Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-448/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13150-2009-7 Procesinio sprendimo kategorija 95.3 (S)

2011 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (pranešėjas), Vinco Versecko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės,,Seesam Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės,,Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Yglė“ dėl žalos atlyginimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė,,Masyvas“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija,,PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 45 straipsnis).

Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ yra sudaręs Turto draudimo polisą Nr. 210001370, kuriuo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), naudos gavėjas – V. D. 2008 m. kovo 13 d. į UADB „Seesam Lietuva“ kreipėsi V. D. ir pranešė apie tai, kad grįžęs iš užsienio rado iš radiatoriaus tekantį vandenį, išsiliejęs vanduo sugadino grindis. Nekilnojamojo turto apžiūros metu nustatyta, kad įvykio metu buvo sugadinta laminuota grindų danga. Dėl šio įvykio draudikas UADB „Seesam Lietuva“ apžiūrėjo apdraustą objektą, apskaičiavo ir naudos gavėjui išmokėjo draudimo išmoką – 7419 Lt. Draudikui išmokėjus išmoką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį įvyko subrogacija, t. y. ieškovas įgijo teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti. 2008 m. kovo 12 d. defektiniame akte Nr. 080312 konstatuota, kad žala atsirado dėl to, jog bute netinkamai sumontuotas konvektoriaus termoreguliatorius, guminė sandarinimo tarpinė leidžia skystį. Žala kilo dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų. Pagal iš statinio statybą vykdžiusio ir atsakovą UAB „Yglė“ statybos darbams samdžiusio RUAB „Masyvas“ gautus duomenis už šildymo sistemos įrengimą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra atsakingas atsakovas pagal 2005 m. birželio 29 d. statybos rangos sutartį Nr. R0513. Atsakovas UAB „Yglė“ jį samdžiusiai bendrovei RUAB „Masyvas“ yra pateikęs UAD DK „PZU Lietuva“ išduotą Garantinio laikotarpio laidavimą, kuriuo yra laiduojamas UAB „Yglė“ įsipareigojimų pagal 2005 m. birželio 29 d. sutartį Nr. R0513 vykdymas. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalą atlyginti atsisakė (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Yglė“ 7419 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nusprendė išieškoti iš UAB „Yglė“ UADB „Seesam Lietuva“ naudai 7419 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. rugsėjo 18 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 223 Lt turėtų teismo išlaidų, 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nurodė, kad iš lokalinės sąmatos matyti, jog remontas įvertintas 9108,42 Lt. Draudikas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui V. D. 7419 Lt. Teismas nustatė, kad šildymo sistemą name įrenginėjo UAB,,Yglė“, kuri pagal sutarties 12.2 punktą atvirai montuojamiems darbams nuo pastato pripažinimo tinkamu naudotis akto pasirašymo dienos suteikė penkerių metų garantiją. Ieškovas teismui pateikė sąmatą, kuria įrodinėja remonto darbų kaštus, kurio pagrindu nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką. Atsakovas UAB „Yglė“ pateiktos sąmatos neginčijo, pastabų dėl jos nepareiškė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateiktas defektų aktas įrodo, kad žala atsirado dėl atsakovo darbo broko – netinkamai sumontuoto konvektoriaus termoreguliatoriaus. Buto užpylimo priežastis buvo nekokybiškai atlikti atsakovo darbai montuojant buto šildymo įrangą. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes per garantinį laikotarpį neužtikrino galimybės naudotis šildymo įranga pagal paskirtį. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių, turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės yra turto sugadinimo priežastis (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.695–6.698 straipsniai, 6.1015 straipsnis, CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas CPK 45 straipsnio nustatyta tvarka neišsprendė šioje byloje tinkamo atsakovo procesinės padėties. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnį nepasiūlė ieškovui keisti atsakovą į tinkamą šalį, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra esminis proceso pažeidimas, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliantui pasiūlius tik apeliacinėje instancijoje pakeisti atsakovą į tinkamą, nebūtų procesinės galimybės pasiūlyti ieškovui CPK 230 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patikslinti ieškinio reikalavimus tinkamai šaliai, pakeičiant atsakovą CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka. Šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (CPK 45, 115, 138, 143, 312, 313 straipsniai).

Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal V. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ 2006 m. kovo 30 d. sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Via sportas“, kaip pardavėjas, pareiškė, kad butui (duomenys neskelbtini), taikomi visi garantiniai terminai, įsipareigojant V. D., kaip pirkėjui, atlyginti patirtas išlaidas ir tiesioginius nuostolius dėl garantijų neatitikties tikrovei. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įstojo į V. D. vietą teisiniuose santykiuose dėl žalos atlyginimo su UAB „Via sportas“, pardavusiu V. D. butą, ir įsipareigojusiu atlyginti patirtas išlaidas ir tiesioginius nuostolius dėl garantijų neatitikties tikrovei. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą UAB „Yglė“, kuris yra subrangovas, į tinkamą atsakovą UAB „Via sportas“, kurį su V. D., gavusiu draudimo išmoką dėl žalos padarymo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamos subrogacijos atveju, kai draudikas išmokėjo pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl už žalą atsakingą asmenį, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir už žalą atsakingą asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas. Teismas pažeidė statybas reglamentuojančias teisės normas: Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 36 straipsnį, CK 6.698 straipsnį, reglamentuojančias statybos garantiją pagal įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.11.01:2002,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 33 punktą, įtvirtinantį statinio naudotojo (ne tik statytojo) teisę tiesiogiai kreiptis į rangovą dėl paaiškėjusių statinio defektų, taip pat teisės normas, susijusias su privalomuoju rangovo civilinės atsakomybės draudimu.

Teismas skundžiama nutartimi iš esmės taikė ieškovui CK 6.650 straipsnyje nustatytą apribojimą savo reikalavimus nukreipti tiesiogiai į subrangovus. Ši teisės norma taikoma tik užsakovo ir subrangovo teisiniams santykiams. Atsižvelgiant į tai, kad V. D., kurį šiuose teisiniuose santykiuose pakeitė UADB,,Seesam Lietuva“, nebuvo buto užsakovas, apribojimas žalos atlyginimo reikalavimą nukreipti tiesiogiai į darbus vykdžiusį subrangovą (UAB,,Yglė“) jam pritaikytas nepagrįstai.

Buto ar kito naujai pastatyto nekilnojamojo daikto pirkėjo teisės pasirinkti, ar reikalavimą reikšti pardavėjui, ar netinkamos kokybės darbus atlikusiam rangovui, nors su juo tiesioginiai sutartiniai santykiai pirkėjo nesieja, problema aktuali tuo aspektu, kad nustatyti skirtingi garantiniai terminai pagal pirkimo–pardavimo sutartį (dveji metai nuo sutarties sudarymo) (CK 6.338 straipsnio 2dalis) ir pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalį, Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartį už pastatyto statinio kokybę (minimaliai penkeri, dešimt, dvidešimt metų, priklausomai nuo defektų). Vadovaujantis skundžiama teismo nutartimi, netektų prasmės Statybos įstatyme nustatyti garantiniai terminai. Statybos techninio reglamento 1.11.01:2002 33 punkte nustatyta, kad ne tik statytojo, bet ir statinio naudotojo teisė reikalauti, kad rangovas pašalintų garantiniu statinio eksploatavimo laiku atsiradusius statybos defektus.

Teismų praktikoje šiuo klausimu nėra aiškia pasakyta, ar netinkamos kokybės buto pirkėjas turi teisę pasirinkti, į kurį subjektą nukreipti žalos atlyginimo reikalavimą – į buto pardavėją ar rangovą (subrangovą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009, skirtingai nei žemesnių instancijų teismai kitose bylose, patvirtino buto pirkėjo teisę iš pardavėjo reikalauti ištaisyti defektus bute.

Vartotojų teisių interesų užtikrinimo aspektu reikšminga ir tai, kad rangovai, skirtingai nei statytojai ar pardavėjai, yra įpareigoti drausti savo civilinę atsakomybę, užtikrinant garantinių įsipareigojimų vykdymą.

2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo tinkamumo ir konstatuodamas, kad atsakovas UAB,,Yglė“ nėra tinkamas, o tinkamas atsakovas yra UAB,,Via sportas“, peržengė apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas buvo pradėtas neteisėtai. Vilniaus misto 1-asis apylinkės teismas, priimdamas atsakovo apeliacinį skundą, paduotą be svarbių priežasčių praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties dienų terminą, pažeidė CPK 13, 17 straipsniuose nustatytus dispozityvumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Argumentas, kad atsakovas negavo pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo, nėra svarbi priežastis.

Teismas pasisakė dėl byloje neįtraukto asmens – UAB,,Via sportas“ – teisių ir pareigų.

IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB,,Masyvas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartį ir ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Trečiasis asmuo sutinka su argumentu, kad tiesiogiai darbus atlikęs rangovas pagal įstatymą suteikia garantiją jo atliktų darbų kokybei, ir ši garantija suteikiama net tik generaliniam rangovui ar užsakovui, o ir bet kuriam asmeniui, kuris yra teisėtas šių darbų rezultato valdytojas. Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad žala atsirado dėl rangovo kaltės, neįrodė žalos dydžio.

CK normose, reglamentuojančiose daiktų pardavimą (CK 6.333 straipsnio 10 dalis), nustatyta, kad daikto kokybės garantiją pirkėjui suteikia ne tik galutinis pardavėjas, bet ir kiti asmenys. Sistemiškai aiškinant CK 6.333 straipsnio 10 dalies nuostatą ir Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies, CK 6.698 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad rangovo statybos darbų rezultatui įstatymo pagrindu suteikiama garantija yra absoliuti garantija, kuria gali pasinaudoti bet koks asmuo, kuris yra teisėtas šių statybos darbų rezultato naudotojas.

2. Ieškovas neįrodė, kad ginčo bute žala atsirado dėl UAB,,Yglė“ kaltės, neįrodė žalos dydžio, todėl ieškinys atmestinas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB,,Yglė“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartį, o kasacinį skundą – atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Tiek V. D., tiek ieškovas, išmokėjęs V. D. draudimo išmoką ir perėmęs jo teises į žalos atlyginimą, dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į UAB,,Via sportas“ (pardavėją ir statinio užsakovą), kurį su V. D. sieja sutartiniai santykiai ir garantiniai įsipareigojimai. Tik UAB,,Via sportas“, būdama statinio užsakovė, turi teisę tiesiogiai kreiptis į rangovą CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Ieškinys UAB,,Yglė“ atmestinas ir todėl, kad pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, jame įrengus tik dalinę apdailą, o pastate esančius butus iki galo įsirenginėjo juos įsigiję asmenys. Atliekant apdailos darbus, UAB,,Yglė“ sumontuoti radiatoriai buvo permontuojami, todėl praėjus dvejiems metams po sistemų išbandymo ir patikrinimo atsirado ieškovo nurodytų defektų. Šių aplinkybių teismas nevertino, jos turėtų būti vertinamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

2. Nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas nesiūlė ieškovui pakeisti atsakovą tinkamu, tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl UAB,,Via sportas“ teisių ir pareigų, nes teisė spręsti, ar keisti atsakovą tinkamu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priklauso ieškovui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje sprendžiamas civilinio proceso klausimas. Kasacinis teismas nepasisako dėl to kuris asmuo turi būti tinkamas atsakovas šioje byloje, nes apeliacinės instancijos teismas perdavė bylą iš naujo nagrinėti.

Dėl proceso šalies pakeitimo (patraukimo) teisinio pagrindo

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009, konstatavo, kad ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas).

Nurodytoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.

CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šioje įstatymo normoje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (atsakovais). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Šioje įstatymo normoje taip pat įtvirtinta ieškovo teisė atsakovą pakeisti kitu asmeniu. Ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad tik ieškovas turi teisę į atsakovo pakeitimą. Šias įstatymo normas aiškinant kartu su CPK 43 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais, darytina išvada, jog teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad byloje atsakovu gali būti kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašymo tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu CPK 45 straipsnis).

Dėl prielaidų pakeisti (patraukti) buto pardavėją UAB „Via sportas“ dalyvauti byloje atsakovu

Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. UAB „Sklypas“, UAB „Senovė“, UAB „Megrame“, bylos Nr. 3K-3-499/2009) konstatavo, kad pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija ir kad ši garantija pardavėjui kyla iš įstatymo (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad buto pardavėjas UAB „Via sportas“ 2006 m. kovo 30 d. buto pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje su pirkėjais V. D. ir L. D., įsipareigojo, „pirkėjo įsigytam nekilnojamam daiktui bus taikomi visi garantiniai terminai, numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Statybos įstatyme“. Taigi buto pardavėją UAB „Via sportas“ ir pirkėjus V. D. ir L. D. sieja taip pat sutartiniai įsipareigojimai, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 189 straipsnio 1 dalis). Ieškovui, išmokėjusiam V. D. draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 1015 straipsnio 1 dalis). Taigi pardavėjo UAB „Via sportas“ sutartiniai įsipareigojimai neišnyko, todėl ir pagal šią sutartį jo buvimas šalimi nagrinėjamoje byloje gali būti sprendžiamas.

Ieškovas dublike (T. 1, b. l. 102) ir prašyme (T. 1, b. l. 109) pirmosios instancijos teismą prašė buto pardavėją UAB „Via sportas“ įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko. Nors ieškovas nenurodo, kieno pusėje trečiuoju asmeniu turi būti buto pardavėjas UAB „Via sportas“, tačiau iš prašymo motyvų ir ginčo turinio darytina išvada, kad prašymas yra dėl jo įtraukimo atsakovo pusėje. Pirmosios instancijos teismas nesiūlė ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo ar įtraukti UAB „Via sportas“ dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnio 3 dalis) ir nepaaiškino netinkamos šalies neįtraukimo ar nepakeitimo procesinių padarinių. Šis proceso teisės pažeidimas apeliacinės instancijos teismo yra įvertintas kaip galėjęs lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, todėl jis pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-343/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. D., A. S., bylos Nr. 3K-3-378/2011). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra nurodymų kokį sprendimą turi priimti pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos motyvai yra tik dėl proceso šalies pakeitimo. Įtraukimas dalyvauti byloje tam tikru asmeniu ar jos pakeitimas dar nereiškia, kad jam yra nustatomos tam tikros materialinės teisės ar pareigos. Kas privalo atlyginti draudiko išmokėtą sumą, ar ji turi būti priteisiama ir kitus klausimus, kylančius iš materialiosios teisės normų reglamentavimo, išnagrinėjęs bylą iš esmės, spręs pirmosios instancijos teismas.

Kasacinio skundo motyvas, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas neteisėtai nesvarstomas, nes jis neturi reikšmės, nes šios instancijos nutartis yra teisėta.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinis teismas turėjo 67,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. lapkričio 10 d. pažyma. Dėl šių išlaidų priteisimo turės pasisakyti bylą nagrinėsiantis teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Juozas Šerkšnas

Vincas Verseckas