Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-441/2011

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos: 104.10; 125.10.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. (V. N.) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Parex lizingas“) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Savina“, V. N. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką (CPK 123 straipsnio 3 dalis) ir praleisto termino prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti atnaujinimo sąlygas ir pagrindus (CPK 430 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovo UAB „FF lizingas“ ieškinį ir priteisė subsidiariai iš atsakovų UAB „Savina“ ir V. N. 23 457,95 Lt skolos, penkių procentų dydžio metinių palūkanų. Preliminarus sprendimas buvo įteiktas butų eksploatavimo organizacijai UAB „Mūsų namų valda“. Skolininkams per įstatyme nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisėjo ir 2010 m. liepos 2 d. ieškovui buvo išduoti vykdomieji raštai.

Atsakovas V. N. 2010 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimamss dėl 2003 m. rugsėjo 24 d. preliminaraus sprendimo pateikti. Jis nurodė, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, jis niekada nebuvo informuotas apie priimtą preliminarų sprendimą ir nežinojo apie bylos nagrinėjimą. UAB „Mūsų namų valda“ procesinių dokumentų neperdavė nei atsakovui, nei jo sutuoktinei, neinformavo, jog tokie dokumentai gauti. Atsakovas apie priimtą preliminarų sprendimą sužinojo tik 2010 m. liepos mėnesį, gavęs iš antstolio dokumentus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą. Teismas nustatė, kad neradus atsakovų ieškinyje nurodytais adresais ir nepavykus jiems įteikti procesinių dokumentų, preliminaraus sprendimo nuorašas 2003 m. lapkričio 26 d. buvo įteiktas atsakovo gyvenamosios vietos namo (bendrijos) – UAB „Mūsų namų valda“ administracijai pagal CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į UAB „Mūsų namų valda“ administraciją dėl procesinių dokumentų neįteikimo ar butų eksploatavimo organizacijos atsakymo apie neįteikimo priežastis.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą, 2011 m. vasario 9 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nustatė, kad procesiniai dokumentai 2003 m. lapkričio 26 d. buvo įteikti UAB „Mūsų namų valda“ direktoriui M. K.; UAB „Mūsų namų valda“ 2010 m. lapkričio 29 d. rašte nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui ir jo sutuoktinei nebuvo įteikti ir teismo pažyma su žymomis grąžinta teismui. Kolegija, remdamasi civilinės bylos Nr. 2-658635/2003 medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodė, kad nebuvo duomenų, jog UAB „Mūsų namų valda“ procesinius dokumentus, nepavykus jų įteikti atsakovui, būtų grąžinusi teismui. Dėl to kolegija konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui 2003 m. lapkričio 26 d. buvo įteikti tinkamai. Kolegija pažymėjo, kad nors byloje nebuvo sprendžiamas proceso atnaujinimo civilinėje byloje klausimas, tačiau pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negalimas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Pagal įstatymo analogiją kolegija konstatavo, kad prašymas atnaujinti septynerius metus praleistą terminą prieštaravimams pateikti negalėjo būti tenkinamas, nes pažeidė teisinio apibrėžtumo principą. Kolegija, nors ir nustačiusi, kad atsakovas apie priimtą preliminarų sprendimą sužinojo 2010 metais, tačiau sprendė, jog atsakovas buvo praleidęs dvidešimties dienų terminą prieštaravimams pateikti ir 2010 m. lapkričio 5 d. pateiktame prašyme nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą terminą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 9 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti ir perduoti šią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CPK 123 straipsnio 3 dalies aiškinimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti UAB „Mūsų namų valda“, tačiau netyrė ir nesiaiškino, ar ši bendrovė dokumentus perdavė atsakovams. Kasatorius pateikė teismams įrodymą, kad dokumentus priėmusi bendrovė neperdavė jų atsakovams. Pagal teismų praktiką nesant įrodymų apie dokumentų įteikimą adresatui, negalima spręsti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palangos statyba“ v. UAB „Ardimas“, bylos Nr. 3K-3-360/2009).

Dėl proceso teisės normų, nustatančių praleisto termino prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti atnaujinimo sąlygas ir pagrindus (CPK 430 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė dėl CPK 430 straipsnyje nustatyto dvidešimties dienų termino prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti. Kasatoriaus teigimu, šis terminas nėra naikinamasis, todėl galėjo būti atnaujinamas. Be to, šis terminas skaičiuotinas tik nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Teismas taip pat nepagrįstai pagal įstatymo analogiją taikė naikinamąjį penkerių metų terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti, nors įstatyme nustatytas bendrasis dešimties metų terminas pateikti vykdyti vykdomuosius raštus pagal teismo sprendimus (CPK 606 straipsnis, 2002 m. vasario 28 d. įstatymo redakcija Nr. IX-743).

Atsakovas UAB „Savina“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo kasacinio skundo prašo jį tenkinti ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 9 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti ir perduoti šią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių dokumentų įteikimą neradus adresato, aiškinimo

Teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę ir galimybę apsikeisti informacija tiek žodžiu teismo posėdyje, ar raštu, kai nustatyta tvarka yra įteikiami byloje dalyvaujančių asmenų arba teismo procesiniai dokumentai, t. y. procesinių dokumentų įteikimo tikslas yra teismo vardu informuoti byloje dalyvaujantį asmenį apie konkretų atliktą procesinį veiksmą ar tokio veiksmo atlikimo vietą ir laiką. Nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami per atstumą, todėl būtina užtikrinti, kad adresatas tikrai gautų atitinkamą procesinį dokumentą, nes procesinių dokumentų įteikimo institutas ir jo tinkamas įgyvendinimas užtikrina ne tik asmens teisę būti informuotam, bet ir garantuoja tinkamą asmens teisės būti išklausytam įgyvendinimą. Procesinių dokumentų įteikimo tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje (2002 m. vasario 28 d. įstatymo redakcija Nr. IX-743), kuriame nurodyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui; jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai.

Nagrinėjamoje byloje kilo proceso teisės normų aiškinimo klausimas dėl procesinių dokumentų įteikimo tvarkos neradus adresato. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad preliminarus sprendimas, neradus adresato, 2003 m. lapkričio 26 d. buvo įteiktas UAB „Mūsų namų valda“ direktoriui M. K., t. y. įteiktas tinkamai pagal CPK reikalavimus. Kasatorius nurodo, kad teismai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, iš kurių matyti, jog namų valdos administracija neperdavė jam šių dokumentų.

Aiškinant procesinių dokumentų per tarpininkus (neradus adresato) įteikimo procedūrą, pirmiausia vertintina, ar dokumentai buvo tinkamai įteikti atitinkamos organizacijos administracijai ar jos vadovui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad preliminaraus sprendimo nuorašas 2003 m. lapkričio 26 d. buvo įteiktas kasatoriaus gyvenamosios vietos namo (bendrijos) – UAB „Mūsų namų valda“ administracijai, t. y. pagal CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Remiantis formaliu nurodytos proceso teisės normos aiškinimu, sprendžiant, ar buvo tinkamai įgyvendinta procesinių dokumentų įteikimo per tarpininkus tvarka, užtektų konstatuoti, jog procesinio dokumento įteikimas namo (bendrijos) administracijai laikytinas tinkamu dokumentų įteikimu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į CPK 123 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta dokumentą priėmusio asmens pareiga esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami šioje byloje klausimą dėl tinkamo CPK 123 straipsnio 3 dalies reikalavimų vykdymo, turėjo vadovautis bendrosiomis įrodymų įvertinimo taisyklėmis ir vertinti ne tik tą aspektą, ar nebuvo pažeista dokumentų įteikimo procedūra, bet ir kitus byloje pateiktus įrodymus, t. y. atsakovo pateiktą UAB „Mūsų namų valda“ administracijos raštą, iš kurio matyti, kad procesiniai dokumentai kasatoriui nebuvo įteikti. Šis įrodymas turėjo būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje nurodyta, kad tinkamas preliminaraus teismo sprendimo nuorašo įteikimas atsakovui, kai jis nepateikia prieštaravimų per dvidešimt dienų nuo įteikimo, yra viena iš įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, kurioms esant teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią, todėl svarbus tampa tinkamas atsakovo informavimas apie preliminarų teismo sprendimą, tačiau teismai taip pat turi įvertinti, ar tinkamai neinformavus bylos šalies apie preliminarų sprendimą buvo esminis proceso teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Byloje esant duomenų, jog dokumentai nebuvo tinkamai įteikti adresatui, negalima daryti išvados, jog preliminarus sprendimas buvo jam įteiktas; teismai visų pirma turi įvertinti įrodymus dėl procesinių dokumentų įteikimo arba dėl preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palangos statyba“ v. UAB „Ardimas“, bylos Nr. 3K-3-360/2009). Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl pirmiau nurodytų klausimų, preliminaraus teismo sprendimo tinkamo įteikimo aspektas nagrinėtinas pagal CPK 429 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1480) nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi spręsti, ar dokumentų neįteikimas ir įrodymų apie tai pateikimas yra svarbios priežastys terminui atnaujinti ar ne.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatsižvelgę į reikšmingas šiai bylai aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl teismų nutartys pripažintinos neteisėtomis bei nepagrįstomis, todėl naikintinos. Kadangi bylai išnagrinėti reikia nustatyti faktines aplinkybes, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 74,25 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti nurodytų, taip pat bylos šalių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui atsakovo V. N. 2010 m. lapkričio 5 d. prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl 2003 m. rugsėjo 24 d. preliminaraus sprendimo pateikti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Juozas Šerkšnas

Vincas Verseckas