A. S. pagal BK 178 str., 259 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-875/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32243-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.1.11.1; 1.1.11.12; 1.2.14.1.2.2; 1.2.23.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9; 2.5.15; 2.5.16

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R TI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,

dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,

nuteistajam E. S.,

jo gynėjui advokatui Vaclovui Vaitkui,

nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Vigintui Stričkai,

civiliniams atsakovams, atstovams pagal įstatymą V. S., V. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S., A. S. bei civilinių atsakovų V. S. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, patikslinto 2018 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (I. Ž. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (T. D. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. B. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. S. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1–2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 4–5 punktais, A. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar sveikatos priežiūra, ir atiduoti (duomenys neskelbtini) Vaikų globos namams ugdyti ir prižiūrėti iki jam sueis aštuoniolika metų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 9 d. 15 val. 30 min. iki 2018 m. liepos 11 d. 13 val. 50 min. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I. Ž. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (T. D. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. B. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, E. S. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. S. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 28 MGL (1054,48 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti E. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. 20 val. 25 min. iki 2017 m. lapkričio 29 d. 19 val. 25 min. bei laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikai nuo 2018 m. liepos 9 d. 15 val. 30 min. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. lapkričio 16 d.

E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinės ieškovės I. Ž. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai iš E. S. ir A. S., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1441 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo T. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista T. D., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai iš E. S. ir A. S., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 393 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo K. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista K. B., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai iš E. S. ir A. S., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotinas kaltinamajam A. S. priklausantis (registruotas G. B. vardu) automobilis „BMW 318“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo rakteliai (1 vnt.), metaliniai raktai (2 vnt.), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotinas kaltinamajam E. S. priklausantis automobilis (registruotas E. M. vardu) „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo rakteliai (1 vnt.), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-04-11 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-07-04 prašymas gauti e. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš A. S. priteistos proceso išlaidos, susijusios su automobilio „BMW 318“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimu, o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, adresu: (duomenys neskelbtini), kodas 190521648, naudai 36,30 Eur (trisdešimt šešių eurų 30 euro centų) proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, bendrininkų grupe su E. S., 2018-07-07, apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), išlaužus durų įkabinamas spynas, įsibrovė į patalpą – I. Ž. priklausantį ūkinį pastatą ir iš ten pagrobė svetimą I. Ž. priklausantį turtą: 4 vnt. R17 lengvojo lydinio ratlankius „Borbet“, 220 eurų vertės, 450 eurų vertės benzininę žoliapjovę „Husqvarna“, 300 eurų vertės savaeigę benzininę žoliapjovę „Stiga“, 50 eurų vertės 125 mm diametro kampinį šlifuoklį „Makita“, 200 eurų vertės smūginį gręžtuvą „Makita“, 70 eurų vertės juostinį šlifuoklį „Skil“, 150 eurų vertės akumuliatorinį suktuką „Makita“, 400 eurų vertės benzininį pjūklą „Stihl 250C“, 350 eurų vertės juodos spalvos dviratį „Fuji“, 200 eurų vertės baltos spalvos dviratį „Specialized“, 350 eurų vertės baltos spalvos padidinto pravažumo dviratį „White“, 37 eurų vertės aliuminį 20 l baką su benzinu, tuo padarydamas I. Ž. bendrą 2777 eurų turtinę žalą.

2. Be to, tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, bendrininkų grupe su E. S., numušant durų įkabinamą spyną įsibrovė į patalpą – T. D. priklausantį ūkinį pastatą ir iš ten pagrobė svetimą T. D. priklausantį turtą: 155 eurų vertės akumuliatorinį valties variklį „Promarine“, 123 eurų vertės 110 A valties variklio akumuliatorių, 2 vnt. automobilinių akumuliatorių, kurio vieno vertė 30, bendros 60 eurų vertės, 100 eurų vertės suvirinimo aparatą, 85 eurų vertės akumuliatorinį suktuką „Bawaaria“ su dviem akumuliatoriais ir įkrovikliu, 30 eurų vertės kampinį šlifuoklį „Bosch“, 15 eurų vertės geltonos spalvos akumuliatorinį žibintą, 30 eurų vertės elektrinį perforatorių „Makita“, 50 eurų vertės 4 šakų briedžio ragus, 50 eurų vertės aukšto slėgio dažų siurblį, tuo padarydamas T. D. bendrą 698 eurų turtinę žalą.

3. Be to, tuo pačiu metu, (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, bendrininkų grupe su E. S., nuplėšus durų įkabinamą spyną įsibrovė į patalpą – K. B. priklausantį garažą ir iš ten pagrobė svetimą K. B. priklausantį turtą: plastikinę talpą su 10 l benzino, 18 eurų vertės, 100 eurų vertės suvirinimo aparatą su elektrodais, 550 eurų vertės suvirinimo aparatą „Viriteka“, 60 eurų vertės poliravimo mašiną „Eurotek CP207“, tuo padarydamas K. B. bendrą 728 eurų turtinę žalą.

4. Be to, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti: 2018 m. liepos mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nusipirkdamas už 10 eurų neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, įgijo ir parsigabeno narkotines medžiagas – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0.315 g (delta-9-tetrahidrokanabinilio kiekis jose 16,3 proc.), jas neteisėtai laikė automobilyje „BMW 318“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kol neteisėtai laikytas narkotines medžiagas savanoriškai pateikė jį sulaikiusiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnams 2018 m. liepos 9 d. 23.20 val.

5. E. S. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, bendrininkų grupe su A. S., 2018-07-07, apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), išlaužus durų įkabinamas spynas, įsibrovė į patalpą – I. Ž. priklausantį ūkinį pastatą ir iš ten pagrobė svetimą I. Ž. priklausantį turtą: 4 vnt. R17 lengvojo lydinio ratlankius „Borbet“, 220 eurų vertės, 450 eurų vertės benzininę žoliapjovę „Husqvarna“, 300 eurų vertės savaeigę benzininę žoliapjovę „Stiga“, 50 eurų vertės 125 mm diametro kampinį šlifuoklį „Makita“, 200 eurų vertės smūginį gręžtuvą „Makita“, 70 eurų vertės juostinį šlifuoklį „Skil“, 150 eurų vertės akumuliatorinį suktuką „Makita“, 400 eurų vertės benzininį pjūklą „Stihl 250C“, 350 eurų vertės juodos spalvos dviratį „Fuji“, 200 eurų vertės baltos spalvos dviratį „Specialized“, 350 eurų vertės baltos spalvos padidinto pravažumo dviratį „White“, 37 eurų vertės aliuminį 20 l baką su benzinu, tuo padarydamas I. Ž. bendrą 2777 eurų turtinę žalą.

6. Be to, tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, bendrininkų grupe su A. S., numušant durų įkabinamą spyną įsibrovė į patalpą – T. D. priklausantį ūkinį pastatą ir iš ten pagrobė svetimą T. D. priklausantį turtą: 155 eurų vertės akumuliatorinį valties variklį „Promarine“, 123 eurų vertės 110 A valties variklio akumuliatorių, 2 vnt. automobilinių akumuliatorių, kurio vieno vertė 30 eurų, bendros 60 eurų vertės, 100 eurų vertės suvirinimo aparatą, 85 eurų vertės akumuliatorinį suktuką „Bawaaria“ su dviem akumuliatoriais ir įkrovikliu, 30 eurų vertės kampinį šlifuoklį „Bosch“, 15 eurų vertės geltonos spalvos akumuliatorinį žibintą, 30 eurų vertės elektrinį perforatorių „Makita“, 50 eurų vertės 4 šakų briedžio ragus, 50 eurų vertės aukšto slėgio dažų siurblį, tuo padarydamas T. D. bendrą 698 eurų turtinę žalą.

7. Be to, tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, bendrininkų grupe su A. S., nuplėšus durų įkabinamą spyną įsibrovė į patalpą – K. B. priklausantį garažą ir iš ten pagrobė svetimą K. B. priklausantį turtą: 18 eurų vertės plastikinę talpą su 10 l benzino, 100 eurų vertės suvirinimo aparatą su elektrodais, 550 eurų vertės suvirinimo aparatą „Viriteka“, 60 eurų vertės poliravimo mašiną „Eurotek CP207“, tuo padarydamas K. B. bendrą 728 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, patikslintą 2018 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi, sušvelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, arba atidėti bausmės vykdymą ir paskirti teismo įpareigojimus. Be to, prašo nekonfiskuoti automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso S. S..

8.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su teismo jam paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri, anot nuteistojo, „žlugdo žmogų, paverčia jį žvėrimi ir daro blogą įtaką jo gyvenimui.“ Nurodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų, nori atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis negalės dirbti ir užsidirbti pinigų. Be to, jis nori pradėti gyventi dorai, susituokti su savo drauge, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai, turi darbo pasiūlymą, atlikus bausmę jis galėtų įsidarbinti, nebenori daugiau nusikalsti. Nuteistojo manymu, atsižvelgus į šias aplinkybes jam turėtų būti pritaikytas BK 75 straipsnis ir atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

8.2. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės (automobilio) „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentų konfiskavimas neturėtų būti taikoma. Nuteistasis pažymi, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis vyko ne šiuo automobiliu. Be to, konfiskuotinas automobilis priklauso ne jam, o jo tėvui, t. y. S. S., kurį jis nusipirko už savo lėšas, o jis pasitikėdamas savo sūnumi, davė jam (E. S.) automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad automobilis yra ne jo, o tėvo.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, patikslintą 2018 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (laisvės apribojimą) arba pritaikyti BK 93 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskyrus jam auklėjamojo poveikio priemones.

9.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, pritaikant bausmės vykdymo atidėjimą, yra per griežta. Nurodo, kad jis dėl nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, yra teisiamas pirmą kartą, darydamas nusikalstamas veikas nepagalvojo apie pasekmes.

10. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė V. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, patikslintą 2018 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi, nustatant E. S. ir A. S. atlygintinų turtinės žalų dydžius, peržiūrėti skundžiamą nuosprendį dėl A. S. kaltės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

10.1. Civilinė atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji iš dalies nesutinka su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė civilinę pareigą atlyginti žalą solidariai iš net 5 kartus teisto E. S. ir nepilnamečio A. S., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgis pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą V. S. ir V. M.. Nurodo, kad apylinkės teismas, nustatydamas pareigą atlyginti solidariai nusikaltimais padarytą žalą iš net 5 kartus teisto E. S. ir nepilnamečio A. S., tik iš būtent nepilnamečio A. S. atstovų pagal įstatymą, t. y. jos, V. S., ir biologinio tėvo V. M., tiesiogiai tokiu būdu ją „nuteisė.“ Mano, kad ji, nors nepadarė jokio nusikaltimo, turėtų atlyginti priteistą solidariai (subsidariai) nepilnamečio ir net 5 kartus teisto asmens nusikaltimais padarytą žalą, iš to išplauktų, kad esant neatskirtai nepilnamečio ir net 5 kartus teisto asmens padarytai žalai, visą žalą (bendra suma 1 988,30 Eur) teks atlyginti jai, vienturtį sūnų užauginusiai motinai, atlyginti dviejų asmenų nusikaltimais padarytą žalą motinai, prieš kurią su nusikaltėliais susidėjęs sūnus smurtauja, savaitėmis negrįžta namo ir šiuo metu yra iki pilnametystės patalpintas (duomenys neskelbtini) Vaikų globos namuose.

10.2. Be to, civilinės atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės, klaidingai rėmėsi kaltę dėl narkotinių medžiagų prisiėmusio nepilnamečio A. S. parodymais. Būdama nepilnamečio A. S. mama, žino, kad jos sūnus niekada narkotikų nenaudojo ir manydamas, jog būdamas nepilnametis nebus baudžiamas už narkotinių medžiagų laikymą, bei gelbėdamas draugą, prisiėmė kaltę.

11. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas V. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, patikslintą 2018 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi, pakeičiant priteistinų civilinių ieškinių dydžius, juos sumažinant, nustatant E. S. ir A. S. atlygintinų turtinės žalų dydžius, peržiūrėti skundžiamą nuosprendį dėl A. S. kaltės ir byloje esančių įrodymų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

11.1. Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis nesutinka su nukentėjusiesiems I. Ž., T. D. ir K. B. priteista nemotyvuota ir neargumentuota didele civilinio ieškinio suma. Nurodo, kad, nesant nustatytos atitinkamos proporcijos tarp patiklaus, nesubrendusio nepilnamečio ir 5 kartus teisto asmens kaltės, apylinkės teismas klaidingai, neatsižvelgdamas į kiekvieno iš jų kaltę, priteisė aiškiai padidintą, jokiais įrodymais ar dokumentais neparemtą civilinių ieškovų nerealaus dydžio ieškinį bei nusišalino nuo pareigos nagrinėti 5 kartus teisto E. S. veiksmus įtraukiant nepilnametį A. S. į nusikaltimus. Civilinio atsakovo nuomone, nepilnametis A. S. paveiktas net 5 kartus teisto asmens įvykdė nusikaltimus, siekdamas pagelbėti anksčiau net 5 kartus už analogiškus nusikaltimus – vagystes teistam asmeniui, ir prisiėmė svetimą kaltę. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės, klaidingai rėmėsi kaltę dėl narkotinių medžiagų prisiėmusio nepilnamečio A. S. parodymais.

12. Atsiliepimų į nuteistųjų ir civilinių atsakovų apeliacinius skundus byloje nebuvo gauta.

13. Teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo E. S. ir nuteistojo A. S. apeliacinius skundus tenkinti, civilinių atstovų apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo A. S. gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo ir nuteistojo E. S. apeliacinius skundus, civilinių atsakovų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų ir civilinių atsakovų apeliacinius skundus atmesti. Civiliniai atsakovai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistųjų A. S. ir E. S. apeliaciniai skundai atmestini, civilinių atsakovų V. S. ir V. M. apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nuteistąjį A. S. ir E. S. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), o nuteistąjį A. S. papildomai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniais skundais nuteistieji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau ginčija jiems paskirtą bausmę, jos dydį, prašo sušvelninti bausmę, sumažinant jos dydį ar skiriant kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu ar taikyti BK 75 ar 93 straipsnių nuostatas, nekonfiskuoti E. S. tėvui priklausančio automobilio. Civiliniai atsakovai papildomai apeliaciniais skundais ginčija atlygintinų civilinių ieškinių dydžius (jų nenustatymą), subsidiariąją civilinę atsakomybę bei A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą ir su šia nusikalstama veika susijusių įrodymų vertinimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo E. S. apeliacinio skundo.

15. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

16. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas E. S. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. padarė tris apysunkius nusikaltimus. Jis yra teistas penkis kartus (iš jų du kartus už nusikaltimus nuosavybei), esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (4 t., b. l. 60–127), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. (4 t., b. l. 130–136) 2018 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje informacijoje nustatyta, kad E. S. gyvena su mama, nedirba, turi vidurinį išsilavinimą. Nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio seniūnijoje nėra gauta. (4 t., b. l. 139–140) Jis niekur nedirba. (4 t., b. l. 141) Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad E. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei pagrįstai iš kaltinimo pašalino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos) numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik E. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. 5 kartus teistas, ankstesniu nuosprendžiu (2018 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu) už turtinius nusikaltimus jam buvo paskirta bauda, tačiau jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias E. S. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Įvertinus E. S. asmenybę, netikslinga būtų jam skirti baudą (jis yra nedirbantis, neturi legalaus pajamų šaltinio), areštą (nebus pasiekti bausmės tikslai, 5 kartus teistas) ar laisvės apribojimą (ankstesniu nuosprendžiu jam jau yra taikyta laisvės apribojimo bausmė), nes paskyrus jam švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmes nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), apeliantui yra paskirtos mažesnės nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra aiškiai per griežtos. E. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu bei subendrinta su 2018 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 28 MGL (1054,48 Eur) bauda ir, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, tokią bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti E. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. 20 val. 25 min. iki 2017 m. lapkričio 29 d. 19 val. 25 min. bei laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikai nuo 2018 m. liepos 9 d. 15 val. 30 min. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Įvertinus jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra švelninama.

18. Pagrindo švelninti E. S. paskirtą bausmę nesudaro ir jo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų, nori atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, nori pradėti gyventi dorai, susituokti su savo drauge, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai, turi darbo pasiūlymą.

19. Atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės, prašant taikyti bausmių apėmimo būdą (už atskiras nusikalstamas veikas ir paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę).

20. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose (Bausmių apėmimas) nurodyta, kad teismas bausmių apėmimą taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

21. Įvertinus byloje nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 2 dalis, 3 nusikalstamos veikos, paskirta bausmė subendrinta su kitu nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje) jos neatitinka nė vieno BK 63 straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose nurodyto atvejo, todėl šiuo atveju bausmių bendrinimas apėmimo būdu imperatyviai yra negalimas. E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė paskirta tinkamai, nepažeidžiant BK 63 ir 64 straipsniuose įtvirtintų bausmių bendrinimo taisyklių.

22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. S. atžvilgiu yra priimtas dar vienas – 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų apkaltinamasis – nuosprendis, kuriuo E. S. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (viena nusikalstama veika) ir 178 straipsnio 2 dalyje (5 nusikalstamos veikos), padarymą. (Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. sausio 8 d.) Kadangi priimant naują nuosprendį ankstesnis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, vadovaujantis BPK 361-362 straipsniais, bausmių bendrinimo klausimas nutartimi bus išspręstas paskutinį apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, naujo nuosprendžio subendrinimo klausimas šiuo atveju yra nesprendžiamas.

23. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnį).

24. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>).

25. Skundžiamu nuosprendžiu E. S. nuteistas už trijų apysunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, todėl yra BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. E. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra teistas 5 (penkis) kartus, niekur nedirba. Ankstesniais nuosprendžiais jam tris kartus jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, iš kurių Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu E. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė E. S. atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad paskutiniu teismo nuosprendžiu jam taip pat buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o naujas nusikalstamas veikas jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visa tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.

26. Papildomai nuteistasis apeliaciniame skunde prašo, kad nebūtų konfiskuojamas jo tėvui (S. S.) priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo E. S. įvykdytų nusikalstų veikų padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

28. Be to, konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

29. Nagrinėjamu atveju E. S. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bei į jį dėjo vogtus daiktus. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, be šios transporto priemonės šios nusikalstamos veikos nebūtų padarytos. Todėl įvykio metu E. S. vairuotas automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. S. parodė, kad jo vairuotas automobilis priklauso jam, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra galimas.

30. E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo tėvui, tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys šį E. S. argumentą akivaizdžiai paneigia. Byloje yra 2018-06-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo E. M. ir pirkėjo E. S., pagal kurią E. S. įsigijo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 69) 2018 m. liepos 10 d. Transporto priemonės apraše ir 2018 m. liepos 9 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akte nurodoma, kad transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra E. S.. (2 t., b. l. 66–68) Be to, tai, kad pats E. S. yra šios transporto priemonės savininkas, liudija ir kiti byloje esantys dokumentai: civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, automobilio techninės apžiūros kortelė, prašymas gauti e. sąskaitą. (2 t., b. l. 76–77) Byloje yra nustatyta, kad E. S. nusikalstamų veikų darymo metu naudojosi šiuo automobiliu, ikiteisminio tyrimo metu –tiek automobilio apžiūros, tiek apklausų metu E. S. neužsiminė, jog ši transporto priemonė priklauso ne jam.

31. Dėl to, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo, neabejotina, kad E. S. faktiškai priklausančios transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra būtinas. Kitų duomenų, kad minėtas automobilis priklausytų E. S. tėvui ar kitam asmeniui, byloje nėra gauta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kitų su konfiskuojamu automobiliu susijusių dokumentų klausimas išspręstas tinkamai.

32. 2018 m. sausio 15 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo E. S. papildomas prašymas, kuriame jis prašo leisti jam iš konfiskuojamo automobilio pasiimti jo ir jo tėvui priklausančius daiktus.

33. BPK 91–94 ir 108 straipsniai reglamentuoja daiktų laikymo, saugojimo ir grąžinimo tvarką.

34. Iš pateikto nuteistojo prašymo matyti, kad konfiskuojamame automobilyje yra jam ir jo tėvui priklausančių daiktų, tačiau prašyme nėra nurodyta, kokie konkrečiai daiktai yra likę konfiskuojamame automobilyje. Be to, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį kilus abejonių ar neaiškumų dėl daiktų grąžinimo, asmens prašymu ar institucijos teikimu nutartimi išsprendžia apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas. (BPK 361–362 straipsniai)

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo.

35. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

36. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio/ (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys) Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. buvo nepilnametis, todėl atsižvelgtina ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmės skyrimui nepilnamečiams reikšmingas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

37. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad, skirdamas bausmę A. S., apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir laipsnį, įvertino ir A. S. asmenybę, konstatuodamas, kad A. S. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš jų – tris apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis, 3 nusikalstamos veikos) ir vieną nesunkų nusikaltimą. (BK 259 straipsnio 1 dalis) Jis neteistas (3 t., b. l. 45–49), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 53–55), gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre. (3 t., b. l. 66–67, 74) Iki 2018-04-13 A. S. gyveno su motina V. S., o (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2018-08-14 jam nustatyta laikinoji rūpyba ir nepilnametis apgyvendintas (duomenys neskelbtini) Vaikų globos namuose. Vaikų globos namuose A. S. elgesį koreguoti ir kontroliuoti sudėtinga, nes jis nereaguoja į pastabas, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, neturi mokymosi motyvacijos, nelanko mokyklos. (3 t., b. l. 87) A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų padarymo. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) A. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. asmenybė nėra teigiama, jis yra charakterizuojamas neigiamai. Remdamasis šių aplinkybių visuma, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos) ir 259 straipsnio 1 dalyje padarymą pirmosios instancijos teismas A. S. skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, nustatydamas mažesnę nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas paskyręs laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius, jas parinko artimas minimalioms laisvės atėmimo bausmėms, subendrinęs bausmes pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir galutinę bausmę paskyrė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 9 d. 15 val. 30 min. iki 2018 m. liepos 11 d. 13 val. 50 min.

38. Taigi pirmosios instancijos teismas BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, todėl nėra pagrindo manyti, jog apeliantui A. S. paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.

39. Švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, įvertinus apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad jis dėl nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, yra teisiamas pirmą kartą, darydamas nusikalstamas veikas nepagalvojo apie pasekmes, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo taip pat nėra, anksčiau išdėstytos aplinkybės nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

40. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikant BK 93 straipsnį ir paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones.

41. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai. A. S. byloje nustatytos aplinkybės atitinka būtinąsias BK 93 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis padarė nesunkų ir tris apysunkius tyčinius nusikaltimus būdamas nepilnamečiu, nusikalto pirmą kartą. A. S. skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis prisipažino visiškai ir gailisi dėl jų padarymo.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 93 straipsnio nuostatų taikymui, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties. (Kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-472/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-472/2009">2K-472/2009</a>) Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas klausimo dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nesvarstė.

43. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad A. S. atveju yra būtinos BK 93 straipsnyje numatytos sąlygos, mano, kad BK 93 straipsnio nuostatos nuteistajam netaikytinos darant išvadą, kad be kriminalinės bausmės negalima tikėtis teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Ši išvada grindžiama byloje ištirtų įrodymų visuma ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo elgesį nusikaltimų padarymo metu ir po jo. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. susitiko su E. S. ir kartu nutarė, kad jiems reikia pinigų, todėl nusprendė kartu vogti, vogdami buvo pasiskirstę vaidmenis, kas ką darys. Be to, A. S. apklausiant ikiteisminiame tyrime jis kaltu prisipažino iš dalies, teigė, kad ne visus kaltinime nurodytus daiktus pavogė. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus duomenimis dažnai nevykdo jam paskirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės ketvirtadienį nuo 9.00 val. iki 12.00 val. A. S. paskirta bausmė – 8 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar sveikatos priežiūra, ir atiduoti (duomenys neskelbtini) Vaikų globos namams ugdyti ir prižiūrėti iki jam sueis aštuoniolika metų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei bausmės paskirtį. A. S. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės paliktinos nepakeistos.

Dėl civilinių atsakovų V. S. ir V. M. apeliacinių skundų.

44. Civiliniai atsakovai V. S. ir V. M. apeliaciniais skundais ginčija A. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, bei su ja susijusių įrodymų vertinimą.

45. BPK 312 straipsnis (Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka) nurodo asmenis, turinčius teisę apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl šio sprendimo.

46. Minėto straipsnio 3 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Todėl nuteistojo A. S. kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, bei su ja susijusių įrodymų vertinimas, kurie nėra tiesiogiai susiję su civilinio ieškinio nagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismo yra nenagrinėtini.

47. Apygardos teismo vertinimu, turtinės žalos dydžių klausimai išspręsti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, priteistų civilinių ieškinių sumos parinktos protingos, duomenų, kad priteistos sumos (dėl daiktų vertės, jų dydžio įvertinimo) yra aiškiai per didelės byloje civiliniai atsakovai patys nepateikė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius tenkino visiškai, turtinę žalą priteisė solidariai iš nuteistųjų E. S. ir nepilnamečio A. S.:

48. nukentėjusiajai I. Ž. 1141 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą), o A. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1441 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro) turtinės žalos atlyginimą;

49. nukentėjusiajam T. D. 393 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus), o A. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 393 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų) turtinės žalos atlyginimą;

50. nukentėjusiajam K. B. 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų), o A. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų) turtinės žalos atlyginimą.

51. Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais. Minėta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai keturiolikos–aštuoniolikos metų amžiaus nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu keturiolikos–aštuoniolikos metų amžiaus nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.276 straipsnio 3 dalis kaip materialiosios teisės norma nustato materialiąsias teisines pasekmes, t. y. su joje nurodytais juridiniais faktais siejamos materialinės teisinės pasekmės – inter alia ir kasatoriaus civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, pabaiga. Proceso teisės normų paskirtis yra užtikrinti materialiosios teisės normų įgyvendinimą, todėl procesiniai sprendimai negali nulemti skirtingų CK 6.276 straipsnio 3 dalies taikymo pasekmių. Ši norma turi būti aiškinama ir taikoma vienodai visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kada priimamas teismo sprendimas – iki žalą padariusio asmens pilnametystės ar jau po jos. CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytos materialiosios teisinės pasekmės turi būti konstatuojamos bet kurioje proceso stadijoje – tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek vykdymo procese. Jeigu nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad subsidiariojo atsakovo prievolė yra pasibaigusi dėl žalą padariusio asmens pilnametystės, tai teismo procesinio dokumento, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, rezoliucinėje dalyje turi atsispindėti ir materialiosios CK 6.276 straipsnio 3 dalies taikymo pasekmės, t. y. ieškinys subsidiariai atsakingiems asmenims turi būti atmestas. Tokios pozicijos dėl šios normos aiškinimo ir taikymo iš esmės laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V., A. V. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2006">3K-3-394/2006</a>)

52. Civilinės atsakomybės ypatumas yra tas, kad įstatymo pagrindu nustatyta jo atsakomybė yra ir subsidiari, t. y. jis atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju, jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 2 dalis), be to, atsako tik už jo priežiūroje buvusio nepilnamečio padarytą žalą. Dėl šios priežasties tuo atveju, kai nukentėjusiajam žalą padaro keli asmenys bendrais veiksmais, subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad CK 6.276 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui. Ši dalis turi būti nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno iš solidariai atsakingų žalą padariusių asmenų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita. (CK 6.279 straipsnio 2 dalis) Tokiu CK 6.276 straipsnio 2 dalies aiškinimu sistemiškai grindžiama ir regreso teisė į žalos padariusį asmenį ribojanti CK 6.280 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad tėvai, globėjas ar rūpintojas, taip pat CK 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose nurodytos institucijos, atlyginusios nepilnamečio ar pripažinto neveiksniu fizinio asmens padarytą žalą, neturi regreso teisės į šiuos fizinius asmenis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-497/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-497/2009">3K-3-497/2009</a>)

53. Nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu E. S. buvo pilnametis, o A. S. –nepilnametis, todėl pirmosios instancijos teisme A. S. tėvai V. S. ir V. M. buvo patraukti dalyvauti procese kaip kaltinamojo A. S. atstovai pagal įstatymą ir pripažinti civiliniais atsakovais. Duomenų, patvirtinančių A. S. turimas asmenines lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas nukentėjusiųjų I. Ž., T. D. ir K. B. civilinių ieškinių išieškojimas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, todėl šiuo atveju, siekiant tinkamai įgyvendinti civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų interesus, būtina nustatyti papildomą A. S. prievolės dėl žalos atlyginimo subjektus, kuriems, remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

54. Duomenų, patvirtinančių, kad civiliniams ieškovams ir nukentėjusiesiems padaryta žala atsirado ne dėl atstovų pagal įstatymą kaltės, nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra. Priešingai, savo pareigą tinkamai auklėti nepilnametį vaiką atstovai pagal įstatymą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, įgyvendino netinkamai. Vien tai, kad nusikaltimai buvo padaryti tamsiu paros metu, leidžia teigti, jog minėto nepilnamečio kontrolė ir priežiūra buvo nepakankama. Kadangi pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį V. S. ir V. M. yra atsakingi už nepilnamečio A. S. padarytą turtinę žalą (yra jo tėvai), A. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistai turtinei žalai atlyginti, ji, taikant subsidiarią atsakomybę, turi būti išieškota iš civilinių atsakovų V. S. ir V. M., pažymint, kad civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai A. S. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka turtinei žalai atlyginti.

55. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nuteistiesiems E. S. ir A. S. paskirtos bausmės už jų padarytas nusikalstamas veikas paskirtos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir atitinka padarytų veikų pavojingumą bei jų asmenybes, tinkamai išspręstas nuteistojo E. S. priklausančio automobilio konfiskavimo klausimas, civilinių ieškinių, jų dydžių nustatymo ir solidariosios, bei subsidiariosios civilinės atsakomybės klausimai, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistųjų E. S. ir A. S. bei civilinių atsakovų V. S. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Nerijus Masiulis

Boleslovas Kalainis

Vidmantas Mylė