Dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-524/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

94.2.7; 129.19.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB "Grafystė" kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolio M. A. pareiškimą dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimai dėl varžytynių protokolo reikšmės varžytynių teisėtumui bei teismų funkcinio teismingumo atribojimo.

Antstolis M. A. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Grafystė” išieškotojui UAB „Lemora” dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Grafystė” išieškotojui UAB „Panevėžio lytagra”. CPK 759 straipsnyje nustatytu pagrindu UAB „Panevėžio lytagra” prisijungė prie išieškojimo pateikdama antstoliui vykdomąjį raštą. Vykdant priverstinį išieškojimą 2009 m. birželio 4 d. buvo areštuotas skolininkui UAB „Grafystė” priklausantis 300 000 Lt vertės butas. 2009 m. rugpjūčio 11 d. paskelbta apie pirmąsias šio turto pardavimo varžytynes 2009 m. rugsėjo 22 d. už pradinę 240 000 Lt kainą. 2009 m. rugsėjo 30 d. paskelbta apie antrąsias šio turto varžytynes 2009 m. lapkričio 4 d. už pradinę 180 000 Lt kainą. Neįvykus antrosioms varžytynėms antstolis išieškotojams pasiūlė perimti pirmiau nurodytą turtą CPK 701, 719, 720 straipsnių nustatyta tvarka. Išieškotojas UAB „Lemora” atsisakė tai padaryti. UAB „Panevėžio lytagra” sutiko perimti turtą natūra. 2010 m. balandžio 14 d. buvo surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas ir perduotas tvirtinti teismui. 2010 m. balandžio 21 d. prašyme antstolis prašė šį klausimą nagrinėti teismo posėdyje, nes skolininkė skundė antstolio veiksmus ir gali ginčyti turto perdavimo aktą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą ir pripažino 2009 m. rugsėjo 22 d., 2009 m. lapkričio 4 d. varžytynes neteisėtomis ir neįvykusiomis. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad antstolio M. A. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Grafystė” išieškotojui UAB „Lemora” dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Grafystė” išieškotojui UAB „Panevėžio lytagra” (prisijungė prie išieškojimo CPK 759 straipsnio pagrindu). Vykdant priverstinį išieškojimą buvo areštuotas skolininkei UAB „Grafystė” priklausantis butas. Neįvykus antrosioms varžytynėms antstolis išieškotojams pasiūlė perimti pirmiau nurodytą turtą CPK 701, 719, 720 straipsnių nustatyta tvarka. Išieškotoja UAB „Panevėžio lytagra” sutiko perimti turtą natūra, todėl jis perduotas surašant turto perdavimo išieškotojui be varžytynių aktą (CPK 702 straipsnio 1 dalis, 725 straipsnio 8 dalis). Teismas nurodė, kad teisėjas turto perdavimo išieškotojui be varžytynių aktą tvirtina CPK 725 straipsnyje nurodyta tvarka; nustatęs esminius pažeidimus, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis (CPK 725 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendė, jog šiuo atveju vykdymo procese buvo padaryta esminių pažeidimų, nes antstolis nesurašė varžytynių protokolų (CPK 714 straipsnio 1 dalis), todėl negalima patikrinti varžytynių teisėtumo bei tinkamai kontroliuoti varžytynių metu antstolio atliktų veiksmų. Antstoliui nesurašius protokolo skolininkui nepagrįstai apribojama teisė įrodinėti tam tikrų faktų buvimą (nebuvimą) varžytynių metu. Tvirtindamas turto perdavimo išieškotojui aktą teismas turi nustatyti, ar nėra CPK 602 straipsnyje nustatytų pagrindų. CPK 725 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes paskelbia neįvykusiomis. Antstolis M. A. pažeidė varžytynių vedimo tvarką, nesurašė varžytynių protokolų, nepriėmė patvarkymų dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. Šiuos antstolio pažeidimus teismas laikė esminiais, todėl atsisakė tvirtinti 2010 m. balandžio 14 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, varžytynes pripažino neteisėtomis ir neįvykusiomis.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal pagal antstolio M. A. ir UAB „Panevėžio Lytagra“ atskiruosius skundus 2010 m. birželio 15 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 nutartį panaikino ir perdavė klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CPK 702 straipsnio 3 dalį turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas CPK 725 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 725 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl varžytynių teisėtumo teisėjui kyla abejonių, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje. CPK 725 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama antstoliui, išieškotojui, skolininkui, turtą varžytynėse nusipirkusiam asmeniui ir skundus padavusiems asmenims. Teisėjų kolegija teigė, kad, nors teismui kilo abejonių dėl akto teisėtumo, teismas neskyrė šio klausimo nagrinėti teismo posėdyje, taip pažeidė imperatyviąsias teisės normas. Byla buvo išnagrinėta į ją neįtraukus minėtų dalyvaujančių byloje asmenų, nors teismo sprendimas turi esminę reikšmę jų teisėms ir pareigoms (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš šių asmenų būtų buvę tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teisėjų kolegijos nuomone, buvo pažeistos pažeistos pirmiau nurodytos civilinio proceso normos, ir šis pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Dėl antstolio veiksmų, kitų pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų argumentų ir motyvų teisėtumo bei pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisakė, nes, pasak jos, šiuos klausimus turės išspręsti iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija priėmė suinteresuoto asmens UAB „Grafystė“ kasacinį skundą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pakartotinai atsisakė tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą.

2010 m. gruodžio 10 d. gautas suinteresuoto asmens UAB "Grafystė" atsisakymas nuo kasacinio skundo ir prašymas kasacinį procesą nutraukti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuoto asmuo prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vykstant varžytynėms, nepriklausomai nuo jų baigties, privalomai turi būti rašomas varžytynių protokolas, nes tik jame užfiksuotos varžytynių eigos galima ginčo atveju patikrinti varžytynių teisėtumą bei tinkamai kontroliuoti jų metu antstolio atliktus veiksmus. Antstolio pateiktose vykdomosiose bylose antstolio patvarkymų dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, taip pat varžytynių protokolų nėra. Antstolis M. A. pažeidė varžytynių vedimo tvarką, nerašė varžytynių protokolų, nepriėmė patvarkymų dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, ir šie pažeidimai yra esminiai.

2. Panevėžio apygardos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 725 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad kilus abejonių dėl varžytynių teisėtumo, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje. Iš tikrųjų Panevėžio miesto apylinkės teismas konstatavo daug antstolio padarytų šiukščių pažeidimų, todėl buvo aišku, kad varžytynės neteisėtos, turto perdavimo išieškotojui aktas netvirtintinas, todėl skirti posėdžio nebebuvo tikslinga.

3. Neesminiai pažeidimai dėl teismo posėdžio skyrimo ir nedalyvavimo jame negalėjo būti pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis ne CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, o CPK 328 straipsniu, kuriame nustatyta, jog iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių padarinių sukėlė teismo sprendimas. Šiuo atveju kasatoriaus teisinė padėtis nebuvo paveikta, kitų asmenų interesai taip pat nebuvo pažeisti dėl neįtraukimo į bylos nagrinėjimą, todėl šiuo pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nebuvo pagrindo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą, antstolis M. A. remdamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu prašo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens kasacinį skundą nutraukti, nes byloje priimta ir yra įsiteisėjusi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartis.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl CPK 725 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Pagal CPK 714 straipsnį varžytynių metu rašomas varžytynių protokolas, kuriame nurodoma visa varžytynių eiga. Be kita ko, varžytynių protokole yra nurodomi duomenys apie juose užsiregistravusius ir dalyvavusius asmenis, pasiūlytą kainą ir kt., pagal kuriuos sprendžiama, ar yra pagrindas varžytynes paskelbti neįvykusiomis (CPK 717 straipsnis). Jeigu dėl neįvykusių varžytynių turtas yra perduodamas išieškotojui ir jis sutinka turtą perimti, tai surašomas turto perdavimo išieškotojui aktas, kurio tvirtinimo klausimą teisėjas sprendžia CPK 725 straipsnio nustatyta tvarka. Turto perdavimo aktas tvirtinamas rezoliucija (pagal CPK 290 straipsnį rezoliucija yra tvirtinamasis užrašas), kai teismas neturi abejonių dėl turto perdavimo akto teisėtumo ir nenustato esminių pažeidimų, padarytų sudarant turto perdavimo aktą. Teismas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir jas pripažįsta neįvykusiomis.

Šioje byloje kilo ginčas, ar nutartis dėl atsisakymo tvirtinti turto perdavimo aktą gali būti priimta tik teismo posėdyje. CPK 290 straipsnyje nustatyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Šioje normoje neįtvirtinta, kad nutartys gali būti priimamos tik teismo posėdyje, be to, CPK 290 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne nagrinėjimo teisme metu teismas priima rašytines nutartis. Tai reiškia, kad: pirma, teismo nutartis gali būti priimta ne teismo posėdyje, antra, tokios nutarties forma turi būti rašytinė. Kadangi turto perdavimo akto patvirtinimo klausimas sprendžiamas nebūtinai teismo posėdyje pagal CPK 702 ir 725 straipsnius, tai teisėjas turi teisę priimti rezoliuciją ar rašytinę nutartį, kuria arba patvirtina, arba motyvuotai atsisako patvirtinti aktą ar klausimo nagrinėjimą perduoda nagrinėti teismo posėdyje.

Teisėjas ne teismo posėdyje priimdamas rašytinę nutartį turi ją motyvuoti. CPK 725 straipsnyje tiesiogiai nustatyta, kad teisėjas, jei kyla abejonių dėl tvirtinamo akto, visada privalo tvirtinimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje. Jeigu iš pateiktų dokumentų matyti, kad yra padaryta esminių varžytynių procedūros pažeidimų, tai yra pagrindas varžytynes pripažinti neįvykusiomis ir atsisakyti tvirtinti turto perdavimo aktą. Tai gali būti atvejai, kai pažeidimai yra tokie esminiai ir akivaizdūs, kad jų pobūdis ir esmė nepakistų ir varžytynių vykdymo aplinkybes nagrinėjant teismo posėdyje. Kai nėra procesinio varžytynių veiksmo protokolo, tai nėra ir šių veiksmų atlikimo metu patikimai ir procesine tvarka užfiksuotų duomenų apie varžytynių eigą, užsiregistravusius asmenis, neatvykusius dalyvius, taip pat įrodymo apie tai, kad varžytynės apskritai vyko. Jeigu varžytynių nebuvo, tai neatsirado ir sąlygų privalomam turto, nerealizuoto varžytynėse, perdavimui. Varžytynių faktas ir rezultatai patvirtinami protokolu, todėl, nagrinėjant klausimą dėl turto, neparduoto iš varžytynių, perdavimo akto patvirtinimo, varžytynių procedūra įrodinėjama pirmiausia varžytynių protokolu, bet ne kitais įrodymais (antstolio, liudytojų parodymais ar kt.). Jeigu varžytynių protokolas nesurašytas, tai CPK 714 straipsnio pažeidimas, sprendžiant pagal CPK 702 ir 725 straipsnius dėl turto perdavimo akto tvirtinimo, yra esminis, nes turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, kuris surašomas procesine tvarka, užfiksavus jo surašymo sąlygas, ir kuriuo prieš savininko valią nuosavybės teisė perduodama kitam asmeniui. Dėl šių priežasčių įstatymu reglamentuoti antstolio veiksmai turi būti aiškiai fiksuoti ir pagrįsti, o svarbiausios aplinkybės patvirtintos patikimais duomenimis. Vertinti, kad protokolo nesurašymas yra neesminis pažeidimas, nes neįvykusių varžytynių faktą ir aplinkybes, jei nesurašytas protokolas, teisėjui sprendžiant pagal CPK 702, 725 straipsnius dėl turto perdavimo akto patvirtinimo, būtų galima nustatyti teismo posėdyje ir kitomis aplinkybėmis, nepagrįsta, nes taip būtų iš principo paneigta CPK, kaip viešosios teisės akto, nustatyta varžytynių tvarka ir jos fiksavimas bei įtvirtintas nepatikimų įrodymų naudojimas. Varžytynių protokolo nepateikimas užkerta kelią varžytynių procedūros patikrai, varžytynių pripažinimui ir teismui operatyviai bei supaprastinta tvarka teismui – priimant rezoliuciją – patvirtinti turto perdavimo aktą. Kasacinis teismas pažymi, kad tokia praktika, kai nesurašomas varžytynių protokolas, netoleruotina. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad varžytynių protokolo nepateikimas yra esminis vykdymo tvarkos pažeidimas, kuris sudaro pagrindą teisėjui vien tuo remiantis ne teismo posėdyje priimti rašytinę motyvuotą nutartį, kuria atsisakoma patvirtinti turto perdavimo aktą ir varžytynės pripažįstant neįvykusiomis (CPK 702, 725 straipsniai). Teisėjų kolegija nustato pagrindą dėl CPK 290 ir 725 straipsnių pažeidimo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį, kurią priimant proceso nuostatos buvo taikytos tinkamai.

Dėl teismų kompetencijos nagrinėti bylą atribojimo

Lietuvos civilinio proceso teisė inter alia yra grindžiama proceso vientisumo ir eiliškumo principu. Šis principas reikalauja, kad procesiniai veiksmai būtų suderinami vienas su kitu, būtų logiški, nuoseklūs ir atliekami laikantis tam tikros įstatyme nustatytos tvarkos ir sekos. Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas teismų kompetencijų atskyrimas reikalauja, kad teismai, jei kitaip nenumatyta įstatyme ar neišplaukia iš Konstitucijos, atliktų tik savo kompetencijai priskirtas funkcijas, nesikištų į kitų teismų veiklą, neatlikinėtų kitų teismų funkcijų ir juolab nekonkuruotų su kitais teismais. Teismų kompetencijos apsauga nuo kitų teismų kišimosi į jų veiklą yra pažymima ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Kasacinis teismas atlieka skundžiamų sprendimų patikrą teisės klausimų aiškinimo ir teisės taikymo aspektu. Kasacinio teismo teismo teisėjų atrankos kolegijai priėmus kasacinį skundą teisminiam nagrinėjimui CPK 350 straipsnio nustatyta tvarka, prasideda nauja proceso stadija – kasacija. Bylų funkcinis teismingumas lemia, kad nuo šio laiko byla ir jos medžiaga tampa išimtine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija. Kitų teismų, institucijų ar asmenų teisės, susijusios su byla, tampa ribotomis ir gali būti įgyvendinamos tik tiek, kiek tai suderinama su išimtine kasacinio teismo kompetencija nagrinėti priimtą bylą. Kasaciniam procesui prasidėjus, kitiems, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismams draudžiami bet kokie veiksmai byloje, ypač galutiniai, baigiamieji teisminio nagrinėjimo veiksmai – sprendimo dėl ginčo esmės priėmimas. Negali būti tokios situacijos, kai bylą vienu metu nagrinėja daugiau kaip vienas teismas.

Šioje byloje susidarė neįprasta proceso situacija, kai 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijai priėmus suinteresuoto asmens UAB „Grafystė“ kasacinį skundą, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pakartotinai atsisakė tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą. Šiuo atveju, prasidėjus kasaciniam procesui, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti jokio sprendimo dėl bylos esmės, bet privalėjo perduoti bylą pagal pareikalavimą kasaciniam teismui. Teismai gali pasitikrinti dėl bylos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartis priimta pažeidžiant funkcinio teismingumo taisykles ir yra naikintina (Teismų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 25 straipsnis, 340 straipsnio 2 dalis).

Dėl kasacinio proceso nutraukimo

2010 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas suinteresuoto asmens UAB „Grafystė“ atsisakymas nuo kasacinio skundo ir prašymas kasacinį procesą nutraukti. Vertindama šį prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties panaikinimas yra viešojo intereso objektas, t.y. atvejis, kai kasacinis teismas veikia ex officio (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl kasatoriaus prašymas dėl kasacinio skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo netenkinamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Antraip būtų palikta galioti Konstitucijos saugomai viešąjai tvarkai prieštaraujanti proceso situacija, kai byla vienu metu sprendžiama dviejuose teismuose ir taip pažeidžiama išimtinė kasacinio teismo kompetencija peržiūrėti bylą teisės klausimų aspektu.

Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 290 ir 725 straipsnius, o paskesne Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pažeidžiamas teismų kompetencijos atribojimas (Teismų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 25 straipsnis, 340 straipsnio 2 dalis), todėl šios teismų nutartys naikintinos paliekant galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį.

Kasaciniame procese valstybė patyrė 58,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteisiamos iš antstolio M. A..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį.

Iš antstolio M. A. valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 58,85 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame procese, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas