Dėl savavališkų statybų nugriovimo ir pažeistų teisių atkūrimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-527/2010

Procesinio sprendimo kategorija 121.20 (S)

2010 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. U., V. U. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutarties dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams V. U., V. U., V. Ž., I. Ž., A. D., tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė,,Kauno vandenys“, dėl teisės pripažinimo, kiemo statinių atidalijimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų V. U., V. U. priešieškinį ieškovui V. D., atsakovams V. Ž., I. Ž., A. D., tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, akcinė bendrovė,,Kauno vandenys“, dėl savavališkų statybų nugriovimo ir pažeistų teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė:

1) atidalyti ieškovui ir atsakovams V. U., V. U. kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini): ieškovui nuosavybės teise priteisti 322 Lt vertės pamatus (P), 496 Lt vertės 33,34 kv. m aikštelę (b2); atsakovams nuosavybės teise priteisti 570 Lt vertės 60,5 kv. m aikštelę (b1), 652 Lt ir 652 Lt vertės kanalizacinius šulinius (k1, k2);

2) nustatyti ieškovui ir atsakovams 0,1203 ha žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės,,Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. balandžio 24 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą: ieškovui paskirti naudotis 413 kv. m žemės sklypo dalimi (A); atsakovams V. U. ir V. U. paskirti naudotis 233 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalimis (E), (K); atsakovams I. Ž. ir V. Ž. paskirti naudotis 404 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalimis (B), (F1), (F), (C) (bendrai), (K) (bendrai); atsakovei A. D. paskirti naudotis 153 kv. m žemės sklypo dalimis (D), (D1), (C) (bendrai), (K) (bendrai); atsakovams V. U., I. Ž., V. Ž., A. D. bendrai naudoti paskirti žemės sklypo dalimis (K), (C);

3) pripažinti ieškovui teisę vykdyti statinių – garažo (4G1p), ūkinio pastato (7I1m), pamatų – rekonstrukciją be atsakovų V. U., V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtą projektą.

Atsakovai V. U., V. U. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą V. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę, nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą (4G1p) ir ūkio pastatą (7I1m); atkurti atsakovų pažeistas teises – įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje (t3) esančių vartelių užtvarą ir įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovams naudotos tvoroje (t3) esančiais varteliais (t4); priteisti teismo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies:

nusprendė atidalyti ieškovui ir atsakovams V. U. ir V. U. kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini): ieškovui nuosavybės teise priteisė 496 Lt vertės 33,34 kv. m aikštelę (b2), atsakovams V. U. ir V. U. – 570 Lt vertės 60,5 kv. m aikštelę (b1), 652 Lt ir 652 Lt kanalizacijos šulinius (k1), (k2);

pripažino ieškovui teisę vykdyti statinių – garažo (4G1p), ūkinio pastato (7I1m) rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtą patikslintą projektą (neįtraukiant pamatų (P);

atmetė ieškovo reikalavimus dėl atidalijimo kiemo statinio – pamatų (P) – ir jų priteisimo nuosavybės teise ieškovui bei dėl naudojimosi 0,1203 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo pagal UAB,,Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. balandžio 24 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą;

atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti teisę vykdyti pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo;

atkūrė atsakovų V. U. ir V. U. pažeistas teises – įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje (t3) esančių vartelių (t4) užtvarą ir įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovams naudotis tvoroje (t3) esančiais varteliais (t4);

įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę;

atmetė atsakovų V. U. ir V. U. reikalavimą įpareigoti ieškovą nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą (4G1p) ir ūkio pastatą (7I1m);

priteisė ieškovui iš atsakovo V. U. 132 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui V. U. iš ieškovo – 198 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo, atsakovų V. U. ir V. U., V. Ž., I. Ž., A. D. valstybei priteisė po 83 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai yra žemės sklypo ir pastatų (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kad šioje byloje ginčas dėl bendrąja daline nuosavybe valdomų nekilnojamojo turto objektų kilo tik tarp ieškovo ir atsakovų V. U. ir V. U.; kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovas įsigijo 2005 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, taip pat 233/1203 ir 413/1203 dalys 0,1203 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovas įsigijo 1996 m. rugsėjo 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir 2005 m. gegužės 3 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad atsakovams V. U. ir V. U. nuosavybės teise priklauso 9/100 dalys gyvenamojo namo, kurias atsakovai įsigijo 2003 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovui V. U. nuosavybės teise dar priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo, garažas (10G1p), ūkinis pastatas (11I1p), kuriuos jis įsigijo statinio priėmimo naudoti akto pagrindu, taip pat 233/1203 dalys 0,1203 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad kiemo statiniai (tvora, kanalizacijos šuliniai (2 vnt.), kiemo aikštelė, pamatai), kurių atkuriamoji vertė 14 000 Lt, o vidutinė rinkos vertė 2160 Lt, bendraturčių nepasidalyti. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog aikštelė (b2) yra ieškovo naudojamoje žemėje, o šuliniai (k1), (k2) bei aikštelė (b1) – U. naudojamoje žemėje, todėl, nesant ginčo dėl faktinio naudojimosi aikštelėmis ir šuliniais, ieškovui neprašant priteisti kompensacijos iš atsakovų už didesnės vertės turtą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsniu, sprendė, jog ieškovui nuosavybės teise priteistina (b2) aikštelė, o atsakovams V. U. ir V. U. – kanalizacijos šuliniai (k1), (k2) bei aikštelė (b1). Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl pamatų (P) atidalijimo ir jam priteisimo, nes nustatė, jog atsakovai V. ir V. U. nuosavybės teises į pamatus įgijo 1974 lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ieškovas šios sutarties įstatymų nustatyta tvarka ir būdu nėra nuginčijęs, todėl pamatai (P) priklauso atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra ydingi: ieškovas, prašydamas priteisti atsakovams V. ir V. U. naudotis žemės sklypo dalimi (K), nenurodo, kad ja bendrai naudosis ir kiti atsakovai, tačiau kitu reikalavimu prašo atsakovui V. U., I. ir V. Ž. ir A. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis (K), (C), bendrai, todėl teismas sprendė, jog nėra aišku, ar prašoma paskirti ir nustatyti naudojimosi tvarka yra proporcinga šalių turimų sklypo dalių, valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise, dydžiui. Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti naudojimosi tvarka yra patogi ir racionali ieškovui, tačiau pažeidžia atsakovų V. ir V. U. teises naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais kiemo statiniais – pamatais bei palėpe. Dėl tol teismas sprendė, kad bendras naudojimasis kiemo statiniais labiausiai užtikrina visų bendraturčių teises bei tinkamą žemės sklypo bei statinių eksploatavimą.

Spręsdamas ieškovo reikalavimo dėl teisės vykdyti statinių ir pamatų rekonstrukciją pagrįstumą, teismas nustatė, kad ieškovas jau yra pradėjęs vykdyti ūkinio pastato (7Ilm), garažo (4Glp) ir pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės parengtą projektą, todėl 2006 m. rugsėjo 12 d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir jis buvo įpareigotas iki 2007 m. vasario 1 d. nugriauti savavališką ūkio ir garažo pastatą, kad ieškovas įpareigojimo nevykdė, todėl buvo nubaustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad garažas (4Glp) ir ūkinis pastatas (7I1m) priklauso ieškovui nuosavybės teise ir jis juos turi teisę rekonstruoti, gavęs atsakovų sutikimus bei tam tikrus leidimus, taip pat įvertinęs tai, kad garažo ir ūkinio pastato rekonstrukcija pradėta 2006 m., teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl teisės vykdyti statinių – garažo (4G1p) ir ūkinio pastato (7I1m) – rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo tenkintinas. Tačiau teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovo reikalavimą vykdyti pamatų, kurie priklauso bendraturčiams, tarp jų atsakovams V. ir V. U., rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo, nes sprendė, kad, nenuginčijus nuosavybės įgijimo pagrindo ir šalims nesusitarus geranoriškai, negalima nusavinti turto, kuris priklauso bendrąja daline nuosavybe V. ir V. U. Iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl teisės vykdyti rekonstrukciją pripažinimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas privalo patikslinti 2006 m. parengtą ūkinio pastato ir garažo rekonstrukcijos projektą, neįtraukiant į rekonstrukcijos projektą naujos statybos, kuri būtų vykdoma ant pamatų, autorės I. S. parengtame plane pažymėtų skaičiumi 3.

Teismas tenkino atsakovų priešieškinio reikalavimą nugriauti savavališkai rekonstruotą statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę, nes nustatė, kad šis reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas ieškovo ir atsakovų duotais paaiškinimais, paties ieškovo pripažinimu, jog po pamatais jis yra įrengęs rūsyje katilinę, kuria kūrena ir apšildo savo namą. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovų priešieškinio reikalavimą nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą (4G1p) ir ūkio pastatą (7I1m), nurodė, kad ieškovas veiksmų, susijusių su savavališkos statybos likvidavimu, ėmėsi iki įsigaliojant CK 4.103 straipsnio pakeitimui (2006 m. spalio 31 d): ieškinys teismui surašytas 2006 m. spalio 16 d., užregistruotas teisme 2006 m. spalio 30 d.; 2006 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. spalio 2 d. buvo gauti bendraturčių sutikimai rekonstrukcijos vykdymui, 2006 m. buvo parengtas statinio rekonstrukcijos projektas. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas savavališkos statybos likvidavimą įgyvendina naudodamasis iki 2006 m. spalio 31 d. galiojusio CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija, suteikusia teisę likviduoti savavališką statybą tinkamai įforminant statinio statybos dokumentus. Kadangi statinių rekonstrukcijos atveju reikalingi bendraturčių sutikimai, o bendraturčiai V. ir V. U. duoti tokį sutikimą atsisakė, tai 2009 m. balandžio 4 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti jam teisę vykdyti rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo. Teismas nurodė, kad, patenkinus šią ieškinio dalį, ieškovas įgis teisę atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su savavališkos statybos likvidavimu, t. y. padaryti reikiamus 2006 m. projekto pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, todėl pripažino, jog savavališkai pastatytus statinius – garažą ir ūkinį pastatą nėra būtina nugriauti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ši rekonstrukcija pažeidžia atsakovų V. ir V. U. teises ir teisėtus lūkesčius, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nes rekonstrukcija vykdoma ant ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių – garažo ir ūkinio pastato.

Teismas nutarė tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovui pašalinti tvoroje (t3) esančių vartelių (t4) užtvarą bei netrukdyti atsakovams naudotis tvoroje (t3) esančiais varteliais (t4), nes nustatė, jog per šiuos vartelius atsakovai V. ir V. U. patekdavo į jiems priklausančią palėpę, prieidavo prie vandentiekio trasos bei pamatų (P); ieškovui savavališkai užtvėrus vartelius (t4) tvoroje (t3), atsakovai negali tinkamai naudotis namo palėpe, kiemo statiniais bei tinkamai eksploatuoti privačios vandentiekio atšakos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 4 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo atidalyti ieškovui ir atsakovams V. ir V. U. kiemo statiniai: aikštelė (b2), aikštelė (b1), kanalizacijos šuliniai (k1), (k2); pripažinta ieškovui teisė vykdyti garažo (4G1p), ūkinio pastato rekonstrukciją (neįtraukiant pamatų (P) be atsakovų V. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. parengtą patikslintą projektą; atmesti ieškovo reikalavimai dėl atidalijimo kiemo statinio – pamatų (P) ir jų priteisimo ieškovui ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo 0,1203 ha žemės sklypu pagal UAB,,Žemėtvarkos darbai“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą; atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę vykdyti pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo; ieškovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę; atmestas atsakovų reikalavimas įpareigoti ieškovą nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą (4G1p) ir ūkio pastatą (7I1m), – ir šią bylos dalį perdavė Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias tiek įrodinėjimo procesą, įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIII skyriaus I skirsnis), tiek materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimosi tvarką, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principus (CK ketvirtosios knygos V skyriaus IV skirsnis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl šių įstatymo pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, dėl ko pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 330 straipsnis), byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, sprendžiant ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ieškovas ir atsakovai U. nebendradarbiavo, šios ginčo dalies nesiekė išspręsti gera valia, byloje yra pateiktas tik ieškovo žemės sklypo naudojimo tvarkos projektas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepakankamai racionalus, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pagal suformuluotą ieškovo reikalavimą nėra aišku, ar prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra proporcinga šalių turimų žemės sklypo idealių dalių, valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise dydžiui, galbūt tokiu būdu ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia kitų bendraturčių interesus; be to, ieškinyje suformuluotas reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką neatitinka byloje 2008 m. balandžio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateiktą planą V. ir V. U. siūloma naudotis tik sklypo dalimis (E), (K); žemės sklypo dalimi (C) UAB „Žemėtvarkos darbai“ specialistai atsakovams U. naudotis nenumatė; taigi, ieškinio reikalavimas yra kitaip suformuluotas, negu pateiktas tvirtinti teismui žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų spręstina, jog tarp šalių yra susiformavusi ir nusistovėjusi ginčo žemės sklypo faktinė naudojimo tvarka, nes minima, kad naudojami žemės sklypai yra atitverti tvoromis, šalys paaiškinimuose nurodo, kad tam tikri statiniai yra šalių faktiškai „naudojamoje žemėje“. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes spręsdamas ginčą dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo, todėl priimtas sprendimas atmesti šią ieškinio dalį yra nepagrįstas ir skubotas.

Teisėjų kolegija sprendė, kad šalių ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu neatskiriamai susijęs su prašymu atidalyti ieškovui ir atsakovams U. kiemo inžinerinius statinius; kad, neišsprendus byloje naudojimosi žemės sklypais ginčo, faktiškai negalimas kiemo statinių ir inžinerinių įrenginių atidalijimo klausimas; kad šie du klausimai turi būti sprendžiami tik kartu.

Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo motyvais, kad teismo sprendimo dalis leisti ieškovui be atsakovų V. ir V. U. sutikimo vykdyti garažo (4G1p) ir ūkinio pastato (7I1m) rekonstrukciją pagal 2006 m. statinio projekto vadovės parengtą patikslintą projektą (neįtraukiant pamatų (P), pažeidžia CPK 267 straipsnio nuostatas, kuriomis neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra pateikto patikslinto I. S. projekto, kuriame būtų numatyta ieškovo pageidaujama rekonstrukcija, neįtraukiant pamatų (P); kad teismas susiejo ieškovo teisę vykdyti ūkinių pastatų rekonstrukciją be atsakovų sutikimo su patikslintu projektu, kuris neparengtas ir kurio byloje nėra, kad priėmė sąlyginį sprendimą, nes dokumento, kurio pagrindu suteikė ieškovui teisę atlikti rekonstrukciją, netyrė ir neturėjo galimybių įvertinti. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia ne tik proceso teisės normas, bet ir bylos šalių teises, nes atėmė galimybę atsakovams atsikirsti į ieškovo argumentus; pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, dėl šios dalies būtina pasiūlyti ieškovui pateikti ne tik patikslintą projektą, bet ir įrodymus, jog atlikti rekonstrukcijos darbai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, būsimas statinys ir jo naudojimo paskirtis neprieštarauja žemės naudojimo paskirčiai.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo įrengta katilinė pamatų (P) rūsyje skirta apšildyti gyvenamąjį namą; konstatavo, kad teismo įpareigojimas ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę – yra priimtas neištyrus visų svarbių bylai aplinkybių: neaišku, kokių padarinių sukels toks įpareigojimas, ar šis įpareigojimas techniškai galimas be žalos pagrindiniam daiktui (namui), ar yra galimybė ieškovui įrengti name alternatyvią katilinę ir kokios galimos sąnaudos tam darbui atlikti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, siūlytina šalims pateikti papildomus įrodymus, kad būtų sprendžiami pirmiau nutartyje nurodyti klausimai.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai V. U. ir V. U. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo. Kauno apygardos teismo nutartyje klaidingai nurodyta CPK 329 straipsnio 2 dalis, nes apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra reglamentuota CPK 327 straipsnio 1 dalyje.

CPK 327 straipsnyje imperatyviai nurodytos sąlygos, kada teismas gali grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytų pagrindų (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus dėl proceso ir materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo apeliacinės instancijos teismas galėjo ištaisyti apeliacinėje instancijoje.

CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punkte suteikiama teisė teismui tik tada grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai yra neatskleista bylos esmė ir negalima išnagrinėti iš esmės bylos apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kad dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra nepagrįsta ir skubota, neparemta teisės normomis. Įstatyme nenustatyta galimybės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą. Šioje ginčo dalyje bylos esmė buvo atskleista ir apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę bylą išnagrinėti iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas bylos dalyje dėl garažo (4G1p), ūkinio pastato ir pamatų (P) rekonstrukcijos turėjo visas galimybes išspręsti ginčą iš esmės. Įstatyme suteikta teisė apeliacinės instancijos teismui pačiam ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas – teismas turi pareigą iš naujo tirti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2009, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtinais, įstatyme nustatytais atvejais, o 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2010, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi teisę kilus būtinybei pareikalauti papildomų įrodymų, juos vertinti ir nustatyti kitokias, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikuoti kitaip, negu pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

2. Dėl CPK 320 straipsnio taikymo ir aiškinimo. Ieškovas ir atsakovai apeliaciniuose skunduose teigė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas esmines bylos aplinkybes, tik netinkamai jas vertino, kaip ir pritaikė materialiosios teisės normas. Šalys prašė apeliacinės instancijos teismą priimti naują sprendimą, tačiau teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir konstatuodamas, kad teismas neatskleidė bylos esmės.

3. Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, CPK 7, 17 straipsnių taikymo ir aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatą ir, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nepateisinamai užvilkino bylos nagrinėjimą. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies įgyvendinimui svarbu, kad bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti būtų taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis ir nepateisinamai neužvilkintų bylos nagrinėjimo, kad teismai turi būti aktyvūs taisydami klaidas, o bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui ir pakartotinis jos nagrinėjimas turi būti pagrįstas ir pateisinamas. Šie principai nurodyti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. sprendime byloje Wierciszewska v. Poland; 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendime byloje Uglanova v. Rusija; 2006 m. liepos 27 d. sprendime byloje Mamič v. Slovėnija; 2009 m. sausio 20 d. sprendime byloje Četvertakas v. Lithuania.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 7 straipsnyje nurodytą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nes, nesant įstatyme nustatytų pagrindų, užvilkino procesą. Teismas pažeidė CPK 17 straipsnyje nustatytą šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Teismas nurodė, kad ieškovai turi pateikti naujus planus, tačiau nenurodė, kokių papildomų įrodymų turi pateikti atsakovai.

4. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, nes atsakovų apeliacinio skundo išsamiai neišnagrinėjo, o dėl kai kurių argumentų iš viso nepasisakė.

Iš atsakovų apeliaciniame skunde nurodytų Statybos reglamento STR 2.02.09:2005,,Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22–23 straipsnių, CK 4.103 straipsnio analizės akivaizdu, kad byloje pateiktas rekonstrukcijos projektas prieštarauja nurodytoms materialiosios teisės normoms ir pagal tokį projektą rekonstrukcija negalima. Be to, byloje nustatyta, kad faktiškai ieškovas rekonstrukciją jau yra įvykdęs. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovas neturi teisės rekonstruoti savavališkai pastatyto statinio.

Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo apeliacinio skundo argumento dėl CK 4.14 straipsnio taikymo. Atsakovai nusipirko pagrindinį daiktą – gyvenamojo namo dalį – su antraeiliais daiktais – kiemo įrengimais, tarp jų ir pamatais (P). Atsakovai yra pagrindinio daikto savininkai, todėl antraeilių daiktų likimą pagal įstatymą ištinka pagrindinio daikto likimas. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad pamatai (P) visada buvo gyvenamojo namo (1A1m) priklausinys. Taigi į pamatus (P) gali pretenduoti tik gyvenamojo namo (1A1m) bendraturčiai.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kodėl ieškovas įpareigotas nugriauti savavališką statybą.

5. Dėl CPK 93 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė priteisti iš ieškovo atsakovui V. U. 816 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas šios apeliacinio skundo dalies neišnagrinėjo.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai ir šią ieškinio dalį patenkinti visiškai; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas, priešieškinį atmesti, o ieškinį patenkinti visiškai. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Ieškovas sutinka su kasatorių argumentais, kad byla buvo nepagrįstai perduota negrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškovas mano, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų išspręsti ginčą ir priimti galutinį sprendimą.

Teismai neteisingai ir nepagrįstai sprendė klausimą dėl bendrojo naudojimo statinių atidalijimo tarp bendraturčių, netinkamai taikė ir aiškino CK 4.80 straipsnį, teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui pamatų (P). Teismas sprendimu atidalijo dalį kiemo statinių, priteisė atsakovams aikštelę (b1), kanalizacijos šulinius (k1), (k2), o ieškovui – tik aikštelę (b2), pažeisdamas lygių dalių principą ir ieškovo nuosavybės teises. Ieškovui besąlygiškai turėjo būti priteista ne tik aikštelė, bet ir pamatai (P). Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad ieškiniu prašomi priteisti kiemo statiniai yra šalių naudojamoje žemėje. Atsakovams priteisti aikštelė (b1), kanalizacijos šuliniai (k1), (k2) yra atsakovų naudojamoje žemėje. Pamatai (P) yra ieškovo naudojamoje žemėje ir yra bendri su ieškovui priklausančio namo pamatais. Iš kadastrinės VĮ Registrų centro bylos matyti, kad pamatai buvo ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato priklausinys. Pastato dalis, kur šiuo metu likę tik pamatai, sudegė. Taigi esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad pamatai (P) buvo gyvenamojo namo (3A1p), ūkinio pastato (7I1m), garažo (4G1p) dalis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau daugelį metų jais naudojasi, jie yra ieškovo naudojamoje žemės dalyje, pamatai yra apgriuvę ir yra būtina juos tvarkyti, jie turėtų būti priteisti ieškovui.

Pamatus priteisus ieškovui, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria ieškovas yra įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę. Katilinė nėra savavališkas statinys, nepažeidžia atsakovų teisių.

2. Priteisus pamatus ieškovui, ieškovui pripažintina teisė vykdyti jų rekonstrukciją tais pačiais motyvais, kuriuos išdėstė Kauno miesto apylinkės teismas sprendime. Pateiktas ūkio pastato ir garažo rekonstrukcijos projektas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių.

3. Nepagrįsta Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių. Teismai pažeidė CK 4.75 straipsnio nuostatas. Teismai neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, paisė tik atsakovų norų. Byloje nebuvo jokių kliūčių žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti. Teismai visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovo prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka atitiko daugelį metų faktinį žemės sklypo naudojimąsi, šalių turimas nuosavybės dalis. Teismai nevertino aplinkybės, kad atsakovai yra aptvėrę jų naudojamą žemės sklypą ir niekas į jį negali patekti. Teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-598/2007 ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

Teismai sąmoningai atmetė ieškovo reikalavimą dėl pamatų priteisimo ieškovui, siekė patenkinti atsakovų norą naudotis visu 0,1203 ha žemės sklypu. Tokia teismų pozicija pažeidžia materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teises. Atsakovams U. nuosavybės teise priklauso tik 233 kv. m žemės sklypo, todėl neteisinga suteikti jiems teisę naudotis visu 12 arų žemės sklypu, pažeidžiant kitų atsakovų teises.

Nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, kad pateiktas žemės sklypo naudojimosi projektas yra ydingas, nes atsakovai negali patekti į palėpę, ir kad sklypo dalys (C) ir (K) paskirtos naudotis bendrai. Plotas (C) jokiu būdu nepriskirtinas atsakovams U., šį neaiškumą teismas galėjo išsiaiškinti teismo posėdžio metu. Kauno apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal ieškinio reikalavimą ir UAB,,Žemėtvarkos darbai“ projektą U. nepaskirta žemės sklypo dalis (C). Ši sklypo dalis jiems ir nepriskirtina, atsakovams priskirtinos naudotis žemės sklypo dalys (E) ir (K) (K – bendrai).

4. Nepagrįsta teismo sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis buvo patenkintas priešieškinio reikalavimas ir ieškovas įpareigotas pašalinti tvoroje (t3) esančių vartelių (t4) užtvarą ir netrukdyti atsakovams naudotis tvoroje (t3) esančiais varteliais (t4). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai negali naudotis varteliais ar pastatyta užtvara.

k o n s t a t u o j a:

Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą

CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi šio kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai (t. y. kai nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai); 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui atvejis: proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 4 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias tiek įrodinėjimo procesą, įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIII skyriaus I skirsnis), tiek materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimosi tvarką, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principus (CK ketvirtosios knygos V skyriaus IV skirsnis); kad dėl šių įstatymo pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 330 straipsnis), byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 4 punktas); kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pasiūlytina šalims pateikti papildomus įrodymus, kad būtų sprendžiami nutartyje nurodyti klausimai.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas bylos esmės neatskleidimą sieja su negalimumu išnagrinėti bylos remiantis pateiktais įrodymais. Bylos esmės atskleidimas pirmiausia sietinas su byloje dalyvaujančių asmenų procesiniu aktyvumu ir bendradarbiavimu su teismu. Jeigu teismas tinkamai įvykdė pareigą aiškinti (CPK 198 straipsnio 3 dalis), tačiau šalys neįvykdė pareigos skatinti proceso eigą, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti priimto sprendimo ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International Trading Co“ v. UAB „Santoveta“, bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vien tai, jog šalims nesiūlyta pirmojoje instancijoje pateikti papildomų įrodymų pagal CPK 179 straipsnį, apeliacinės instancijos teismo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nesudaro pagrindo bylą perduoti nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas privalo išreikalauti, jo manymu, trūkstamas įrodinėjimo priemones arba surinkti kitus įrodymus ir ištirti naują įrodymų visumą, konstatuoti faktus, po to juos teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Algerta“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) VĮ Valstybės turto fondo skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, bylos Nr. 3K-3-180/2009).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija neteisingai aiškino ir taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto normą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu. Dėl to Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutarties dalis, kuria bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teismas turėjo 151,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. gruodžio 14 d. pažyma. Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys