Dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-451/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12377-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. B., M. B., M. B. ir E. K., dalyvaujant tretiesiems asmenims L. B. bei Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio pakeitimo, įtraukiant į jo sudėtį kaupiamąsias lėšas, teisėtumo.

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašė priteisti už gyvenamųjų patalpų nuomą iš atsakovų solidariai 5487,76 Lt skolos, susidariusios per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d., ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovai nemoka nuomos mokesčio nuo 2008 m. sausio 1 d., kai įsiteisėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. T-458, kuriuo patvirtintas naujas Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas, pagal kurį nuo 2008 m. sausio 1 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai privalo mokėti nuomos mokestį, susidedantį iš dviejų dalių – kaupiamųjų lėšų nuomojamoms patalpoms, su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti bei išlaidų gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti.

Atsakovai nurodė, kad ieškovas neteisėtai padidino nuomos mokestį, į nuompinigius įskaičiuodamas ir kaupiamąsias lėšas. Atsakovės J. B. teigimu, gyvenamųjų patalpų nuomos kaina buvo pakeista vienašališkai, ji turėjo būti asmeniškai supažindinta su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458, kuriuo nuo 2008 m. sausio 1 d. pakeistas gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, taip pat su nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų J. B., M. B., M. B. ir E. K. 5487,76 Lt skolos už gyvenamosios patalpos nuomą; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad 83,37 kv. m ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Su atsakove J. B. 2003 m. birželio 30 d. sudaryta šių patalpų nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Be atsakovės, gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravo atsakovai M. B., M. B., E. K. bei trečiasis asmuo L. B. Nuomos mokesčio skola susidarė nuo 2008 m. sausio 1 d.

Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 „Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ patvirtinto Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) III skyriaus 6.1 punktas, kuriame nurodyta, kad dalį nuomos mokesčio sudaro kaupiamosios lėšos, neprieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 daliai, 6.583 straipsnio 6 daliai bei Vyriausybės 2011 m. gegužės 23 d. nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų IV skyriaus 8.8 punktui, 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo III skyriaus 6.1 punktą pripažino teisėtu. Administracinis teismas nurodė, kad, gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nenustačius konkretaus nuomos mokesčio dydžio, o pateikiant nuorodą į jo apskaičiavimo tvarką, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui sutartis neprivalo būti keičiama, tačiau nuomininko pareiga mokėti nustatytą nuomos mokestį išlieka. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Kitoje byloje Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu pripažino teisėtais Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-458 „Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos“ 2 punktą ir šiuo sprendimu patvirtinto Aprašo IV skyrių „Kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo tvarka“.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaupiamojo mokesčio vienašališkas įtraukimas į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos kainą pripažintas teisėtu įsiteisėjusiais teismų sprendimais, dėl to šis klausimas nenagrinėtinas, o atitinkami argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas sprendė, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovo ieškinys pripažintinas įrodytu ir tenkintinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės J. B. apeliacinį skundą, 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal specialiąją teisės normą, CK 6.583 straipsnio 2 dalį, valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė, pasirašydama 2003 m. birželio 30 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, jos 2.3 punktu įsipareigojo mokėti ne konkretaus dydžio, bet Vyriausybės ir Kauno miesto tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotus nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Teisėjų kolegija nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis, savivaldybei priėmus naują sprendimą dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo, Nuomos sutarties sąlygos nėra keičiamos ir nereikia gauti nuomininko sutikimo. Teisėjų kolegija taip pat rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. ir 2010 m. gegužės 17 d. sprendimais, kuriais buvo pripažintos teisėtomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-458 nuostatos dėl kaupiamojo mokesčio, ginčijamos nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės teiginiais, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo nuostatos gali būti taikomos tik naujai sudaromoms gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims; nurodė, kad nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį už patalpas nustatyta Nuomos sutarties 2.3 punkte. Kadangi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Valstybės paramos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, tai teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais atsakovės teiginius, jog kaupiamojo mokesčio nustatymas prieštarauja socialinio būsto suteikimo principams. Teisėjų kolegija nurodė, kad, atsakovei neginčijant kaupiamojo mokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo tvarkos, jos argumentai dėl kaupiamojo mokesčio dydžio nepagrįstumo atmestini.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė J. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai skundžiamus sprendimą ir nutartį motyvavo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu, kuriuo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo III skyriaus 6.1 punktas pripažintas teisėtu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad administracinis teismas tikrino tik nurodyto punkto teisėtumą, o šioje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, tai nėra administracinio teismo kompetencija. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nustato tik nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, bet ne nuomos mokesčio dydį. Šis gali būti nustatytas tik sutarties šalių tarpusavio susitarimu. Pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį savivaldybė sutartiniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai. Taigi ieškovui, kaip nuomos santykių dalyviui, taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo bei nuomos mokesčio pakeitimo ar perskaičiavimo sąlygas. Pagal CK 6.223 straipsnį sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu arba teismo sprendimu, o pagal Nuomos sutarties 7 punktą sutartis gali būti pakeista tik nuomininkui, pilnamečiams jo šeimos nariams ir nuomotojui sutikus CK nustatytais atvejais. Taigi bet koks Kauno miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustatančio savivaldybės teisės akto pakeitimas laikytinas ir kiekvienos tuo metu galiojančios nuomos sutarties sąlygų pakeitimu, todėl, vadovaujantis CK nuostatomis, tai privalo būti suderinta su kiekvienu nuomininku, atitinkamai pakeičiant iki naujo teisės akto pakeitimo galiojusias nuomos sutartis. Ieškovas, vienašališkai pakeisdamas Nuomos sutartį, nesilaikė sutarties pakeitimo tvarkos, nesuderino pakeitimų su kasatore ir neturėjo jos sutikimo. Ieškovo pareiga suderinti padidinto nuomos mokesčio dydį atitinkamai pakeičiant su nuomininkais sudarytas nuomos sutartis nustatyta ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-458 3.4 punkte, kuriame įtvirtintas įpareigojimas savivaldybės administracijai patikslinti su nuomininkais sudarytas gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Be to, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo 20 punkto nuostatomis, nuomininkui turi būti pateiktas suderinti Aprašo priede nurodytas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, kuris tampa neatskiriama gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalimi tik jį pasirašius ir su juo sutikus nuomininkui. To nebuvo padaryta.

2. CK 6.583 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį, negalioja. Iš to darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nuomos mokestį pripažįsta esmine nuomos sutarties sąlyga, kuri gali būti pakeista tik abipusiu šalių susitarimu. Teismų argumentas, kad, nesant Nuomos sutartyje nustatyto konkretaus nuomos mokesčio dydžio, ieškovas vienašališkai gali padidinti nuomos mokestį, laikytinas nepagrįstu bei prieštaraujančiu CK nuostatoms. Konkretaus nuomos mokesčio dydžio nuomos sutartyje nenustatymas, pateikiant tik nuorodą į atitinkamą teisės aktą, reiškia nuorodą į nuomos sutarties sudarymo metu galiojusią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, o šiai tvarkai pasikeitus nesuteikia ieškovui teisės vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokesčio pagal naują tvarką. Nei įstatymuose, nei Vyriausybės nutarimuose, nei Apraše, nei su kasatore pasirašytoje Nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių teisę ieškovui vienašališkai perskaičiuoti savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį. Kadangi nuomos mokesčio dydis ir jo pasikeitimas neįformintas jokiu rašytiniu šalių susitarimu (tai privaloma pagal CK 6.579 straipsnio 1 dalį), darytina išvada, kad ieškovas, nustatydamas kaupiamąjį mokestį ir taip padidindamas bendrą nuomos mokestį, nesilaikė Nuomos sutarties pakeitimo tvarkos ir pažeidė imperatyviąsias CK 6.223 straipsnio, 6.579 straipsnio 1 dalies bei 6.583 straipsnio 6 dalies nuostatas. Toks imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis ieškovo vienašališkas nuomos mokesčio pakeitimas pagal CK 1.80 straipsnį turėjo būti pripažintas niekiniu vienašaliu sandoriu.

3. Teismai netinkamai taikė teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu taisykles. Nuomos sutartis su kasatore buvo sudaryta iki Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo įsigaliojimo, joje yra nuoroda į tuo metu galiojusią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, todėl darytina išvada, kad Aprašas, kurio pagrindu ieškovas perskaičiavo kasatorei nuomos mokestį, kasatorei negalėjo būti taikomas laikantis principo, jog teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Aprašo 2 punkte taip pat nurodyta, kad jis taikomas sudarant su nuomininkais gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Tai papildomai patvirtina, kad jis gali būti taikomas tik naujai sudaromoms gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims.

4. Teismai nepagrįstai nevertino kasatorės argumentų dėl kaupiamojo mokesčio teisėtumo. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtintame Apraše vartojama savivaldybės gyvenamųjų patalpų atnaujinimo sąvoka paimta iš CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatos, įtvirtinančios butų ir kitų patalpų savininkų prievolę reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Patalpų atnaujinimo sąvoka nei CK, nei Apraše nedetalizuota. Pagal šalių Nuomos sutarties 4.2 punktą nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą, o nuomininkas – savo lėšomis daryti einamąjį remontą, kurio apimtys nurodytos nuomos sutarties 2.4.1-2.4.6 punktuose. Kadangi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-258 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės pajamų, surenkamų už gyvenamųjų patalpų nuomą, planavimo, naudojimo, apskaitos ir atskaitomybės tvarkos aprašo 3.1 punkte patalpų atnaujinimas išskiriamas kaip savarankiška nuomos lėšų panaudojimo sritis, atskirta nuo kapitalinio remonto darbų, darytina išvada, kad atnaujinimas iš esmės turėtų būti priskiriamas einamojo remonto darbų kategorijai. Tokiu atveju kasatorė neteisėtai verčiama antrą kartą sumokėti už patalpų einamojo remonto darbus, kuriuos ji privalo atlikti savo lėšomis. Jei patalpų atnaujinimas būtų priskirtas kapitaliniams statinio remonto darbams, kasatorė taip pat būtų neteisėtai verčiama mokėti už darbus, kuriuos pagal nuomos sutartį savo lėšomis privalo atlikti ieškovas kaip nuomotojas. Be to, Nuomos sutartis su kasatore įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pakeista, o nuomininko prievolė apmokėti kapitalinio remonto išlaidas nebuvo ir nėra nustatyta nei Nuomos sutartyje, nei jokiame įstatyme, todėl ieškovas, nustatydamas kaupiamąjį mokestį, neteisėtai perkėlė nuomotojo pareigas nuomininkui ir taip iš esmės pažeidė kasatorės teises ir Nuomos sutarties sąlygas. Teismai nepagrįstai nesivadovavo CK 6.492 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias, nesant kitokių susitarimų, nuomotojas, o ne nuomininkas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto turto remontą.

5. Teismai nesiaiškino, ar kaupiamojo mokesčio nustatymo tvarka neprieštarauja CK nuostatoms ir Vyriausybės nutarimui. Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.8 punkte nustatyta, kad mokesčio dydis namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų kaupiamajam fondui nustatomas vadovaujantis patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu sprendimu. Ieškovas kaupiamojo mokesčio dydį nustatė vienašališkai, neturėdamas tokio patalpų savininkų sprendimo. Be to, kaupiamojo mokesčio nustatymas prieštarauja socialinio būsto suteikimo principams. Iš Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo nuostatų darytina išvada, kad mokamas nuomos mokestis turėtų padengti tik išlaidas gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti. Teismai šių argumentų nevertino, taip pat nepasisakė kasatorės keliamu klausimu dėl kaupiamojo mokesčio dydžio pagrįstumo.

6. Teismai pažeidė CPK 14 straipsnio 1, 2 dalies, 185, 265 straipsnių reikalavimus: neatsižvelgė į tai, kad kasatorė iki šio nėra gavusi savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akto (tai nustatyta Apraše), nevertino kasatorės argumentų dėl kaupiamojo mokesčio teisėtumo ir jo dydžio pagrįstumo, nenurodė motyvų, kuriais atmetė kasatorės išdėstytus argumentus, nevertino kasatorės nurodytų faktinių aplinkybių arba jas nepagrįstai ir formaliai aiškino tik ieškovo naudai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad, tarp šalių susiklosčius savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykiams, nustatant nuomos mokestį už tokių patalpų nuomą taikytina specialioji teisės norma – CK 6.583 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, jog valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai nustato nuomojamų gyvenamųjų patalpų 1 kv. m naudingojo ploto nuomos mokestį, į kurį, be kitų išlaidų, įtraukia ir kaupiamąsias lėšas nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad pagal CK 6.223 straipsnį sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu arba teismo sprendimu, o vienašalis nuomos sutarties sąlygų pakeitimas laikytinas negaliojančiu. Teismai teisingai konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. T-458 yra norminis teisės aktas, todėl apie jo priėmimą visuomenė informuojama viešai. Nuomos sutartyje konkretus nuomos mokesčio dydis nenustatytas, tačiau įtvirtintas nuomininko įsipareigojimas kas mėnesį Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Be to, Nuomos sutarties 4.5 punkte nustatytas įpareigojimas nuomotojui, padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-4-554/2009, pasisakė, kad pagal nuomos sutarties nuostatas, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, sutartis neprivalo būti keičiama visa arba dėl atskirų jos sąlygų, o nuomininko pareiga mokėti nustatytą nuomos mokestį išlieka; po savivaldybės tarybos sprendimo pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, nuomos sutarties sąlygos dėl nuomos mokesčio dydžio privalomai turėtų būti pakeistos tik esant nuomos sutartyje įtvirtintam konkrečiam nuomos mokesčio dydžiui. Tokia Kauno apygardos administracinio teismo pozicija pakartota ir 2010 m. gegužės 17 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. 1-382-423/2010. Abiejose nurodytose administracinėse bylose konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtintas Aprašas yra teisėtas ir neprieštarauja teisės aktams. Taigi šiuo Aprašu vadovaujantis apskaičiuotas nuomos mokestis yra teisėtas ir pagrįstas, o kasatorės argumentai, kad mokesčius vienašališkai apskaičiavo ieškovas, su ja nesuderinęs ir jos neinformavęs, atmestini. Be to, kasatorė apie mokėtinų mokesčių dydžius bei tarifus buvo informuojama mokėjimo pranešimais, tačiau juos gaudama ir matydama padidėjusią sąskaitą už nuomą, kurią sudaro ir kaupiamosios lėšos, nesikreipė į ieškovą dėl nuomos mokesčio dydžio pagrįstumo ir toliau naudojosi ieškovo nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis.

2. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklių pažeidimu. Nė viename akte nenurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtintas Aprašas taikytinas tik naujai sudaromoms nuomos sutartims. Pagal Aprašo 5 punktą jis taikomas visiems asmenims, gyvenantiems savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, jokių išimčių nenustatyta.

3. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad teismai netyrė ir nesiaiškino, ar kaupiamojo mokesčio nustatymo tvarka neprieštarauja CK nuostatoms ir Vyriausybės nutarimui. Kasatorė pirmosios instancijos teisme nekėlė reikalavimų dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos ar jos teisėtumo, be to, bendrosios kompetencijos teismas neturi kompetencijos nagrinėti norminių teisės aktų teisėtumo klausimų, todėl šie kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini. Kauno apygardos administracinis teismas pirmiau nurodytose bylose konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. T-458 atitinka CK, Vietos savivaldos įstatymo, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 bei kitų teisės aktų nuostatas. Šie administracinio teismo sprendimai yra įsiteisėję ir privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-458 teisėtumo šioje byloje neturėtų būti nagrinėjami. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo IV skyrius „Kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo tvarka“ administracinio teismo sprendimu pripažintas teisėtu, todėl kasatorė neturi pagrindo teigti, jog kaupiamojo mokesčio dydis yra ekonomiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, kaupiamosios lėšos, kaip viena iš nuomojamų patalpų nuomos mokesčio sudedamųjų dalių, nustatytos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 2 punkte.

4. Kasacinio skundo argumentas, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtintas Aprašas prieštarauja socialinio būsto nuomos principams, nepagrįstas. Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tarkos aprašu, kuriame, minėta, kaupiamosios lėšos nustatytos kaip nuomos mokesčio dalis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniu skundu keliami savivaldybės norminiu aktu nustatyto gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio sudedamosios dalies – kaupiamųjų lėšų – teisėtumo ir naujai apskaičiuoto nuomos mokesčio taikymo jau galiojančioms nuomos sutartims klausimai. Kasatorė teigia, kad atsakovas (Kauno miesto savivaldybė) nepagrįstai reikalauja mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal naujai patvirtintą tvarką, nes, pirma, į mokestį neteisėtai įtrauktos kaupiamosios lėšos, ir antra, naujoji nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka netaikytina jau sudarytoms nuomos sutartims, nes nebuvo susitarta dėl šių pakeitimo, taip pažeidžiamos CK nuostatos dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo ir nuomos sutarties pakeitimo. Tai yra teisės klausimai, ir kasacinio teismo teisėjų kolegija, įgyvendindama savo kompetenciją aiškinti bei taikyti teisę, šiais klausimais pasisako.

Dėl kaupiamųjų lėšų, kaip savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio sudedamosios dalies, nustatymo teisėtumo

CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi CK 6.583 straipsniu, 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtino Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, kurio 1 punkte nurodyta, kad pagal šiuo aprašu nustatytą tvarką apskaičiuojamas nuomos mokestis, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ir savivaldybių gyvenamąsias patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybių institucijos. Pagal šio aprašo 2 punktą valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai nustato nuomojamų gyvenamųjų patalpų 1 kv. m naudingojo ploto nuomos mokestį, į kurį, be kitų išlaidų, įtraukia ir kaupiamąsias lėšas (nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsigaliojo nauja Vyriausybės nutarimo Nr. 472 redakcija, juo patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkte taip pat nurodyta, kad kaupiamosios lėšos įeina į nuomos mokesčio sudėtį).

Kauno miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 18 punktu, kuriame įtvirtinti savivaldybės tarybos įgaliojimai priimti sprendimus dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio nustatymo, ir pirmiau nurodytu Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472, priėmė 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“. Šiuo sprendimu patvirtinto Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuomos mokesčio sudedamoji dalis yra kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms ir su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti, atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 472 nuostatas dėl kaupiamųjų lėšų, kaip sudedamosios nuomos mokesčio dalies. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pirmiau nurodytų teisės norminių aktų turinio nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu kaupiamosios lėšos buvo neteisėtai įtrauktos į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio sudėtį. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 kaupiamosios lėšos kaip savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dalis buvo nustatytos vadovaujantis CK 6.583 straipsnio ir Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 normomis. Darytina išvada, kad šis sprendimas priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybai įgyvendinant savo įgaliojimus gyvenamųjų patalpų nuomos srityje (savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 18 dalis) ir neperžengiant įstatymų nustatytų kompetencijos ribų.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybės norminių aktų atitikties įstatymams ir Vyriausybės nutarimams klausimas priklauso administracinių teismų kompetencijai (CPK 3 straipsnio 4 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentas, kad Kauno miesto savivaldybės 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo 6.1 punktas, kuriuo nustatyta, kad nuomos mokesčio dalį sudaro kaupiamosios lėšos, prieštarauja CK 4.82 straipsniui, atmestinas kaip nepagrįstas, nes šis klausimas jau išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu (administracinė byla Nr. 1-382-423/2010). Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Kauno miesto apylinkės teismo kreipimąsi patikrinti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo 6.1 punktas atitinka CK 4.82 straipsnio 3 dalies bei 6.583 straipsnio 6 dalies nuostatas, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog Aprašo 6.1 punktas prieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 daliai. Administracinis teismas nurodė, kad savivaldybė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė, išlaidas konkretiems butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams įgyvendinti apmoka proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje panaudodama kaupiamąsias lėšas, surenkamas iš socialinio būsto nuomos mokesčio, kuris gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta tvarka mokamas nuolat, todėl nustatydama tokį surenkamų lėšų panaudojimą nepažeidžia, o tinkamai įgyvendina CK 4.82 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes surinktas už nuomos mokestį lėšas naudoja savo kaip atitinkamų patalpų savininko iš bendrosios dalinės nuosavybės kylančioms pareigoms įgyvendinti.

Kasacinio skundo argumentas, kad kaupiamojo mokesčio nustatymas prieštarauja socialinio būsto suteikimo principams, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Socialinio būsto nuomos santykius reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. Šis įstatymas yra specialusis CK XXXI skyriaus („Gyvenamosios patalpos nuoma“) nuostatų atžvilgiu ir nustato savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų (savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių) patalpų nuomos sąlygas ir tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d., priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybė v. A. R., bylos Nr. 3K-3-289/2008; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2009). Valstybės paramos įstatymo 10 straipsnyje (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-458 priėmimo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad socialinio būsto nuompinigių dydį nustato savivaldybės institucijos, vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir bylos nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos Valstybės paramos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Kauno miesto savivaldybės 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo 6.1 punkto nuostata dėl kaupiamojo mokesčio kaip nuomos mokesčio sudedamosios dalies patvirtinta vadovaujantis Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472, kuriame toks mokestis nustatytas kaip įeinantis į savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio sudėtį. Taigi nuomos mokesčio sudedamosios dalys nustatytos vadovaujantis specialiosiomis socialinio būsto nuomos santykius reglamentuojančiomis normomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti socialinio būsto nuomos principai. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo 13 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią kaupiamosios lėšos, kaip gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dalis, kompensuojamos asmenims, turintiems teisę į piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą ir kitus teisės aktus. Ši nuostata papildomai patvirtina, kad savivaldybės tarybos nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka nepažeidžia socialinio būsto nuomos principų.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nustato tik nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, bet ne nuomos mokesčio dydį, kuris gali būti nustatytas tik sutarties šalių tarpusavio susitarimu. Savivaldybės tarybos sprendimu, remiantis Vyriausybės nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta standartizuota nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė, nepriklausanti nuo nuomos sutarties šalių valios ir privalomai taikoma gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims. Kasatorė teisingai nurodo, kad pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį savivaldybė sutartiniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai. Kita vertus, tai nereiškia, kad neturi būti laikomasi imperatyviųjų teisės normų reikalavimų sudarant ir vykdant savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančios teisės normos užtikrina tinkamą savivaldybės socialinės funkcijos įgyvendinimą, jos yra imperatyviojo pobūdžio, taigi šalys, sudarydamos nuomos sutartį, negali pažeisti šių normų reikalavimų. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykiuose susitarimo elementas dėl nuomos mokesčio dydžio yra tas, kad nuomininkas, sudarydamas konkretaus būsto nuomos sutartį, laisva valia sutinka mokėti įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoto dydžio nuomos mokestį, o nuomotojas sutinka už tokį mokestį atitinkamas patalpas išnuomoti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta atmestinais kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas kaupiamųjų lėšų dydžio pagrįstumas. Pirma, šie argumentai nesudaro kasacijos pagrindo, nes grindžiami ne konkrečiomis teisės normomis, o hipotetinio pobūdžio samprotavimais. Antra, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-4-554/2009) pripažintas teisėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo IV skyrius „Kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo tvarka“.

Dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio nustatymo tvarkos pakeitimo taikymo jau galiojančiai nuomos sutarčiai

Kasatorės ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2003 m. birželio 30 d. sudarytos nuomos sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Pagal nuomos sutarties 4.4 punktą nuomotojas įsipareigoja, padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka. Iš šių šalių nuomos sutarties nuostatų matyti, kad sutartyje ne nustatytas konkretaus dydžio nuomos mokestis, bet įtvirtintos nuorodos į teisės aktus, nustatančius nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, t. y. šalys susitarė dėl tokio nuomos mokesčio dydžio, kuris bus nustatytas pagal atitinkamu laikotarpiu, už kurį mokamas nuomos mokestis, galiojančią šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Esant tokioms šalių nuomos sutarties nuostatoms, kasatorės argumentai dėl CK 6.223 straipsnio 1 dalies, pagal kurią sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, pripažintini nepagrįstais, nes šiuo atveju nekyla sutarties sąlygų keitimo poreikis ir nėra pagrindo taikyti sutarties sąlygų pakeitimą reglamentuojančias teisės normas. Pasikeitus norminiais aktais nustatytai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, šalių nuomos sutartis neturi būti keičiama, jos sąlyga dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo dydžio lieka galioti, ja remiantis nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal pasikeitusį reglamentavimą. Minėta, kad tokia nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarka nustatyta šalių susitarimu, taigi pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui atsižvelgiant į pakitusią šio mokesčio nustatymo tvarką naujai nustatytas nuomos mokesčio dydis šalių susitarimo nepažeidžia. Tais pačiais argumentais atmestinas ir kasacinio skundo motyvas dėl teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklių pažeidimo. Šiuo atveju teisės aktų negaliojimo atgaline tvarka principas nebuvo pažeistas, nes, šalims susitarus taikyti nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal konkrečiu metu galiojančią tvarką, jo dydis nustatomas taikant būtent apskaičiavimo ir mokėjimo metu galiojančias nuostatas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-4-554/2009) nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. T-458 yra norminis administracinis aktas, kuris buvo paskelbtas laikantis įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ reikalavimų. Taigi apie jo priėmimą visuomenė buvo informuota viešai. Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį kyla iš nuomos sutarties. Kasatorės ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės nuomos sutarties 2.3 punkte, minėta, nustatytas ne konkretus nuomos mokesčio dydis, bet įtvirtinta nuoroda į jo apskaičiavimo tvarką, taigi pasikeitus nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį išlieka. Dėl to pripažintinas nepagrįstu kasacinio skundo teiginys, kad pagal Aprašo 20 punktą kasatorei turėjo būti pateiktas suderinti Aprašo priede nurodytas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, kuris tampa neatskiriama gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalimi tik jį pasirašius ir su juo sutikus nuomininkui, o to nepadarius, mokesčio dydžio pakeitimas laikytinas neteisėtu. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-458 3.4 punkto nuostata, įpareigojanti savivaldybės administraciją patikslinti su nuomininkais sudarytas gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, ir šiuo sprendimu patvirtinto Aprašo 20 punkto nuostata, kad nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas užpildant nustatytos formos savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą, kuris yra neatskiriama savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalis, vertintinos kaip organizacinio pobūdžio ir iš esmės nekeičia šalių sutartinių santykių, kylančių iš sudarytos ir galiojančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį nustatančias teisės normas ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimą bei nutartį, jų naikinti kasacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteistinas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 81,25 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai, 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. B. (duomenys neskelbtini) 81,25 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Antanas Simniškis