Baudžiamoji byla Nr. 2K–364/2010 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.6, 2.1.2.7.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Antano Klimavičiaus, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. (A. A.) gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas: pagal BK 162 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 153 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 153 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 162 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 153 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 153 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Subendrinus paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta prisiartinti prie T. J., taip pat įpareigotas per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti S. J. priteistą 10 000 Lt žalą.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė :
A. A. nuteistas už tai, kad:
2005 metų vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pasinaudodamas mažamečio T. J., gimusio 1995 m. balandžio 17 d., būkle, kuris dėl savo mažametystės negalėjo visiškai suprasti prieš jį atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, pasiūlė T. J. nusifilmuoti nuogam jo lytiniam organui esant erekcijos būsenos, o šiam sutikus, jis kitą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną savo bute, esančiame Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini), liepė mažamečiui T. J. nusirengti ir ranka liesti savo lytinį organą. Tuo metu A. A. savo ranka lietė nuogo T. J. lytinį organą ir šiuos veiksmus filmavo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta vaizdo ir garso įrašymo kamera į skaitmeninę mini DV kasetę, taip pagamino 7 minučių trukmės pornografinio turinio filmą, kuriame nufilmuotas vaikas, bei tvirkino mažametį T. J., t. y. išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, tvirkino mažametį asmenį ir pagamino pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. A. tame pačiame bute, iki 2007 m. birželio 23 d laikė mini DV kasetę, kurioje buvo nufilmuoti anksčiau minėti mažamečio T. J. tvirkinimo vaizdai, t. y. laikė pornografinio turinio dalyką, kuriame atvaizduotas vaikas;
2005 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo bute, esančiame Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini), mažamečiui T. J., gimusiam 1995 m. balandžio 17 d., ne mažiau kaip du kartus demonstravo pirmiau minėtus vaizdo kamera užfiksuotus pornografinio turinio vaizdus, taip tvirkindamas mažametį T. J., t. y. atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus;
2005 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, praėjus maždaug 1–2 dienoms po to, kai pirmą kartą atliko mažamečio T. J. tvirkinamuosius veiksmus, apie 1 val. nakties, tame pačiame bute ir ta pačia ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta vaizdo ir garso fiksavimo kamera į tą pačią mini DV kasetę nufilmavo miegantį nuogą mažametį T. J. jo lytiniam organui esant erekcijos būsenos. Filmavimo metu A. A. ne mažiau kaip du kartus ranka lietė mažamečio T. J. lytinį organą, esantį erekcijos būsenos, taip tvirkino mažametį T. J. ir pagamino 1 minutės trukmės pornografinio turinio filmą, t. y. išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, tvirkino mažametį asmenį ir pagamino pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. A. minėtame bute, iki 2007 m. birželio 23 d. laikė mini DV kasetę, kurioje buvo nufilmuoti pirmiau minėti nuogo mažamečio T. J. lytinių organų vaizdai, t. y. laikė pornografinio turinio dalyką, kuriame atvaizduotas vaikas;
2005 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kitą dieną po to, kai nufilmavo nuogą miegantį lovoje T. J. su erekcijos būsenos esančia varpa ir kaip jis ranka dirgina T. J. varpą, tame pačiame bute demonstravo mažamečiui T. J. minėtus vaizdo kamera užfiksuotus pornografinio turinio vaizdus, taip tvirkino mažametį T. J.;
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku personaliniu kompiuteriu, naudodamasis interneto tinklu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų administruojamų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų interneto puslapių asmeniniam naudojimui parsisiuntė ir iki 2007 m. rugpjūčio 13 d., kol ši jo nusikalstama veika nebuvo užkardyta policijos pareigūnų, savo bute bei darbo vietoje, esančioje Eišiškėse, (duomenys neskelbtini), kompiuterio standžiuosiuose diskuose laikė 83 vnt. pornografinio turinio kompiuterinių bylų – nuotraukų ir filmuotos vaizdo medžiagos, kuriose pavaizduoti vaikai. Buvo nustatyta, kad A. A. iš viso laikė 1247 vnt. pornografinio turinio kompiuterinių bylų su pornografinio turinio vaizdais, kuriose pavaizduoti vaikai, t. y. įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose pavaizduotas vaikas.
Kasaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėjas prašo Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso principus bei BPK 1 straipsnyje įtvirtintas baudžiamojo proceso paskirties nuostatas, įrodymus ištyrė ir įvertino netinkamai, todėl nepagrįstai A. A. nuteisė už mažamečio asmens tvirkinimą, išnaudojimą pornografijai bei disponavimą pornografinio turinio filmu. A. A. kaltumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka neįrodytas (BPK 20 straipsnio 4 dalis), apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie teisiamajame posėdyje neišnagrinėti – neperžiūrėtas ir neįvertintas nė vienas vaizdo įrašas (BPK 301 straipsnio 1 dalis). 2005 metų vasarą buvo filmuojamas mažamečio T. J. gimtadienis, kurio metu šis šokinėdamas atsitrenkė į sofos atramą. Žinodamas S. J. charakterį, t. y. kad ji už sužalotą vaiką reikalaus pinigų, todėl, norėdamas įsitikinti, ar nėra rimtų varpos sužalojimų, apžiūrėjo T. J. lytinius organus. Jokie tvirkinimo veiksmai nebuvo atliekami, pornografiniai filmukai nebuvo kuriami ir nebuvo demonstruojami. Visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija gauta A. A. šantažuojant, grasinant jam kalėjimu, todėl jis, neturėdamas kito pasirinkimo, prisipažino kaltu. Kasatorius mano, kad ir kiti byloje esantys įrodymai (liudytojų, nukentėjusiojo berniuko parodymai) gauti neteisėtais būdais, o ypač Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto 2007 m. liepos 13 d. išvada Nr. EA-11, kurioje, ignoruojant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio reikalavimus dėl būtinos ekspertizės skyrimo, sužeisto berniuko varpos apžiūrėjimas pripažintas pornografijos filmų kūrimu bei mažamečio vaiko tvirkinimu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui buvo žinoma, kad A. A. profesionaliai taiso kompiuterius. Jis negalėjo žinoti, kokio pobūdžio informacija yra jų standžiuosiuose diskuose. Teismai mechaniškai priskyrė jam pornografinio pobūdžio informacijos kaupimą ir kūrimą. Pornografiniai filmukai, failai ir kt. ne jo, nes iš A. A. namų ir darbo kompiuteriuose nieko jį diskredituojančio nerasta.
A. A. vaikų netvirkino, pornografijos filmų nekūrė ir vaikams jų nedemonstravo, todėl, atsižvelgiant į netinkamai įvertintus T. J. bei liudytojų parodymus, jis pagal BK 153 straipsnį, 162 straipsnio 2 dalį bei pagal 309 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai ir neteisingai. Byloje nustatyta, kad sumanymas sukurti rezonansinę (duomenys neskelbtini) miestelio pedofilo bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnams kilo staiga, t. y. po to, kai A. A. vienam iš vietinių policijos komisarų atsisakė parduoti miestelio centre esančias dirbtuvių patalpas ir kai mini DV kasetės paslaptingai pateko į policijos bei prokuratūros rankas. Tokiame mažame miestelyje A. A. tarp įtartinų pedofilų ar iškrypėlių niekada nebuvo pastebėtas, dabar gyventi šiame miestelyje A. A. neįmanoma, jį nuolat grasina nužudyti.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras teigia, kad nuteistojo A. A. gynėjo kasaciniame skunde nurodyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 153 straipsnį, 162 straipsnio l dalį ir 309 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas, pažeisdamas BPK 301 straipsnio l dalies reikalavimus, nuosprendį grindė teisminio nagrinėjimo metu neištirtais įrodymais (posėdžio metu nebuvo peržiūrėta ir įvertinta prie bylos pridėta vaizdo medžiaga). Skunde nurodoma, kad kasatorius nesutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto 2007 m. liepos 13 d. išvada Nr. EA-11 ir mano, jog byloje turėjo būti atlikta ekspertizė, o ne pateikta specialisto išvada.
Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. A., savo sprendimą motyvavo, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas A. A. apeliacinį skundą, taip pat motyvuotai ir detaliai aptarė, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas pagrįstu. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė visapusiškai ir išsamiai, A. A. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. A. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie buvo tinkamai patikrinti ir įvertinti. Bylą nagrinėję teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įrodymus įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų. Visi duomenys, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, buvo ištirti ir įvertinti teisiamojo pasėdžio metu, todėl kasaciniame skunde nurodytas teiginys, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymais, kurie teisiamajame posėdyje neišnagrinėti, taip tariamai pažeisdamas BPK 301 straipsnio l dalies reikalavimus, yra nepagrįstas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo A. A. parodymai buvo gauti neteisėtais būdais, jį šantažuojant ir bauginant, todėl daroma išvada, jog ir kiti byloje esantys duomenys gauti neteisėtais būdais. Tokie kasacinio skundo teiginiai jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad byloje surinkti duomenys būtų gauti neteisėtais būdais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. A. savo kaltę pripažino, parodymus davė dalyvaujant advokatui ir vertėjui, jo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, nebuvo pažeistos. Kasatoriaus teiginys, kad ir kiti byloje surinkti duomenys gauti neteisėtais būdais, yra deklaratyvus ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Kasatorius, nesutikdamas su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto išvada Nr. EA-11, nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsniu, byloje turėjo būti paskirta ekspertizė, o ne pateikta specialisto išvada. Prokuroras pažymi, kad Lietuvoje baudžiamasis procesas vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, todėl, vadovaujantis BPK 89, 90 straipsnių nuostatomis, paskirta ir gauta specialisto išvada teisingai pripažinta įrodymu ir teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai ja rėmėsi.
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio taikymo
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, prašydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti, iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu, teigia, kad jo kaltumas padarius nusikaltimus, numatytus BK 162 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnyje, 309 straipsnio 2 dalyje, neįrodytas.
Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Teismų priimtų sprendimų pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos teismo išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti, todėl kasatoriaus teiginys, kad jis pagrįstas prielaidomis ir spėjimais, atmestinas. Argumentai, kuriais ginčijamos teismo išvados, iš esmės yra tie patys, kaip ir buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Byloje duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti nukentėjusiojo, jo atstovės, liudytojų parodymais bei specialistų ir ekspertų išvadomis byloje, nėra, todėl teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.
Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą pornografinio pobūdžio informacija yra tokia informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.). Byloje esančių ekspertizės aktų, t. y. ir 2007 m. liepos 13 d. Nr. EA–11, ir 2008 m. vasario 19 d. Nr. EA–8, 2008 m. birželio 12 d. Nr. EA–27 išvadose konstatuota, kad pas A. A. rastose ir paimtose kompaktinėse plokštelėse ir vaizdo dokumentuose esanti informacija yra pornografinio pobūdžio. Teismas visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir ekspertizių aktus, ištyrė, visiškai pagrįstai juos pripažino įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Byloje padarytos išvados pagrįstos ištirtų įrodymų visuma, bylos nagrinėjimo metu peržiūrėti vaizdo įrašų nei A. A., nei kiti proceso dalyviai neprašė ir tai daryti nebuvo būtina.
Remiantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. A. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Antanas Klimavičius
Aldona Rakauskienė
