Civilinė byla Nr. e2-6085-547/2025
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00610-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.2.6.1; 3.4.1.1
(S)
A L Y T A U S P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 11 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant ieškovės V. V. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,
nedalyvaujant ieškovei V. V., atsakovui A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė V. V. ieškiniu prašo (1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) B. R., tarp jos ir atsakovo A. V., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti, nustatant, kad ši santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; (2) po santuokos nutraukimo ieškovei V. V., palikti santuokinę pavardę – V., o atsakovui A. V. pavardę – V.; (3) santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą – atsakovo A. V. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui A. V..
Ieškovė nurodo, kad su atsakovu A. V. susipažino 2016 metais per pažinčių programą. Susipažinę pradėjo draugauti, o nuo 2017 metų pradėjo kartu gyventi, o vėliau nusprendė susituokti. Jie susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka buvo palaiminta (duomenys neskelbtini) bei po to įregistruota Varėnos rajono savivaldybės teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė. Po santuokos sudarymo kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą. Kadangi (duomenys neskelbtini) susirasti darbą buvo ganėtinai sunku, todėl nusprendė išvykti užsidirbti į užsienį – 2018 m. pabaigoje išvyko dirbti ir gyventi į Nyderlandus. Pagyvenę Nyderlanduose suprato, kad nėra skirti vienas kitam ir nusprendė išsiskirti. 2023 m. gegužės mėnesio pradžioje ji grįžo į Lietuvą, o jos vyras liko gyventi Nyderlanduose. Nuo to laiko kartu negyvena, nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Be to, kiek jai žinoma iš vyro giminaičių, atsakovas A. V. būdamas Nyderlanduose padarė nusikaltimą ir 2024 m. rugsėjo mėnesį pateko į kalėjimą. Smulkiau šių aplinkybių paaiškinti ji negali, nes tai sužinojo tik atsitiktinai iš atsakovui artimų žmonių pokalbių.
Ieškinyje nurodoma, kad jų šeima iširusi galutinai ir nėra jokių galimybių jiems susitaikyti, todėl prašo teismą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Išlaikymo ieškovė sau iš atsakovo nereikalauja, o ir atsakovui iš ieškovės išlaikymas nepriteistinas, nes jie abu yra darbingi. Gyvendami santuokoje jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo ir šiuo metu turi tik atsakovo A. V. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką, ieškovė šį turtą prašo palikti atsakovui, nes apie šio automobilio įsigijimą ir jo naudojimą ji nieko nežino ir į šį automobilį nepretenduoja.
Teismo posėdžio metu ieškovės V. V. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius palaikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė jį tenkinti.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir tokiu būdu raštu neišreiškė savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų. Byla nagrinėta nedalyvaujant atsakovui.
k o n s t a t u o j a :
Nustatyta, kad ieškovės V. V. ir atsakovo A. V. (toliau – ir Šalys) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (B. R.), įregistruota (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtinama santuokos sudarymo įrašo kopija.
Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų teisės nustatytą procedūrą. Bažnytinės santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnis, 38 straipsnio 4 dalis, 43 straipsnio 4 dalis). Šalių santuoka (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įtraukta į Varėnos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą. Po bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą bažnytinė santuoka sukelia civilines teisines pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.30⁴ straipsnis). Teismas sprendžia tik dėl civilinių teisinių santuokos nutraukimo pasekmių.
Dėl termino susitaikyti nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad šalys kartu nebegyvena, atsakovas gyvena užsienyje, sutuoktiniai jau ilgą laiką visiškai nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, ieškovė prašė neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl sprendžia, jog šioje byloje šalims susitaikyti galimybių nėra ir terminas susitaikyti neskirtinas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės
Nagrinėjamu atveju ieškovė V. V. prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodydama, kad su atsakovu nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio, kuomet ji 2023 m. gegužės mėnesį grįžo į Lietuvą, o jos vyras liko gyventi Nyderlanduose. Todėl jau nuo to laiko kartu negyvena, nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Dėl santuokos iširimo yra kalti abu. Nurodžiusi, kad jai iš atsakovo giminaičių tapo žinoma, kad A. V. būdamas Nyderlanduose padarė nusikaltimą ir 2024 m. rugsėjo mėnesį pateko į kalėjimą. Tai patvirtina ir iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauti duomenys, kad A. V. Belgijoje nuteistas laisvės atėmimo bausme.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, savo nuomonės neišreiškė.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, nutraukti santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
Santuoka laikoma iširusia tuo atveju, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Nėra visiškai jokio pagrindo tikėtis, kad įmanoma išsaugoti santuoką. Tokioje situacijoje nėra skirtinas ir terminas susitaikyti.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė prašo santuoką nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyta, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nesiekė išsaugoti santuokos, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185, 186, 197 straipsniai).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo ir vaikų
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – V., o atsakovui – V.. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti šalių santuoką nutrūkus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat į tai, kad atsakovas šiam ieškovės reikalavimui prieštaravimų nepateikė, nutraukus santuoką ieškovei paliekama santuokinė pavardė – V., o atsakovui – pavardė V..
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš atsakovo išlaikymo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas taip pat neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė su atsakovu gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė.
Dėl santuokinio turto padalijimo
Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnis), nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga.
Byloje pateiktos VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymos patvirtina, kad šalys santuokoje dalintino nekilnojamojo turto neįgijo. Gyvendami santuokoje jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgiję ir šiuo metu turi tik atsakovo A. V. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką, ieškovė šį turtą prašo priteisti atsakovui, nes apie šio automobilio įsigijimą ir jo naudojimą ji nieko nežino ir į šį automobilį nepretenduoja. Atsižvelgiant į tai, A. V. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui A. V..
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 111,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, tačiau ji nei teikdama ieškinį nei teismo posėdžio metu jos atstovas neprašė, kad teismas priteistų sumokėtą žyminį mokestį iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės sumokėtas 111,00 Eur žyminis mokestis nepriteistinas iš atsakovo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš bylos šalių nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 384 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Varėnos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui A. V. – pavardę V..
Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą – atsakovo A. V. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Varėnos rajono savivaldybės teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė
