Administracinė byla Nr. eII-133-445/2025
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00029-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
16.11.3.;21.1.8.;21.1.10.;21.10.4.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 11 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant nuotoliniu būdu per Zoom programą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) R. Č.,
nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusios nutarimą, atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) R. Č. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025-05-15 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2799-2025 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 417 straipsnio 1 dalį, prašant panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo 2025-05-15 priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR N-2799-2025, R. Č. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 35 Eur bauda.
Nutarime nurodyta, kad R. Č. 2025-03-19, 22.03 val., Ozo gatvėje ties Kernavės gatve, Vilniaus mieste, vairuodamas transporto priemonę važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, 181 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
Paduotu skundu R. Č. nurodo, kadangi 2025-05-15 buvo priimtas nutarimas, kuriame akivaizdūs procesiniai pažeidimai ir nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas pažeidimas, jis nesutinka.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į skundą prašoma nutarimą palikti nepakeistą ir R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju R. Č. buvo inkriminuotas KET 181 punkto pažeidimas, kuriame yra nustatytas draudimas kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, važiuoti ne maršrutinėms transporto priemonėms. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys neginčijamai patvirtina, kad Pareiškėjas 2025 m. kovo 19 d. 22 val. 03 min. Vilniuje, Ozo g., ties Kernavės g., automobiliu važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, kuri buvo aiškiai pažymėta specialiais skiriamaisiais ženklais. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas transporto priemonę, persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir toliau važiavo ja tam, kad tik laikinai įvažiuotų į Liciejaus autobusų stotelę, negali būti suprantama kaip asmens galimybė važiuoti šia eismo juosta, nes toks minėtų KET nuostatų aiškinimas paneigtų eismo juostų, skirtų maršrutiniam transportui, prasmę ir sudarytų sąlygas transporto priemonių vairuotojams piktnaudžiauti, važiuojant iš esmės bet kokį pageidaujamą atstumą.
Šioje byloje R. Č. inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės yra aiškios, o byloje surinkti įrodymai, jų visuma leido ne teismo tvarka nagrinėjančiai Institucijai argumentuotai pasisakyti dėl Pareiškėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Institucijos manymu R. Č. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 str. 1 d., o nuobauda jam individualizuota tinkamai.
Teismo posėdyje R. Č. paaiškino, kad važiavo mažu greičiu, kirto punktyrinę eismo juostą žyminčią liniją, kur galima įvažiuoti į maršrutinio transporto stotelę. Įvažiavo į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, kadangi turėjo maršrutinio sustojimo stotelėje paimti keleivius. Vairavo automobilį Peugeuot, v.nr.(duomenys neskelbtini) kurio kuras yra dyzelinas. Jam buvo akivaizdu, kad nurodyta eismo juosta skirta maršrutiniam transportui, kadangi buvo eismo juosta pažymėta raide A. Į šią eismo juostą įvažiavo prieš autobusų stovėjimo aikštelę, 15 metrų pavažiavo. Neturi neįgalumo, taksi paslaugų neteikia. Važiavo Ozo gatve ties Kernavės gatve. Buvo tamsus paros metas, važiavo apie 16 km/h greičiu. Mano, kad jo automobilis užfiksuotas prieš sustojant – greičio lėtėjimas. Eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiavo apie 10 – 15 metrų, iš jos išvažiavo įlaipinęs keleivius. Jo tikslas buvo – įvažiuoti į eismo juostą skirtą maršrutiniame transportui, paimti keleivius autobusų stotelje „Licėjaus“. Ozo gatve nuvažiavo iki sankryžos su Kalvarijų gatve. Nesiruošė išvažiuoti į dešinę pusę.
R. Č. prašo panaikinti nutarimą ir teiseną nutraukti.
Paliktinas nutarimas nepakeistas ir skundo netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nutarimas yra teisėtas, kai sprendimas priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, jog šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administraciniam nusižengimui konstatuoti yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių ((aktuali administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija 2024-11-06 (nuo 2024-12-01)) 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.
KET 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama.
Nagrinėjamu atveju teismas apsiriboja KET 181 punkto analize ir vertinimu, kadangi Ozo gatvė ties Kernavės gatve Vilniaus mieste, pažymėta tik raide „A“.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės teigia, kad jis įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą Ozo gatvėje, Vilniaus mieste, į autobusų stotelę, kurios pavadinimas „Licėjaus“, tikslu paimti keleivius (žmoną, dukrą ir anūkę) po renginio „Compensa“ koncertų salėje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. teigimu, tai jam leido kelių eismo taisyklės - važiavo mažu greičiu, kirto punktyrinę kelio žymėjimo liniją. „Licėjaus“ autobusų sustojimo stotelėje įlaipino keleivius ir iš karto išvažiavo ir šios eismo juostos. Maršrutinio transportui skirta eismo juosta pravažiavo apie 10 – 15 metrų. Matė, kad ant šios eismo juostos, į kurią įvažiavo buvo „A“ žymėjimas (skirta autobusams), todėl suprato, kad tai akivaizdu, jog skirta maršrutiniam transportui. Nesiruošė iš maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos sukti į dešinę (atlikti dešinį dešinio posūkio manevrą).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, kad jis padarė padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, kadangi neigia pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus.
KET 181 punkte numatytas draudimas ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“. Už šio draudimo nesilaikymą atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su priimtu nutarimu, kad važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, nurodydamas dvi sąvokas arba kategorijas: „įvažiavimas“ ir „važiavimas“.
Nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, nei Kelių eismo taisyklės nenumato sąvokų – įvažiavimas ir važiavimas.
Įvažiavimas suprantama, kaip važiuojant patekti į kokią vietą (sąvokos reikšmė pagal žodynas.lt).
Važiavimas suprantama, kaip vieta kuria vyksta judėjimas (sąvokos reikšmė pagal žodynas.lt).
Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č., jo vairuojamu automobiliu Peugeot, v.nr. (duomenys neskelbtini) 2025-03-19, 22.03 val., Vilniaus mieste Ozo gatvėje ties Kernavės gatve, įvažiavo ir važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, kuri buvo aiškiai pažymėta specialiais skiriamaisiais ženklais – prieš maršrutinio transporto sustojimo aikštelę „Licėjaus“ – pažymėta raide „A“ (žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę), kadangi pažymėta prieš maršrutinio transporto stotelę, todėl žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui.
KET 3 priedo 1.22 papunktyje numatyta, kad plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jų), arba dviračių juostą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių.
KET 106 punkte įtvirtinta, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.
KET 182 punkte numatyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.
Nagrinėjamu atveju R. Č. nesiruošė ir neatliko (nesiruošė atlikti dešinio posūkio) posūkio į dešinę, neapvažiavo sustojusią į kairę sukti transporto priemonę, o įvažiavo ir važiavo eismo juostas, skirta maršrutiniam transportui savais tikslais – paimti keleivius iš maršrutinio sustojimo stotelės.
Akcentuotina, kad įvažiavimas ir išvažiavimas iš eismo juostos, skirtos maršrutiniam transportui, neįmanomas be važiavimo šia eismo juosta.
KET 3 priedo 1.22 papunktyje numatyta, kad plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jų), arba dviračių juostą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Ši nuostata, kaip leidimas įvažiuoti į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, galioja važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Taigi yra numatytos dvi išimtys, nurodant kokiais atvejais galima įvažiuoti į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui. Visais kitais atvejais, bet kokiu pagrindu, o ne numatytu KET 182 punkte, įvažiuoti ir važiuoti eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui yra draudžiama.
Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą R. Č. buvo pateikęs du skirtingus paaiškinimus dėl ko įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Vieną kartą nurodė, kad tai buvo priverstinis sustojimas – laikinai priverstinai sustojo „Licėjaus“ autobusų stotelėje ir į automobilį įlaipino dukrą ir anūkę, o kitą kartą pateikė paaiškinimą, kad tai buvo priverstinis sustojimas, kadangi laikinai sustojo „Licėjaus“ autobusų stotelėje ir pasikeitė sprogusią padangą.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Č. nurodė, kad įvažiavo į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, tikslu įlaipinti žmoną, dukrą ir anūkę, o apie pateiktą paaiškinimą, kad keitė sprogusią automobilio padangą, institucijai, atliekančiai tyrimą, nurodė kaip pavyzdį, t.y. dėl kokios priežasties galėjo įvažiuoti į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui.
Nagrinėjamu atveju R. Č. nesilaikė KET 181 straipsnio reikalavimų - <…> kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama <...>. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.21. papunktį <…> Raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį <...>.
Apie tai, kad R. Č. įvažiavo į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui ir ja važiavo 10 -15 metrų (pagal R. Č. aiškinimą) bei važiavimo greitis nusižengimo fiksavimo metu techninėmis priemonėmis buvo 13 km/h, neturi jokios reikšmės ar įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
Veiklos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės kokį atstumą R. Č. važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, kadangi jis šia eismo juosta važiavo esant draudimui tai daryti. Kaip ir veiklos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės kokiu greičiu važiavo R. Č. vairuojamas automobilis. Veiklos kvalifikacijai reikšmę turi tik paties fakto – važiavimo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta nustatymas, nesant numatytoms išimtims, nurodytoms KET 182 punkte.
Pagal KET 181 punkto konstrukciją (apibrėžimą), nėra nurodyta, kad draudžiama važiuoti nuo pat eismo juostos skirtos maršrutiniam transportui pradžios iki pabaigos arba kaip nors kitaip (pvz., tam tikrą atstumą). Pagal Kelių eismo taisyklių 181 punkto konstrukciją (apibrėžimą), visame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus aukščiau nurodytas išimtis (KET 182 straipsnyje).
Kvalifikuojant veiką pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pakanka veiksmų atlikimo, kurie nenumatyti KET 182 straipsnyje nurodytose išimtyse (jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą). Visais kitais atvejais įvažiavimas ir važiavimas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (tas, kas nesilaikė kelio ženklų ar ženklinimo).
Ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Č. įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, pažymėtą raide „A“ laikydamasis KET 1.22 papunkčio reikalavimų (kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jų), neturi jokios reikšmės jam inkriminuojant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis įvažiavo ir važiavo pažeidžiant KET 182 straipsnio reikalavimus (nenustačius KET išimčių, kurios leidžia įvažiuoti ir važiuoti tam tikrą atstumą).
Nei Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, nei Kelių eismo taisyklės nenumato išimčių dėl draudimo važiuoti (įvažiuoti-važiuoti-išvažiuoti) ne maršrutinėms transporto priemonėms kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, siekiant maršrutinių autobusų stotelėje įlaipinti/išlaipinti keleivius.
Administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu TraffiStarSR390, fotonuotrauka, artėjant, leistinas greitis – 60 km/h, nustatytas greitis – 16 km/h, įvertinus paklaidą – 13 km/h. Patį įvažiavimą ir važiavimą maršrutiniam transportui skirta eismo juosta pripažino ir nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Č..
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 59 punkte yra numatytas priverstinis transporto priemonės sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.
Toks atvejis byloje nėra nustatytas, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. tik kaip pavyzdį buvo nurodęs, kad sprogo jo automobilio padanga, kai tuo tarpu tikroji įvažiavimo ir važiavimo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta priežastis buvo keleivių įlaipinimas.
Kadangi nenustatytas priverstinis transporto priemonės sustojimas, nėra pagrindo teigti ir nagrinėti, kad R. Č. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio dieną R. Č. automobilis būtų buvęs sugedęs ar kitiems asmenims bei jų turtui būtų kilęs realus pavojus. Pats R. Č. nurodė, kad įvažiavęs į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, „Licėjaus“ autobusų stotelėje sustojo, įlaipino keleivius ir toliau važiavo nurodyta gatve (Ozo gatve, Vilniaus m.).
Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
ANK 616 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, – per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
2025-03-20 R. Č. surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo įrašytas reikalavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išaiškinus teisę pateikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
2025-04-14 elektroniniu paštu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išsiųstas pranešimas dėl žodinio bylos nagrinėjimo galimumo.
2025-04-24 buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas dėl dalyvavimo žodiniame bylos nagrinėjime.
Kada įteiktas administracinio nusižengimo protokolas R. Č., duomenys nepateikti. Tačiau jau 2025-04-04 R. Č. pateikė paaiškinimą elektroniniu paštu, datuotą 2025-03-26.
2025-05-15 nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka, t. y. išnagrinėjus bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti „pasyvus“, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, konstatuotina, kad institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusios nutarimą vyresnysis tyrėjas, priimdamas nutarimą byloje padarė procesinio pobūdžio pažeidimą, t. y. nutarimą priėmė rašytinio proceso tvarka, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka (ANK 75¹ straipsnis).
Administracinis procesas yra vieningas, organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-09 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-14-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-14-139/2016">2AT-14-139/2016</a>).
Šis procesinis pažeidimas skundo nagrinėjimo metu apylinkės teisme ištaisytas, nes skundo nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje R. Č. buvo išaiškintos jo procesinės teisės numatytos ANK 577 straipsnyje, jis buvo išklausytas, suteikta teisė pateikti prašymus, pateikti teismui reikšmingus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teisė būti išklausytam R. Č. yra realizuota tinkamai ir nenustatyti kiti procesiniai pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą naikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai iš naujo tirti.
Dėl rašymo apsirikimo nutarime ištaisymo
2025-05-15 priimto nutarimo motyvacinėje dalyje nurodyta: <...> Remiantis byloje surinkta faktine medžiaga, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, trauktinas administracinėn atsakomybėn <…>.
Administracinių nusižengimų kodeksas nereglamentuoja, kaip priimtame nutarime turi būti šalinami rašymo apsirikimai. Tokiu atveju taikytina įstatymo analogija iš baudžiamojo proceso kodekso.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 308 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.
Nagrinėjamu atveju 2025-05-15 priimtas nutarimas R. Č. atžvilgiu yra neįsiteisėjęs. Tiek nutarimo įžanginėje dalyje, rezoliucinėje dalyje nurodomas asmuo yra R. Č.. Netgi motyvuojančioje nutarimo dalyje taip pat nurodomas – R. Č., tik vienoje vietoje, baigiant nutarimo motyvaciją, nurodyta kito asmens pavardė ir vardas.
Dėl to nurodyta kito asmens pavardė ir vardas, laikytini rašymo apsirikimu ir ištaisytina – nurodant: <...> Remiantis byloje surinkta faktine medžiaga, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad R. Č. kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, trauktinas administracinėn atsakomybėn <…>.
Teismui pašalinus rašymo apsirikimą (nurodant koks asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn), R. Č. teisinė padėtis nebus pabloginta, nes tai neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nuobaudos skyrimui ar kitaip suvaržo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą.
Dėl nuobaudos skyrimo
Už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriama nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų bauda. Institucijos nutarimu, paskirta 35 Eur dydžio bauda, t. y. bauda artima minimaliai jos sankcijoje nustatytam dydžiui. Atsižvelgus, kad administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turėjo galiojančią nuobaudą pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį (2024-11-19 nusižengimo padarymo diena - Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas), vairavimo stažas 46 metai, artimos minimaliai, numatytai sankcijoje dydžio nuobauda nelaikytina per griežta ir atitinka bendruosius administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus, baudos dydžio parinkimą (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnis).
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ3LTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-47-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-47-976/2022">2AT-47-976/2022</a>).
Nurodytos aplinkybės administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. atžvilgiu šioje byloje nėra nustatytos, todėl nėra pagrindo svarstyti ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 618 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
n u t a r i a :
palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025-05-15 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2799-2025 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Ištaisyti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025-05-15 priimtame nutarimo motyvuojančioje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant: <...> Remiantis byloje surinkta faktine medžiaga, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad R. Č. kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, trauktinas administracinėn atsakomybėn <…>.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėjas Dalis Žilionis
