Dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, panaikinimo rūšinio teismingumo

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

Dėl ginčo dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, panaikinimo, rūšinio teismingumo

N U T A R T I S

2010 m. birželio 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjų V. Š. ir J. A. skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjai teismo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės E. R. 2010 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 10.11-43 “Netenkinti prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. liepos 28 d. išvados nesikreipti į teismą panaikinimo ir viešojo intereso gynimo” ir įpareigoti prokuratūrą kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-61-342/2009.

Pareiškėjai nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtino Klaipėdos miesto bendrąjį planą, kurio 8 skirsnyje “Socialinės aplinkos dalies sprendiniai” 8.1.8 p. nustatytas imperatyvus reikalavimas “netankinti esamų gyvenamųjų teritorijų užstatymo”. Pareiškėjų teigimu, šis reiklavimas yra pažeistas, nes iš administracinės bylos priedo (detalaus plano) matyti, jog sklypo užstatymo tankis padidės nuo 8 iki 35 procentų, užstatymo intensyvumas padidės nuo 10 iki 61 procento. Taigi šio detalaus plano sprendinių prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktui yra akivaizdus. Šios faktinės aplinkybės prokurorės buvo nustatytos ir neginčijamos. Skundžiamojo nutarimo išvada dėl to, jog “nors žemės sklypo detaliuoju planu ir buvo padidintas sklypo užstatymo tankis iki 35 procentų, sklypo užstatymo intensyvumas iki 61 procento, tačiau tai nepriešarauja bendrojo plano sprendiniams, numatantiems, jog šioje miesto dalyje galima daugiaaukščių ir mažaaukščių gyvenamųjų pastatų statyba”, nėra teisinga. Iš esmės tokie detaliojo plano sprendiniai ir toks teisės aiškinimas prieštarauja bendrojo plano sprendiniams “Socialinės aplinkos dalies sprendiniai 8.1.8. p. netankinti esamų gyvenamųjų teritorijų užstatymo”, kurie yra imperatyvūs, nenumatantys jokios alternatyvos minėtąjį bendrojo plano sprendinį aiškinti plečiamai, kaip kad nurodyta prokurorės nutarime. Skundžiamame nutarime iš esmės nustatyta ir pripažįstama, kad žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja bendrojo plano sprendiniams, tačiau neteisingai įvertinta, jog tokie nustatyti prieštaravimai yra neesminiai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje byloje pagal J.T. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2009 m. birželio 25 d. nutarimo atsisakyti naikinti Kėdainių rajono vyriausiojo prokuroro nutarimą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, panaikinimo, yra nurodžiusi, jog nurodomo pobūdžio ginčų atveju, teismas, visų pirma, turi atsakyti į klausimą, ar toks ginčas apskritai yra nagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, teisėtumo patikrinimas negali tapti paties pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje (administracinėje) byloje įvertinimu. Taigi, tokiu atveju, jeigu teismas spręstų, kad nurodytas reikalavimas teisme yra nagrinėtinas, turėtų atsakyti į klausimą dėl tokio reikalavimo nagrinėjimo apimties, inter alia turint omenyje, jog ir patys pareiškėjai yra subjektais, galinčiais kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnis).

Bendrosios kompetencijos teismo kreipimasis į Specialiąją teisėjų kolegiją, tarsi suponuoja, jog teismas sprendė, kad toks ginčas (dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo) teisme nagrinėtinas (nors skundo priėmimo klausimas procesine tvarka nėra išspręstas); tik kyla abejonė dėl ginčo rūšinio teismingumo.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau minėtoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje, visų pirma, turi būti atsakyta į klausimą, ar tokio pobūdžio ginčas yra nagrinėtinas teisme, tačiau į šį klausimą turi atsakyti bendrosios kompetencijos teismas.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a:

Grąžinti pareiškėjų V. Š. ir J. A. skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, panaikinimo (bylos Nr. 2-9140-639/2010) Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojas

Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas

Česlovas Jokūbauskas Dainius Raižys