Dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-312/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

76.5; 114.9.3.2; 114.9.6.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. F. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui I. F. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; tretieji asmenys – S. K., J. F.; institucija, teikianti išvadą, –Klaipėdos miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Bylos ginčas susijęs su teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą ir ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, aiškinimu ir taikymu.

Ieškovė S. K., būdama santuokoje su trečiuoju asmeniu S. K., 1995 m. lapkričio 26 d. pagimdė sūnų V., kurio biologinis tėvas yra atsakovas I. F. Vaiko gimimo akto įraše tėvu nurodytas S. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovės ir S. K. santuoka nutraukta, iš S. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. K. ir M. K. 2005 m. kovo 14 d. S. K. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismo nutartimi jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

2005 m. balandžio 25 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Ji prašė panaikinti duomenis vaiko gimimo įraše apie tai, kad S. K. yra nepilnamečio sūnaus V. K. tėvas; nustatyti, kad atsakovas I. F. yra V. K. tėvas; priteisti iš atsakovo I. F. išlaikymą V. K. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nutraukti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 1 d. sprendimu iš S. K. priteistą išlaikymą vaikui.

Ieškovė nurodė, kad V. K. biologinis tėvas yra atsakovas I. F. Tai nustatyta 2006 m. vasario 9 d. teismo medicinos ekspertizės akte Nr. ES 15/06 (01). V. K. nuo dvejų metų amžiaus nuolat bendravo su atsakovu ir jo tėvais, žinojo, kad atsakovas yra jo tikras tėvas. Atsakovo santykiai su vaiku buvo kaip tėvo ir sūnaus. V. K. niekada nelaikė S. K. savo tėvu, jų santykiai buvo draugiški, nes jis yra jo brolio M. tėvas. Ieškovė su S. K. santuokinius ryšius faktiškai nutraukė nuo 1999 m., kai S. K. išvyko gyventi į užsienį. Nuo 2003 m. ieškovė kartu su sūnumi V. K. išvyko gyventi į Vokietiją, ten sukūrė naują šeimą, gyvena su vyru ir trimis vaikais. Ji niekur nedirba, neturi turto, tuo tarpu atsakovas dirba ir gauna didelį darbo užmokestį, todėl, nustačius jo tėvystę, jis turi prisidėti prie sūnaus V. išlaikymo.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas pripažįsta, kad jis yra V. K. biologinis tėvas, tačiau teigia, kad tarp jo ir vaiko nesusiklostė tėviški santykiai kaip tarp tėvo ir sūnaus. Atsakovas niekada nedalyvavo auklėjant vaiką, nes jis augo ieškovės ir S. K. šeimoje, o jiems nutraukus santuoką V. iki šiol artimai bendrauja su S. K. kaip su tėvu. Atsakovas su V. nebendrauja jau apie dešimt metų, o jų ankstesnis bendravimas, kai vaikas buvo mažas, buvo tik epizodinis ir minimalus. Jis mano, kad S. K. tėvystės nuginčijimas neatitinka vaiko interesų. Ieškovė nuo pat pastojimo žinojo, kad V. biologinis tėvas yra atsakovas, tačiau ieškinį pareiškė praėjus beveik dešimt metų po vaiko gimimo, t. y. 2005 m. balandžio 25 d., todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, 2007 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus. Taigi senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti taip pat sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino V. K., gimusio 1995 m. lapkričio 26 d., gimimo įraše Nr. 1956, išduotame 1995 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą: „tėvas S. K.“; nustatė, kad I. F. yra V. K. tėvas; priteisė iš I. F. V. K. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; sprendimui įsiteisėjus, nutraukė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 1 d. sprendimu priteistą V. K. išlaikymą iš S. K.; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, remdamasis teismo medicinos ekspertizės aktu, ieškovės paaiškinimu, liudytojų parodymais ir kitais įrodymais, nustatė, kad V. K. biologinis tėvas yra atsakovas I. F. Teismas nurodė, kad V. K. teismo posėdyje paaiškino: kad atsakovas yra jo tėvas ir jis nori su tėvu draugauti; kad ankščiau, kai jis buvo visai mažas, palydėdavo tėvą į jūrą, visada pasitikdavo, kartu šventė savo gimtadienį, gaudavo dovanų, o dabar tėvas su juo nebendrauja; kad jis gerai sutaria su vyresniojo brolio tėvu S. K., bet jis su juo bendrauja ne taip, kaip su broliu. Iš kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvadų matyti, kad V. K. nori, jog atsakovas jį pripažintų sūnumi ir bendrautų su juo. Išvadoje teigiama, kad galimas I. F. tėvystės nuginčijimas labai paveiks V. K. emocinę, psichinę savijautą, pakirs jo pasitikėjimą ir tikėjimą, kad suaugęs žmogus privalo atsakyti už savo veiksmus bei jo padarinius, pakenks jo socialiniams, saugumo bei kitokiems interesams, pažeis jo teisę į šeimos ryšius, t. y. pažinti savo tėvą bei teisę nuolat bendrauti su juo. Teismas, remdamasis V. K. nuomone, išsakyta teismo posėdyje, kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvada, Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada ir kitais įrodymais, nustatė, kad nuo mažens vaikas žinojo savo kilmę, iki šiol prisimena laikotarpį, kai jo ir tėvo I. F. santykiai buvo artimi, nesupranta tėvo dabartinio elgesio, trokšta bendrauti su juo. Teismas, siekdamas apsaugoti prioritetines vaiko teises ir interesus, atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti ir ieškinį tenkino. Teismas sumažino iš atsakovo priteistiną sūnui V. K. išlaikymo dydį nuo 1000 Lt iki 400 Lt kas mėnesį, atsižvelgdamas į abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius ir atsakovo kitų vaikų teises bei teisėtus interesus.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvadomis ir sprendimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus. Akivaizdu, kad teismo sprendimu yra užtikrinta V. K. teisė žinoti savo tėvus. Nuginčijus S. K. tėvystę, vaikui nekils grėsmė likti be tėvo ir netekti išlaikymo, nes pagal teismo medicinos ekspertizę atsakovas I. F. yra V. K. tėvas su 99,9999 proc. tikimybe. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad tarp atsakovo I. F. ir V. K. nors šiuo metu ir nėra susiklostę tėviški santykiai, tačiau vaikas jį pažįsta kaip savo tėvą, bendrauja su atsakovo tėvais ir seserimi, o S. K. pažįsta kaip savo brolio M. tėvą, todėl V. K. gimimo įraše palikus tėvą S. K. ir po vaiko artimo bendravimo su tėvu I. F. sukeltų vaiko psichikos ir tėvystės reikšmės supratimo sumaištį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, konstatavo, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.152 straipsnį, pažeidė CK 185 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose, dėl to priėmė nepagrįstus ir neteisėtus procesinius sprendimus.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 3.152 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti ir tenkino ieškinį. Kasatorius su vaiku nebendrauja jau apie dešimt metų, tarp jų nesusiklostė tėviški santykiai. Per šiuos metus vaikas buvo sąmoningai pratinamas prie socialinio tėvo – trečiojo asmens S. K. 2003 m. ieškovei ir S. K. nutraukus santuoką, vaikas palaikė ryšius su S. K. kaip su tėvu. Kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvadoje konstatuota, kad „šiuo metu V. K. labiausiai norėtų, kad baigtųsi teismo procesas ir visi jį paliktų ramybėje. Vaikinas pažymi, kad jo santykiai su tėvu jau nutrūkę, jis pats netgi pradedantis savo tėvo nekęsti už tai, ką jam dėl jo dabar tenka iškęsti“. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad S. K. tėvystės nuginčijimas neatitinka vaiko interesų, o formalus gimimo liudijimo įrašo pakeitimas nesukurs realaus kasatoriaus ir vaiko ryšio kaip tėvo ir sūnaus. Tėvystės nuginčijimas praėjus keturiolikai metų reiškia nusistovėjusio vaiko gyvenimo tvarkos suardymą, neapibrėžtumą ir neaiškumą, nuo ko labiausiai nukenčia pats vaikas. Teismai, tenkindami ieškinį, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo, kad, kilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turi būti priimtas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-460/2007). Ieškiniu ieškovė siekia apsaugoti ne vaiko interesus, o gauti asmeninės naudos – pagerinti savo turtinę padėtį. Pagal dabartines ieškovės gyvenimo aplinkybes visos tėvystės įgyvendinimo formos atiteks jos sutuoktiniui, su kuriuo ji gyvena Vokietijoje, arba trečiajam asmeniui S. K., kuris palaiko ryšius su ieškovės ir jo sūnumi M. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės reikalavimas buvo nuginčyti S. K. tėvystę, todėl kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvadoje konstatavus, jog būtent tėvystės nuginčijimas turės neigiamų padarinių vaikui, teismai šią išvadą traktavo ne S. K., kurio tėvystė buvo ginčijama, o kasatoriaus, kurio tėvystė buvo nustatinėjama, atžvilgiu.

2. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismo ekspertizę atliko teismo ar teisėjo paskirtas asmuo, neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertizės akto įžanginėje dalyje pažymima, kad jis įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą ir teismui prisiekė kaip ekspertas. Iš VŠĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaikų raidos centro kompleksinio psichiatrinio-psichologinio tyrimo išvados matyti, kad jos įžanginėje dalyje nėra eksperto pasirašyto priesaikos teksto bei žinių apie ekspertą (pavardė, vardas, išsilavinimas, specialybė, mokslo laipsnis, einamos pareigos). Šis įrodinėjimo priemonės trūkumas galėjo būti teismų ištaisytas procesiniais veiksmais vadovaujantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi. Teismams nepašalinus ekspertizės akto trūkumo, buvo pažeisti CPK reikalavimai ekspertizės akto formai, objektyviosios tiesos nustatymo byloje principai bei padaryta įtaka teismų išvadų teisingumui. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje V. K. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-587/2004, išaiškinimų, kad tuo atveju, kai ekspertizė – faktų tyrimo procesas yra atliekamas asmenų, kurie teismo nėra paskirti byloje ekspertais ir nėra duomenų apie jų atsakomybę už padarytos ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą, tai remiantis šių asmenų atlikto tyrimo pagrindu teismo paskirto eksperto surašyta eksperto išvada negali būti laikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad teismai tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų praktikos. Pagrįsta teismų išvada, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus. Byloje nustatyta, kad V. K. nuo pat mažens gerai pažinojo tikrąjį (biologinį) savo tėvą I. F., o S. K. negali būti laikomas jo socialiniu tėvu, nes kaip viena šeima jis su ieškove ir V. K. niekada negyveno. Ekspertai nustatė, kad V. K. emocinė, psichinė savijauta nukentės būtent nuo to, jeigu tikrasis jo tėvas teismo nebus tokiu pripažintas, tai pakirs jo pasitikėjimą ir tikėjimą, pakenks jo interesams, pažeis jo teisę į šeimos ryšius, t. y. pažinti savo tėvą. Nepagrįsti skundo argumentai, kad buvo pažeisti CPK reikalavimai ekspertizės akto struktūrai ir turėjo įtakos teismų išvadų teisingumui. Kompleksinį psichiatrinį-psichologinį tyrimą atliko VŠĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaikų raidos centras. Šioje įstaigoje dirbantys ekspertai yra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, todėl vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsniu ekspertizės akto įžanginėje dalyje nėra ekspertų pasirašyto priesaikos teksto.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 212 straipsnio taikymo

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje –bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 212 straipsnį išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Teismo nutartimi paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, jos išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Ji pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuris yra vieningas dokumentas, susidedantis iš įžanginės, tiriamosios ir išvadų dalių (CPK 216 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 24 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismo ekspertizę atliko teismo ar teisėjo paskirtas asmuo, neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertizės akto įžanginėje dalyje pažymima, kad jis buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą ir teismui prisiekė kaip ekspertas (TEĮ 25 straipsnis).

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad byloje esanti VŠĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaikų raidos centro kompleksinio psichiatrinio-psichologinio tyrimo išvada negali būti laikoma eksperto išvada. Nuo priesaikos teisme atleidžiamas tik teismo ekspertas, prisiekęs įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (TEĮ 10 straipsnio 5 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad išvadą surašę psichiatrė Sigutė Stanaitienė ir psichologė Ingrida Noreikaitė būtų įrašytos į teismo ekspertų sąrašą. Tokiu atveju pagal CPK 217 straipsnį ekspertas privalo prisiekti teismui. Kai teismo paskirta ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos tekstas yra ekspertizės akto sudėtinė dalis (CPK 217 straipsnio 1 dalis). Pateiktoje išvadoje nėra ir žymos apie tai, kad ekspertės įspėtos apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Dėl nurodytų trūkumų byloje pateikta Vaikų raidos centro kompleksinio psichiatrinio-psichologinio tyrimo išvada nelaikoma eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme (CPK 217 straipsnio 1 dalis, TEĮ 25 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis formalus trūkumas nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingas, nes dokumentas priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių grupei – rašytiniams įrodymams. Kasaciniame skunde nekeliami kiti su įrodymų vertinimu susiję teisės taikymo klausimai, kurie sudarytų pagrindą abejoti išvadoje esančių duomenų patikimumu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai rėmėsi išvada kaip rašytiniu įrodymu, t. y. CPK leistina įrodinėjimo priemone.

Dėl CK 3.152 straipsnio 1 dalies taikymo

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šioje normoje nustatytas vienerių metų terminas gali būti atnaujinamas ir pažeistoji teisė ginama, jeigu terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. F. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-460/2007). Nagrinėjamoje byloje teismas atnaujindamas ieškinio senaties terminą ir remdamasis vaiko nuomone, išsakyta teismo posėdyje, taip pat kompleksinio psichiatrinio- psichologinio įvertinimo išvada, Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, kitais byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais, pasisakė, kad vaikas nuo mažens žinojo apie savo kilmę, iki šiol prisimena laikotarpį, kai jo ir tėvo santykiai buvo artimi, nesupranta tėvo dabartinio elgesio, trokšta bendravimo su tėvu – I. F. Taigi, atnaujindamas terminą, teismas atsižvelgė būtent į vaiko teises ir interesus, ir teismo išvada atitinka kasacinio teismo suformuotą CK 3.152 straipsnio ir 1.131 straipsnio 2 dalies taikymo praktiką.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl pagrindo naikinti apeliacinės instancijos nutarčiai nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. F. 78,58 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Vincas Verseckas