V. K. pagal BK 178 str., 369 str., 368 str., 376 str., 367 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4958/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49684-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. K. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 28 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis V. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatų pažeidimus, nes nuteistojo kaltę grindė prielaidomis, nepašalintomis abejonėmis, taip nesilaikydami in dubio pro reo principo. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo.

Teismai netinkamai aiškino bendravykdžių tyčią. Nuteistojo V. K. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, jo tyčia neapėmė kitų nenustatyto bendravykdžio veiksmų. Veika atitiktų BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį, didelės vertės turto požymis V. K. veiksmuose preziumuotas, nustatytas nesilaikant teismų praktikos, nesant patikimų objektyvių duomenų, remiantis tik nukentėjusiųjų parodymais. Taip buvo dirbtinai padidinta galimai pagrobtų juvelyrinių gaminių kaina, tuo remiantis buvo parinkta per griežta veikos kvalifikacija ir bausmė, netinkamai nustatytas civilinio ieškinio turtinės žalos dydis. Teismai nesiaiškino aplinkybių, patvirtinančių, kad kratos metu V. K. gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai buvo pagaminti vėliau, negu įvykdyta vagystė.

Teismai neteisingai aiškino nuoširdaus prisipažinimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) sąvoką ir, skirdami V. K. bausmę, nesivadovavo teismų praktika.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra paduodamas antrą kartą. Susipažinus su nuteistojo V. K. kasaciniu skundu, matyti, kad dalis kasacinio skundo argumentų (dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymio – didelės vertės turto – įrodytumo, nukentėjusiųjų parodymų vertinimo, in dubio pro reo principo nesilaikymo, civilinio ieškinio dydžio) buvo išdėstyti pirmajame (nuteistojo gynėjo advokato Ž. Ambrizo) skunde, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų. Todėl teisėjų atrankos kolegija, svarstydama antrą kartą paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimą, pasisako tik dėl naujų kasacinio skundo argumentų atitikties BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimams ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, tai yra žemesnių instancijų teismų kompetencijos sritis. Ar tinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus. Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašė atlikti įrodymų tyrimą, jo metu apklausti nukentėjusiuosius, atlikti kitus procesinius veiksmus ir taip išsiaiškinti tikrąją pagrobto turto vertę, kratos metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje rastų pinigų kilmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčijamas aplinkybes, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles ir poreikio atlikti įrodymų tyrimą neįžvelgė. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pasisakė dėl šių apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje nuteistojo gynėjo keltų klausimų, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Kasaciniame skunde nuteistojo teiginiai nepagrindžia minėtų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Tokie teiginiai, kuriais nesutikima su padarytomis išvadomis, nenurodant, kokias konkrečiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų aiškinimo ir taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas, nelaikytini teisiniais argumentais, atitinkančiais BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus.

Kasaciniame skunde teigiama, kad V. K. veiksmuose nebuvo tyčios pagrobti didelės vertės svetimą turtą, kad jo tyčia neapėmė kito nenustatyto bendravykdžio veiksmų. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl kito bendrininko susitarimo ribų peržengimo darant veiką, todėl šis argumentas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Nėra kasacijos dalykas ir kasaciniame skunde keliamas bausmės griežtumo klausimas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą, tačiau tokių argumentų skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė