Civilinė byla Nr. 3K-3-433/2011
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00368-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)
2011 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,VSA Vilnius“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą panaikinimo ir įpareigojimo atnaujinti pirkimo procedūras. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė,,Ecoservice“, uždaroji akcinė bendrovė,,Ukmergės versmė“, uždaroji akcinė bendrovė,,Dzūtra“ ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2009 m. spalio 14 d. paskelbė atvirą konkursą „Atliekų tvarkymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje 2010–2014 metais paslaugos“. Be ieškovo, konkurse dalyvavo dar trys bendrovės (tretieji asmenys). 2009 m. gruodžio 4 d. Viešųjų pirkimų komisija atplėšė vokus, viešai paskelbė pretendentų pasiūlymų kainą, o 2010 m. sausio 14 d. konkursą nutraukė. Atsakovas paaiškino, kad viešasis pirkimas nutraukiamas dėl pasikeitusių ekonominių aplinkybių ir dėl to, jog Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 10 d. nusprendė nukelti rinkliavos mokesčio, iš kurio būtų atsiskaitoma už atliekų vežimo paslaugas, įvedimą.
Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ prašė panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2010 m. sausio 14 d. sprendimą nutraukti atvirą viešąjį pirkimą bei įpareigoti atnaujinti pirkimo procedūras. Jis nurodė, kad atliekų vežimo paslaugos turėjo būti pradedamos teikti 2010 m. sausio 1 d. Ieškovo manymu, tai, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 10 d. nusprendė nukelti rinkliavos mokesčio, iš kurio būtų atsiskaitoma už atliekų vežimo paslaugas, įvedimą iki 2010 m. balandžio 1 d., nesuteikė teisės atsakovui nutraukti pirkimą, nes paslaugų teikimo pradžia irgi galėjo būti nukeliama neilgam (3 mėn.) laikotarpiui arba galėjo būti keičiamos pirkimo sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo būdo (Pirkimo dokumentų 79 punktas), kurios nėra esminės viešojo pirkimo sąlygos. Už paslaugas, kurias įsigyti ketino atsakovas, būtų mokėjęs ne atsakovas, o savivaldybės teritorijoje veikiantys fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, t. y. teršėjai. Dėl to ekonominiai sunkumai negalėjo būti sutapatinami su teršėjų ekonomine padėtimi.
Pasak atsakovo, Pirkimo dokumentų 79 punkte nustatyta, kad už suteiktas atliekų vežimo paslaugas bus mokama už praėjusį ketvirtį iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą lėšų ar savivaldybės biudžeto lėšų per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybės 2010 m. biudžete lėšų už atliekų tvarkymą nenumatyta, o nukėlus rinkliavos įvedimo terminą ir nepatvirtinus rinkliavos nuostatų (t. y. rinkliavos dydžio, mokėjimo tvarkos, lengvatų), nebūtų lėšų atsiskaityti su rangovu už paslaugas, todėl paskelbtą atvirą viešąjį konkursą teko nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas pakeisti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą datą tapo viena iš viešojo pirkimo nutraukimo priežasčių. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis), o iš anksto numatyti balsavimo rezultatų perkančioji organizacija negalėjo. Teismas išaiškino, kad pirkimo objektas ir pirkimo sutarties su konkurso laimėtoju sąlygos priskiriami prie pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) nenustatyta perkančiajai organizacijai galimybės pakeisti konkurso sąlygas, o tik jas paaiškinti ir tai tik iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino (VPĮ 27 straipsnio 4 dalis); sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar derybų protokole užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos (VPĮ 18 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas inter alia pažymėjo, kad, nutraukiant pirkimą, nebuvo pažeista VPĮ nustatyta viešųjų pirkimų nutraukimo tvarka ar šio pirkimo subjektų teisės ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Paskelbus naują konkursą, visi tiekėjai turi lygias galimybes jame dalyvauti. Teismas sprendė, kad faktas, jog skelbiamas naujas konkursas, nediskriminuoja tiekėjų ir nepažeidžia kitų viešųjų pirkimų principų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad VPĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Taigi, kad pirkimas pasibaigtų pirkimo procedūrų nutraukimu, reikalingos trys sąlygos: 1) neturi būti sudaryta pirkimo sutartis; 2) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas; 3) turi būti aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Ginčo dėl dviejų pirmųjų sąlygų nagrinėjamoje byloje nėra – ginčo viešojo pirkimo procedūros buvo nutrauktos iki pirkimo sutarties sudarymo, šiame konkurse nebuvo patvirtintos preliminarios pasiūlymų eilės ir nustatyto laimėtojo, atsakovas gavo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą nutraukti šio pirkimo procedūras VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Atsakovo prašymas gauti sutikimą nutraukti pirkimo procedūras ir tokio sutikimo davimas yra grindžiami dviem aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo pirkimo procedūrų metu priimtu savivaldybės tarybos sprendimu vėlesniam laikui nukelti rinkliavos įvedimą ir savivaldybės biudžeto lėšų stygiumi, dėl kurių perkančioji organizacija neturės finansinių galimybių tinkamai atsiskaityti su viešosios paslaugos teikėju ir negalės įvykdyti privalomų konkurso sąlygų reikalavimų.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 7-264, kuriuo buvo pakeistas savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 7-17 1 punktas ir vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nustatyta nuo 2010 m. balandžio 1 d., buvo priimtas pirkimo procedūrų metu (po vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo), todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad rinkliavos mokesčio įvedimo laiko pakeitimas yra ta aplinkybė, kurios perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija iki konkurso paskelbimo negalėjo numatyti. Pagal VPĮ 7 straipsnio 4 dalį pirkimo procedūros gali būti nutraukiamos bet kurioje pirkimo stadijoje iki pirkimo sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl vienos pirkimo nutraukimą lėmusios aplinkybės ir nevertino kitos su savivaldybės biudžeto lėšomis susijusios aplinkybės, kuria buvo remiamasi sprendžiant dėl pirkimo nutraukimo. Pagal bylos duomenis, į 2009 m. Ukmergės rajono savivaldybės biudžetą nesurinkta planuotų lėšų (iki 2009 m. gruodžio 1 d. gauta 84,8 proc. lėšų; prognozuojamas 7–8 mln. Lt planuotų pajamų negavimas), planuojamas 30 proc. mažesnis 2010 m. biudžetas, jame liks 2009 m. skolos. Dėl šių aplinkybių atsakovas pagrįstai sprendė, kad savivaldybė neturės finansinių galimybių pagal pirkimo sąlygas atsiskaityti su būsimu viešosios paslaugos teikėju. Akivaizdu, kad iki pirkimo pradžios atsakovui nebuvo žinomas savivaldybės 2009 m. biudžeto įvykdymas ir 2010 m. biudžeto prognozės. Aptariamos aplinkybės neįvertinimas traktuotinas kaip Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuris nagrinėjamu atveju negali tapti sprendimo panaikinimo pagrindu (CPK 328 straipsnis), nes apeliacinės instancijos teisme pasitvirtino ir šios pirkimo nutraukimo aplinkybės egzistavimo faktas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Teismai, aiškindami Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą normą, nepagrįstai susiaurino jos taikymo sąlygas ir nustatė ne visą jų sąrašą. Sistemiškai aiškinant viešųjų pirkimų principus ir VPĮ reikalavimus, manytina, kad turi būti šių materialiųjų (be įstatymo nurodytų formaliųjų) sąlygų visuma: 1) atsiranda aplinkybių, kurių perkančioji organizacija nežinojo jų atsiradimo metu; 2) atsiradusių aplinkybių perkančioji organizacija neprivalėjo ir negalėjo žinoti jų atsiradimo metu; 3) atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas. Bylą nagrinėję teismai išskyrė tik vieną materialiąją sąlygą, t. y. kad turi būti aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.
Nagrinėjamoje byloje nebuvo nė vienos iš nurodytų materialiųjų sąlygų. Ukmergės rajono savivaldybės administracija apie rinkliavos įvedimo datos nukėlimą žinojo šios sąlygos atsiradimo momentu ir gerokai anksčiau. Atsakovas galėjo ir privalėjo žinoti apie rinkliavos įvedimo datos nukėlimo aplinkybę jos atsiradimo momentu ir anksčiau, t. y. rengiant tarybos sprendimo projektą. Pagal Ukmergės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 35 punktą visi tarybos sprendimų projektai vėliausiai likus 14 dienų iki tarybos posėdžio turi būti registruojami atsakovo bendrajame skyriuje. Taigi jau 2009 m. lapkričio 27 d. atsakovas privalėjo ir galėjo žinoti, kad jo nurodytos aplinkybės keičiasi. Be to, atsiradusios aplinkybės (net jeigu ir būtų laikomas nustatytu jų naujumas) neturėjo esminės reikšmės, galėjusios lemti pirkimo procedūrų nutraukimą. Pirkimo sąlygų 9, 79 punktuose nustatyta, kad paslaugos turėjo būti suteikiamos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o už suteiktas paslaugas bus mokama už praėjusį ketvirtį iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo lėšų ar savivaldybės biudžeto lėšų per 30 kalendorinių dienų pagal pateiktas sąskaitas ir pažymas apie suteiktas paslaugas. Paslaugos jau iki pirkimo procedūrų nutraukimo nebuvo pradėtos teikti nuo 2010 m. sausio 1 d., t. y. paslaugos teikimo, taip pat ir atsiskaitymo terminai nusikėlė. Pirmasis atsiskaitymas pagal sąlygas su tiekėju turėjo būti atliekamas tik 2010 m. gegužės 1 d., o tai reiškia, kad net ir nukėlus rinkliavą nuo 2010 m. balandžio 1 d., atsakovas būtų spėjęs surinkti reikalingų lėšų. Be to, teismai iš esmės sutapatino viešojo sutarties vykdymo pradžią ir atsiskaitymo terminus. Viešojo pirkimo sutartis buvo numatyta sudaryti nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau atsiskaitymo terminai buvo numatyti su ketvirčio atidėjimu.
Teismai neatsižvelgė į itin svarbų faktą, kad 2010 m. gegužės 21 d. atsakovas paskelbė pakartotinį pirkimą dėl to paties objekto, nors apie pakartotinį rinkliavos įvedimo nukėlimą jam buvo žinoma dar iki pirkimo paskelbimo – Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 7-55 nusprendė pakartotinai nukelti rinkliavą iki 2010 m. spalio 1 d.
Teismai taip pat nevertino itin svarbaus fakto, kad esą naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo ne tik žinomos atsakovui, bet ir jo paties nulemtos, paveiktos. Savivaldybės administracija ir savivaldybės taryba yra vieno savivaldos vieneto valdymo institucijos, kurios privalo derinti tarpusavio veiksmus (Savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 29 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 31 straipsnis).
Tai, kad teismai nepagrįstai susiaurino VPĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, patvirtina ir faktas, jog teismai naujų aplinkybių viešajame pirkime atsiradimą siejo su viešo konkurso paskelbimo momentu, t. y. pirkimo pradžia. Teismai iš esmės nepaisė viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo etapų reikšmės. Remiantis VPĮ 2 straipsnio 31 punktu, 7, 17, 18, straipsniais, II skyriuje įvirtintu reguliavimu, 31, 39 straipsniais, viešasis pirkimas vykdomas tam tikrais etapais: 1) pirkimo pradžia – pirkimo paskelbimas; 2) tiekėjų pasiūlymų rengimas, sąlygų aiškinimas, keitimasis informacija, kuris pasibaigia tiekėjams pateikus pasiūlymus iki nurodyto termino; 3) tiekėjų pateiktų pasiūlymų ir jų kvalifikacijos, pajėgumo nustatytas, palyginimas ir vertinimas, kuris prasideda vokų su pasiūlymais atplėšimu ir pasibaigia laimėjusio pasiūlymo nustatymu ir pirkimo sutarties sudarymu. Teismai neišskyrė viešojo pirkimo etapų teisinės reikšmės, nevertino aplinkybės, jog padarytus materialiosios teisės normų pažeidimus nulėmė perkančiosios organizacijos veiksmų atlikimas konkrečiu momentu, t. y. po to, kai buvo pateikti pasiūlymai. Vokai buvo atplėšti 2009 m. gruodžio 4 d., atsakovas 2010 m. sausio 6 d. informavo visus tiekėjus, jog pirkimo procedūros tęsiamos ir gali keistis pirkimo apimtys, o 2010 m. sausio 14 d. perkančioji organizacija informavo apie pirkimo nutraukimą.
Teismai netinkamai aiškino viešųjų pirkimų principų teisinę reikšmę ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Byloje atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, taip pat skaidrumo principus. Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimas Arnold Andre, C-434/020). Atsakovas nagrinėjamoje byloje nevienodai vertino tapačius reiškinius; 2010 m. sausio 14 d. nutraukė pirkimą, o 2010 m. gegužės 21 d. paskelbė pakartotinį pirkimą dėl to paties objekto esant toms pačioms aplinkybėms.
Teismai perkančiosios organizacijos pateiktų paaiškinimų (patikslinimų) nepagrįstai nepripažino pirkimo sąlygų dalimi. Remiantis VPĮ 2 straipsnio 21 dalimi, dokumentų paaiškinimai (patikslinimai) laikomi pirkimo sąlygų sudedamąja dalimi. Atsakovas 2009 m. lapkričio 25 d. visiems tiekėjams raštu nurodė, kad sutarties pradžia gali būti vėlesnė, o konteinerių pristatymo terminai taip pat gali būti vėlesni. Taigi atsakovas išaiškino ir davė pagrindą visiems tiekėjams tikėtis, kad sutarties vykdymo pradžia gali būti atidėta ir tam nėra būtina nutraukti pirkimo procedūras ar keisti pirkimo sąlygas.
2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino ir nustatė, kad atsakovas pagrįstai sprendė, jog savivaldybė neturės finansinių galimybių pagal pirkimo sąlygas atsiskaityti su būsimu viešosios paslaugos teikėju. Atsakovo biudžeto lėšos patvirtintos kiekvienai sričiai atskirai, teismas nenustatė, ar konkrečiai 2010 m. trūko lėšų, skirtų atliekoms savivaldybėje išvežti. Teismas nevertino ir itin svarbios aplinkybės, kad atsakovas 2010 m. gegužės 18 d. paskelbė pakartotinį pirkimą toms pačioms paslaugoms pirkti ir tai nebuvo kliūtis numatant, jog bus atsiskaitoma iš savivaldybės biudžeto lėšų.
Be to, nagrinėjant ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teismas taip pat privalo įvertinti viešąjį interesą ir būti aktyvus įrodinėjimo procese. Skundžiami sprendimai buvo pagrįsti prielaidomis, kurios nepagrįstos įrodymais.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą Ukmergės savivaldybės meras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Konkursas buvo nutrauktas esant objektyvioms ir Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. VPĮ 4 straipsnyje apibrėžta, kas yra perkančioji organizacija: nagrinėjamu atveju – tai savivaldybės valdymo institucija. VPĮ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija registruojasi centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šioje sistemoje kaip perkančioji organizacija yra įregistruota Ukmergės rajono savivaldybės administracija. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga. Kasatorius sutapatina savivaldybės administraciją, savivaldybės tarybą ir savivaldybę. Anot jo, tai vienas juridinis asmuo. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 37 punkte kaip išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija įtvirtinta jos teisė nustatyti vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifus. Taigi nagrinėjamu atveju tik savivaldybės taryba, o ne kita savivaldybės institucija turėtų įvesti vietinę rinkliavą, numatyti jos datą. Kasatorius savivaldybės sprendimo projektą, parengtą savivaldybės administracijos skyriaus tarnautojo, tapatina su savivaldybės tarybos sprendimu. Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Taigi Ukmergės rajono savivaldybės administracija, kaip perkančioji organizacija, galėjo sužinoti, o ne prognozuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą datos nukėlimą ne tada, kai buvo parengtas savivaldybės tarybos sprendimo projektas, o tik tada, kai šio projekto pagrindu savivaldybės taryba priėmė teisės aktą, balsuodama už jį savivaldybės tarybos posėdyje.
2. Savivaldybės biudžete 2010 metams nebuvo numatyto jokių lėšų už atliekų tvarkymo paslaugas. Nukėlus rinkliavos įvedimo datą, savivaldybei būtų kilusi grėsmė pasirašius atliekų tvarkymo sutartį tapti nemokia.
3. Kasatoriaus argumentai dėl lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo laikytini tik jo pamąstymais. Vadinamajame pakartotiniame pirkime lygiomis teisėmis su kitais tiekėjais dalyvavo ir ieškovas, jis galėjo vertinti, kokią kainą pasiūlyti. Tai reškia, kad kasatoriaus interesams nebuvo padaryta žalos.
Atsakovas šį konkursą skelbė, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą – žmogaus teisę į saugią aplinką. Paslauga vėliau buvo nupirkta už daug mažesnę kainą, tai leidžia taupyti atliekų turėtojų lėšas.
4. Kasatoriaus argumentai dėl proceso normų pažeidimo yra nekonkretūs.
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pirkimo nutraukimo Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pagrindu sąlygų
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. įstatymo Nr. I-1491 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – VPĮ) 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamas pirkimo procedūras. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtą pirkimo procedūrą tuo atveju, kai ji vykdoma ne pagal supaprastintiems pirkimams (Viešųjų pirkimų įstatymo VI skyrius) taikomas procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: (1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; (2) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo; (3) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Tokia išvada darytina taikant lingvistinį, loginį ir sisteminį teisės aiškinimo metodus, aiškinant 7 straipsnio 4 dalį kartu su VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kad pirkimas baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, tai – teismų praktikos reikalas. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ar perkančioji organizacija galėjo numatyti, kad savivaldybės taryba vėlesniam laikui nukels rinkliavos įvedimą bei dėl savivaldybės biudžeto lėšų stygiaus neturės finansinių galimybių tinkamai atsiskaityti su tiekėjais, yra fakto klausimas. Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja, ar šias aplinkybes atsakovas galėjo numatyti, tačiau pasisako dėl nenumatytų aplinkybių, kaip VPĮ 7 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, kasaciniame skunde nurodytais ir kasacijos pagrindą sudarančiais teisės klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kasatorius teigia, kad nutraukiant pirkimą VPĮ 7 straipsnio 4 dalies pagrindu inter alia turi būti nustatyta ir šių sąlygų visuma: (1) atsiranda aplinkybių, kurių perkančioji organizacija nežinojo jų atsiradimo metu; (2) atsiradusių aplinkybių perkančioji organizacija neprivalėjo ir negalėjo žinoti jų atsiradimo metu; (3) atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas. Šie kasaciniame skunde išdėstyti kriterijai sietini su nenumatytomis aplinkybėmis, kaip sąlyga nutraukti pirkimo procedūras. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad nustatytos aplinkybės turi turėti esminę reikšmę viešajam pirkimui. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka dėl pirmųjų dviejų.
Viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas atskleistas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje – vadovaujantis VPĮ įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, pvz., perkančioji organizacija praranda finansavimo šaltinius, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan. Šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Neturi reikšmės, kada tokių aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė ir nagrinėjo, ar pirkimo procedūrų nutraukimą lėmusios aplinkybės buvo tokios, kurių nebuvo galima numatyti iki viešo konkurso paskelbimo. Minėta, kasacinis teismas iš naujo faktų nenustatinėja, o kasatoriaus pateiktas, kitoks nei apeliacinės instancijos teismo, faktinių aplinkybių vertinimas ir iš to daromos išvados yra faktinio pobūdžio ir nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kasaciniame skunde keliami proceso teisės normų pažeidimo klausimai nesudaro kasacijos pagrindo, todėl dėl jų nepasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme
Kasacinis teismas turėjo 67,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. lapkričio 11 d. pažyma. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,VSA Vilnius“ (j. a. k. 220074960) 67,55 Lt (šešiasdešimt septynis litus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Birutė Janavičiūtė
Sigita Rudėnaitė
