Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-81-594/2022
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00145-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8; 2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. K. atstovo advokato Laimono Judicko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. V. K. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. birželio 7 d. nutarimu pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nubaustas 20 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. gegužės 11 d. apie 6.10 val. Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini), šalia esančio gyvenamojo namo, pievoje melžė karves melžimo aparatu, kuris kėlė garsų triukšmą, taip trikdė viešąją rimtį.
2. Utenos apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi, netenkinęs V. V. K. atstovo advokato L. Judicko skundo, Institucijos 2021 m. birželio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.
3. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, netenkinęs V. V. K. atstovo advokato L. Judicko skundo, Utenos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. K. atstovo advokato L. Judicko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Ūkinė veikla dėl skleidžiamo triukšmo yra reguliuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu. Už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą atsakomybė nustatyta ANK 48 straipsnyje. Nustačius, kad V. V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ūkinės veiklos metu kilusio triukšmo, buvo pagrindas jo veiksmus vertinti pagal Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas ir kvalifikuoti pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, o ne pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.
5.2. Atsakomybė už pačių žmonių keliamą triukšmą nustatyta ANK 488 straipsnyje, o atsakomybė už žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir objektų keliamo triukšmo reikalavimų pažeidimą nustatyta ANK 48 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs 2018 m. rugpjūčio 22 d. išvadą Nr. XIIP- 2419 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo ir 488 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto“, kurioje aiškiai yra išdėstyta pirmiau nurodyta aplinkybė. Taigi, vadovaujantis teisės aktų parengiamaisiais dokumentais, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas ANK 488 straipsnyje nustatė asmenų atsakomybę už viešosios rimties trikdymą dėl pačių žmonių keliamo triukšmo, o atsakomybė už žmonių (ūkinėje) veikloje naudojamų įrenginių ir objektų keliamo triukšmo reikalavimų pažeidimą nustatyta ANK 48 straipsnyje.
5.3. Teismai neteikė reikšmės aplinkybei, kad žemės ūkio veikla kaimiškoje vietovėje yra įprasta ir negali būti nežinoma, netikėta aplinkiniams, juolab pažeisti viešosios tvarkos ar rimties. Vertinant skundžiamų sprendimų argumentus, lieka neaišku, kokie požymiai lėmė, kad V. V. K. veiksmai kvalifikuoti kaip viešosios rimties trikdymas. Žemdirbystė, žemės ūkio darbai, įskaitant karvių melžimą, kaimiškoje vietovėje nėra vertintini kaip nepriimtinas, priešingas moralei elgesys, todėl tokie veiksmai nelaikytini viešosios tvarkos trikdymu. Teismams konstatavus, kad žemės ūkio veikla kaimiškoje vietovėje sudaro viešosios tvarkos pažeidimą, tai suteikia pagrindą bet kokią ūkinę veiklą, kurios metu kyla triukšmas, kvalifikuoti pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.
5.4. Apylinkės teismo vertinimu, ANK 48 ir ANK 488 straipsniuose nustatyti nusižengimai yra panašūs, tačiau lieka neatsakyta ir nenurodyta, kokie skirtumai lėmė, kad padaryti veiksmai neatitiko ANK 48 straipsnyje nurodyto nusižengimo požymių. Apygardos teismas iš viso nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo prašoma įvertinti apylinkės teismo išvadas dėl ANK 488 straipsnio 1 dalies taikymo pagrįstumo.
5.5. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) specialistė paaiškino, kad V. V. K. ūkinėje veikloje naudojamas melžimo agregatas priskirtinas prie stacionarių triukšmo šaltinių, nes jo buvimo vieta nekinta tam tikrą laiką ir turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 33:201133, taikomos gyvenamajai aplinkai, ir Triukšmo valdymo įstatymo reikalavimus. NVSC, atlikęs ūkinės veiklos tyrimą, pradėjo administracinę procedūrą, atliko ūkinės veiklos metu susidarančio triukšmo lygio vertinimą, nes turi teisę vykdyti administracinę procedūrą dėl triukšmo lygio vertinimo ir, nustatęs teisės aktų pažeidimus, pagal ANK 589 straipsnio 48 punktą pradėti administracinio nusižengimo teisenos bylą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimo, nustatyto ANK 48 straipsnio 1 dalyje.
5.6. Nors byloje nebuvo duomenų apie triukšmo lygio matavimus galimo nusižengimo padarymo metu, tačiau bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas nusprendė, kad triukšmo lygis neatitiko leistinų normų. Tokia išvada motyvuojama vien prielaidomis ir prieštarauja esminiam įrodymų vertinimo ir aiškinimo principui in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Dėl to buvo nesilaikyta ANK 569 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kita vertus, tai, kad buvo vertinami NVSC 2021 m. birželio 1 d. ir 2021 m. liepos 2 d. atlikti aplinkos triukšmo tyrimai, leidžia spręsti, kad bylą nagrinėję teismai vertino įrodymus, kurie reikšmingi taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 48 straipsnį.
5.7. Teismų padaryta išvada, kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia, neatitinka byloje esančių duomenų. Ši išvada padaryta nesilaikant in dubio pro reo principo ir materialiosios teisės reikalavimų dėl kaltės turinio atskleidimo. Teismai neatskleidė V. V. K. kaltės turinio tarp padaryto administracinio nusižengimo ir jo psichinio santykio su veika, todėl padaryta nepagrįsta ir neteisėta išvada, kad jis veikė netiesiogine tyčia.
5.8. Bylą išnagrinėję teismai, vertindami 2021 m. gegužės 11 d. V. V. K. psichinį santykį su galima veika, daug reikšmės teikė aplinkybėms ir įvykiams, kurie įvyko po protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo. Teismai neteikė reikšmės aplinkybei, kad J. M. policijos pareigūnus iškvietė 2021 m. gegužės 11 d., nors anksčiau nereiškė jokių pretenzijų dėl melžimo agregato keliamo triukšmo. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 11 d. V. V. K., pirmą kartą po žiemos sezono į ganyklą išvarius gyvulius, melžė karves. Vertinant subjektyviosios pusės požymį, neteikta reikšmės byloje nustatytoms šioms aplinkybėms: J. M. įsigijo sodybą 2017 m., ji 2020 m. vasarą girdėjo melžimo agregato garsą, tačiau jokių pretenzijų ar nusiskundimų nereiškė, nors naudotas tas pats melžimo agregatas, melžimo aikštelė buvo toje pačioje vietoje, tarp J. M. ir V. V. K. 2021 m. gegužės mėn., tveriant ganyklos tvorą, kilo nesutarimas dėl besiribojančio žemės sklypo ribų; J. M. iki 2021 m. gegužės 11 d. nesiskundė dėl melžimo agregato skleidžiamo garso ir neprašė V. V. K. perkelti melžimo aikštelės. Taigi, J. M. nereiškus pretenzijų dėl melžimo agregato keliamo triukšmo, V. V. K. negalėjo suvokti ir numatyti, kad savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir trikdo J. M. ramybę bei poilsį. Mobilus melžimo agregatas galėjo būti įrengtas bet kurioje žemės sklypo vietoje, tačiau nėra logiška teigti, kad V. V. K., melžęs karves 30 metų toje pačioje sklypo vietoje, 2021 m. gegužės 11 d. turėjo suprasti ir numatyti, kad tai pažeis viešąją tvarką ir aplinkinių asmenų ramybę.
6. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Darius Liuima atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartis. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Teismai teisingai nustatė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog V. V. K. sau priklausančiame žemės sklype, esančiame šalia nukentėjusiosios namų valdos, mobiliu melžimo agregatu melžė karves ir šis agregatas apie 6.10 val., t. y. nakties metu, kėlė triukšmą, šis triukšmas buvo girdimas nukentėjusiosios gyvenamojoje aplinkoje – kieme, o esant atviriems langams – ir namo viduje.
6.2. Sutiktina su teismų pozicija, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiklą, naudojant triukšmą keliantį agregatą, nėra pagrindo vertinti kaip atitinkančią ANK 48 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. ANK 48 ir ANK 488 straipsniuose nustatyti nusižengimai panašūs, tačiau šiuo atveju subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma atitinka ANK 488 straipsnio dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. K. atstovo advokato L. Judicko prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 488 straipsnio 1 dalies ir ANK 48 straipsnio 1 dalies taikymo
8. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. gegužės 11 d. apie 6.10 val. V. V. K. melžė karves melžimo aparatu, kuris kėlė triukšmą, trukdantį šalia gyvenančiai J. M.. Vis dėlto pareiškėjas ginčija, kad tokiais pirmiau nurodytais veiksmais yra padarytas administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 488 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta atsakomybė už viešosios rimties trikdymą. Be kita ko, pareiškėjo teigimu, pirmiau nurodyti veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, nustatančią atsakomybę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Taigi teisėjų kolegija pasisakys dėl galimybės taikyti ANK 48 straipsnio 1 dalį šioje byloje.
9. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).
10. ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešąją rimtį trikdyti galima šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais. Šio nusižengimo sudėtis yra materialioji, nes yra būtina nustatyti padarinius, t. y. kad pirmiau nurodytais veiksmais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas.
11. Nagrinėjamoje situacijoje pirmiausia reikia pažymėti tai, kad karvių melžimas melžimo aparatu nepatenka į pirmiau nurodytų veiksmų sritį, nes ši veikla, būdinga kaimiškoms gyvenvietėms, negali būti laikoma grojimu kitokiais garsiniais aparatais, taip pat priskiriama kitiems triukšmą keliantiems veiksmams (pavyzdžiui, garsiam beldimui į langus, garsiai leidžiamai muzikai), kuriais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Taigi karvių melžimas melžimo aparatu, kurio skleidžiamas garsas jam veikiant yra pastovus, nelaikytinas triukšmą keliančiu veiksmu, kuriuo yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, nes melžimo aparato paskirtis yra karvių melžimas (konkrečios ūkinės veiklos atlikimas), o ne triukšmo (muzikos, šauksmų, garsaus dainavimo, grojimo ir pan.) skleidimas. Atitinkamai konstatuotina, kad apylinkės ir apygardos teismai padarė neteisingą išvadą, priskirdami karvių melžimą melžimo aparatu kitiems triukšmą keliantiems veiksmams, trikdantiems asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Vis dėlto reikia pažymėti ir tai, kad jei, pavyzdžiui, nakties metu melžimo aparatas būtų įjungiamas tikslingai, siekiant ne atlikti jam priskiriamą funkciją – pamelžti karves, bet trikdyti kaimynų ramybę (poilsį, miegą), šis veiksmas (melžimo aparato įjungimas, neturint tikslo jo naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priskiriamas prie kitų triukšmą keliančių veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ūkininkas V. V. K., kartu su sutuoktine apie 6.10 val. ryto melžimo aparatu melždamas karves, šį aparatą būtų naudojęs ne pagal paskirtį ir tokiais veiksmais būtų trikdęs ANK 488 straipsnio saugomą objektą – viešąją rimtį.
12. Antra labai svarbi šios bylos aplinkybė, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, yra kaltė, kurios apylinkės ir apygardos teismai tinkamai neatskleidė.
13. Kaip nurodyta pirmiau, ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Be kita ko, pavyzdžiui, ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) taip pat yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas, tačiau ANK 488 straipsnio 1 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti kaltės formą ir rūšį.
14. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas nustatė, kad V. V. K. veikė netiesiogine tyčia, nes, pastatydamas mobilų melžimo agregatą, skleidžiantį triukšmą, arti nukentėjusiosios namų valdos, suvokė, kad gali būti trikdoma viešoji rimtis, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 straipsnio 3 dalis). Taigi matyti, kad apylinkės teismas nenurodė, jog V. V. K. būtų suvokęs pavojingą veikos pobūdį. Siekiant nustatyti netiesioginę tyčią asmens veiksmuose, reikėtų įrodyti, kad asmuo suvokė, jog renkasi teisei priešingą veiksmą (nagrinėjamoje situacijoje teismas turėjo nustatyti, kad V. V. K. suvokė, jog savo pievoje melždamas karves melžimo aparatu nusižengia įstatymo reikalavimams), numatė, kad dėl pirmiau nurodyto elgesio gali būti trikdoma asmenų ramybė ir poilsis, ir nors nenorėjo šių padarinių, bet sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti.
15. Susiklosčiusioje situacijoje teisėjų kolegija neįžvelgia nei veikimo netiesiogine tyčia, nes V. V. K. negalėjo suvokti, kad karvių melžimas melžimo aparatu savo pievoje yra pavojinga veikla, nei veikimo tiesiogine tyčia, nei juo labiau veikimo neatsargia kaltės forma. Tikslinga pažymėti ir tai, kad V. V. K. karves melžė įprastu tokiai veiklai laiku – apie 6.10 val., nes visuotinai žinoma aplinkybė, kurios papildomai nereikia įrodinėti, kad karvės rytais yra melžiamos anksti, siekiant suspėti pristatyti pieną į surinkimo punktą, iš kurio pienas yra išvežamas taip pat anksti ryte. Kaip matyti ir šioje byloje, V. V. K. paaiškino, kad iki 8.00 val. jis privalo pristatyti pieną į surinkimo punktą, nes 8.00 val. pienas yra išvežamas (b. l. 66). Be kita ko, niekas nepaneigė V. V. K. nurodytų aplinkybių, kad karvės daugiau nei 30 metų yra melžiamos toje pačioje vietoje ir kad kaimynei, kuri sodybą įsigijo 2017 m., karvių melžimas netrukdė. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji teisme parodė, jog karvės buvo melžiamos ir ankstesniais metais, tačiau ji nenorėjo pyktis su kaimynais, todėl kentėjo. Vis dėlto nei šios aplinkybės, nei fakto, kad kaimynų tarpusavio santykiai buvo įtempti, teismai nevertino. Pati J. M. parodė, kad konfliktas yra kilęs ir su V. V. K. sūnumi, ir su jo sutuoktine, kad ji 2020 m. yra pateikusi skundą dėl mėšlo skleidimo ant įšalusios žemės, kad 2021 m. kilo dar vienas konfliktas dėl medinių kuolų įkalimo sklype. Svarbu ir tai, kad, kaip ji teigė, jai karvių melžimas trukdė iki rugpjūčio 25 d., nors NVSC liepos 2 d. nustatė, kad triukšmo ribiniai dydžiai neviršija leistinų (b. l. 44, 66–68). Be kita ko, siekiant nustatyti tyčią ūkininko veiksmuose, svarbus jo elgesys po NVSC 2021 m. birželio 1 d. atlikto patikrinimo ir tai, kad po NVSC atlikto triukšmo ribinių dydžių nustatymo V. V. K. sureagavo į 2021 m. birželio 7 d. patikrinimo akto nurodymą imtis triukšmo mažinimo priemonių ir melžimo aparatą perkėlė toliau, o pakartotinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas. Pastarosios aplinkybės teismai taip pat neįvertino, nors ši rodo, kad V. V. K., įprastu laiku melždamas karves, nesuvokė, jog melžimo aparato skleidžiamas triukšmas galimai daro neigiamą poveikį, ir neturėjo jokio tikslo kenkti kaimynei. Taigi šių aplinkybių visetas rodo, kad V. V. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, kad kaimynų tarpusavio nesutarimai neturi būti dirbtinai kriminalizuojami, siekiant savanaudiškų tikslų, pavyzdžiui, pasitelkiant policijos pareigūnus kaimynui pamokyti. Vis dėlto ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, kuriai yra naudojami triukšmo šaltiniai, turėtų siekti, kad šia veikla nesukeltų jokių nebūtinų nepatogumų šalia gyvenantiems asmenims.
16. Pasisakant dėl ANK 48 straipsnio 1 dalies taikymo, pirmiausia pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, apylinkės teismas į pareiškėjo skundo argumentą dėl ANK 48 straipsnio 1 dalies taikymo atsakė formaliai, o apygardos teismas šiuo klausimu motyvuotai nepasisakė, nepagrįstai nurodydami, kad V. V. K. padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 488 straipsnio 1 dalyje.
17. ANK 48 straipsnyje nustatyta atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Minėta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens patraukimo atsakomybėn klausimą būtina nustatyti normos dispozicijoje paminėtų teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. Pažymėtina, kad dėl ANK 48 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkami ANK 589 straipsnyje nurodytų institucijų pareigūnai (ANK 589 straipsnio 19, 23, 31, 48 punktai).
18. Triukšmo valdymo įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio (Triukšmo valdymo statymo 1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 2 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta: „Triukšmo rodiklis – garso, suvokiamo kaip triukšmas, duomuo, išreikštas fizikiniais garso mato vienetais“; „Triukšmo ribinis dydis – triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti“; „Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį“; „Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą“. Iš paminėtų nuostatų išplaukia, kad, taikant ANK 48 straipsnyje nustatytą atsakomybę, būtina nustatyti ne tik triukšmo šaltinio savininką ar kitą asmenį, teisėtai valdantį triukšmo šaltinį, t. y. bet kokį įrenginį ar objektą, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, bet ir tai, ar šio šaltinio triukšmo rodiklis viršija ribinį dydį.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai 2021 m. gegužės 21 d. kreipėsi į NVSC su prašymu atlikti triukšmo ribinių dydžių matavimą, kad būtų nustatyta, ar melžimo aparato skleidžiamas triukšmas gyvenamojoje aplinkoje ir pastatuose neviršija triukšmo ribinių lygių. NVSC 2021 m. birželio 1 d. nustačius, kad gyvenamojoje aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis viršija ribinius dydžius, nurodyta iki 2021 m. birželio 11 d. imtis triukšmo mažinimo priemonių ir užtikrinti, kad melžimo agregatų ir generatoriaus skleidžiamas triukšmas neviršytų triukšmo ribinių dydžių. Grįžtamosios kontrolės metu 2021 m. liepos 2 d. nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis neviršija ribinių dydžių, ir nurodyta, kad vykdant ūkinę komercinę veiklą, t. y. veikiant melžimo aparatui (aparatams) / generatoriui (generatoriams) ir pan., triukšmo ribiniai dydžiai turi neviršyti Lietuvos higienos normos HN 33:211 1 lentelės 4 punkte nurodytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių (b. l. 37–49). Be to, NVSC specialistė teisme parodė, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, jei grįžtamosios kontrolės metu būtų viršyti triukšmo ribiniai dydžiai, tačiau jie nebuvo viršyti, todėl nebuvo pagrindo tęsti procedūrą (b. l. 70–71).
20. Taigi NVSC triukšmo ribinių dydžių matavimą atliko ne 2021 m. gegužės 11 d., t. y. įvykio dieną, bet 2021 m. birželio 1 d., o nustačiusi pirmiau nurodytą triukšmo ribinių dydžių viršijimą, davė nurodymą imtis triukšmo mažinimo priemonių, šias priemones V. V. K. įvykdė, todėl po grįžtamosios kontrolės nebuvo pagrindo surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Kalbant apie 2021 m. gegužės 11 d., pažymėtina, kad susiklosčiusioje situacijoje V. V. K. veiksmai negalėjo ir negali būti kvalifikuoti pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, nes įvykio dieną nebuvo nustatyta, ar melžimo aparato skleidžiamas triukšmas viršijo triukšmo ribinius dydžius, o kaltės negalima grįsti vėlesniais matavimų rezultatais, darant tik prielaidą, kad ir 2021 m. gegužės 11 d. triukšmo ribinis dydis buvo viršytas. Atitinkamai nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2021 m. gegužės 11 d. V. V. K. veiksmuose buvo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 48 straipsnio 1 dalyje, požymių.
21. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuoja, kad buvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas, t. y. netinkamai pritaikyta ANK 488 straipsnio 1 dalis, todėl apylinkės ir apygardos teismų nutartys naikinamos, o administracinio nusižengimo teisena V. V. K. nutraukiama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Utenos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. K. nutraukti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Audronė Kartanienė
Albinas Antanaitis
