Civilinė byla Nr. 3K-3-440/2013
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00560-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 129.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Rimvydo Norkaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės,,Molesta“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolė S. K., A. Č.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, t. y. dėl antstolės patvarkymo, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininko prašymą grąžinti iš jo sąskaitų banke nurašytas ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas lėšas, teisėtumo.
2012 m. balandžio 18 d. išieškotoja A. Č. (toliau – išieškotoja) pateikė antstolei S. K. (toliau – antstolei) vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl 256 992,63 Lt skolos iš skolininko UAB,,Molesta“ (toliau – pareiškėjas) išieškojimo. Per antstolės nustatytą terminą pareiškėjui negrąžinus skolos, 2012 m. gegužės 9 d. pradėtas priverstinis vykdymas, areštuojant pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias bankuose, ir nurodant jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą bei nekilnojamąjį turtą. 2012 m. gegužės 15 d. antstolė gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, kuria priimtas pareiškėjo kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo bei sustabdytas šių procesinių sprendimų vykdymas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Remdamasis tuo, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu pradėti vykdymo veiksmai, sustabdytas, pareiškėjas 2012 m. gegužės 17 d. raštu, antstolės kontoroje gautu 2013 m. gegužės 23 d. d., kreipėsi į antstolę, prašydamas grąžinti iš banko sąskaitos nurašytas lėšas. Antstolė 2012 m. gegužės 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad įstatyme neįtvirtinta draudimo, privalomai sustabdžius bylą, saugoti areštuotas lėšas antstolio depozitinėje sąskaitoje.
Pareiškėjas 2012 m. birželio 13 d. pateikė antstolei skundą, prašydamas panaikinti jos 2012 m. gegužės 24 d. patvarkymą ir grąžinti pareiškėjui visas lėšas, nurašytas vykdant sustabdytą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad lėšos iš jo sąskaitų bankuose nurašytos ir pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dėl vykdymo veiksmų sustabdymo priėmimo, todėl antstolės atsisakymas jas grąžinti yra neteisėtas.
Antstolė 2012 m. birželio 20 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasi CPK 510 straipsniu, perdavė skundą nagrinėti Švenčionių rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolė yra priėmusi vykdyti Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 256 992,63 Lt skolos ir šešių procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš pareiškėjo išieškojimo. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neįvykdė sprendimo savanoriškai, nevykdė pareigos deklaruoti turtą ir pajamas vykdymo procese, teismas sprendė, jog antstolė pagrįstai 2012 m. gegužės 9 d. areštavo ne tik pareiškėjo lėšas, bet ir nekilnojamąjį turtą – iš viso turto už 279 797,31 Lt. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepranešė antstolei apie ketinimą inicijuoti kasacinį procesą, neprašė jos sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus, apie priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį sustabdyti sprendimo vykdymą antstolę informavo tik 2012 m. gegužės 15 d. (nutartis priimta 2012 m. gegužės 10 d.); paaiškėjus, jog sprendimo vykdymas sustabdytas, antstolė 2012 m. gegužės 15 d. priėmė patvarkymus ir atšaukė pareiškėjo sąskaitų areštus. Teismas pabrėžė, kad lėšos yra antstolės depozitinėje sąskaitoje ir nebus išmokėtos išieškotojai iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka; sustabdžius vykdymą, antstolis negali atlikti jokių vykdymo veiksmų (išskyrus skolininko turto paiešką ir areštą), kartu ir grąžinti bei paskirstyti lėšų; šios yra skolininko nuosavybė, tačiau ir jis neturi teisės lėšomis naudotis. Teismo nuomone, lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą pervedimas yra ne vykdymo veiksmas, o 2012 m. gegužės 9 d. patvarkymo areštuoti skolininko sąskaitas padarinys. Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos sustabdymo atveju vykdomieji veiksmai sustabdomi, o ne atšaukiami arba panaikinami, todėl antstolės depozitinėje sąskaitoje saugomos lėšos neskirstomos. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad antstolė, atsisakydama grąžinti pareiškėjui jos depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, įstatymo reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties tikslo ir pagrindo nepažeidė.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkino – pripažino antstolės 2012 m. gegužės 24 d. patvarkymą neteisėtu ir įpareigojo ją grąžinti pareiškėjui 160 167,95 lito, nurašyto vykdant sustabdytus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį; priteisė pareiškėjui iš antstolės 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas nurodė, kad, remiantis CPK 634 straipsnio 2 dalimis, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Nors antstolė, 2012 m. gegužės 15 d. gavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, tą pačią dieną priėmė patvarkymus dėl pareiškėjo lėšų arešto sustabdymo, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad apie tai ji tinkamai informavo bankus. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad jau po 2012 m. gegužės 15 d. priimtų patvarkymų iš pareiškėjo sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB ir AB DNB banke, buvo nurašytos ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos lėšos (2012 m. gegužės 15 d. – 2994,80 Lt, 2012 m. gegužės 16 d. – 11 023,13 Lt; 2012 m. gegužės 16 d. – 30 319,82 Lt; 2012 m. gegužės 17 d. – 118 825,00 Lt.), iš viso (neįskaitant 2012 m. gegužės 15 d. pervestų lėšų) – 160 167,95 Lt. Teismas pažymėjo, kad antstolė turėjo techninių galimybių skubiai sustabdyti lėšų pervedimą iš banko sąskaitų, todėl sprendė, jog ji nesiėmė visų reikalingų veiksmų, kad vykdymo procesas būtų realiai sustabdytas.
Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal analogiją taikė CPK 628 straipsnio 3 dalį, t. y. specialiąją normą, nustatančią, jog, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626, 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti; pažymėjo, kad vykdomosios bylos sustabdymo CPK 626, 627 straipsniuose nustatytais pagrindais atveju ginčo dėl vykdomojo dokumento turinio (išieškomų sumų dydžio ar išieškojimo pagrįstumo) nėra; vykdymo sustabdymą kasacinio proceso metu reglamentuoja speciali CPK 363 straipsnio norma, todėl CPK 628 straipsnio 3 dalis netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. antstolė N. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-29/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-29/2007">3K-3-29/2007</a>). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino antstolės 2012 m. gegužės 24 d. patvarkymą neteisėtu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sustabdyta byla jau išnagrinėta kasacine tvarka (2012 m. lapkričio 16 d. priimta nutartis), todėl nuo 2012 m. lapkričio 16 d. vykdymo veiksmai atnaujintini. Kadangi vykdymo procesas nepasibaigęs, tai teismas įpareigojo antstolę ištaisyti pažeidimus, grąžinant iš jos depozitinės sąskaitos į pareiškėjo sąskaitas nurašytas lėšas, iš viso – 160 167,95 Lt; pažymėjo, kad kitos antstolės nurašytos lėšos gali būti susigrąžintos taikant vykdymo atgręžimo institutą.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė S. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 363 straipsnio nuostatą, todėl nepagrįstai kasatorės veiksmus, kuriais atsisakyta grąžinti skolininkui nurašytas lėšas, vertino kaip neteisėtus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 16 d. konsultacijos Nr. A3-92. „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo“ (Teismų praktika 20), nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Vilniaus Sigma“ v. antstolė V. M., bylos Nr. 3K-3-288/2006, suformuoto išaiškinimo, kad teismai, nagrinėdami ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti įstatyme antstoliui nustatytas pareigas ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą reglamentuojančias teisės normas. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolės patvarkymo atsisakyti grąžinti kasatorės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas pareiškėjui teisėtumo, nevertino pareiškėjo nurodytų kasacine tvarka apskųstos bylos sustabdymo pagrindų, t. y. pareiškėjas nurodė, kad, nesustabdžius bylos vykdymo ir išieškojus lėšas, o vėliau priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pasunkėtų arba būtų neįmanomas atgręžtinis sprendimo vykdymas, nes išieškotojos finansinė padėtis yra sunki. Antstolių įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios lėšos negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys. Taigi, kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka savininkui – skolininkui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. antstolis R. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2010">3K-3-220/2010</a>). Atsižvelgiant į tai, kasatorės nuomone, lėšų depozitinėje sąskaitoje saugojimas visiškai atitiko pareiškėjo kasaciniame skunde išdėstytus vykdymo sustabdymo tikslus. Kasatorės pastebėjimu, tik skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas, prašydamas grąžinti lėšas, nurodo kitą kasacine tvarka apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo pagrindą – lėšų įmonės apyvartoje poreikį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 16 d. konsultacijoje Nr. A3-92 „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo“ išaiškinta, kad kasacinio skundo padavimo bei vėlesnis šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo, tačiau CPK 363 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai ir Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą, išduotą sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą, todėl, CPK 363 straipsnyje nurodytam subjektui priėmus dėl to nutartį, antstolis savo patvarkymu privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Tokį patvarkymą antstolis turi priimti nedelsiant po to, kai jis sužino apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymą (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Kasatorės nuomone, šis išaiškinimas atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. M. v. antstolė N. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-29/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-29/2007">3K-3-29/2007</a>, aiškinamas teisės sustabdyti vykdomąją bylą suteikimo antstoliui klausimas: ar yra privalomas vykdomosios bylos stabdymas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sustabdžius vykdymą. Šioje nutartyje, be kita ko, išaiškinta, kad CPK 626 straipsnis yra specialioji norma ne CPK 363 straipsniui, o CPK 625 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Dėl to, kasatorės įsitikinimu, pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
2. Kasatorės teigimu, pareiškėjas nevykdė CPK 644 straipsnio 4 punkte jam nustatytos pareigos domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. ir kt. v. antstolė D. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2005">3K-3-379/2005</a>; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. v. D. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-79/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-79/2007">3K-3-79/2007</a>). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-1/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-1/2007">3K-7-1/2007</a>). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju jis prarastų galimybę ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. antstolė N. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-564/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-564/2008">3K-3-564/2008</a>).
3. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas jų taikymo laike aspektu. Kasatorė, priimdama patvarkymą atsisakyti grąžinti lėšas pareiškėjui, nežinojo, kad, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, bus pakeistas skolos dydis. Po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka atsirado pagrindas grąžinti lėšas ne dėl neteisėtų kasatorės veiksmų, bet dėl kitų aplinkybių. Kasatorė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas taikomas tada, kai sprendimas yra jau įvykdytas, t. y. vykdymo procedūros baigtos lėšas paskirsčius ir jas pervedus išieškotojui. Šiuo atveju lėšos, saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje, nepaskirstytos, todėl apeliacinės instancijos teismo įpareigojimas taikyti atgręžtinį įvykdymą nepagrįstas.
4. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, 331 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos TV”, bylos Nr. 3K-3-1181/2003, suformuotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas procesiniame sprendime privalo pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų, o jei atsisakoma analizuoti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, toks atsisakymas turi būti argumentuojamas.
Pareiškėjo UAB „Molesta“ atsiliepimą į kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio reikalavimų, atsisakyta priimti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio atliekamų vykdymo veiksmų, kai kasaciniame teisme sustabdomas kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) vykdymas (CPK 363 straipsnis)
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Pažymėtina, kad ne visada vykdymo veiksmai gali būti atliekami nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsni) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. antstolė N. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-29/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-29/2007">3K-3-29/2007</a>). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Vertinant, ar CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t. y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo negali būti atliekami. Pavyzdžiui, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkte. CPK 284 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teismas, be kita ko, byloje gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Taigi, aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio skundo padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Tačiau CPK 363 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą, išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 363 straipsnyje nurodytam subjektui priėmus nutartį sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo (nutarties) vykdymą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, esant vienam privalomųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis).
Remiantis CPK 625 straipsnio 2 dalimi, antstolis, sužinojęs apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymą, nedelsiant turi priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Tokio patvarkymo kopijos išsiunčiamos išieškotojui ir skolininkui (CPK 625 straipsnio 3 dalis). Nors įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procese antstolio patvarkymai dėl skolininko turto ir lėšų arešto, lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, informacijos pateikimo ir pan. nukreipiami vykdyti tretiesiems asmenimis – turto arešto registrams, bankams, darbdaviams, kitoms institucijoms ir fiziniams asmenims (CPK 680 straipsnis, 689 straipsnio 1 dalis, kt.), taip pat į tai, kad vykdymo procese gali dalyvauti suinteresuotų asmenų (pvz.: skolininko sutuoktinis, areštuoto daikto bendraturtis, įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius, kt. (CPK 633 straipsnio 2 dalis), siekiant nepažeisti skolininko ir suinteresuotų asmenų interesų, informacija apie vykdomosios bylos sustabdymą turėtų būti kuo skubiau pateikiama ir šiems subjektams.
CPK 628 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kokius vykdymo veiksmus antstolis gali atlikti, kai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktu išaiškinimu, kad CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų privalomųjų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų sąrašas nebaigtinis, daro išvadą, kad ir tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą net ir vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams. Pažymėtina, kad, sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, vykdomasis dokumentas nepanaikinamas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kokius vykdymo veiksmus turėjo atlikti antstolė, sužinojusi, kad sprendimas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, sustabdytas kasacinio teismo nutartimi, kai jau buvo areštuotos pareiškėjo (skolininko) sąskaitos ir patvarkyme jas areštuoti bankams nurodyta pervesti lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2012 m. balandžio 18 d. išieškotoja pateikė antstolei vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl 256 992,63 Lt skolos iš skolininko UAB,,Molesta“ (pareiškėjo) išieškojimo. 2012 m. gegužės 9 d. pradėtas priverstinis vykdymas, areštuojant pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias bankuose, ir nurodant jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą bei nekilnojamąjį turtą. 2012 m. gegužės 15 d. antstolė gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, kuria priimtas pareiškėjo kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo bei sustabdytas šių procesinių sprendimų vykdymas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Tos pačios dienos patvarkymais, adresuotais „Swedbank“, AB ir AB DNB bankams, antstolė nurodė sustabdyti pareiškėjo lėšų areštą. Nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. nurodyti bankai pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą 163 162,75 Lt. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 17 d. raštu, antstolės kontoroje gautu 2012 m. gegužės 23 d., kreipėsi į antstolę, prašydamas grąžinti iš banko sąskaitos nurašytas lėšas. Antstolė 2012 m. gegužės 24 d. patvarkymu pareiškėjo prašymo netenkino.
Iš byloje teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad, kasaciniam teismui 2012 m. gegužės 15 d. sustabdžius skundžiamo sprendimo ir nutarties vykdymą bei pareiškėjui apie tai informavus antstolę, ji nedelsdama – tą pačią dieną – priėmė patvarkymus dėl skolininko lėšų, esančių bankuose, arešto, kartu ir dėl lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, sustabdymo. Tačiau bankai, kuriems buvo adresuoti priimti patvarkymai, dar dvi dienas po patvarkymų priėmimo pervedinėjo lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog antstolė ėmėsi priemonių, jog patvarkymai būtų kuo skubiau bankams įteikti (siuntė juos faksimiliniu ryšiu, per kurjerį ir pan.), darytina išvada, jog bankai nurodytu laikotarpiu (nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 17 d.) nebuvo informuoti apie vykdomosios bylos sustabdymą. Nors lėšų pervedimo iš pareiškėjų sąskaitų bankuose į antstolės depozitinę sąskaitą metu procesinių sprendimų, kurių pagrindu buvo vykdomas išieškojimas, vykdymas buvo sustabdytas, antstolė atsisakė grąžinti pareiškėjui į jos sąskaitą pervestas lėšas.
Vertinant antstolės atliktų vykdymo veiksmų (sustabdant vykdomąją bylą), taip pat atsisakymo juos atlikti (grąžinti pareiškėjui į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas lėšas) teisėtumą, visų pirma pažymėtina tai, kad šiuo atveju patvarkymų dėl lėšų arešto sustabdymo priėmimas nereiškė tinkamo nuostatos,,sustabdyti vykdymo veiksmus“ įgyvendinimo, nes bankai dar dvi dienas po šių patvarkymų priėmimo pervedinėjo lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, t. y., kaip nustatyta pirmiau, nebuvo informuoti apie antstolės patvarkymą dėl lėšų arešto sustabdymo. Taigi galima būtų daryti išvadą, kad antstolė netinkamai vykdė pareigą sustabdyti vykdymo veiksmus nedelsiant po to, kai sužinojo apie jų sustabdymo pagrindą (CPK 625 straipsnio 2 dalis). Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. antstolis R. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220/2010">3K-3-220/2010</a>). Tai reiškia, kad nors nagrinėjamu atveju lėšos buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau jos liko skolininko (pareiškėjo) nuosavybė ir, sustabdžius vykdomąją bylą, nebuvo paskirstytos ir neperduotos išieškotojui. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog per dvi dienas, per kurias į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervedinėjamos lėšos, jis, negalėdamas jomis naudotis, patyrė nuostolių ar kitu būdu buvo pažeisti jo interesai. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju antstolės padarytas formalus vykdymo veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimas nėra pagrindas spręsti, kad į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos lėšos turėjo būti grąžintos pareiškėjui, atitinkamai, jog antstolės patvarkymas, kuriuo atsisakyta jas grąžinti, yra neteisėtas. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad byla, kurioje buvo sustabdytas pareiškėjo skundžiamų teismų procesinių sprendimų vykdymas, jau išnagrinėta kasacine tvarka (2012 m. lapkričio 16 d. priimta nutartis), bylą nagrinėjusių teismų išieškotojai iš pareiškėjo priteista skola, nors ir sumažinta, išieškotina priverstine tvarka, todėl šiuo metu lėšų į pareiškėjo sąskaitą grąžinimas neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju antstolė neturėjo pareigos panaikinti pareiškėjo sąskaitų arešto, nes kasacinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi vykdymo veiksmai sustabdyti, ne panaikinti, tai reiškia, kad antstolė privalėjo sustabdyti tik lėšų pervedimą (nes tai tęstinis vykdymo veiksmas), bet ne sąskaitų areštą, kuris yra vienkartinis vykdymo veiksmas, atliktas antstolės 2012 m. gegužės 9 d. patvarkymo pagrindu. Tai reiškia, kad, net ir sustabdžius vykdomąją bylą, pareiškėjo sąskaitoms banke galėjo būti taikomas areštas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė vykdomosios bylos sustabdymą bei dėl to kylančius teisinius padarinius reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 43,53 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, tenkinus kasacinį skundą, priteistinas iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.
Priteisti iš pareiškėjo UAB,,Molesta“ (j. a. k. 167553831) valstybei 43,53 Lt (keturiasdešimt tris litus 53 ct) su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gintaras Kryževičius
Rimvydas Norkus
