Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-526/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

32.5.1; 35.3.1; 36.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams J. N.-A., T. A., R. P. ir D. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių laidavimą ir hipoteką, aiškinimo ir taikymo tais atvejais, kai vieno skolinio įsipareigojimo įvykdymas užtikrintas abiem šiais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

Ieškovas pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 600 000 Lt skolos bei 11,8 proc. metinių palūkanų nuo visos negrąžintos 1 887 878,91 Lt kredito sumos, skaičiuojamų nuo 2009 m. balandžio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 5 proc. procesinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad atsakovėms J. N.-A. ir R. P. pagal 2007 m. sausio 22 d. kredito sutartį buvo suteiktas kreditas nekilnojamajam turtui įsigyti, kuris turėjo būti grąžintas iki 2009 m. sausio 15 d. Atsakovai D. P. ir T. A. laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti už kredito gavėjas visu savo turtu ir banko reikalavimą patenkinti pirmumo tvarka, jeigu kredito gavėjos tinkamai neįvykdys sutartinių įsipareigojimų. Kredito gavėjos nevykdė savo įsipareigojimų bankui, suteikto kredito laiku negrąžino.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovai R. P. ir D. P. pateikė prieštaravimus, prašydami preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad kredito grąžinimui užtikrinti įkeitė ieškovui nekilnojamuosius daiktus, kurių vertė – 5 154 000 Lt, taigi ieškovo reikalavimas bus patenkintas iš įkeisto turto ir tik nepakankant realizavus turtą gautų lėšų ieškovas galėtų kreiptis į teismą ir reikalauti išieškoti iš kito skolininkų turto. Atsakovas T. A. taip pat pateikė prieštaravimus, prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti bei ieškinį atmesti ir nurodydamas, kad jo laidavimo sutartis pasibaigė, nes ieškovas nepareiškė jam ieškinio per CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams J. N.-A., R. P., D. P., T. A. dėl skolos priteisimo nagrinėjimą ir civilinę bylą sustabdė iki bus baigtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovams priklausančių įkeistų nekilnojamųjų daiktų Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo.

Teismas nustatė, kad ieškovo prašymo pagrindu Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovų ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto ir jis dar nebaigtas, turtas neparduotas. Ieškovas prašo priteisti dalį skolos, tačiau, nebaigus išieškojimo iš įkeistų atsakovams priklausančių nekilnojamųjų daiktų, nėra galimybės nustatyti, kokia skolos dalis galėtų būti priteista iš atsakovų, be to, pardavus turtą gali būti padengta visa skola ir tokiu atveju ieškinį tenkinti nebūtų pagrindo (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad negalima išnagrinėti šios bylos, kol nebus baigtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovams priklausančių įkeistų daiktų ir nebus baigta civilinė byla, esanti Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, todėl bylos nagrinėjimas stabdytinas (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 164 straipsnio 4 punktas). Tik baigus išieškojimą iš įkeistų daiktų bus galima nustatyti priteistinos iš atsakovų skolos dydį ir spręsti šios skolos dalies priteisimo klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą, 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas šioje byloje turėjo procesinę teisę pareikšti ieškinį tik pagrindiniams skolininkams arba tik laiduotojams, taip pat sujungti reikalavimus ir juos pareikšti vienoje byloje solidariesiems atsakovams. Kadangi hipotekos kreditorius pareiškė reikalavimą ir pagrindiniams skolininkams, ir už juos laidavusiems asmenims, kaip solidariesiems bendraskoliams, tai tarp šių atsakovais patrauktų asmenų susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 6.6, 6.81 straipsniai, CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl reikšminga bylos faktinė aplinkybė yra ta, kad pagrindinių skolininkų prievolių įvykdymas yra užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka, t. y. nekilnojamojo turto įkeitimu. Ieškovas ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto, hipotekos teisėjas priėmė nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių, yra prasidėjęs išieškojimo iš šio turto procesas. Teisėjų kolegija nurodė, kad šis faktas neeliminuoja kreditoriaus teisės su ieškiniu kreiptis į teismą dėl negrąžinto kredito dalies priteisimo iš pagrindinių skolininkų ir jų laiduotojų, tačiau šie reikalavimai gali būti nagrinėjami iš esmės tik išsiaiškinus, ar hipotekos kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y. kai paaiškės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Taip užtikrinama šalių interesų pusiausvyra ir nepaneigiama hipotekos esmė, nes pirmiausia pagal hipotekos kreditoriaus prašymą reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto ir tik jeigu šio turto vertės nepakanka visiškai įvykdyti prievoles, išieškojimą galima vykdyti iš skolininko bei laiduotojo kito turto. Kartu nepaneigiama ir hipotekos kreditoriaus teisė paduoti ieškinį bendra tvarka bei užsitikrinti jo įvykdymą atsakovų turto areštu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra pagal teismo įsiteisėjusią nutartį, yra prejudicinis ryšys. Tik pardavus įkeistą turtą paaiškės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias laiduotojų atsakomybę pagal laidavimo sutartis, solidariąją atsakomybę ir skolos išieškojimą (CK 6.6, 6.81 straipsnius, 4.219 straipsnio 6 dalį), taip pat bylos sustabdymo institutą (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 164 straipsnio 4 punktas), be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal hipotekos kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008). Įkeitimas neatima iš kreditoriaus teisės ginti savo pažeistas teises kitais įstatymo nustatytais būdais (vienas iš jų – ieškinio teisena prisiteisti skolą iš laiduotojų ir skolininkų, nukreipiant išieškojimą į kitą jų turtą). Apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad hipotekos kreditorius, įgyvendinęs teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, netenka teisės kartu gauti reikalavimo patenkinimą pagal pareikštą ieškinį pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, nes apriboja ne tik kreditoriaus, bet ir laiduotojo, kurio turtas areštuojamas neapibrėžtam laikotarpiui, teises. Tiek laidavimas, tiek įkeitimas teisine prasme yra lygiavertės prievolių užtikrinimo priemonės, įstatyme nenustatyta jų tarpusavio konkurencijos, todėl teismas nepagrįstai sieja galimą laiduotojo atsakomybę su įkeisto turto pardavimo momentu. Tokia teismo nuostata iškreipia solidariosios atsakomybės sampratą ir sumenkina laidavimo institutą. Ieškovas prievolės grąžinimui užtikrinti pasinaudojo keliomis priemonėmis (hipoteka ir laidavimu), taip tikėdamasis greičiau susigrąžinti skolą; sutartyse eiliškumo pasirinkimo teisė suteikiama kreditoriui.

2. Kitoje byloje nebus nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakomybės pagal kredito ir laidavimo sutartis klausimais, dėl kurių nebūtų galima nagrinėti šios civilinės bylos. Tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, jokios prejudicinės reikšmės neturi, nes esant solidariajai atsakomybei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas byloje turėjo nustatyti tik tas aplinkybes, kurios leistų jam įsitikinti, kad banko prašoma priteisti suma neviršija Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo priimtoje nutartyje prašomos išieškoti skolos ir, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, ieškinį tenkinti arba ne.

3. Teismas turi rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, tuo tarpu šiuo atveju bylos išnagrinėjimas atidėtas neapibrėžtam laikotarpiui, nes nekilnojamojo turto rinka šiuo metu sustojusi ir įkeisto turto pardavimas iš esmės nevyksta. Teismas galėjo ne sustabdyti bylos nagrinėjimą, bet nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką (pvz., priteisus skolą iš bendraskolių, skolos išieškojimą iš neįkeisto pagrindinio skolininko turto sustabdyti iki bus parduotas įkeistas turtas; skolos išieškojimo iš laiduotojų turto nestabdyti), taip užtikrinant bylos nagrinėjimo operatyvumą ir šalių interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai R. P. ir D. P. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

Kasatorius netinkamai remiasi kasacine praktika, nes kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-573/2004 ir Nr. 3K-3-435/2008 buvo kitokios faktinės aplinkybės nei šioje byloje. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA „Parekss lizings“ v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005); taip pat pripažįstama, kad skolininko teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą gautų lėšų nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal hipotekos kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004). Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kasatoriui pradėjus įkeisto turto realizavimo procedūras CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka ir kartu iš tų pačių prievolių kildinamus reikalavimus pareiškus skolininkams bei laiduotojams ieškinio teisena, pirmiausia turi būti užbaigtos turto priverstinio pardavimo procedūros ir tik paaiškėjus, ar kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą ir kokia apimtimi, galima iš esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkams ir laiduotojams. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo įsiteisėjusią nutartį, yra prejudicinis ryšys. Tik pardavus turtą paaiškės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jeigu turi, – tai kokiu mastu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditoriaus teisės pareikšti ieškinio reikalavimus skolininkui ir laiduotojui, kai skolinio įsipareigojimo įvykdymas užtikrintas hipoteka bei laidavimu ir kreditorius ypatingosios teisenos tvarka jau yra kreipęsis dėl išieškojimo iš įkeisto turto

Byloje nustatytos tokios aplinkybės: 2007 m. sausio 22 d. kredito sutarties pagrindu ieškovas atsakovėms J. N.-A. ir R. P. suteikė kreditą, kurį šios įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. sausio 15 d., o atsakovai D. P. ir T. A. pasirašė laidavimo sutartis, kuriomis prisiėmė prievolę atsakyti už kredito gavėjas visu savo turtu ir banko reikalavimą patenkinti pirmumo tvarka, jeigu kredito gavėjos tinkamai neįvykdys sutartinių įsipareigojimų; kredito grąžinimui užtikrinti buvo sudarytos nekilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovams ir tretiesiems asmenims, hipotekos sutartys. Atsakovams per nustatytą terminą kredito negrąžinus ir ieškovui (kreditoriui) kreipusis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovų ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto.

Išieškojimui hipotekos byloje nepasibaigus ir turtui esant neparduotam, kreditorius (ieškovas) pareiškė ieškinį atsakovams kaip skolininkams ir laiduotojams dėl skolos dalies, t. y. 600 000 Lt skolos ir 11,8 proc. metinių palūkanų nuo visos negrąžintos 1 887 878,91 Lt kredito sumos, išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė iki tol, kol bus išnagrinėta hipotekos byla ir galutinai paaiškės neatlygintos skolos dydis. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Taigi byloje kilo teisės klausimas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo, t. y. dėl kreditoriaus teisės ieškinio teisena nukreipti reikalavimą į skolininką ir laiduotoją, kai skolinio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tiek laidavimu, tiek hipoteka, ir kreditorius jau yra kreipęsis ypatingosios teisenos tvarka dėl tos pačios skolos išieškojimo iš įkeisto turto, ir šių bylų tarpusavio santykio, taip pat dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdų, tarpusavio santykio.

Šiuos teisės klausimus yra analizavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010. Nurodytoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama laidavimo ir hipotekos teisinį santykį ir laiduotojo prievolės ypatumus, pasisakė, kad CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamoje byloje, minėta, yra nustatyta, kad pagrindinių skolininkių – atsakovių J. N.-A. ir R. P. – prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ne tik nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovams ir tretiesiems asmenims, hipoteka, bet ir atsakovų D. P. ir T. A. laidavimo sutartimis, pagal kurias šie yra įsipareigoję atsakyti visu savo turtu, taip prisiimdami solidariąją prievolę kartu su atsakovėmis pagal kredito sutartį, be to, laidavimo sutartyse įtvirtinta kreditoriaus teisė pasirinkti savo reikalavimų įgyvendinimo būdą, t. y. kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones taikyti. Ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (ar jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojas. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (ar jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš įkeisto turto, pagrindinių skolininkų ir laiduotojų, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nusprendę, jog yra pagrindas sustabdyti bylos dalies dėl ieškovo reikalavimų atsakovams D. P. ir T. A. (laiduotojams) nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta hipotekos byla, nepagrįstai laiduotojų prievoles susiejo su įkeisto turto pardavimo iš varžytynių momentu, taip iškreipdami solidariosios prievolės sampratą bei sumenkindami laidavimo institutą. Nesant teisinio pagrindo sustabdyti bylos dalies dėl ieškinio reikalavimų atsakovams, kildinamų iš laidavimo sutarčių, šios teismų nutarčių dalys naikintinos ir atitinkama bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Sprendžiant klausimą dėl bylos dalies pagal ieškinio reikalavimus atsakovėms J. N.-A. ir R. P. (pagrindinėms skolininkėms) nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo, svarbu įvertinti tai, kad atsakovių prievolės įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka ir kad ieškovas (kreditorius) jau yra kreipęsis dėl išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, tačiau, bylos duomenimis, išieškojimo iš įkeisto turto procesas nėra pasibaigęs (Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 155/2009 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto yra priimta 2009 m. birželio 29 d. teisėjo nutartis dėl turto pardavimo iš varžytynių; duomenų apie turto realizavimą nėra). CK 4.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, hipotekos sutarties šalims susitarus pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu ir skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, kreditorius gali reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal hipotekos kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto.

Šioje byloje susiklosčiusi situacija yra tokia, kad ieškovas (kreditorius), ieškiniu reikalaujantis grąžinti dalį skolos pagal kredito sutartį iš atsakovių (skolininkių), CPK XXXVI yra kreipęsis dėl priverstinio šios skolos išieškojimo iš hipoteka įkeistų daiktų ir šio turto realizavimas dar yra nepasibaigęs. Sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus teisių nukreipti reikalavimą, užtikrintą hipoteka, į kitą skolininkų turtą apimties ir realizavimo tvarkos, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos formuojama praktika 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, kurioje buvo analogiškos faktinės aplinkybės. Toje byloje kasacinis teismas, išanalizavęs CPK XXXVI skyriaus normas, reglamentuojančias bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo proceso ypatumus, išaiškino, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas. Antstolis, vykdydamas tokią hipotekos teisėjo nutartį, atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, tai antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiau nurodytoje nutartyje taip pat akcentavo, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, jog nevisiškai patenkinęs savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams. Remiantis šiais kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais, konstatuotina, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. birželio 29 d. nutartis dėl turto priverstinio pardavimo iš varžytynių turi būti vertinama kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ieškovo AB „Swedbank“ reikalavimo priteisti skolą ir palūkanas pagal kredito sutartį iš atsakovių J. N.-A. ir R. P. Jis galės būti vykdomas tiek vykdant išieškojimą iš hipotekos sutartimi įkeisto turto, tiek, šio nepakakus atsiskaityti, iš kito skolininko turto, todėl nagrinėjamos bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo atsakovėms J. N.-A. ir R. P. dėl dalies tos pačios skolos priteisimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė pirmiau nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismų nutartys naikintinos ir bylos dalis pagal ieškovo reikalavimą atsakovėms J. N.-A. ir R. P. nutrauktina, o bylos dalis pagal ieškovo reikalavimą atsakovams D. P. ir T. A. perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 3 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais ir 5 dalimi, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti.

Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovėms J. N.-A. ir R. P. nutraukti.

Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovams D. P. ir T. A. perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gražina Davidonienė

Česlovas Jokūbauskas