Dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. e2A-385-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05247-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28-1137/2023 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti su atsakovu (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo, palikti jai turimą pavardę „L.“, priteisti iš atsakovo ieškovei 2 500 eurų kompensaciją už atsakovui liekantį santuokoje įgytą automobilį TOYOTA RAV-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinė rinkos vertė 5 000 Eur), priteisti ieškovei ir pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): 48/100 dalis 144,94 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 55 433 Eur; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 535 Eur; viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 170 Eur; 48/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 338 Eur; 341/600 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 486 Eur. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo smurtavimo, nuolatinių pažeminimų, sutuoktinio alkoholio vartojimo, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į policijos pareigūnus. Teigė, kad atsakovas nuo 2019 m. gruodžio mėnesio su ieškove kartu negyvena. Nurodė, kad nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo už asmenines savo lėšas, pardavusi asmeninės nuosavybės teise jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini)ir, jau po santuokos sudarymo įgytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo panaudotos asmeniškai ieškovei dovanotos tetos J. D. dovanotos lėšos 20 000 Lt. Taip pat prašė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį TOYOTA RAV-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti 2 500 Eur kompensaciją, atitinkančią pusę šio turto dabartinės vertės.

3. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4. Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovės siūlomu turto padalijimu su sąlyga, jei ieškovė atsakovui sumokės 27 000 Eur kompensaciją. Nurodė, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė pirko panaudodama ne tik savo lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bet ir paėmusi bendrus šeimos pinigus, buvusius namuose. Įgytą būstą, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovė įregistravo savo vardu, pasielgdama nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Pardavus butą (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas turtas, adresu (duomenys neskelbtini).

5. Ieškovė A. L. atsiliepimu į pareikštą priešieškinį prašė priešieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą grindė tuo, kad atsakovas niekada neturėjo jokių santaupų, gyveno nuo atlyginimo iki atlyginimo, mokėjo išlaikymą dviems savo nepilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos. Atsakovas neprisidėjo finansiškai nei prie namo įsigijimo, nei prie jo remonto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė A. L. ir A. B. santuoką dėl atsakovo A. B. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. paliko jos santuokos metu pasikeistą pavardę - „L.“, o atsakovui paliko jo pavardę – „B.“, priteisė ieškovei iš atsakovo A. B. 300 eurų neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, ieškovei A. L. priteisė ir pripažino ieškovės asmenine nuosavybe turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 48/100 dalis 144,94 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 48/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 341/600 dalis 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovei iš atsakovo 1741,50 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui iš ieškovės priteisė 2136,93 eurų kompensaciją už ieškovei atitenkančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir 755,2 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė ieškovei iš atsakovo ieškovės sumokėtą 75 eurų žyminį mokestį, o valstybei iš atsakovo 603,50 eurų ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 678,50 Eur atidėto ir nesumokėto žyminio mokesčio, iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 64,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas, nusprendęs, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, įvertinęs ieškovės tikėtinai patirtus dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas dėl pačios santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės, darė išvadą, kad ieškovė patyrė 300 Eur neturtinę žalą. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo priteisti didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą.

8. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 500 eurų kompensaciją už atsakovui liekantį santuokoje įgytą automobilį TOYOTA RAV-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šis automobilis buvo parduotas dar 2019 metais, dar šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, todėl šį ieškovės reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas sprendė, kad ieškovė nuo pat santykių pradžios aiškiai atsakovui išreiškė savo požiūrį į perkamo turto teisinį statusą, leisdama aiškiai suprasti, kad turtą perkasi tik sau, o ne abiem, todėl atsakovui buvo aiškiai žinoma, jog nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo sandoris sudaromas siekiant ieškovei įgyti asmeninę, o ne bendrąją sutuoktinių nuosavybę, atsakovui buvo žinoma apie sandorį, jis ieškovę lydėjo pas notarą, bet sandorio pasirašyme nedalyvavo, sandoris buvo sudarytas už ieškovės lėšas, panaudojant ieškovės gautą 20 000 Lt dovaną ir ieškovės parduotą jos asmenine nuosavybe turėtą nekilnojamąjį turtą. Todėl ieškovės reikalavimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypo) pripažinimo jos asmenine nuosavybe ir šio turto priteisimo jai tenkino, o atsakovo reikalavimą priteisti jam 27 000 eurų dydžio kompensaciją, už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį atmetė.

10. Teismas nurodė, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo parduotas tik 2012 m. liepos 3 d., žemės sklypas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi byloje nėra duomenų, jog šį turtą ieškovė pirko savo asmeninėn nuosavybėn, o sutartyje ir registrų centre yra aiškiai išviešinami duomenys apie tai, kad šis turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei ar pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas išreiškė prašymą po santuokos nutraukimo turtą priteisti ieškovei, o jam kompensaciją, o ieškovė dėl šio žemės sklypo priteisimo jai ir kompensacijos išmokėjimo atsakovui neprieštaravo, baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad su tuo sutinka, po santuokos nutraukimo žemės sklypą teismas priteisė ieškovei, o atsakovui priteisė proporcingą šio sklypo vertės kompensaciją.

11. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad ieškovės išlaidos už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą, bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos sudaro 3483 eurų ir neviršija maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių, todėl yra pagrįstos ir tenkinus ieškinį visiškai galėtų būti priteistinos ieškovei iš atsakovo, tačiau ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisė 1741,50 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 50 proc. o priešieškinį 2,6 proc. dalyje, atsakovui iš ieškovės priteistina 755,2 eurų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė A. L. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti ir 341/600 dalį 0,0600 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe be piniginės kompensacijos išmokėjimo atsakovui, priteisti ieškovei iš atsakovo 2500 eurų piniginę kompensaciją už automobilį, 5000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, bei visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1. Ieškovės įsitikinimu, byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie buvo tęstinio pobūdžio – pažeminimą, garbės ir orumo sumenkinimą, sutuoktinio vertės sutrypimą, buvo sugriauti jos lūkesčiai turėti darnią šeimą. Ieškovė patyrė didžiulį nervinį stresą, jai buvo sutrikęs miegas, atsirado kitų sveikatos problemų, dėl ko ieškovė lankėsi pas psichologus, medikus, jai buvo paskirti ir ji vartojo raminančio poveikio vaistus. Kad dėl ilgą laiką trukusių konfliktinių santykių šeimoje ieškovei kilo neigiamos pasekmės – sveikatos sutrikimai, konstatavo ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai baudžiamojoje byloje Nr. 1 -387- 1046/2020. Ieškovės vertinimu, teismas nustatė nepagrįstą, neatitinkantį protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų neturtinės žalos dydį. Teismas nepakankamai įvertino aukščiau išdėstytas aplinkybes, šalių santuokos trukmę, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, laipsnį, šalių turtinę padėtį, nesivadovavo teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, todėl priteisė iš atsakovo akivaizdžiai per mažą pinigine išraiška neturtinės žalos atlyginimą.

12.2. Pasak apeliantės, 341/600 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), oficialus pirkimas - pardavimas buvo įformintas 2012 m. liepos 3 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. Iš šios sutarties (ieškinio priedas Nr. 9) matyti, kad ieškovė nupirko minėtą žemės sklypą iš Lietuvos Respublikos už 13,38 Lt, t. y. būtent už tokią kainą, kuri buvo jai perleista 1997 m. vasario 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi pardavėjos avansinėmis įmokomis. Atsakovas savo asmeninėmis lėšomis įsigyjant 341/600 dalis 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neprisidėjo, sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį nedalyvavo. Ieškovė minėtą žemės sklypą ir kitą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo kaip turtinį vienetą iš asmeninių lėšų, jos siekis ir valia buvo įgyti šį turtą asmeninės nuosavybės teise.

12.3. Ieškovės nuomone, byloje nėra, o ir negali būti jokių įrodymų, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie šio bendro nuosavybės objekto (žemės sklypo) sukūrimo, kad investavo asmenines lėšas šiam turtui išlaikyti ar pagerinti, kad įnešė savo asmeninį indėlį kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl dalijant šį turtą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Mano, kad priešingai, nei sprendė teismas, atsakovas neįrodė, kad jam turėtų būti priteista kompensacija.

12.4. Teigia, kad atsakovas, be ieškovės žinios parduodamas automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo dukrai E. B. už 100 Eur, kai jo vertė buvo 5000 Eur, akivaizdžiai sumažino šeimos turtą, todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteista pusės automobilio vertės piniginė kompensacija – 2 500 Eur.

12.5. Pasak apeliantės, visiškai neaiškūs ir nepagrįsti teismo paskaičiavimai, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 50 proc., nes buvo patenkintas pagrindinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, taip pat iš esmės patenkinti ieškinio reikalavimai dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo, taip pat po santuokos nutraukimo jai palikta pavardė pagal jos valią. Akivaizdu, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti ne mažiau nei 90 proc.

12.6. Be to, teigia, kad visiškai nelogiškas ir prasilenkiantis su teisingumo ir protingumo kriterijais teismo sprendimas, kad laikytinos nepriteistinomis ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui, nes advokato darbas neapsiribojo tik procesinių dokumentų rengimu ieškovės vardu, bylos eigoje buvo ruošiami ir teikiami papildomi dokumentai, su kuriais buvo būtina susipažinti ir atitinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad procesinio dokumento parengimas apima ir susipažinimą su bylos medžiaga, ir tinkamą pasirengimą teismo posėdžiui. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose, kurie truko mažiau nei 30 min., ieškovė praranda teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Atsakovo teigimu, nors ieškovė skunde nurodė, kad siekė sukurti tvirtą, darnią, abipuse pagarba ir meile grįstą šeimą ir nuolat dėjo pastangas įgyvendinti šiuos siekius, buvo lojali, rūpinosi šeimos gerove, tačiau teismo posėdžių metu pati paliudijo, kad dar ir iki santuokos sudarymo, ir gyvenant santuokoje savaitgalius, šventes ir atostogas dažniausiai sutuoktiniai leisdavo atskirai, bendrų interesų neturėjo, bendro šeimos biudžeto nevedė. Teigia, kad šiltų, paremtų abipuse pagarba ir meile santykių tarp šalių niekada nebuvo, toks bendravimas buvo įprastas ir tęsėsi jis nuo pat santuokos pradžios visus 26 metus. Pati ieškovė, duodama parodymus teisme, parodė, kad šalys kaip pilnavertiška šeima niekada negyveno, neturėjo bendrų vaikų, bendro biudžeto, o nuo 2003-2004 metų gyveno kaip kaimynai.

13.2. Teigia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė dėl žemės sklypo dalies priteisimo jai ir kompensacijos atsakovui išmokėjimo neprieštaravo, o baigiamųjų kalbų metu pati nurodė, kad su tuo sutinka. Todėl teismas pagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės piniginę 2136,93 Eur kompensaciją (1/2 dalį turto vertės), jai po santuokos nutraukimo priteisęs natūra 341/600 dalis 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas, ji pati prieštarauja tam, su kuo sutiko.

13.3. Pasak atsakovo, šalys įsigijo ir naudojosi išskirtinai kiekvienas savo automobiliu. Taip pat ieškovė patvirtino, kad atsakovas sumokėjo visas kredito grąžinimo įmokas bankui iš savo pajamų. Ji nei vienos įmokos pagal šią kredito sutartį nemokėjo, o laiduotoja buvo todėl, kad to reikalavo bankas, kad galėtų išduoti kreditą, o ne dėl to, kad už kredito lėšas bendram naudojimui būtų įsigytas automobilis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas byla apeliacine tvarka patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama, be kita ko, nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo, priteisti iš atsakovo ieškovei 2 500 eurų kompensaciją už atsakovui liekantį santuokoje įgytą automobilį, priteisti ieškovei ir pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o santuokoje įgytą turtą priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant atitinkamą kompensaciją.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisė ieškovei iš atsakovo 300 eurų neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteisė ir pripažino ieškovės asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, garažą, viralinę, žemės sklypą, o atsakovui iš ieškovės priteisė 2136,93 eurų kompensaciją už ieškovei atitenkančią žemės sklypo dalį. Be kita ko, skundžiamoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad automobilis TOYOTA RAV-4 buvo parduotas dar 2019 metais, dar šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, todėl šį ieškovės reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

18. Pateikusi apeliacinį skundą, ieškovė nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu, nesutinka su tuo, kad žemės sklypas nepripažintas jos asmenine nuosavybė ir dėl to iš ieškovės atsakovui priteista kompensacija, taip pat su tuo, kad apeliantei iš atsakovo nepriteista kompensacija už atsakovo parduotą automobilį, taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Dėl neturtinės žalos dydžio

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

20. Ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, kad santuoka iširo dėl atsakovo smurtavimo, nuolatinių pažeminimų, sutuoktinio alkoholio vartojimo, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į policijos pareigūnus, prašė priteisti 5000 Eur neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau priteisė ieškovei 300 Eur neturtinę žalą, motyvuodamas tuo, kad neturtinė žala ieškovei dėl atsakovo panaudoto smurto jos atžvilgiu jau buvo priteista kitu teismo sprendimu. Taip pat pažymėjo, kad jau nuo pat santuokos pradžios šalys daug laisvalaikio leisdavo atskirai ir toks sutuoktinių bendravimas jiems buvo įprastas, teismas nenustatė kokius konkrečius tikslus ieškovė siekė įgyvendinti po santuokos sudarymo su atsakovu, kad pasiektų pilnavertės laimingos šeimos gyvenimą, taip pat nenurodė, kokias pastangas ji įdėjo to siekdama ir kokiais savo veiksmais ar neveikimu atsakovas prisidėjo prie šių jos tikslų sužlugdymo.

21. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie buvo tęstinio pobūdžio – pažeminimą, garbės ir orumo sumenkinimą, sutuoktinio vertės sutrypimą, buvo sugriauti jos lūkesčiai turėti darnią šeimą. Ieškovė patyrė didžiulį nervinį stresą, jai buvo sutrikęs miegas, atsirado kitų sveikatos problemų, dėl ko ieškovė lankėsi pas psichologus, medikus, jai buvo paskirti ir ji vartojo raminančio poveikio vaistus.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o yra tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, šios bylos kontekste, neturi pagrindo su jais nesutikti. Kaip matyti iš byloje šalių teiktų paaiškinimų, jau santuokos pradžioje atsirado sutuoktinių nesutarimų ir požiūrių skirtumų, tarp šalių niekada nebuvo bendro ūkio, ieškovė teismo posėdžio metu aiškino, kad, jos manymu, faktiškai santuoka iširo jau 2000 m., o nuo 2004 m. su atsakovu gyveno kaip kaimynai, pasak atsakovo, santuoka iširo 2007 m., atsakovas kaltino ieškovę susirašinėjus su kitais vyrais, ieškovė nuogąstavo, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima, visos šventės nuo 1998 m. buvo švenčiamos atskirai, ieškovė teigė iš viso nežinanti, kodėl gyveno su atsakovu. Svarbu tai, kad teismo posėdyje ieškovė teigė, jog ir su buvusia žmona atsakovas vedė tokį šeiminį gyvenimą, akivaizdu, kad ieškovei buvo žinomos visos atsakovo savybės, todėl teigti, kad ieškovė ilgus metus galėjo pagrįstai puoselėti lūkesčius dėl darnios šeimos su atsakovu, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, neabejotinai sukėlė ieškovei itin neigiamus išgyvenimus ir prisidėjo prie ieškovės sprendimo nutraukti faktiškai jau iširusią santuoką, tačiau ieškovei nurodžius, kad jau 2018 m. ji atsisakė vyro pavardės, nes ji jai nebuvo brangi, įvertinus šalių apibūdintus santykius visos santuokos metu, spręsti, kad pats santuokos nutraukimo faktas dėl atsakovo kaltės galėjo sukelti ieškovei tokias neigiamas pasekmes, kurias būtų galima vertinti 5 000 Eur, nėra pagrindo.

24. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo parinktas 300 Eur neturtinės žalos dydis yra protingas ir labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

25. Byloje nustatyta, kad ieškinio pateikimo metu šalims priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys (duomenys neskelbtini)-3003-1010; garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 48/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 341/600 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, nes buvo pirktas už jos lėšas, o atsakovas prašė šį nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, atsakovui priteisiant 27 000 eurų kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę dalintino turto dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė savo piniginio prisidėjimo prie gyvenamojo namo su priklausiniais įsigijimo, atsakovui buvo aiškiai žinoma, jog gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimo sandoris sudaromas siekiant ieškovei įgyti asmeninę, o ne bendrąją sutuoktinių nuosavybę. Visgi teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė pirko savo asmeninėn nuosavybėn, o sutartyje ir VĮ Registrų centras yra aiškiai išviešinti duomenys apie tai, kad šis turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei ar pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe minėtą žemės sklypą.

26. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad ieškovė žemės sklypą ir kitą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo kaip turtinį vienetą iš asmeninių lėšų, jos siekis ir valia buvo įgyti šį turtą asmeninės nuosavybės teise, atsakovas savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo prie šio bendro nuosavybės objekto (žemės sklypo) sukūrimo, neinvestavo asmeninių lėšų šiam turtui išlaikyti ar pagerinti, neįnešė savo asmeninio indėlio kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę.

27. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. CK

29. Byloje nustatyta, kad 1997 m. vasario 20 d. sutartimi dėl nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo ieškovė nusipirko 48/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 48/100 dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ta pačia sutartimi jai buvo perleistos 13,38 Lt avansinės įmokos už 341 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu pagal 1997 m. vasario 17 d. Panevėžio žemėtvarkos pažymą Nr. 85. Byloje nėra ginčo, kad 1997 m. vasario 20 d. sutartimi žemės sklypas parduotas nebuvo, jis priklausė valstybei, o ieškovei minėta sutartimi buvo perleistos ankstesnių gyvenamojo namo su priklausiniais savininkų sumokėtos avansinės įmonės už ginčo žemės sklypą. Šiuo konkrečiu atveju, svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog 1997 m. vasario 20 d. sandoris buvo sudarytas už ieškovės lėšas siekiant ieškovei įgyti asmeninę, o ne bendrąją sutuoktinių nuosavybę, ši sprendimo dalis nėra ginčijama ir yra įsiteisėjusi.

30. Byloje taip pat nustatyta, kad 2012 m. liepos 3 d. 341/600 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad perkamo žemės sklypo kaina – 13,38 Lt, sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad už perkamą žemės sklypą įskaitoma J. G. sumokėta 1338 valstybės vienkartinių išmokų suma ir šalys yra pilnai atsiskaitę. Šio sandorio sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6 punkte, be kita ko, buvo numatyta, kad jeigu nuosavybės teisė į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, įgyta iki 2010 m. vasario 1 d., sudarant tokią sutartį už žemės sklypą sumokėtos įmokos įskaitomos tuo atveju, jeigu teisę įskaityti sumokėtą sumą žemės sklypo pirkėjui notaro patvirtintu sutikimu perleidžia asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjęs už valstybinės žemės sklypą, ar šio asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba žemės sklypo pirkėjui statinį ar įrenginį perleidęs kitas asmuo, kuriam buvo duotas toks sutikimas.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje konstatavus, kad 1997 m. vasario 20 d. sandoris buvo sudarytas už ieškovės lėšas siekiant ieškovei įgyti asmeninę nuosavybę, kas reiškia, kad ir sutartyje nurodytos avansinės įmokos, už kurias vėliau buvo išpirktas ginčo žemės sklypas iš valstybės, buvo įgytos ieškovės asmeninėn nuosavybėn, tuo pačiu nustačius, kad ginčo žemės sklypo pirkimui papildomų bendrų sutuoktinių ar kito sutuoktinio lėšų nereikėjo, spręsti, kad ginčo žemės sklypas, priešingai nei ant jo stovintys statiniai, buvo įgytas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, nėra pagrindo. Tuo pačiu svarbu ir tai, kad abi šalys pirmosios instancijos teisme pripažino, kad bendras ūkis santuokoje nebuvo vedamas, o santuoka faktiškai nutrūko dar iki ginčo žemės sklypo įsigijimo – pasak ieškovės – 2000 m., pasak atsakovo – 2007 m., kas, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtinai patvirtina tą aplinkybę, jog perkant ginčo žemės sklypą nebuvo sutuoktinių siekio turtą įgyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Nors skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovė dėl žemės sklypo priteisimo jai ir kompensacijos atsakovui išmokėjimo atsakovui neprieštaravo, o baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad su tuo sutinka, toks ieškovės atstovės paaiškinimų vertinimas nėra visiškai teisingas, kadangi ieškovės atstovė paskutiniame teismo posėdyje prašė žemės sklypą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, tačiau tik tuo atveju, jei teismas manytų kitaip, prašė priteisti atsakovui kompensaciją, kuri būtų mažesnė nei 50 procentų turto vertės. Todėl negalima spręsti, kad ieškovė nebepalaikė savo reikalavimų ir sutiko su atsakovo reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo.

32. Dėl aukščiau paminėto konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog 341/600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo įgyta ieškovės asmeninėn nuosavybėn, todėl šis turtas turėjo būti pripažintas ieškovės asmenine nuosavybė, netraukiamas į sutuoktinių dalintino turto balansą, nepriteisiant už šio turto dalį atsakovui kompensacijos.

33. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

34. Nors apeliantė taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 2500 Eur kompensacijos už atsakovo parduotą transporto priemonę priteisimo, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje šalių teiktus paaiškinimus, su apeliacinio skundo argumentais dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo sutinka tik iš dalies. Pažymėtina, kad apeliantė yra teisi teigdama, jog tuo metu, kai atsakovas pardavė ginčo transporto priemonę TOYOTA RAW4, šalys jau negyveno kartu, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje iš pačių šalių paaiškinimų nustatyta, kad pagal sutuoktinių sutarimą jų piniginės lėšos buvo skiriamos kiekvieno iš jų asmeniniams poreikiams tenkinti, pati ieškovė pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad bendro ūkio šalys nevedė, o santuoka faktiškai iširo po kelerių santuokos metų. Be to, iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad kiekvienas iš sutuoktinių naudojosi atskiru nusipirktu automobiliu, ieškovė patvirtino, kad atsakovui įsigyjant ginčo automobilį buvo tik laiduotoja, visas įmokas kreditoriui sumokėjo atsakovas. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo išvadai, kad ginčo automobilis, nepaisant jo įsigijimo metu galiojusios turto bendrumo prezumpcijos, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir ieškovei, o atsakovas, pardavęs minėtą turtą, sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo parduotą automobilį TOYOTA RAW4, atmestas pagrįstai.

35. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamo sprendimo dalis, kuriomis ieškovei priteista 341/600 dalis 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteista 2136,93 eurų kompensaciją už ieškovei atitenkančią minėtą žemės sklypo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdama, kad visiškai neaiškūs ir nepagrįsti teismo paskaičiavimai, jog ieškovės ieškinys yra patenkintas tik 50 procentų, mano, kad neteisingas teismo sprendimas nepriteisti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidį už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui, nes advokato darbas neapsiribojo tik procesinių dokumentų rengimu ieškovės vardu.

37. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

38. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas nurodė, kad, remiantis Rekomendacijų 3 punktu, ieškovės išlaidos, susijusios su jos atstovės atvykimu į teismą, nėra priteistinos, taip pat sprendė, kad ieškovės išlaidos, įvardintos kaip dokumentų analizė, teisinė konsultacija, komunikacija su kliente rengiant procesinius dokumentus ir išlaidos susijusios su pasirengimu bylos nagrinėjimui taip pat nėra priteistinos, kadangi atstovo gaunamas atlygis už rengiamo procesinio dokumento parengimą apima ir susipažinimą su bylos medžiaga ir tinkamą pasirengimą teismo posėdžiui.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo argumentus nepriteisti ieškovei visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai motyvo savo sprendimą.

40. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Rekomendacijų 3 punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, susijusias su konsultacijomis ir komunikacija su kliente, susipažinimu su bylos medžiaga ar kuro išlaidų už vykimą į teismo posėdžius.

41. Visgi, sutiktina su apeliante, kad teismo sprendimas nepriteisti pasirengimo teismo posėdžiui bei dalies atstovavimo teismo posėdyje išlaidų yra nepagrįstas, kadangi pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 dydžio koeficientas. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 9–10 punktai). Dėl to, teismas nepagrįstai nesusumavo trumpiau nei 30 min. trukusių teismo posėdžių laiko kartu su kitais byloje vykusiais teismo posėdžiais. Už atstovės advokatės pasirengimą teismo posėdžiams ieškovė patyrė 660 Eur, šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8,19 punkte nurodyto jų dydžio, yra protingos ir pagrįstos, todėl taip pat pridėtinos prie bendros ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.

42. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad prie ieškovės patirtų išlaidų už advokato pagalbą turi būti pridėti ieškovės prašyti 93 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose bei 660 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams, iš viso pagrįstomis ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis laikant 4236 Eur.

43. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant sprendimo dalį dėl žemės sklypo pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, apeliacinės instancijos teisme pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

45. Kaip nustatyta byloje, ieškovė reiškė keturis pagrindinius reikalavimus, t. y. reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei neturtinę žalą, pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bei priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją už automobilį TOYOTA RAW4, kuris, priešingai nei kiti reikalavimai, nebuvo patenkintas.

46. Sutiktina su apeliante, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021). Tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, bet, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2021, 36 punktas).

47. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad priteistinos neturtinės žalos dydį nustato teismas, į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, kai santuoka nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės, iš esmės buvo pagrįstas, ir nors teismas ieškovei priteisė pinigine išraiška mažesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei to prašė ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas pilna apimtimi. Dėl to spręstina, kad ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teisme buvo patenkinti 75 procentais (3 reikalavimai iš 4), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 3177 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovės – 425 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingų atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1700 Eur x 25 proc.). Atlikus šių ieškovei ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 2752 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

48. Byloje taip pat nustatyta, kad už ieškinį turėjo būti mokamas 1357 Eur žyminis mokestis, o pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ieškovei tektų 339,25 Eur žyminio mokesčio, atsakovui – 977 Eur žyminio mokesčio. Kadangi 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atidėjo ieškovei 1282 eurų žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo, o paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, valstybei iš ieškovės priteistini likę 264,25 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo – 977 Eur. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė 64,88 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, iš ieškovės priteistinos 16,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, o iš atsakovo – 48,66 Eur.

49. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, laikant, kad apeliacinis skundas patenkintas tik 33 procentais (1 reikalavimas iš 3), ieškovei iš atsakovo priteistinos 432 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (1310 Eur x 33 proc.), o atsakovui iš ieškovės – 231 Eur (350 Eur x 66 proc.), atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistinos 201 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimą ir pripažįstant ieškovės A. L. asmenine nuosavybe 341/600 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tuo pačiu perskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės aktų įrašų biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. palikti jos santuokos metu pasikeistą pavardę - „L.“, o atsakovui palikti jo pavardė – „B.“.

Priteisti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 eurų (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Pripažinti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 48/100 dalis 144,94 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 48/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 341/600 dalį 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2752 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 264,25 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 977 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 16,22 Eur, iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 48,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Likusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti“.

Priteisti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 201 Eur (du šimtai vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai

Eigirdas Činka

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Dalia Pranckienė