Baudžiamoji byla Nr. 2A-4-303/2018
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00045-2008-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
nuteistojo S. V. gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjo pagal nuteistojo S. V. pareiškimą atnaujintą baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo pareiškimą tenkinti, ir prokuroro, prašiusio pareiškimą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
S. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-190/2012 Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį (trys nusikalstamos veikos), 150 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 4 dalį (aštuonios nusikalstamos veikos), 153 straipsnį (dvylika nusikalstamų veikų), 162 straipsnio 1 dalį (septyniolika nusikalstamų veikų), 309 straipsnio 2 dalį (trisdešimt penkios nusikalstamos veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniolikai metų.
Toje pačioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendis pakeistas – dalis S. V. padarytų pavienių nusikalstamų veikų perkvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, naujai paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtomis nepakeistomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų.
S. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-929/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 153 straipsnį (penkios nusikalstamos veikos), 162 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos) bei 309 straipsnio 2 dalį (septynios nusikalstamos veikos). Jam paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio pagrindu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalis dėl S. V. paskirtos bausmės palikta nepakeista.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino Vilniaus pataisos namų teikimą dėl nuteistajam S. V. keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeitusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendį, nuteistajam S. V. paskirtas bausmes ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyniolikai metų, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 23 d., taip pat pagal šį nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendį nuteistojo atliktų bausmių dalys.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi atnaujino baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (galimo netinkamo BK 63 straipsnio nuostatų pritaikymo nuteistajam S. V. bendrinant bausmes) ir perdavė ją nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.
III. Pareiškimo argumentai
Pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nuteistasis S. V. prašo ištaisius BK 63 straipsnio taikymo pažeidimus sumažinti galutinę subendrintą bausmę, paskirtą jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi. Pareiškėjas nurodo:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžių priėmimu pasibaigusios bylos buvo pradėtos kaip vienas ikiteisminis tyrimas ir tik vėliau išskirtos į atskiras baudžiamąsias bylas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, toks bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu neturėtų lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas už labai sunkius (BK 149 straipsnio 4 dalis, 150 straipsnio 4 dalis), sunkius (BK 150 straipsnio 3 dalis), apysunkius (BK 162 straipsnio 1 dalis) ir nesunkius (BK 153 straipsnis, 309 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu – už apysunkius (BK 162 straipsnio 1 dalis) ir nesunkius (BK 153 straipsnis, 309 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne dalinio bausmių sudėjimo būdu, kaip tai padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi, o apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.
Ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis buvo priimta neužtikrinus gynėjo dalyvavimo, todėl ir šiuo pagrindu yra neteisėta.
IV. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo S. V. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo tenkintinas.
Dėl BK 63 straipsnio taikymo
BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, kai būtina subendrinti naujai skiriamą bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais, kuriais taip pat buvo bendrintos bausmės. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-519/2013 ir kt., nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>, 2A-7-3/2014, 2A-6-303/2017 ir kt.).
Teismų praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tokias teisines situacijas, kai asmeniui per nedidelį laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Konstatuota, kad toks bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>).
Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas S. V. buvo pradėtas 2008 m. gegužės 23 d. dėl BK 162 straipsnyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, vėliau paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms toje pačioje byloje buvo pradėtas tyrimas ir pagal BK 153 straipsnį (2009 m. kovo 23 d.) bei BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (2009 m. balandžio 24 d.). Prokuroro 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu iš pradėto ikiteisminio tyrimo atskirtas tyrimas dėl dalies veikų, numatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio, 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje. Abu ikiteisminiai tyrimai buvo užbaigti ir su kaltinamaisiais aktais perduoti į skirtingus teismus pagal teismingumą.
Atskirtoje baudžiamojoje byloje priėmus Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 23 d. nuosprendį, pakeitusį Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendį, S. V. buvo nuteistas už dvidešimt keturis nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnyje ir 309 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), dvylika apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 162 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija), vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje, ir šešis labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje. Už šias veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais bei 6 dalimi, buvo bendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais. Apėmimo būdu buvo subendrintos idealią nusikalstamų veikų sutaptį sudarančios veikos (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), taip pat tos veikos, kurios labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), t. y. už vieną iš labai sunkių nusikaltimų paskirta bausmė apėmė švelnesnes bausmes, paskirtas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Ir galiausiai likusias neapimtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnes, nuteistajam S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų.
Kitoje baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu S. V. nuteistas pagal BK 153 straipsnį (penkios nusikalstamos veikos), 162 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos) bei 309 straipsnio 2 dalį (septynios nusikalstamos veikos). Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią redakciją BK 153 straipsnyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos buvo priskiriamos nesunkių, o BK 162 straipsnio 1 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Apėmimo ir dalinio sudėjimu būdu subendrinus šias veikas nuteistajam S. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.
Nurodytose bylose priimtais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyniolikai metų. Toks teismo sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pablogina nuteistojo S. V. teisinę padėtį.
BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu S. V. nuteistas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, kurie skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriami skirtingoms kategorijoms per vieną (apysunkių nusikaltimų atveju) ir per dvi (nesunkių nusikaltimų atveju) kategorijas lyginant su labai sunkiais nusikaltimais, už kuriuos S. V. nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeitusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendį, taip pat į tai, kad pastarojoje byloje bendrinant bausmes už analogiškus nusikaltimus paskirtos bausmės buvo apimtos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, darytina išvada, kad ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi nuteistajam S. V. galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta griežtesnė nei ta, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų nagrinėjamos vienoje byloje. Teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir atitinkamai 9 dalies nuostatas, dėl to ginčijama nutartis, kuria nepagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nuteistajam S. V. paskirtos bausmės, keistina.
Pareiškime ginčijamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties neteisėtumui pagrįsti keliamas klausimas ir dėl gynėjo dalyvavimo neužtikrinimo priimant šią nutartį, tačiau jis nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK 451 straipsnį, todėl paliekamas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties dalį dėl nuteistajam S. V. paskirtų bausmių bendrinimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo keturiolikai metų bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir S. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Artūras Ridikas
Audronė Kartanienė
