Skundas administracinio nusižengimo byloje
Nr. eII-400-1128/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00240-2026-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6;
21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,
sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,
vertėjaujant Anai Rastenienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Y. ir jos atstovui advokato padėjėjui Albert Barkovski,
nedalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2026 m. sausio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje 10-ANR_N-551-2026, pakeitimo.
Teismas
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji tyrėja 2026 m. sausio 8 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. Y. (toliau – ir pareiškėja) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių.
A. Y. nubausta už tai, kad 2025 m. gruodžio 4 d. 09.55 val. Oslo g., Vilniuje, pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, turint leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. Y. atstovo advokato skundas, kuriuo prašoma pakeisti nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti 6 mėnesių administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) terminą. Skunde nurodo, kad pareiškėja jau daugiau kaip 10 metų gyvena Lietuvoje. Žinojo, kad trečiųjų valstybių vairuotojo pažymėjimas galioja tol, kol ji kas kažkiek laiko išvyksta į jos turimų pilietybių valstybes, todėl galvojo, kad panaši tvarka galioja ir gavus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Ji nusprendė įgyti Lietuvoje teisę vairuoti suteikiantį pažymėjimą ir 2025 m. gruodžio 4 d. jai vykstant į AB „Regitra“ teorijos egzaminą, ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie ją informavo, kad jos turimi trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimai negalioja, dėl to ji neva vairuoja neturėdama formalios teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Taip pat tą pačią dieną buvo informuota, kad ji šį pažeidimą daro pakartotinai, anksčiau ši aplinkybė jai nebuvo žinoma. Pareiškėja sužinojo, kad jos teisė vairuoti transporto priemones Lietuvoje formaliai pasibaigė 2024 m. liepos 9 d., kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Pakartotinumas pareiškėją nustebino, nors jai buvo žinoma apie 2024 m. spalio 18 d. pažeidimą, tačiau ji, dėl neatidumo ar dėl prastai suprantamos lietuvių kalbos, manė, kad ji administracinėn atsakomybėn yra traukiama tik už greičio viršijimą, todėl baudą sumokėjo. Pareiškėja išlaikė vairavimo teorijos egzaminą ir ši aplinkybė patvirtina, kad A. Y. elgesys nebuvo piktybiškas ar sąmoningai nukreiptas į teisės normų ignoravimą. Nors ji įstatymo nustatyta tvarka formaliai įgijo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje, tačiau vairuotojo pažymėjimas pareiškėjai nėra išduotas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės. Tikino, kad ji transporto priemonių Lietuvoje šiuo metu nevairuoja. A. Y. nuo pat pradžių prisipažino padariusi jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nuoširdžiai dėl to gailisi, pasižada daugiau administracinių nusižengimų nedaryti, paskirtą baudą sumokėjo, faktiškai įgijo teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje, todėl jos padarytas nusižengimas pasižymi mažesniu pavojingumu. Mano, kad jai paskirta administracinio poveikio priemonės terminas – teisės vairuoti atėmimas 18 mėnesių, yra per griežtas ir neproporcingas pareiškėjos padarytam nusižengimui. Pareiškėja dirba, augina mažametį vaiką, kuris lanko lietuvišką darželį, yra išlaikiusi lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos egzaminus, gavusi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, laikosi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja supranta, kad padarius administracinį nusižengimą kylančios pasekmės sukelia nepatogumus, tačiau, šiuo atveju paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių ir ilgesniam terminui, ji bus priversta iš naujo laikyti vairavimo teorijos ir praktikos egzaminą. Be to, nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje nėra leidžiama laikyti vairavimo teorinio ir praktinio egzamino rusų kalba, ir nors pareiškėja yra išlaikiusi lietuvių kalbos egzaminą ir lietuvių kalbą moka, tačiau jos lietuvių kalbos žinios nėra tiek geros, kad pareiškėja sugebėtų suprasti specifinius vairavimo teorijos klausimus lietuvių kalba. Tai sukels pareiškėjai neproporcingas pasekmes, kadangi lietuvių kalba teorinio vairavimo egzamino pareiškėja išlaikyti nesugebės.
Skundas grindžiamas ir gausia teismų praktikos analize.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad nutarimas priimtas teisėtai, įvertinus byloje esančius duomenis. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą, atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobūdį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pareiškėjai pagrįstai paskirtas šio straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas.
Teismo posėdžio metu A. Y. palaikė savo skundą ir jame išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad policijos pareigūnai ją informavo apie specialiosios teisės atėmimą pirmą kartą, kai už šiuo atveju nagrinėjamą pažeidimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė. Pakartojo, kad pirmojo pažeidimo metu gavusi protokolą, ji nesuprato, jog jai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė. Tyčia įstatymų nepažeidinėja, tačiau jei ir pažeidė, tai padarė dėl neatidumo. Jai nebuvo paaiškinta, jog ji privalo pasikeisti savo vairuotojo pažymėjimą gavus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Planuodama savo ateitį Lietuvoje bei sužinojusi, jog iki 2026 m. sausio 1 d. galima išsilaikyti teoriją rusų kalba, nusprendė tą padaryti. Tokį sprendimą lėmė ir geopolitinė situacija. Į mėnesį uždirba apie 1 500 Eur, sutuoktinis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Baudą sumokėjo iš savo sutaupytų lėšų. Ateityje bus dėmesinga įstatymams ir gilinsis į šiuos labiau, kad daugiau nedarytų tokių pažeidimų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad pareiškėjos situacija iš esmės skiriasi nuo tipinių ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų. Paprastai šios normos taikomos tais atvejais, kai asmenys apskritai nėra įgiję teisės vairuoti, arba sąmoningai ignoruoja jau galiojantį draudimą vairuoti. Pareiškėja turi galiojančius kitose valstybėse išduotus vairuotojo pažymėjimus. Daugelį metų ji gyveno Lietuvoje su laikinu leidimu gyventi ir tuo metu teisėtai vairavo naudodama užsienio pažymėjimą. Gavusi nuolatinį leidimą gyventi, ji nesuprato, kad pasikeitė teisinis reguliavimas, todėl pagrįstai manė, jog galioja ta pati tvarka kaip ir anksčiau. Pareiškėja bando integruotis į Lietuvos visuomenę, o tai parodo skunde išdėstyti motyvai. Pareiškėjos atsakomybę lengvina tai, kad nuo pat pradžių pripažino pažeidimą, bendradarbiavo su institucijomis, sumokėjo paskirtą baudą, išlaikė vairavimo teorijos ir praktikos egzaminus Lietuvoje ir įgijo teisę vairuoti.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 424 straipsnio 5 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai <...>. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė vairuotojui, kuris transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Asmeniui, padariusiam ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
KET
Pareiškėja nubausta už tai, kad ji 2025 m. gruodžio 4 d. 09.55 val. Oslo g., Vilniuje, pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę. Pareiškėjai už ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą paskirta minimalaus pagal sankciją dydžio bauda – 800 Eur ir minimalios trukmės sankcijoje nustatytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas 18 mėnesių.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatyta ANK 424 straipsnio 5 dalyje, neginčija, tačiau prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą iki 6 mėnesių. Pareiškėjai nustatytas minimalus įstatyme numatytas administracinio poveikio priemonės terminas, taigi darytina išvada, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) nėra per griežta ir neteisinga, o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 3, 4 dalis asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, t. y. įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTM4MS0xMTIxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-381-1121/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-381-1121/2020">AN2-381-1121/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTY4LTQ2OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-68-468/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-68-468/2021">AN2-68-468/2021</a>).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Institucija tinkamai įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę. Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pareiškėja prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat Institucija, skirdama tiek administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemonę, pagrįstai atsižvelgė į administracinių nusižengimų pakartotinumą, t. y. per paskutinius vienerius metus pareiškėja jau buvo bausta už vairavimą neturint teisės, kas iš esmės pareiškėją charakterizuoja itin neigiamai. Pareiškėja teigė, jog ji nežinojo, kad jai už 2024 m. spalio 18 d. padarytą pažeidimą be paskirtos piniginės nuobaudos dar buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. Pabrėžtina, kad pareiškėjos neatidumas ar nepakankamas kalbos mokėjimas, gavus Institucijos nutarimą dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, nėra pateisinamos aplinkybės, kurios mažintų jos atsakomybę ar paneigtų nusižengimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje, privalo pasirūpinti jam siunčiamų oficialių dokumentų turinio supratimu, o jų nesupratimas savaime neatleidžia nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų ir vykdyti teisėtas pareigas.
Pareiškėjos atstovas advokatas teigė, kad pareiškėjos situacija skiriasi nuo tipinių ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų, nes paprastai šios normos taikomos tais atvejais, kai asmenys apskritai nėra įgiję teisės vairuoti, arba sąmoningai ignoruoja jau galiojantį draudimą vairuoti, o šiuo atveju pareiškėja turi galiojančius kitose valstybėse išduotus vairuotojo pažymėjimus. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti, nes pareiškėja privalėjo pasikeisti savo turimą trečiosios valstybės vairuotojo pažymėjimą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog trečiosios šalies pažymėjimo keitimas į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra paprasta administracinė dokumentų keitimo procedūra, o reiškia realų asmens (užsieniečio) teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktos pareiškėjos veika nepasižymi kokiomis nors išskirtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis mažesnį ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo pavojingumą.
Taip pat pareiškėja nurodo, kad yra išlaikiusi AB „Regitra“ teorinį ir praktinį vairavimo egzaminus, tačiau „Regitra“ neišduoda vairuotojo pažymėjimo dėl šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo. Nors pareiškėjos aktyvūs veiksmai siekiant įgyti teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje vertintini teigiamai, tačiau jų imtasi jau padarius pažeidimą, todėl paties pažeidimo pavojingumas dėl to nesumažėja, tačiau ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja pareiškėjos asmenybę. Įvertintina ir tai, kad pareiškėja sumokėjo Institucijos nutarimu paskirtą 800 Eur baudą. Kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad per pastarųjų penkerių metų laikotarpį pareiškėja daugiau nei trisdešimt kartų bausta administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus vairuojant transporto priemones. Nors paskirtas pinigines baudas yra sumokėjusi, tačiau padarytų administracinių nusižengimų skaičius ir jų pobūdis rodo didesnį asmens pavojingumą ir nesuteikia pagrindo spręsti, kad jam galėtų būti taikoma švelnesnė nei įstatymas numato minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, tai taip pat paneigia pareiškėjos skunde nurodytą teiginį, jog ši laikosi galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja dirba, augina mažametį vaiką, kuris lanko lietuvišką darželį, yra išlaikiusi lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminus, gavusi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Visgi nurodo, jog šiuo atveju paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių ir ilgesniam terminui, ji bus priversta iš naujo laikyti vairavimo teorijos ir praktikos egzaminą. O ir tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje nėra leidžiama laikyti vairavimo teorinio ir praktinio egzamino rusų kalba, apsunkins jos galimybę įgyti šią teisę, nes jos lietuvių kalbos žinios yra minimalios. Iš tiesų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjai neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį. Pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų išskirtinai teigiamai ją charakterizuojančios, ar kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Pažymėtina, kad Įstatymų leidėjas, už pakartotinį administracinį nusižengimą numatydamas ilgesnius administracinio poveikio priemonės terminus, siekia asmenį atgrasyti ir paskatinti laikytis teisės aktų reikalavimų, todėl administracinio poveikio priemonės trukmė natūraliai turi būti reikšmingai ilgesnė nei asmeniui, analogišką pažeidimą padariusiam pirmą kartą. Šiuo atveju pareiškėjos neatidumas gavus procesinius dokumentus negali būti laikomas šiurkštaus pažeidimo padarymą pateisinančia aplinkybe. Be to, Institucija priimdama skundžiamą nutarimą ir taip paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą ir trumpiausiam terminui taikė administracinio poveikio priemonę, todėl dar labiau švelninti pareiškėjos teisinę padėtį, nėra jokių pagrindų. Vien pareiškėjos skunde nurodytos kalbos barjeras ir kiti su tuo susiję nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti jos atžvilgiu švelninančio įstatymo nuostatų, nes tai neturi jokios įtakos jos asmenybės vertinimui, kuris yra aktualus sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Asmens patiriami nepatogumai yra pačios pareiškėjos priešingo įstatymams elgesio rezultatas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o administracinio poveikio priemonė buvo paskirta laikantis įstatymų nuostatų, o švelninti asmens teisinę padėtį nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. Y. atstovo advokato padėjėjo skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. sausio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10- ANR_N-551-2026 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Pukinskas
