimą negrįžo. 2025 metų vasario mėnesį, bendrija gavo raginimą dėl skolos už elektrą, kad bus atjungta elektra nepadengus įsiskolinimo už suvartotą energiją, buvo gauta žodiniai pranešimai dėl bendrijos skolų už šildymą ir vandenį, šitie įsiskolinimai buvo už G. J. pirmininkavimo laikotarpį. Įsiskolinimai buvo padengti iš naujai surinktų mokesčių, įsiskolinimus padengė jau nauji bendrijos valdymo nariai. Kai bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai gavo oficialius įgaliojimus, tai yra po valdymo organų registravimo Registrų centre, buvo gauta bendrijos sąskaitos atliktų operacijų ataskaita. Iš ataskaitos nustatyta, kad paskutinis pinigų įnešimas į bendrijos sąskaitą buvo buvusios bendrijos pirmininkės D. P., kuri pirmininkavo iki G. J. išrinkimo bendrijos pirmininku. Iš to matosi, kad bet kokie iš bendrijos narių surinkti mokesčiai G. J. nebuvo įnešami į bendrijos sąskaitą. Likutis sąskaitoje buvo tik 52,50 euro. Kad išsiaiškinti situaciją, buvo sutikrinti visi bendrijos buhalteriniai dokumentai. Nustatėme, kad D. P. perduodant pirmininkavimą bendrija G. J., jokio įsiskolinimo, tai yra bendrijos pinigų trūkumo nebuvo. Nustatė, kad pirmininkaujant G. J., bendrijos pajamos buvo 11624,82 euro. Tačiau, apklausos metu matosi, peržiūrint bendrijos pateiktus dokumentus, kad galimai įsivėlė aritmetinė skaičiavimo klaida. Nes, bendrijos pajamos gautųsi 10117,25 euro, ir įvertinus visas pozicijas gautųsi, kad pirmininko G. J. nepagrįsta išlaidų suma būtų 2559,8 euro sumai. Dėl šių duomenų patikslinimo, bendrija pateiks papildomą pranešimą, ištaisius galimai įsivėlusias klaidas. G. J. pirmininkavimo metu susidariusiam pinigų trūkumui, kurio suma bus patikslinta, šių išlaidų, arba trūkumo pagrįstumą jokių patvirtinančių dokumentų nėra. Iš to seka, kad G. J. asmeniniams reikalams yra panaudoti bendrijai "(duomenys neskelbtini)" priklausantys pinigai. Bandant spręsti situaciją su pačiu G. J., jis aptarti situaciją vengia. (t. 1, b. l. 186-190)
Liudytojos D. P. parodymai, kad maždaug nuo 2009 metų ji buvo daugiabučių namų savininkų bendrijos "(duomenys neskelbtini)" pirmininkė. Tai bendrija daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Buvo bendrijos pirmininkė, bendrijos valdybos nebuvo nei išrinkta nei paskirta, tuo metu valdyba buvo dar neprivaloma. Jos pirmininkavimo bendrijai metu ji realiai ir gyveno šiame daugiabutyje. Jos pirmininkavimo metu, jos žinioje buvo visi bendrijos dokumentai, tai yra bendrijos įstatai, visi finansiniai dokumentai, tokie kaip su bendrijos banko sąskaita susiję dokumentai, su bendrijos sąskaita susieta banko mokėjimo kortelė. Bendrijos pajamos buvo bendrijos narių nustatyti mokesčiai, priklausomai nuo buto ploto, šiuos mokesčius ji rinkdavo pati, arba būdavo, kad koks gyventojas pinigus pervesdavo į bendrijos sąskaitą. Bendrijos narių mokesčio apskaita buvo tokia, kad buvo atspausdinama konkretaus mėnesio lentelė, kurioje nurodyta buto numeris, gyventojo vardas pavardė, buto plotas, įmokos dydis, ir toje lentelėje, priėmus iš gyventojo mokestį, gyventojas pasirašydavo. 2023-01-15 susirinkimo metu ji atsistatydino iš bendrijos pirmininko pareigų, to paties susirinkimo metu žmonės nutarė bendrijos pirmininku skirti G. J.. Toliau vyko reikiamų dokumentų tvarkymas, dėl naujai išrinkto bendrijos pirmininko įregistravimo. Kol naujai išrinktas pirmininkas nebuvo įregistruotas Registrų centre, jos žinioje dar buvo bendrijos dokumentai, bendrijos banko sąskaita, prisijungimo prie sąskaitos elektroniniai duomenys bei mokėjimo kortelė. Šiuo laikotarpiu ji dar rinko gyventojų bendrijos mokesčius, paskutinius mokesčius surinko už 2023 metų kovo mėnesį. 2023-04-16 buvo bendrijos narių susirinkimas, buvo pildomi trūkstami dokumentai pateikti į Registrų centrą, po to 2023-04-17 ji įnešė į bendrijos sąskaitą 500 eurų, tai buvo iš gyventojų surinkti mokesčiai. Po šio pinigų įnešimo į bendrijos sąskaitą baigėsi visi jos veiksmai, kas susiję su bendrija "(duomenys neskelbtini)". Toliau buvo laukiama, kada išrinktas pirmininkas G. J. bus įregistruotas Registrų centre ir bus patvirtinti jo, kaip bendrijos pirmininko įgaliojimai. Kai buvo patvirtinti G. J. įgaliojimai, jis banke perrašė bendrijos sąskaitą savo vardu, gavo prisijungimo prie sąskaitos elektroninius duomenis, susietus su G. J. asmeniu, taip pat gavo naują mokėjimo kortelę. Nauja mokėjimo kortelė pagaminama pradėjus eiti pareigas naujam bendrijos pirmininkui, senoji kortelė banko būna automatiškai blokuojama. Senąją mokėjimo kortelę, kuria ji disponavo pirmininkavimo bendrija metu, ji tikriausia bus sunaikinusi. G. J. pradėjus eiti pirmininko pareigas, jis pats atėjo pas ją į namus, ji G. J. atidavė visus dokumentus, kurie susiję su rinktais iš gyventojų mokesčiais ir su bendrijos išlaidomis. Pasakė, kad yra 39,2 euro grynųjų bendrijos pinigų likutis. G. J. pasiėmė visus dokumentus, namuose gal per savaitę laiko susitikrino viską, ji dar jam aiškino, jei iškildavo koks klausimas, G. J. susitikrinęs dokumentaciją nustatė, kad viskas atitinka, tai yra, sutikrino bendrijos pajamas, bendrijos išlaidas ir bendrijos sąskaitoje esančių pinigų bei grynųjų pinigų likutis atitiko tą likutį, kuris pagal dokumentus ir turėjo likti. Kai G. nustatė, kad viskas atitinka, ji G. J. asmeniškai, jam atėjus į jos namus, nebūnant jokių kitų asmenų, tai yra liudytojų, ji G. J. perdavė visą bendrijos dokumentaciją, bendrijos antspaudą, grynųjų pinigų 39,2 euro likutį. Perduodant rašytiniai perdavimą patvirtinantys dokumentai nebuvo supildyti. Tuo viskas ir baigėsi. Tuo metu ji jau negyveno (duomenys neskelbtini) name, tai kaip ten viskas toliau vyko, nežino. Teko girdėti, kad žmonės buvo patenkinti naujuoju pirmininku. Paskutiniu metu sužinojo, iš naujai išrinkto bendrijos pirmininko D. V., kad G. J. iššvaistęs, ar pasisavinęs bendrijos pinigus. Jos pirmininkavimo metu, bendrijos pajamos buvo arba įnešamos į bendrijos banko sąskaitą, arba būdavo grynieji pinigai. Bendrijos išlaidos tai išlaidos pagrįstos finansiniais dokumentais, sąskaitomis-faktūromis, pirkimo čekiais ar panašiai. Tvarkydamas bendrijos pajamų-išlaidų apskaitą, teoriškai G. J. turėjo fiksuoti bendrijos pajamas-išlaidas, ir jam baigus pirmininkavimą turėjo likti bendrijos pinigų likutis, arba sąskaitoje arba grynaisiais pinigais. Kokios sumos buvęs "(duomenys neskelbtini)" bendrijos pirmininkas G. J. negali pagrįsti, ji nežino. (t. 1, b. l. 193-196)
Daugiabučio namo savininkų bendrijos "(duomenys neskelbtini)", į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). pranešimas apie tai, kad buvęs bendrijos pirmininkas G. J., laikotarpiu nuo 2023-06-14 iki 2025-02-01 pasisavino savo reikmėms bendrijai priklausančius pinigus - 4067,37 Eur. (t. 1, b. l. 11). Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl G. J. išvaistytų bendrijos lėšų sumos patikslinimo, kuriame nurodyta, jog G. J. išvaistyta (pasisavinta) pinigų suma 2559,80 eurų. (t. 1, b. l. 9-10)
AB Swedbank DNSB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2023-04-15 iki 2025-05-21. (t. 1, b. l. 20-21). Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) apmokėtos sąskaitos, lėšų pervedimai, pinigų įmokėjimai, pajamos. (t. 1, b. l. 42-165).
2025-07-29 tarnybinis pranešimas, kuriame pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus daugiabučio namo savininkų bendrijos "(duomenys neskelbtini) " pateiktų dokumentų bei daugiabučio namo savininkų bendrijos "(duomenys neskelbtini) " sąskaitos išrašo "Swedbank" AB (2023-04-15 - 2025-05-21) analizę matyti, kad G. J. iš namo bendrijai priklausančios "Swedbank" AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė (išgrynino) 1507,57 EUR bei pasisavino grynųjų pinigų, kurių suma sudaro 1052,23 EUR, viso pasisavinta 2559,8 EUR (t. 2, b. l. 1).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamojo G. J. veiką teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, kadangi jis būdamas daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku, laikotarpiu nuo 2023-06-14 iki 2025-02-01, siekdamas turtinės naudos, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – pinigus 2559,80 eurų, priklausančius daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“.
Nurodytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNDg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-489/2018">2K-65-489/2018</a>). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. J. veikė tiesiogine tyčia.
Dėl kaltinamojo susitaikymo su žalą patyrusiu juridiniu asmeniu
2025-11-04 rašytiniu susitaikymo pareiškimu, kuris pasirašytas G. J. ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. V., kaltinamasis pripažįsta kaltę, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė ir pageidauja, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, kaltinamasis pripažįsta 2559,80 Eur dydžio civilinį ieškinį. Prokurorė teismo posėdžio metu sutiko su kaltinamojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamosios bylos nutraukimu, nurodė, kad yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytos sąlygos, leidžiančios kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu juridiniu asmeniu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nustatė, kad G. J. pripažįsta kaltę dėl jo padaryto nesunkaus nusikaltimo, susitarė dėl 2559,80 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, susitaikė su nukentėjusiąja ir, teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis G. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų daro atsižvelgdamas į šias aplinkybes: jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau administracinė nuobauda nėra susijusi su veika, kuria yra kaltinamas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitą (t. 2, b. l. 4).
Teismas taip pat nustatė, kad nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant kaltinamasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes G. J. nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, taip pat jis nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu.
Teismas pažymi, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).
Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120/2007">2K-120/2007</a>, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-606/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-606/2006">2K-606/2006</a>).
Nagrinėjamoje byloje, teismas, atsižvelgdamas į įstatymo numatytas sąlygas, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Baudžiamąją bylą teismas jo atžvilgiu nutraukia, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 dalimi.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (pagal laidavimą, susitaikius ir kitais), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonė teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas ir (ar) kitos priemonės.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68(1) straipsnio 3 dalis numato, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Kodekso 68(1) straipsnio 4 dalis numato, kad teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, skirdamas viešųjų teisių atėmimą ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, nurodo, kurios iš šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų teisių yra atimamos, taip pat nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
Nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonė teisės eiti vadovo pareigas daugiabučių namų savininkų bendrijose atėmimas skirtinas, įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, susijusią su pelno nesiekiančio juridinio asmens administravimo veiklos sritimi. Teismas nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, daro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės eiti daugiabučių namų savininkų bendrijos vadovo pareigas 1 metus ir 6 mėnesius. Tokio pobūdžio priemonę, tačiau ilgesniam laikotarpiui, prašė skirti ir prokurorė.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Kaltinamasis G. J. ir civilinio ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. V. 2025-11-04 rašytiniu susitarimu susitarė atlyginti 2559,80 Eur turtinę žalą per šalių sutartą terminą. Prieš tai, ikiteisminio tyrimo metu daugiabučio namo savininkų bendrija "(duomenys neskelbtini)" pareiškė 2559,80 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 177).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas vadovaujasi teisės analogija ir taiko nuostatą, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1, 2 dalis).
Teismui pateiktą 2025-11-04 rašytinį susitarimą teismas laiko pagrįstu ir jį tvirtina, kadangi susitarimas savo turiniu neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Dėl kardomosios priemonės ir kiti klausimai
2025-08-04 G. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 38-40). Ši priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Kaltinamasis G. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nebuvo sulaikytas.
Kaltinamajam laikinai nuosavybės teisės nebuvo apribotos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
G. J. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius kaltinamajam su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68(1) straipsnio 3 dalimi, G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės eiti vadovo pareigas daugiabučių namų savininkų bendrijose atėmimą 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.
Patvirtinti kaltinamojo G. J. ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2025-11-04 rašytinį susitarimą, pagal kurį G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlyginti bendrijai 2559,80 Eur turtinę žalą tokiais terminais: per pirmą mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 559,80 Eur, o likusią sumą sumokėti per 4 mėnesius po pirmojo mokėjimo: keturiais mokėjimais po 500 Eur, mokėjimus atliekant kas mėnesį.
Praleidus nors vienos įmokos sumokėjimo terminą, visa likusi nesumokėta turtinės žalos suma išieškotojo kreipimusi gali būti išieškoma priverstinai pagal nuosprendį priėmusio teismo išieškotojui išduotą vykdomąjį raštą. Tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti pinigų išieškojimo išlaidas. Visa turtinė žala gali būti atlyginta ir anksčiau negu nustatytas terminas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėjas Dalis Žilionis