Dėl nuosavybės teisės gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-518/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.3; 124.2.9 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui S. V. L. dėl nuosavybės teisės gynimo; trečiasis asmuo – Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė G. Kuzabavičienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).

Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui S. V. L. dėl nuosavybės teisės gynimo, 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiais ginčijamus paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus ir ginčo turtą pripažino ieškovo asmenine nuosavybe. Teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jis buvo informuotas viešo paskelbimo spaudoje būdu, tačiau į posėdį neatvyko ir nepateikė raštu savo prieštaravimų.

Pareiškėjas (atsakovas) 2009 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir, išnagrinėjus bylą, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pareiškėjas teigia, kad apie teismo procesą nežinojo. Apie priimtą sprendimą jis sužinojo tik 2009 m. gruodžio 18 d., kai šis jau buvo įsiteisėjęs. Teismas tinkamai neinformavo jo apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Laikraščių, kuriuose buvo paskelbta apie bylos iškėlimą ir procesinių dokumentų įteikimą, jis neskaitė, taigi nieko nežinojo apie vykstantį teismo procesą. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tuo atveju, kai nėra galimybės paskirti byloje kuratoriaus, tačiau teismas šios aplinkybės neišsiaiškino. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Priimtas teismo sprendimas už akių yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ir jos lygių dalių principą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmetė. Teismas nustatė, kad byloje buvo išnaudotos visos galimybės pranešti pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką ir jam įteikti procesinius dokumentus. Byloje nėra suinteresuotų asmenų prašymo skirti kuratorių, ieškovas bandė procesinius dokumentus įteikti per antstolį, tai patvirtina antstolio 2009 m. birželio 29 d. aktas apie procesinių dokumentų neįteikimą (b. l. 51–52), kurio pareiškėjas neginčija. Pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vieta buvo nežinoma, todėl teismas, neturėdamas galimybės jam kitokiu būdu įteikti procesinių dokumentų, vadovaudamasis CPK 130 straipsniu, juos įteikė viešo paskelbimo būdu, o negavęs iš pareiškėjo atsiliepimo į ieškinį, priėmė sprendimą už akių. Pareiškėjas nenurodė, kodėl nepasinaudojo CPK 287 straipsnyje nustatyta procesine teise paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad apie bylos iškėlimą viešo paskelbimo spaudoje būdu gali būti skelbiama tik išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos kitos priemonės (paskelbta asmens paieška, galimybė paskirti kuratorių), nes CPK 130 straipsnyje tokių sąlygų nenustatyta. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad sprendimas už akių yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas nurodė, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 258 straipsnis). Teismas konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas už akių atitinka CPK 286 straipsnio reikalavimus, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra esminės CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą prasme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2010 m. birželio 30 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nutarties motyvacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, kai šalies gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, tai procesinis dokumentas gali būti įteiktas kuratoriui. Kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita. Teismas neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Byloje nustatyta, kad ieškovas neprašė paskirti kuratoriaus, todėl teismas, informuodamas atsakovą apie teismo posėdžio vietą ir laiką viešo paskelbimo būdu, nepažeidė proceso teisės normų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos nutartis ir priimti naują sprendimą – prašymą atnaujinti procesą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo. Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas užtikrina teisingą bylos nagrinėjimą bei abiejų proceso šalių lygiateisiškumą. Šiuo atveju kasatoriui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jis negavo ieškinio ir kitų procesinių dokumentų, todėl neturėjo galimybės patekti atsikirtimų ir apginti savo teises. Apie pažeistą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą jis sužinojo tik 2009 m. gruodžio 18 d., gavęs antstolio raginimą įvykdyti teismo sprendimą, t. y. tuo metu, kai teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl jam nebuvo kito kelio, kaip kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti byloje procesą. Kasatorius ne kartą minėjo, kad ieškovas nurodė netikslų jo gyvenamąjį adresą. Be to, tuo metu, kai vyko procesas teisme, kasatorius su ieškovu bendravo telefonu, buvo susitikę, tačiau šis nepranešė jam apie įteiktus per spaudą procesinius dokumentus. Sprendžiant klausimą, ar buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką, reikia nagrinėti ne tik tai, ar buvo formaliai laikomasi įstatymų, bet ir atsižvelgti į šalių santykius tuo metu, išsiaiškinti, ar buvo galimybė pranešti apie vykstantį teismo procesą kitais būdais. Prašymą atnaujinti procesą nagrinėję teismai to nepadarė, todėl priėmė neteisingas nutartis ir pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kasatoriaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

2. Dėl CPK 185 straipsnio, 285 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2007, išaiškino, kad: „prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime „Dėl teismo sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių ir apeliacijos ribų“ konstatavęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Taigi darytina išvada, kad teismai, prieš priimdami sprendimą už akių, turi pasisakyti, ar pakanka byloje įrodymų tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas sprendžiant kilusį šalių ginčą. Ši nuostata turi būti taikoma ir proceso atnaujinimo atveju, kai atnaujinamas procesas byloje priėmus sprendimą už akių dėl aiškios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, nagrinėjamu atveju – dėl CPK nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo“. Kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kasatorius pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad teismo sprendimu už akių nekilnojamieji daiktai nepagrįstai buvo pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, nes jie buvo įgyti santuokoje, todėl laikytini sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo teismai negali paviršutiniškai nagrinėti kasatoriaus pateiktų įrodymų, nes, atnaujinus procesą, pastarieji visiškai paneigtų ieškovo argumentus. Šiuo atveju tai yra aiškus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, akivaizdi teisės taikymo ir aiškinimo klaida. Teismai, atmesdami prašymą atnaujinti procesą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį, atėmė iš kasatoriaus galimybę paneigti priimto teismo sprendimo už akių teisingumą.

Ieškovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso atnaujinimo ir teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo santykio

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. antstolis M. Dabkus ir kt., bylos Nr. 3K-3-601/2006; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje I. Š. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB,,Pramoninė santechnika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2007; 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos draudimo kompanija,,DA Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių rajono valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-739/2000; 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. J. D., bylos Nr. 3K-3-183/2001; kt.).

Proceso atnaujinimas taip pat galimas bylose, kuriose priimtas sprendimas už akių. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. įstatyme nustatyta ypatinga sprendimo peržiūrėjimo procedūra, nes neatvykusi šalis neturi teisės skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Nesant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per įstatymo nustatytą terminą, toks sprendimas įsiteisėja ir pagal bendrąją taisyklę gali būti peržiūrėtas tik atnaujinus procesą įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Tai reiškia, kad procesas gali būti atnaujintas tik toje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra įsiteisėjęs ir asmuo neturi galimybės pasiekti, kad šis įsiteisėjęs sprendimas būtų peržiūrėtas instancine tvarka arba tokia galimybe jau yra pasinaudojęs. Pagal CPK 279 straipsnio 2 dalį sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu toks pareiškimas netenkinamas.

Kasatorius Kauno miesto apylinkės teismui 2009 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13060-521/2009, kurioje priimtas 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas už akių. Prašymo pateikimo momentu civilinė byla buvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių. Prašymas atnaujinti procesą buvo išnagrinėtas ir 2010 m. vasario 18 d. nutartimi atmestas. Ši teismo nutartis palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi, kuri skundžiama kasacine tvarka. Teismams nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą atsakovas S. V. L. (kasatorius) 2010 m. liepos 8 d. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą peržiūrėti 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atnaujintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimui spręsti, todėl išnyko CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta procesui atnaujinti būtina aplinkybė – teismo sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs. Dėl nurodytų priežasčių prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teisme yra negalimas. Nagrinėjamoje byloje susidariusi procesinė situacija nėra reglamentuota civilinio proceso normų, todėl teisėjų kolegija, priimdama procesinį sprendimą, taiko įstatymo analogiją nutraukdama procesą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-13060-52/2009 bei panaikindama šiame procese priimtus teismų procesinius sprendimus (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 293 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartį ir procesą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-13060-521/2009 nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gražina Davidonienė

Česlovas Jokūbauskas