Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-344-1017/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00180-2026-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.55; 21.10.1; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,
sekretoriaujant Anastasijai Česonienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. V.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ „Registrų centras“ specialistės 2026 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. RC‑ANR_N-114-2026 panaikinimo arba pakeitimo.
Teismas
nustatė:
VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) specialistės 2026 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. RC‑ANR_N-114-2026 (toliau – ir Nutarimas) J. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 23 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) aktualios redakcijos 120.13, 123 punktuose. J. V. paskirta 600 Eur bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas J. V. pateikė skundą, kuriuo prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba neskirti piniginės baudos (apsiriboti įspėjimu) arba paskirti mažesnę nei įstatyme numatytą minimalią baudą arba pripažinus veiką mažareikšme, netaikyti piniginės naudos. Skunde nurodė, kad jis serga sunkiu (duomenys neskelbtini) sutrikimu – (duomenys neskelbtini), ataskaitiniu laikotarpiu jam buvo pasireiškusi (duomenys neskelbtini), dėl šios būklės jam buvo sutrikusios kognityvinės funkcijos, pasireiškė valios sutrikimai, kas apsunkino kasdieninių užduočių atlikimą ir racionalų sprendimų priėmimą. VĮ „Registrų centras“ argumentas, jog jis turėjo paskirti laikiną vadovą, ignoruoja ligos specifiką – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metu, kai asmuo fiziškai ir psichologiškai nepajėgia inicijuoti jokių teisinių veiksmų. Todėl mano, kad tai nebuvo tyčinis vengimas, o ligos nulemtas neveiksnumas. Nurodė, kad už duomenų nepateikimą (susijusį su minėtomis įmonėmis) jam buvo pritaikyta atsakomybė kitoje institucijoje, VMI yra sumokėjęs 250 Eur baudą. Dėl to mano, kad paskyrimas antros – didesnės baudos už neveikiančios įmonės ataskaitų vėlavimą, kai jau buvo nubaustas už analogišką neveikimą, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Minėta įmonė nevykdo veiklos, negauna pajamų, sąskaitos nebeturi, dėl to žalos valstybei nėra. Taip pat nurodė, kad neteisingai teigiama Nutarime, jog nėra duomenų apie sunkią jo finansinę padėtį, kadangi jo pajamos yra nereguliarios ir minimalios (iš jo vykdomos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos), didžiąją dalį pragyvenimo išlaidų padengia skolindamasis iš fizinių asmenų, turi (duomenys neskelbtini) Eur įsiskolinimą fiziniams asmenims, kuriuos privalės grąžinti; turi mokėti alimentus, būsto nuomą, už vaistus, dėl ko patiria nuolatinį lėšų trūkumą. Mano, kad paskirta 600 Eur bauda jam yra neadekvati našta, kuri jį nustums į dar didesnę finansinę duobę bei skolų liūną, vietoj to, kad atliktų auklėjamąją funkciją. Įsipareigoja inicijuoti minėtos įmonės likvidavimą, jog ateityje tai nepasikartotų.
Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad Institucijos vertinimu, vadovaujantis formuojama teismų praktika, jei paskirtas nuolatinis bendrovės vadovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.), laikinai negalint atlikti pareigų, siekiant užtikrinti juridinio asmens funkcionavimą, paskiria laikiną vadovą, pavaduojantį asmenį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo ligos laikotarpiu būtų delegavęs kitą atsakingą asmenį, kuris laikinai atliktų Bendrijos vadovo pareigas. Todėl Institucija laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę už 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinio laiku nepateikimą Institucijai. Institucijos vertinimu, pareiškėjo liga nėra vertinama kaip administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Nurodoma, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Nurodoma, kad iki atsiliepimo pateikimo teismui dienos, pareiškėjas nėra pateikęs Institucijai finansinių ataskaitų rinkinių už 2024 m., todėl tai, kad 2022 m. – 2025 m. I pusmetį pareiškėjui buvo pasireiškę jo ligos simptomai, nepatvirtina, jog pareiškėjas dėjo visas pastangas iš tiesų vykdyti imperatyvias pareigas. Nurodoma, kad Institucijai nebuvo pateiktų duomenų, kad pareiškėjo finansinė padėtis būtų kritinė, o įvertinus pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes, minimalaus dydžio bauda yra paskirta tinkamai. Prašo skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą.
2024 m. vasario 11 d. elektroniniu paštu pateiktuose pareiškėjo J. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad teikia papildomus paaiškinimus, siekdamas atkreipti teismo požiūrį į Institucijos formalų požiūrį bei procesinius pažeidimus. Nurodė, kad Institucija elgėsi nenuosekliai ir ignoravo jo teises – pradinė jam paskirta 300 Eur bauda, su ja nesutikdamas pateikė 2025 m. gruodžio 22 d. oficialų paaiškinimą (Reg. Nr. G-47243 (1.4Mr)), ir nors Institucija laiku gavo jo raštą, tačiau visiškai nebuvo atsižvelgta į tai ir jam buvo paskirta didesnė – 625 Eur bauda. Tik vėliau buvo pripažinta, jog dėl klaidos nebuvo pridėto rašto prie bylos ir baudą sumažino iki minimalios – 600 Eur dydžio baudos. Mano, jog tai rodo Institucijos aplaidumą, vertinant jo situaciją. Institucijos argumentas jog „rūpestingas vadovas“ turėjo paskirti kitą asmenį tvarkyti dokumentus, yra mediciniškai nepagrįstas reikalavimas asmeniui, esančiam (duomenys neskelbtini) fazėje ir turint nustatytą diagnozę – (duomenys neskelbtini). Ataskaitiniu laikotarpiu išgyventas (duomenys neskelbtini) epizodas su ryškiu valios sutrikimu ((duomenys neskelbtini)), kas reiškia mediciniškai nulemtą nesugebėjimą inicijuoti jokių veiksmų, įskaitant ir kito vadovo paskyrimą. Mano, kad tokiu atveju Institucijos reikalavimas „rūpestingai veikti“ esant tokiai būklei prieštarauja protingumo principui. Nesutinka su Institucijos teigimu, kad VMI bauda yra už kitą pažeidimą, tačiau faktiškai yra baudžiamas už tą patį neveikimą, jau yra sumokėjęs 280 Eur baudą VMI. Jam, kaip asmeniui, turinčiam didelių finansinių sunkumų, minėta suma tapo pakankama auklėjamąja priemone. Papildoma bauda už „tuščią“ įmonę būtų neproporcinga ir nepagrįstai griežta. Nurodė, jog turi finansinių sunkumų: jo pajamos iš individualios veiklos („(duomenys neskelbtini)“) buvo mažos ir nepastovios; tik dabar susirado pastovų (duomenys neskelbtini) darbą, už kurį jo uždarbis siekia (duomenys neskelbtini) Eur; turi virš (duomenys neskelbtini) Eur įsiskolinimų artimiesiems, buvo priverstas skolintis lėšų pragyvenimui ir būtinosioms išlaidoms. Mano, jog 600 Eur bauda tokioje situacijoje jam taptų nepakeliama našta, apsunkintų jo sveikimo procesą ir ateityje likviduoti turimas įmones. Atsižvelgiant į tai, kad nepadarė jokios žalos valstybei, o vėlavimą lėmė nenugalima jėga (liga), prašo vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, ir panaikinti jam paskirtą baudą. Papildomai pateikė šiuos duomenis: 1) pridėjo lentelę su patiriamomis išlaidomis, t. y. būsto paskolai, vartojimo kreditams, studentų paskolai, komunalinėms išlaidoms ir pan., viso bendrai 688,73 Eur; 2) medicinos dokumento išrašą, iš kurio matosi pareiškėjui nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Be kita ko nurodoma, kad būklė laikotarpiu 2022 m. – 2025 m. I pusmečiu buvo stebėtas (duomenys neskelbtini) epizodas su ryškiu psichomotoriniu slopinimu. Šiai būklei būdinga: valios sutrikimai ((duomenys neskelbtini)), kognityvinių funkcijų sutrikimas, socialinė disfunkcija. Pateikiama išvada: dėl minėtų medicininių priežasčių ((duomenys neskelbtini) būklės paūmėjimo), laikotarpiu kuomet reikėjo atlikti administracinius veiksmus, paciento gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (priimti sprendimus, tvarkyti dokumentus) buvo objektyviai ir ženkliai sutrikęs; 3) VMI mokėjimų istorijos ekrano nuotrauka.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. V. nurodė, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto prieš (duomenys neskelbtini) metus. Yra gulėjęs (duomenys neskelbtini) centre, jam buvo skirti reikalingi vaistai (duomenys neskelbtini) gydyti. Ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) veiklą reguliuojančios medžiagos. Kai yra (duomenys neskelbtini), arba nukrenti į gilią (duomenys neskelbtini), arba prasideda manija, kai yra „jūra iki kelių“. Manijos periodu įkūrė dvi mažąsias bendrijas, viena iš jų – MB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu turėjo santaupų, kurias investavo į tinklapius ir tam tikrus techninius sprendimus, t. y. kūrė viską startuolio principu. Praeitų metų pirmąjį pusmetį, kuomet nepasisekė abi veiklos, pasibaigė visi pinigai, nieko neuždirbo, buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam tęsėsi iki 2025 m. lapkričio 4 d., tuo metu buvo ir (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kada tiksliai įregistravo įmonės. 2023 m. lapkričio mėnesį jam baigėsi pinigai ir atėjo (duomenys neskelbtini) fazė, visus 2024 m. jam buvo neteisingai paskirti vaistai, turėjo (duomenys neskelbtini) ir vieną (duomenys neskelbtini) reguliuojantį vaistą, bet jie jam netiko. Nors didino dozes, jam tai nepadėjo. 2025 metų sausio-birželio mėnesiais buvo sunki būsena, jis turėjo mokėti alimentus, keldavosi į darbą, kuris būdavo naktimis, o visą likusį laiką pragulėdavo lovoje. Jam nekilo klausimo dėl neveiksnumo, nes bandė kabintis į gyvenimą, mokėti alimentus. Dabar jam yra paskirti geri vaistai ir jis funkcionuoja, vadovauja bendrovei, yra kitas žmogus. Nebuvo pateikta finansinė ataskaita, nes nutraukė sutartį su buhalterijos įmone, dėl to nepadarė to darbo. Nėra pateiktos nei vienos finansinės ataskaitos juridinių asmenų registrui. Reikia rasti buhalterę, kuri apsiimtų tą padaryti. MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokių darbuotojų, nėra buhalterių, nėra banko sąskaitos, mažoji bendrija nevykdo veiklos; turėjo išlaidų, bet pajamų neturėjo. Mokestinės skolos įmonė neturėjo. Turėjo būti startuolis, skirtas (duomenys neskelbtini) su dirbtinio intelekto pagalba, turėjo koncentruotis tik į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nerado žmonių, kurie norėtų ties tuo dirbti nemokamai, tikėjosi, jog kažkiek uždirbus pinigų kas nors prisijungtų. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 40 procentų įmonė priklauso jam. Nurodė, kad tai buvo pirmoji jo įsteigta įmonė, iki tol dirbo samdomą darbą. VMI skyrė jam 280 Eur baudą už tą patį, jog nepateikė jiems ataskaitos, tai buvo bendra suma už abi jo mažąsias bendrijas. VĮ „Registrų centras“ nagrinėjo tik vieną iš tų MB. Kiek prisimena, tuo laikotarpiu buvo ligoninėje, dėl nesusipratimo, per klaidą nesikreipė į VMI. Teismui pateikė lentelę dėl savo gaunamų pajamų ir išlaidų, iš kurios matyti jo turimi įsipareigojimai bankams, už komunalines išlaidas, grubiai apie 600 Eur, dabar moka apie 323 Eur alimentams. Turi vieną vaiką, šiuo metu vyksta teismo procesas dėl skyrybų. Šiuo metu uždirbta (duomenys neskelbtini) Eur „į rankas“, apie 1 000 Eur išeina būtinoms išlaidoms. VMI paskirta baudą sumokėjo. Nuo 2025 m. lapkričio vidurio jo sveikatos būklė pagerėjo. Norėtų MB „(duomenys neskelbtini)“ uždaryti, tačiau yra sukaupęs skolų apie 20 000 Eur, turi atsiskaityti su visais, galbūt kreipsis į įmonę, kuri tvarko mažųjų bendrijų uždarymus. Planuoja atsiėmęs už pensiją sukauptus pinigus padengti skolas ir uždaryti įmonę. 50 Eur suma – būtų tokia suma, kurią per mėnesį galėtų skirti baudos apmokėjimui. Pripažįsta patį pažeidimo faktą, dabar supranta situaciją, gailisi, jog taip įvyko. Prašo jo pasigailėti, ne iš piktos valios taip pasielgė (2026 m. vasario 24 d. teismo posėdis).
Skundas tenkintinas iš dalis.
ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad juridinio asmens metinės ataskaitos nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas J. V. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2025 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinio. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. V. nuo 2023 m. liepos 25 d. iki šiol yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o Bendrovė iki bylos išnagrinėjimo teisme, remiantis byloje esančiais duomenimis, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikusi metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2024 metus. Tokia pareiga numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, MBĮ 23 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 120.13, 123 punktuose. CK 2.66 straipsnio 4 dalies nuostatomis, be kita ko, įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Pagal MBĮ 23 straipsnio 3 dalį, mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuris ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, t. y. atitinkamai 2024 m. metinis finansinių ataskaitų rinkinys turi būti pateiktas iki 2025 m. birželio 1 d. (Nuostatų aktualios redakcijos 120.13, 123 punktai). Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 4 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų (įskaitant ir metinio finansinių ataskaitų rinkinio) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsakingas yra juridinio asmens vadovas. Šiuo atveju – MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, t. y. pareiškėjas J. V.
Skunde pareiškėjas teigia, kad jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn šioje byloje, kadangi už analogiško administracinio nusižengimo padarymą jis jau buvo nubaustas administracine tvarka Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir jam paskirta 250 Eur bauda. Dvigubo baudimo draudimo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir kituose teisės aktuose, reiškia draudimą tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką persekioti ar bausti antrą kartą. ANK 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. ANK 565¹ straipsnio 8 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Remiantis išrašo iš Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2024 metus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl šio administracinio nusižengimo pareiškėjui paskirta 250 Eur bauda, minima nagrinėjamame skunde, buvo sumokėta 2025 m. spalio 24 d. Įvertinus šioje byloje nagrinėjamo pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį (skiriasi įmonės, kurioms vadovaudamas pareiškėjas padarė pažeidimus, taip pat pažeistos teisės aktų nuostatos), taip pat 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarime nurodyto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes ir teisinį veikos kvalifikavimą (ginčijamu nutarimu pareiškėjui taikyta atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, o ankstesniu nutarimu – pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį), darytina išvada, jog faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo nubaustas pareiškėjas, skiriasi.
Ginčijamu nutarimu pareiškėjas nubaustas dėl to, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio (t. y. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kt. dokumentų), numatyto CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, MBĮ 23 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 120.13, 123 punktuose, o ankstesniu – 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas dėl to, kad būdamas kitos įmonės – MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2024 metus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taigi tiek pažeidimo esmė, tiek subjektas, kuriam teikiamos ataskaitos, tiek ir teisės aktai, reglamentuojantys atsakomybę už tokių ataskaitų nepateikimą, skiriasi. Dėl nurodytų argumentų teismas neturi pagrindo teigti, kad pareiškėjas ginčijamu nutarimu buvo nubaustas už tą patį antrą kartą ir dėl to administracinio nusižengimo teisena jam turėtų būti nutraukta. Pagrindo taikyti ANK 565¹ straipsnio 8 punkto nuostatas šiuo atveju nenustatyta.
Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta dėl to, kad pažeidimas padarytas ne tyčia, o nulemtas ligos sukelto neveiksnumo. Byloje yra pateikti įrodymai (tarp jų 2026 m. sausio 21 d. medicinos dokumentų išrašas), iš kurių matyti, kad pareiškėjui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2025 m. I pusmečio stebėtas (duomenys neskelbtini) epizodas su ryškiu psichomotoriniu slopinimu. Šiai būklei būdinga: valios sutrikimai ((duomenys neskelbtini)), kognityvinių funkcijų sutrikimas, socialinė disfunkcija; taip pat nurodyta, jog dėl minėtų medicininių priežasčių ((duomenys neskelbtini) būklės paūmėjimo), laikotarpiu, kuomet reikėjo atlikti administracinius veiksmus, pareiškėjo gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (priimti sprendimus, tvarkyti dokumentus) buvo objektyviai ir ženkliai sutrikęs. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais, MB „(duomenys neskelbtini)“ jis įkūrė, būdamas manijos periode, 2023 m. liepos mėnesį, tų pačių metų lapkričio mėnesį baigėsi jo turimi finansai ir prasidėjo (duomenys neskelbtini) fazė, kuri dėl netinkamai parinktų vaistų tęsėsi ilgai, iki pareiškėjas pradėjo gydytis pas psichiatrą G. D., t. y. (duomenys neskelbtini) fazėje buvo iki 2025 m. lapkričio mėnesio. Nepaisant savo sveikatos būklės, bandė dirbti, mokėti alimentus, išlaikyti būstą, savarankiškai gyventi. Pavyko dirbti durininku laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki 2025 m. sausio mėnesio, kitose pozicijose nepavykdavo likti po bandomojo laikotarpio, tačiau įsidarbinęs trumpai pareiškėjas buvo dar keliose įmonėse. Šiuos pareiškėjo paaiškinimus patvirtina VSDFV duomenys, teismui pasiekiami naudojantis teismų informacine sistema Liteko. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas J. V. dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (ANK 565¹ straipsnio 1, 3 punktai). Minėti duomenys atskirai įvertintini, sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tinkamai nevykdė įstatyme nustatytos jam pareigos ir šiuo atveju veikė neatsargia kaltės forma, t. y. nerūpestingai (nenumatė, kad daro pavojingą veiką, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti). Pagrindo pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu nėra, kadangi ANK 12 straipsnyje, reglamentuojančiame mažai pavojingas administracinio nusižengimo požymių turinčias veikas, numatytas baigtinis ANK straipsnių (jų dalų) sąrašas, kuriuose nurodyta veika gali būti pripažinta mažai pavojinga ir ANK 223 straipsnio 2 dalis šiame sąraše nenumatyta. Taigi nėra teisinio pagrindo svarstyti šio klausimo.
Be to, pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nevykdė veiklos, neturėjo pajamų, patyrė tik išlaidas ir neplanuojama veiklos vykdyti ateityje, nepaneigia vadovo pareigos nustatytu terminu pateikti šios įmonės metinio finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (veiklos nevykdymas, pelno nebuvimas ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent Bendrovės vadovas yra atsakingas už šių finansinių ataskaitų tinkamą ir laiku pateikimą registro tvarkytojui. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje (buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės ar įmonės finansinę apskaitą tvarkančio asmens veiksmai) būtų organizuoti ir atlikti laiku bei nesudarytų kliūčių laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažino, kad jis neužtikrino, jog Bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė iki sutarties nutraukimo pateiktų minimą ataskaitą, o vėliau ir iki šiol (remiantis bylos duomenimis) pareiškėjas nesiėmė papildomų, aktyvių veiksmų, kad pats ar kitų asmenų pagalba pateiktų šią ataskaitą. Taigi pareiškėjas J. V. skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu, dėl neatsargumo padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas akcentavo, kad Institucija netinkamai nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nes priimdama pirmąjį – 2026 m. sausio 8 d. nutarimą neatsižvelgė į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, pateiktus iki bylos nagrinėjimo Institucijoje. Šis argumentas yra nebeaktualus, kadangi teisme byla nagrinėjama dėl kito – 2026 m. sausio 15 d. nutarimo, kuriuo buvo pakeistas pirminis, t. y. 2026 m. sausio 8 d. nutarimas. Priimant teisme ginčijamą nutarimą, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai buvo išanalizuoti. Be to, pareiškėjas savo paaiškinimus teikė žodžiu teisme.
Sprendžiant dėl skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos nuobaudos, atsižvelgiama į ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodoma, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ3LTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-47-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-47-976/2022">2AT-47-976/2022</a>, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU0LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-54-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-54-489/2018">2AT-54-489/2018</a>, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, netinkamai vykdžius vadovo pareigas. Pagal byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sveikatos būkle bylai aktualiu laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius išrašus iš medicinos dokumentų, pareiškėjui ilgą laikotarpį (nuo 2022 m. iki 2025 m. I pusmečio) stebėtas (duomenys neskelbtini) epizodas su ryškiu psichomotoriniu slopinimu, kuomet jo gebėjimas atlikti administracinius veiksmus tam tikrais laikotarpiais buvo sutrikęs. Pagal šiuos duomenis galiausiai pareiškėjas buvo gydomas stacionariai iki 2025 m. lapkričio mėnesio pabaigos, o dienos stacionare gydymas baigtas tik 2026 m. sausio mėnesį, t. y. vos prieš du mėnesius. Be to, pažymėtina, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai veiklos nevykdė, pareiškėjo teigimu, mokestinių įsiskolinimų neturėjo (neturi), pareiškėjas planuoja kreiptis į atitinkamą įmonę, padėsiančią jam uždaryti Bendriją. Taip pat pareiškėjas akcentavo ir pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį, nurodydamas, jog faktiškai tik pastaruoju metu vėl pradėjo dirbti, gauti pastovias pajamas (apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėnesį), kurias išleidžia būsto paskolai, išlaikymui, alimentams bei pragyvenimui (per mėnesį išleidžia būtiniems mokėjimams apie 1 000 Eur); taip pat turi apie (duomenys neskelbtini) Eur skolą, kurios dalį planuoja grąžinti, atgavęs sukauptas pinigines lėšas iš pensijų fondo, kitą dalį – iš einamųjų pajamų.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindo svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vis tik neskiriant jokios piniginės baudos (apsiribojant įspėjimu) šiuo atveju susidarytų nebaudžiamumo įspūdis, įvertinus pareiškėjo ankstesnius baustumus administracine tvarka. Minėta, kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2024 metus (paskirtą baudą nedelsiant sumokėjo). Taip pat 2025 m. gegužės 20 d. buvo baustas už analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2023 metus nepateikimo (paskirtas įspėjimas). Be to, pareiškėjas ne kartą per pastaruosius penkis metus yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors paskirtos baudos yra sumokėtos, minėti duomenys patvirtina, kad padarytas administracinis nusižengimas nėra visiškai atsitiktinis.
Įvertinus tai, kas nurodyta aukščiau, įskaitant pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo aplinkybes bei pavojingumą (nusižengimas nepavojingas, nesukėlęs realių, neigiamų pasekmių, padarytas dėl neatsargumo), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėjo asmenybę (baustas administracine tvarka, įskaitant ir už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tačiau nuolat dirbantis, turintis (duomenys neskelbtini) Fsveikatos problemų, kurios turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui), teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą – baudą iki 300 Eur. Tokio dydžio bauda, teismo vertinimu, atitinka teisingumo bei protingumo principus ir nesudaro nebaudžiamumo įspūdžio pažeidėjui bei visuomenei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
iš dalies patenkinti pareiškėjo J. V. skundą.
Pakeisti VĮ „Registrų centras“ specialistės 2026 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. RC‑ANR_N-114-2026 dalį, kuria J. V. paskirta administracinė nuobauda (bauda), ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti J. V. paskirtą baudą iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).
Palikti nepakeistą kitą VĮ „Registrų centras“ specialistės 2026 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. RC‑ANR_N-114-2026 dalį.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Norvilienė
