Civilinė byla Nr. e2YT-6398-393/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02107-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.5; 3.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 11 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja, turto paveldėjimo tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos palikimą pagal įstatymą priėmė sutuoktinis G. A., miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas G. A., po kurio mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, ji priėmė palikimą, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 2-ame notarų biure, buvo užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. G. A. įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtas gyvenamasis namas su priklausiniais įsigyti gyvenant santuokoje su M. A., todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Motina M. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: 0,43 ha žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis minėto gyvenamojo namo su priklausiniais, taip pat bendrai su sutuoktiniu įsigyti baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio padargai, galvijai. Prieš mirtį motina testamento sudariusi nebuvo, paveldėjimo byla į jos palikimą neužvesta, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. Motinos palikimą, iš karto po jos mirties, pradėjo valdyti kaip savo nuosavybę, jos sutuoktinis G. A., palikimą priimdamas ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu. Jis pasiliko gyventi jų bendrai įsigytoje sodyboje, jam liko visi sutuoktinės turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai ir pan. Tėvas organizavo motinos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Jis mokėjo už suvartotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, žemės mokestį. Tėvas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti sutuoktinės turtą kaip savo. Tėvas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarinę kontorą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo, buvo įsitikinęs, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios sutuoktinės palikimą, kadangi iš karto po jos mirties faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tam, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą tėvui mirties dieną priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitos galimybės įregistruoti nuosavybės teises į visą tėvo turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, nėra. Pareiškėja su seserimi V. B. po mamos mirties jokių aktyvių veiksmų dėl jos palikimo neatliko, į jos palikimą nepretendavo, tarp jų buvo susitarimas, kad visą palikimą paveldi tėvas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodo, kad pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo dėl pareiškėjų pareiškimo tenkinimo spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2025 m. liepos 24 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2025 m. liepos 24 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta.
2025 m. rugpjūčio 1 d. suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjos reikalavimu nesutinka, mano, kad tėvui G. A. po mamos M. A. mirties liko ½ dalis santuokoje su mama užgyvento bendro turto, t. y. gyvenamojo namo ir žemės sklypo, ir minėtą dalį, kaip savo turtą, testamentu po mirties jis paliko seseriai R. L., o į kitą ½ turto po mamos mirties buvo įpėdiniais tėvas ir ji su seserimi. Pagal CK 5.13 straipsnio nuostatas tėvas pretendavo į ¼ mamos turto, o ji ir sesuo turėjo teisę paveldėti likusias ¾ dalis po lygiai. Šeimoje santykiai buvo draugiški, todėl laisvanoriškai sutiko, kad tėtis gyventų sodyboje, dažnai lankydavosi pas jį, padėdavo ūkio darbuose, tvarkytis sodyboje, tačiau visada tikėjosi, kad turto dalis po mamos mirties jai tikrai priklauso. Prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nepareiškė.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. L. ir suinteresuotas asmuo V. B. yra M. A. ir G. A. dukros. Santuokos liudijimas patvirtina, kad M. A. ir G. A. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimai patvirtina, kad M. A. mirė (duomenys neskelbtini), G. A. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad M. A. mirė santuokoje, sutuoktinis: G. A.; G. A. mirė našliu, sutuoktinė: M. A.; jų vaikai: V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad M. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 0,43 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Prienų rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) Liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla į mirusios M. A. nėra užvesta. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų testatorės M. A. sudarytų testamentų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo ir pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš pateiktų kvitų matyti, kad G. A. mokėjo už elektros energiją, atliekų tvarkymą.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad G. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas įgytas M. A. ir G. A. santuokos metu, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Prienų rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) Liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus testatoriui, tėvui G. A., palikimą priėmė R. L., paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2011">3K-3-484/2011</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>).
Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a>, 20 punktas).
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>, 23 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po M. A. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad G. A., per įstatymo nustatytą terminą, po sutuoktinės M. A. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. po sutuoktinės mirties liko gyventi jiems santuokos metu įgytame turte, rūpinosi santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu bei jį prižiūrėjo kaip savo, pradėjo naudotis sutuoktinei priklausiusiais daiktais, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti sutuoktinės palikimą ir to siekė.
Nors suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime nurodo, kad su pareiškimu nesutinka, tačiau, teismo vertinimu, nei atsiliepime nurodyti argumentai, nei byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei, kad mirus palikėjai M. A., jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktiniui G. A., kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą.
Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato pareiškimo reikalavimas, išeiti už pareiškimo ribų teismas neturi teisinio pagrindo. Suinteresuoto asmens V. B. atsiliepime nurodytos aplinkybės nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą susijusį su paveldėjimu po M. A. mirties, o ne po G. A. mirties. Todėl teismas daro išvadą, kad pateiktas atsiliepimas tik iš dalies siejasi su byla ir jo nevertina kaip nesutikimo su pareiškimu, nes jame nurodytos aplinkybės išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Antra vertus, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, anksčiau teismo sprendime jau aptarti, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad palikimą po M. A. mirties priėmė G. A., taip kaip nurodė pareiškėja. Kokiomis dalimis paveldės turtą suinteresuoti asmenys po G. A. mirties šioje byloje teismas nesprendžia.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad G. A. po sutuoktinės M. A. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė
