Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-450/2011

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 121.19.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. (A. C.) ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių teismo procesinių dokumentų turinio reikalavimus (CPK 331 straipsnio 4 dalis), aiškinimo ir taikymo.

Ginčo šalys 2007 m. lapkričio 9 d. sudarė Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui 34 paprastąsias vardines UAB „Atvirosios Technologijos“ akcijas, o atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos sumokėti 25 000 Lt. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl, ieškovui sutikus pratęsti prievolės įvykdymo terminą, 2008 m. rugpjūčio 4 d. išdavė ieškovui paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. sumokėti 25 000 Lt. Atsakovas prievolės neįvykdė ir per papildomai nustatytą terminą liko ieškovui skolingas. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 25 000 Lt skolos, 9000 Lt delspinigių, 2000 Lt baudos, penkių procentų dydžio procesinių palūkanų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ginčo šalys 2007 m. lapkričio 9 d. pasirašė dvi savo prigimtimi ir turiniu skirtingas akcijų pirkimo–pardavimo sutartis; ieškovas savo reikalavimo pagrindu pasirinko trumpesnę sutartį, todėl teismas ją vertino kaip rašytinį įrodymą. Teismas, įvertinęs šią sutartį, Vilniaus apygardos prokuratūros 2009 m. spalio 30 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei nurodyta, jog, ikiteisminio tyrimo metu atlikus nagrinėjamo ginčo šalių rašysenos objektų tyrimą, nustatyta, jog tiek akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, tiek akcijų pirkimo–pardavimo liudijime, tiek paprastajame vekselyje pasirašė pats atsakovas, konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog reikalavimo pagrindu buvę dokumentai buvo suklastoti, todėl sprendė, kad, esant nenuginčytoms ir nepaneigtoms reikalavimo pagrindą sudarančioms sutartims, atsakovui kilo pareiga jas vykdyti. Byloje taip pat liko nepaneigta ieškovo nurodyta 2008 m. rugpjūčio 4 d. vekselio sudarymo aplinkybė, kad šio vekselio atsiradimo priežastis yra atsakovo įsipareigojimų pagal ankstesnę sutartį nevykdymas, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovui taip pat kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal nenuginčytą ir nepaneigtą vekselį. Teismas, remdamasis nenuginčytos 2007 m. lapkričio 9 d. sutarties 4.2 punktu, nurodė, kad atsakovui kilo pareiga mokėti ieškovui 2000 Lt baudą už pavėluotą atsiskaitymą, taip pat 0,2 procento dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Teismas atsisakė tenkinti bylos nagrinėjimo metu pateiktą atsakovo prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nes, teismo vertinimu, toks veiksmas būtų nepagrįstai vilkinęs bylos nagrinėjimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, pasisakė dėl atsakovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą pagrįstumo ir nurodė, kad 2007 m. lapkričio 9 d. sudarytose abiejose sutartyse ginčo šalys susitarė dėl „Atvirosios Technologijos“ 34 vnt. ieškovui priklausančių vardinių paprastųjų akcijų pirkimo–pardavimo, tik vienoje sutartyje sandorio šalys nustatė pirkėjo atsakomybę už termino sumokėti už įgytas akcijas praleidimą. Atsakovas, pareikšdamas ieškinį kitoje byloje, ginčijo 2007 m. lapkričio 9 d. sutartį, pagal kurią atsakovas įsigijo iš ieškovo 34 vnt. akcijų už 25 000 Lt ir kurioje nėra šalių nustatytos pirkėjo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą. Kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovas kaip reikalavimo pagrindą nurodė 2007 m. lapkričio 9 d. sutartį, nustatančią atsakovo prievolę sumokėti 25 000 Lt akcijų vertę bei pirkėjo materialinę atsakomybę už netinkamą savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, konstatavo, jog nebuvo pagrindo stabdyti šią civilinę bylą (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus ir išvadas, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo šalių sutartinių santykių, vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, ginčo šalys buvo UAB „Atvirosios Technologijos“ steigėjos, lygiaverčiai akcininkai, todėl atsakovas laisva valia sprendė dėl ieškovui priklausančių 34 vnt. akcijų įsigijimo ir savo valia prisiėmė materialinę atsakomybę už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CPK 320 ir 331 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normų reikalavimus bei nukrypdamas nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos TV”, bylos Nr. 3K-3-1181/2003), nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl ieškinio senaties termino taikymo, netesybų priteisimo bei jų dydžio, ieškinio senaties taikymo, teisės teikti įrodymus pažeidimo, nenurodė pagrindų bei motyvų, dėl kurių atsisakyta analizuoti apeliacinio skundo argumentus. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nenurodžius apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių bei remiantis įrodymais neargumentavus teismo išvadų, teigtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra iš esmės be motyvų, nes nenustatyta faktinių bylos aplinkybių. Pagal teismų praktiką, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, pagal kurią privaloma sustabdyti civilinę bylą, kai nagrinėjamą civilinę bylą ir teisinį rezultatą kitoje neišnagrinėtoje byloje sieja tiesioginis prejudicinis ryšys, skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kodėl atmetė kasatoriaus argumentus dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto. Be to, teismas nesiaiškino, buvo privalomo civilinės bylos sustabdymo sąlygos ar ne, nevertino, ar tarp atsakovo prašomos sustabdyti šios civilinės bylos ir Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2374-728/2011 buvo tiesioginis prejudicinis ryšys ir ar kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą šioje civilinėje byloje. Kasatoriaus teigimu, nurodytas civilines bylas siejo tiesioginis prejudicinis ryšys, nes ieškovo reikalavimas šioje civilinėje byloje kyla ir yra tiesiogiai susijęs su Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme ginčijama 2007 m. lapkričio 9 d. sudaryta sutartimi, kurios pagrindu ieškovas šioje civilinėje byloje reikalavo skolos bei netesybų priteisimo, t. y. būtent iš ginčo sandorio buvo kildinama atsakovo prievolė šioje byloje, todėl, tokį sandorį pripažinus negaliojančiu, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagristas.

Dėl proceso teisės normų, nustatančių reikalavimus ieškinio pagrindui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas savo reikalavimus grindė ilgesniąja sutartimi, kurioje buvo nustatyta pirkėjo atsakomybė už pavėluotą atsiskaitymą, šiam mokant 2000 Lt baudą, tačiau teismo posėdžio metu nurodė trumpesniąją sutartį, kurioje nurodyta, jog už pavėluotą atsiskaitymą pirkėjas įsipareigojo mokėti pardavėjui 2000 Lt baudą ir 0,2 procento dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną. Kasatoriaus teigimu, tos pačios prievolės įvykdyti negalima reikalauti keliais juridiniais pagrindais, tuo tarpu ieškovas prašo iš atsakovo priteisti skolą dviejų tą pačią dieną pasirašytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio (prilyginamo skolos rašteliui) pagrindu. Bylą nagrinėję teismai nepašalino abejonių dėl į bylą ieškovo pateiktų įrodymų patikimumo, neišsiaiškino, kuris iš atsakovo pasirašytų dokumentų yra ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo pagrindas. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą, ieškovui aiškiai nenurodžius ieškinio pagrindo, kaip vieno iš privalomų ieškinio turinio elementų.

Dėl materialiosios teisės normų netinkamo taikymo. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1.124 straipsnį, nes nepasisakė ir nevertino atsakovo prašymo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl netesybų (baudos ir delspinigių) priteisimo, į atsakovo nurodytus teiginius dėl dvigubos materialinės atsakomybės už tą patį pažeidimą taikymo negalimumo. Kasatoriaus teigimu, pagal bendruosius civilinio proceso principus bei teismų praktiką už termino prievolei įvykdyti praleidimą negali būti reikalaujama ir baudos, ir delspinigių, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su delspinigių dydžiu, nesivadovavo teismų praktika, neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčo sutartyje nustatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai yra per dideli (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glass Market” v. UAB „Lygiakraštis”, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A., V. A. v. O. N., bylos Nr. 3K-3-1125/2003, 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. D. v. Gyvenamųjų namų statybos bendrija „Krantas-2”, bylos Nr. 3K-3-721/2002, ir kt.).

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jo netenkinti, palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Jis nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai dokumentai yra pagrįsti ir motyvuoti, teismų išvados neprieštarauja teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių. Absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra visiškas motyvų nebuvimas, o kasacijos pagrindas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, t. y. vien formalus teisės normų pažeidimas negali būti pagrindas naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio pagrindą šioje byloje – trumpesnioji ginčo sutartis bei paprastasis vekselis, aptarė sutartinės civilinės atsakomybės taikymui reikšmingus aspektus. Skundžiamuose teismų sprendimuose aptarta ir pasisakyta dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo, teismai pagrįstai vien formaliai netaikė proceso teisės normų dėl bylos sustabdymo, aiškinosi bylos aplinkybes bei teisingai nustatė, kad tarp civilinių bylų nėra prejudicinio ryšio. Teismai, pasisakydami dėl netesybų dydžio, nenukrypo nuo teismų praktikos, atsižvelgė į pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą bei į teismų praktikos taisyklę, kad turi būti atlyginami visi padaryti nuostoliai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui (CPK 331 straipsnis)

Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek teisės klausimus.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota, todėl yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti motyvuotas ir argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje.

Nors teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands), tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą ir nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. M., J. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008). Teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas byloje pateiktus įrodymus, o vėliau pateikdamas savo sprendimo motyvus, turi siekti pirmiau nurodytų teisių ir pareigų pusiausvyros, kuri nekeltų abejonių teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išdėstyti motyvai, susiję civilinės bylos stabdymo pagrįstumu, tačiau neaptarta ir nepasisakyta dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu (T. 1, b. l. 151), netesybų (baudos, delspinigių) priteisimo, pagrįstumo. Pagal teismų praktiką neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo priteista ieškovui 36 000 Lt skolos, penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, tačiau tokio sprendimo nepagrindė faktiniais ar teisiniais argumentais, apsiribojo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias ginčo šalių materialinį–teisinį santykį. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo ir sprendžia, kad tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, nurodytus atsakovo apeliaciniame skunde; nutartyje nėra byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais paremtų teismo išvadų.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas turėjo 23,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tiek kasatorius, tiek ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai šioje proceso stadijoje nėra galimybės priteisti nurodytų išlaidų nei valstybei, nei vienai iš ginčo šalių (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą kasatorius turi teisę į žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, grąžinimą. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos procesinę situaciją, – byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei į teisinį reguliavimą, įtvirtintą CPK 87 straipsnio 6 dalyje, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje savo iniciatyva nesprendžia klausimo dėl žyminio mokesčio už kasacinį skundą grąžinimo (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas

Pranas Žeimys