Dėl servituto teisės tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas nustatymo atsakovams S. K., L. K., R. D., I. R., M. A., N. G., Ž. B., M. K., V. K., I. N., A. Š., V. B., V. L., M. V., T. P., V. S. (toliau - ir atsakovai), tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir NŽT), Panevėžio rajono savivaldybės administracijai

Civilinė byla Nr. e2A-340-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01752-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.18.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-49-1000/2023 pagal ieškovės R. A. ieškinį dėl kelio servituto nustatymo ir leidimo įrengti kelią servituto ribose, dėl servituto teisės tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas nustatymo atsakovams S. K., L. K., R. D., I. R., M. A., N. G., Ž. B., M. K., V. K., I. N., A. Š., V. B., V. L., M. V., T. P., V. S. (toliau – ir atsakovai), tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. A. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pietrytinėje dalyje nustatyti servitutus: kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku tarnaujantis daiktas, kodas 215, plotas 93 kv. m., teritorija apribota taškais 5-6-7-8-9-5, kad ieškovė galėtų patekti prie savo žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengiant 10 m. pločio kelią – gatvę ir ja naudotis bet kuriuo paros metu, pagal UAB „Šiaurinis taškas“ matininkės T. K. (toliau – ir T. K.) paruoštą kelio servituto nustatymo planą (projektą), servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 222, plotas 390 kv. m. teritorija apribota taškais 7-8-9-5-13-14-15-16-17-18-6-7, kad ieškovė galėtų prisijungti prie inžinerinių komunikacijų, pagal UAB „Šiaurinis taškas“ matininkės T. K. paruoštą kelio servituto nustatymo planą (projektą), iš ieškovės atsakovams priteisti subsidiariai (lygiomis dalimis) vienkartinę 483,00 Eur piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovų visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 2,2574 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2008 m. gegužės 15 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 3848. Įsigyjant sklypą, patekimas (tačiau – tik varyti galvijams) į jį buvo numatytas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant tarnaujantį servitutinį kelią per sklypo gretimybę, žemės sklypo plane žymimą taškais 9-10. Minimas patekimas į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo metu buvo numatytas per žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) g.) rytinėje sklypo dalyje pratęstu beveik 10 metrų pločio pravažiavimu palei mišką. 2021 m. gruodžio 2 d. iš VĮ Registrų centro gavus 2012 m. lapkričio 16 d. turto sujungimo sutartį Nr. 7510, ieškovė sužinojo, kad S. K. kartu su sutuoktiniu L. K. ir N. V., sudarydami 2012 m. lapkričio 16 d. turto sujungimo sutartį, S. K. priklausančiame 0,3274 ha žemės sklype panaikino 2005 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. Ž-3810 nustatytus servitutus: kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms (viešpataujantis), kelio servitutą – teisę varyti galvijus (viešpataujantis) ir kelio servitutą – teisę varyti galvijus (tarnaujantis), ir nustatė 0,3274 ha ploto servitutą, teisę važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantį), taip nustatydama servitutus (duomenys neskelbtini) g. esantiems sklypams, tačiau panaikinant jau nustatytą viešpataujantį kelio servitutą ieškovės valdomam sklypui ir kelią į ieškovei priklausantį 2,2574 ha ploto žemės sklypą. Todėl šiai dienai ieškovės žemės sklypas neturi įregistruoto kelio, per kurį ieškovė galėtų nevaržomai patekti į savo žemės sklypą. 2016-2018 m. laikotarpyje (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių buvo užtvėrę akmenimis ir įvairiais įrenginiais palei mišką esantį plane nurodomą privažiavimą prie ieškovės žemės sklypo, dėl ko jai teko kreiptis ir į NŽT, ir į Panevėžio seniūniją, kuri nurodė, kad toje vietoje nėra jokio servituto. Sklypo savininkai neaiškiomis aplinkybėmis privatizavo likusią valstybinės žemės dalį, skirtą keliui į ieškovei priklausantį žemės sklypą (žemė nėra valstybinė, tik griovys valstybinis prie miško, kelias buvo tuo metu servitutinis). Susidariusi padėtis dėl kelio į ieškovei priklausantį žemės sklypą buvo aptarta Panevėžio rajono savivaldybėje ir NŽT. Ieškovės iniciatyva 2017 metais buvo nuspręsta rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, jį padalinant į kelis žemės sklypus bei keisti ir nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Projekto rengimui išduoti reikalavimai. Projektas ruošiamas, derinamas, viešinamas, tikrinamas ir tvirtinamas žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, tačiau NŽT nepatvirtino žemėtvarkos projekto dėl to, kad ieškovės sklypui nėra nustatyto (viešpataujančio) kelio servituto. Pertvarkant ieškovei priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra numatoma naujai formuoti gatvės sklypą, kurį dėl galiojančių STR 2.06.04:2014 reikalavimų reikalinga įrengti 10 m. pločio kelią šiaurinėje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje. Su Panevėžio rajono savivaldybe buvo prieita išvados rengti kelią į ieškovės žemės sklypą ir atlikus melioracijos griovio rekonstrukciją nutiesti 10 metrų pločio gatvę su 5 metrų pločio važiuojamąja dalimi, neliečiant viso (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o tik prašant dalyje sklypo nustatyti 96 kv. m. tarnaujantį kelio servitutą. Tačiau tam būtinas gauti atsakovų, kurių vardu yra žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sutikimas. Atsakovai neleidžia rengti kelio žemės sklype, kurio paskirtis ir yra inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Atsakovams buvo pateiktas servituto nustatymo projektas, 2022 m. balandžio 19 d. suorganizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo ieškovė ir visi atsakovai bei savivaldybės atstovas, tačiau atsakovai kategoriškai atsisakė duoti leidimą įrengti kelią jų sklypo dalyje. Ieškovės pasiūlytas variantas servituto nustatymo turėtų labiausiai atitikti šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, jis mažiausiai varžo tarnaujančio daikto savininko teises. Ieškovei priklausantį žemės sklypą supa iš pietinės pusės geležinkelis, iš rytinės pusės suaugęs – brandus miškas, iš vakarinės pusės melioracijos griovys ir iš šiaurinės pusės privačių namų kvartalas ir atsakovų valdomas žemės sklypas – gatvė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš ieškovės R. A. 2 160,00 Eur išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovams S. K. ir L. K. bei 71,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

4. Teismas nustatė, kad atsakovai su jiems pareikštu reikalavimu nesutinka bei laikosi pozicijos, kad nėra būtinybės nustatyti kelio servituto jiems priklausančiame žemės sklype, kadangi jau yra nustatyti du servitutiniai keliai, kuriais ieškovė gali pasiekti savo sklypą ir kuriais ji nuolat naudojasi, be to, egzistuoja alternatyvi galimybė patenkinti ieškovės žemės sklypo naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius. Anot atsakovų, ieškovė turi galimybę patekti į savo žemės sklypą per lauko keliuką, einantį prie miško, taip pat yra galimybė padaryti privažiavimą prie sklypo, nutiesiant jį (duomenys neskelbtini) gatvės tęsiniu.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis servitutų nustatymą, pažymėjo, jog servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

6. Teismas vertino ieškovės teiginius, kad atsakovai panaikino nustatytą kelio servitutą, todėl ji neturinti privažiavimo prie savo sklypo. Nustatė, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, žemės sklypui yra nustatytas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), plotas 0,3274 ha, kuris apima visą žemės sklypo plotą. Iš 2022 m. lapkričio 28 d. įvykusios vietos apžiūros protokolo, vietoje apžiūrėtų T. K. parengtame projekto pagrindu pažymėtų servituto taškų, nustatė, jog dalis servituto taškų faktiškai ribojasi su gyventojų tvora. Ieškovei, norint nutiesti kelią – gatvę jos prašomoje vietoje, būtina užkanalizuoti dalį (duomenys neskelbtini) upelio, įrengiant pralaidą. Pažymėjo, jog ieškovė nėra gavusi leidimų iš aplinkosaugininkų dėl upelio užkanalizavimo, neatliktas poveikio aplinkai vertinimas, upelis yra valstybinė žemė, todėl būtina gauti leidimą iš atsakingų institucijų. Atsakovai nurodė, jog ieškovė ir jos šeimos nariai turi teisę naudotis ir naudojasi atsakovams priklausančiu servitutiniu žemės sklypu privažiavimui į ieškovės žemės sklypą ir nėra pagrindo nustatyti dar vieną servitutą. Teismas vertino, jog tik 1 kartą buvo kviesta policija dėl draudimo važiuoti sunkiasvorei technikai, atmetė ieškovės argumentus, jog tuo keliu ieškovei į sklypą neleidžiama patekti, jei į jį važiuojama tvarkingai, negadinant svetimo turto.

7. Pažymėjo, kad 5 m servitutinė kelio juosta eina palei mišką, ką nurodė atsakovai, patvirtino tiek Panevėžio rajono savivaldybės ir NŽT atstovai, tiek liudytoja T. K.. Ieškovė ir pati ieškinyje nurodė, kad jos sklypo pirkimo metu privažiavimas prie sklypo buvo numatytas būtent palei mišką, t. y. privažiavimas numatytas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant tarnaujantį servtitutinį kelią, per sklypo gretimybę, žemės sklypo plane žymimą taškais 9-10. Šis privažiavimo kelias suprojektuotas pagal parengtą detalųjį planą P/0211-DP-SP-1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad servitutiniu keliu, einančiu palei mišką, negalėtų patekti į sklypą. Teismas atsižvelgė į 2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje padarytą liudytojos T. K. paskaičiavimą, kad servitutinis kelias yra daugiau nei 5 m pločio, kas paneigia ieškovės atstovų argumentus, jog 5 m yra griovio viduryje, dėl ko keliu neįmanoma naudotis.

8. Teismas pripažino, jog ieškovė niekaip nepagrindė, kodėl naujai tiesiamas kelias turėtų būti būtent 10 m pločio. Vien tik žemės sklypo projektavimo dokumentų pateikimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovei 10 m pločio kelias, nustatant servitutą atsakovų žemės sklypui, yra objektyviai būtinas ir kad nėra galimybės patenkinti jos poreikių nustatant siauresnio pločio kelią, kartu sumažinant prašomą servitutą ar apskritai atsisakant reikalavimo dėl servituto nustatymo. Pažymėjo, kad siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui.

9. Nurodė, kad ieškovė turėjo įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jos sklypo naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų, kad buvo kreiptasi į gretimų sklypų (besiribojančių su miško sklypu, palei kurį nustatytas 5 m servitutinis kelias) savininkus dėl servitutų nustatymo jų sklypuose, taip pat, kad ieškovė būtų kreipusis į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją dėl galimybės pratęsti (duomenys neskelbtini) gatvę savivaldybės ar ieškovės lėšomis, ir tokiu būdu suprojektuoti privažiavimo kelią prie ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Pripažino, jog vien ieškovės ar liudytojos T. K. manymas, jog tai būtų brangu ar sudėtinga, nelaikytinas įrodymu, kad alternatyvių galimybių patekti į ieškovės sklypą nėra. Sprendė, jog ieškovė taip pat neįrodė, jog atsakovai riboja ieškovės galimybes patekti į jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.

10. Nurodė, jog ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra išnaudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybes patekti prie jai priklausančio sklypo, įrodyti, kad neturi kitokios patekimo galimybės, tik prašomu nustatyti servitutiniu keliu, ir kad nenustačius servituto ji objektyviai neturi galimybės normaliomis sąlygomis naudoti pagal paskirtį savo nuosavybę. Konstatavo, kad ieškovė šios pareigos neįvykdė ir prašomo nustatyti servituto poreikio neįrodė, t. y. neįrodė, kad, nenustačius servituto atsakovų žemės sklype, neįmanoma patekti prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo, todėl ieškinys atmestas kaip nepagrįstas. Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškovės reikalavimus. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviečiant papildomai matininkę T. K., kad būtų išsiaiškinta teismo pozicija dėl, neva, antro privažiavimo prie žemės sklypo bei specialistą iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apie neva leidimo užkanalizuoti minimą upelį būtinumą bei poveikio aplinkai vertinimą (atsakovai apie PAV bei aplinkosaugos institucijų dalyvavimą procese užsiminė tik baigiamųjų kalbų metu ir teismas nesudarė galimybės ieškovei atskirsti į šiuos argumentus). Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.1. Nurodo, kad teismas tendencingai vertino faktines aplinkybes, įrodymus, nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu, dalies faktinių duomenų, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, ignoravo įrodymų vertinimo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Sprendimu neatskleista bylos esmė, jis nėra tinkamai argumentuotas, pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, nepasisakyta dėl visų ieškovės reikalavimų.

11.2. Teigia, kad pagal AB „Panprojektas“ parengtą detalųjį planą P/0211-DP-SP-l buvo suprojektuotas kelias prie ieškovės pirkimo metu įsigyto sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo numatytas per žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) g.) ir to sklypo rytinėje sklypo dalyje pratęstu beveik 10 metrų pločio žvyruotu keliu palei mišką. Privažiavimas buvo 10 metrų pločio, ko pilnai pakako privažiuoti prie sklypo, įvertinant transporto priemonių srautą, gabaritus, 90 laipsnių įsukimo galimybę. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 23SK-(1423.110)-1158, kuriame nėra nurodyta, kas yra servituto turėtojas, buvo pertvarkyti atsakovų S. K., L. K., N. V. žemės sklypai (jų pačių prašymu). Visi kiti, iki tol buvę servitutai panaikinti, nurodant, kad yra tik 3274 kv. m. kelio servitutas (nenurodant, kas yra viešpataujantis daiktas). Šiuo administraciniu aktu kelio servitutas buvo nustatytas tik atsakovės S. K. asmeninės nuosavybės teise turimam 3274 kv. m. ploto sklypui. 2012 m. sujungimo sutartimi buvo sumažinta žemės juosta skirta servitutiniam keliui juostą susiaurinant iki 5 metrų pločio (faktiškai dėl vietovėje esančio miško ir griovio iki 4 metrų), taip atsakovams pasididinus jiems asmeninės nuosavybės teise turimus žemės sklypus ir sumažinus buvusio kelio servituto apimtį. Atsakovai, nesilaikydami minimalių kelio apsaugos zonos atstumų (3 metrai nuo kelio krašto), ant kelio ribos įrengė tvorą, o buvusį kelią apsodino žole ir medžiais, panaikino kelio dangą. Alternatyviame kelyje prie upelio nelegaliai viduryje kelio įrengė vandens valymo įrenginius ir gaisrinį hidrantą tokiu būdu ribodami ir apsunkindami ieškovei patekimą į jos žemės sklypą alternatyviu keliu.

11.3. Teigia, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl patekimo į ieškovės žemės sklypą 3274 kv. m. pločio žemės sklypu ne tik dėl sunkiasvorės technikos. Viso proceso metu atsakovai (žodžiu) nesutiko, kad ieškovė važiuotų su bet kokiomis transporto priemonėmis į sklypą, nurodė, kad neįmanoma padaryti privažiavimo prie ieškovės sklypo prie miško buvusioje privažiavimo vietoje (atsakovų V. S., V. L., S. K., M. A. paaiškinimai). Jokių dviejų servitutinių kelių, kuriais ieškovė galėtų patekti prie savo sklypo, nėra. Iš registro duomenų nėra aišku, kam suteikiama teisė važiuoti 0,3274 ha žemės sklypu, t. y., koks žemės sklypas yra viešpataujantis jo atžvilgiu, todėl negalima teigti, kad ieškovė gali naudotis 0,3274 ha žemės sklypu.

11.4. Nurodo, kad po vietos apžiūros akivaizdu, kiek reikės užkanalizuoti (duomenys neskelbtini) upelio, kad tai bus labai maža dalis. NŽT pasisakė, kad jokių problemų įrengti pralaidą toje vietoje nėra. (duomenys neskelbtini) gatvė eina virš upelio, pravažiavimas yra užkanalizuotas.Teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu turėjo konstatuoti faktą, kad atsakovai taip pat yra užkanalizavę upelį ir per pralaidą patenka į savo sklypą. Dėl leidimo gavimo iš institucijų, tai NŽT patvirtino, kad leidimas bus suteiktas, kai bus susitarta su atsakovais dėl privažiavimo prie ieškovės sklypo. Poveikio aplinkai vertinimas šioje situacijoje neatliekamas. Tai, kad dalis servituto taškų ribojasi su vieno iš atsakovų tvora, neeliminuoja galimybės nustatyti servitutą. Kada yra prašoma nustatyti servitutą ir leisti įrengti kelią-gatvę, nėra būtinos kitų institucijų išvados dėl galimybės įrengti kelią - gatvę. Tik teismui pripažinus teisę naudotis servitutu ir įrengti kelią bus gautos kompetentingų institucijų išvados, rengiamas detalus ir techninis kelio projektas ir tik tada bus išduodamas statybos leidimas.

11.5. Pasak ieškovės, byloje yra filmuota medžiaga, fotonuotraukos, kaip atsakovai ant palei mišką einančio žemės sklypo kelia akmenis, sudaro kliūtis ieškovei nuvažiuoti į savo sklypą. O tai, kad vienu atveju, iškvietus policijos pareigūnus, neva buvo sugadintas turtas, yra netiesa. Atsakovų pozicija teisme leisti važiuoti, bet neleisti nustatyti servitutą jų sklype sudaro problemas ieškovei naudotis sklypu tinkamai, nes sklypas neturi teisės aktų tvarka nustatytų privažiavimų.

11.6. Mano, kad teismas galėjo įsitikinti, jog servitutinės kelio juostos, einančios palei mišką, 5 m riba kai kuriose vietose yra beveik griovio viduryje ir jeigu būtų daromas pravažiavimas, tai būtent šioje vietoje bus pažeisti gamtosauginiai reikalavimai. Kelias pateks į mišką, o pagal Miškų įstatymą kelio įrengimas miško teritorijoje yra negalimas. Servituto nustatymo principai nustato, kad būtų kuo mažiau ribojamos savininko teises, o nustatytas servitutas turi būti racionalus ir juo turi būti užtikrinama viešpataujančio daikto savininko teisė tinkamai naudotis žemės sklypu. Teismo siūlomas alternatyvus servituto vietos nustatymas palei mišką neatitiktų aukščiau nurodytų servitutui reikalavimų, nes servituto dydis būtų didesnis (2440 kv. m. ploto) nei prašomas (93 kv. m.), todėl jis labiau suvaržytų savininko teises ir ieškovei neužtikrintų tinkamo privažiavimo. Teismui atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad alternatyvių servitutų nustatymas yra labiau priimtinas, nei ieškovės prašomas, teismas rėmėsi tik atsakovų samprotavimais.

11.7. Teigia, kad atsakovams perpus sumažinus servituto plotį ir apstačius buvusį kelią įrengimais, tvoromis, panaikinus kelio dangą, judėjimas neegzistuojančiu keliu, manevravimas, apsisukimas, parkavimas neįmanomas nedarant žalos atsakovų turtui. Tą įrodo fotonuotraukos, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu fiksuotos aplinkybės, šalių paaiškinimai. Eismo dalyviai, manevruodami minimaliais atstumais tarp kliūčių, nesant kelio kelkraščiams jų įrengti neįmanoma dėl per mažo servituto žemės ploto, akivaizdžiai sukeltų grėsmę savo bei kitų asmenų turtui, gyventojų saugumui, o dėl planuojamų statybų ieškovės sklype būtų stipriai apkrauta dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė. Išvažiuojamojo posėdžio metu naudojant GPS prietaisus liudininkė T. K. parodė, kad 1 metras buvusio lauko kelio patenka į melioracijos griovio šlaitą, todėl faktinis buvusio lauko kelio plotis yra tik 4 m. Kaip nurodė teismo posėdžio metu, šio prietaiso paklaida yra iki 1 cm. Iš atsakovų pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotos sunkiasvorės transporto priemonės, matyti, kad toks transportas užima iš esmės visą 4 metrų plotį. Pravažiavimą apsunkina ir miško masyvas (medžiai) išsišakoję į kelio servituto plotą. Tai įrodo šalių paaiškinimai, prie ieškinio pridėti įrodymai, fotonuotraukos, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu fiksuotos aplinkybės ir garso įrašas.

11.8. Ieškovė teigia, kad savo sklypą siekia padalinti į atskirus žemės sklypus pakeičiant paskirtį į gyvenamas teritorijas. Teismas nevertino ieškovės pateikto žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinio, kuriame nurodyta kad yra formuojama 7 namų valdos ir 1 susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija. Savivaldybė, išduodama šitos teritorijos detaliojo projektavimo sąlygas, nurodė reikalavimą 10 metrų pločio privažiavimo kelią. Todėl teismo argumentai, kad ieškovė neįrodė reikalingumo 10 metrų pločio kelio prie žemės sklypo yra neteisingi. Pagal STR 2.06.04-2014 kelio važiuojamosios dalies plotis privalo būti 5 m pločio, o kelkraščiai - po 2,5 m, kadangi prašomo nustatyti servituto vieta yra aukšti kelio šlaitai ir užsisukimai jų neįrengimas neužtikrintų saugaus eismo, ieškovė savo reikalavimų pagrindui nekėlė reikalavimo užstatyti, bet siekė teisės įgyti pravažiavimo teisę kaip keliu, kad galėtų patekti stambiagabaritė technika, negadinant atsakovų turto. Atsakovams bendrai priklausančio žemės sklypo paskirtis yra kitos infrastruktūros paskirtis – kelias. Sklypu naudojasi visi atsakovai bendrai bendrų poreikių tenkinimui, todėl ieškovei, kaip gretimo sklypo savininkei, nustatant servitutą ir suteikiant teisę naudotis atsakovo sklypo dalimi, tai nepažeis atsakovų interesų.

11.9. Teigia, kad ieškovės reikalavimas kildinamas iš jos sklypui 2017 m. išduotų techninių sąlygų, kuriose nurodyta nustatyti privažiavimą prie ieškovės valdomo žemės sklypo. Remiantis ieškovės žemės sklypo detaliuoju planu, teismo buvo prašoma nustatyti servitutą pagal matininkės parengtą servituto planą kuris yra detaliojo plano dalis, kurio NŽT netvirtino dėl to kad nebuvo atsakovų K. sutikimo. Detaliajame plane numatytas privažiavimas yra mažiausiai atsakovų teises pažeidžiantis ir ieškovės reikalavimas dėl kelio įrengimo turėjo būti sprendžiamas pagal CK 4 knygos 9 skyrių, reglamentuojantį užstatymo teisę, todėl teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

11.10. Teismas net nevertino ieškovės siūlomo kelio servituto būtinumo, racionalumo, ekonomiškumo, o rėmėsi tik tuo, kad kelio servitutas jau yra, nepasisakė apie ieškovės reikalavimą įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių ir Panevėžio rajono savivaldybę pateikti išvadą dėl UAB „Šiaurinis taškas“ paruošto ieškovės žemės sklypo pertvarkymo plano su prašomo kelio servituto nustatymo planu. Todėl neįsitikino specialistų išvada apie to kelio įrengimą ir servituto nustatymą. Panašaus pobūdžio ginčuose specialisto išvada yra esminis dokumentas teismui siekiant įsitikinti, ar parengtas planas ir prašomas servitutas galimas ir yra tinkamas.

11.11. Pažymi, kad teismas nepasisakė dėl atsakovų patirtų išlaidų pagrįstumo ir atitikimo suformuotai teismų praktikai dėl atstovavimo išlaidų dydžio.

12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai nurodo, jog nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, taip pat neprašo apeliacinės bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nemano, kad toks poreikis yra. Prašo priteisti iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

12.1. Nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo bylą: buvo surengtas išvažiuojamasis posėdis, išnagrinėti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai ir žemės sklypų planai, išklausyti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atsakingi tarnautojai, NŽT atstovas ir išnagrinėta NŽT į bylą pateikta žemės sklypo tvarkymo byla, net kelis kartus buvo apklausta liudytoja T. K., todėl nėra jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė turi servitutinį 5 m pločio patekimą į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir juo naudojasi. Atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje padarytą liudytojos T. K. paskaičiavimą, matyti, kad servitutinis kelias yra daugiau nei 5 metrų pločio, kas paneigia ieškovės atstovų argumentus, kad 5 metrai yra griovio viduryje, dėl ko keliu neįmanoma naudotis. Panevėžio rajono savivaldybės atsiliepime nurodyta, jos atstovės posėdžiuose paaiškino, kad ieškovės R. A. iniciatyva yra rengiamas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2017 m. sausio 17 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. TP.6-17-Ž. Reikalavimuose nustatyti kiti projekto rengimo reikalavimai - numatyti privažiavimus į planuojamą teritoriją vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės, vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, todėl akivaizdu, jog apeliantės teiginys apie savivaldybės reikalavimą projektuoti 10 m kelią yra nepagrįstas jokiais įrodymais.

12.2. Pažymi, kad teismas tinkamai išsprendė atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88, 92, 93 ir 98 straipsniais.

12.3. Mano, kad apeliantės prašymas dėl žodinio apeliacinio proceso yra nepagrįstas, kadangi nurodyta liudytoja T. K. jau buvo apklausiama pirmosios instancijos teismo, o aplinkosaugos specialistai galėjo būti įtraukti į bylą ją nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tačiau tokio klausimo apeliantė nekėlė, o ir toks apklausimas būtų beprasmis, nes reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų bylai tinkamai išspręsti, apklausti bylos dalyviai, aptarti galimi privažiavimai prie sklypo, įskaitant ir nustatytus detaliojo plano sprendiniais. Atsiliepime į ieškinį buvo atkreiptas dėmesys, kad norima užkanalizuoti ne melioracijos griovį, o (duomenys neskelbtini) upelį, kas savaime suponavo poreikį atkreipti dėmesį į aplinkosauginius reikalavimus, atlikti poveikio aplinkai vertinimus. Atsiliepime nurodytas ir taikytinas kelių statybos darbams teisinis reguliavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, todėl atmestini apeliantės teiginiai, jog apie tai buvo užsiminta tik baigiamųjų kalbų metu. Apeliantė turėjo domėtis, kokios apsaugos sąlygos taikomos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonose - (duomenys neskelbtini) upelio aplinkoje, kaip ir tuo, jog norint kanalizuoti upelį reikalingas poveikio aplinkai vertinimas.

12.4. Kelio servitutas atsakovų žemės sklype, unikaliu daikto Nr. (duomenys neskelbtini), jau įregistruotas ir nenuginčytas iki šiol, todėl apeliantės teiginiai apie tai, kad kelio servitutas panaikintas ir ji negali patekti į nuosavybės teise valdomą savo žemės sklypą per tarnaujantį daiktą yra atmestini, ko išdavoje nepagrįstu laikytinas ir reikalavimas nustatyti kelio servitutą kitoje vietoje, juolab, kad atsakovų nuosavybės teisių apribojimai jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalyje niekaip nesprendžia apeliantės galimybės patekti į jos sklypą. Apeliantės pateiktas privažiavimo prie žemės sklypo situacijos projektas neatitinka Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 18 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų apsaugos zonų parametrų, kur nustatytas reikalavimas apsaugos zonai 3 m nuo kelio briaunos, o konkrečiu atveju nėra nurodyta jokia apsaugos zona, nekalbant apie kitus SŽNSĮ nustatytus reikalavimus, kurie akivaizdžiai nebuvo vertinti T. K. parengtu situacijos projektu, nėra gauti jokių atsakingų institucijų derinimai, neįmanoma tokiu situacijos projektu vadovautis, juolab, kad toks situacijos projektas net negalėtų būti pripažintas tinkamu dokumentu reikalavimams pagrįsti, nes kelias projektuojamas laisvoje valstybinėje žemėje, nesuformavus ir neįregistravus žemės sklypo, ir (duomenys neskelbtini) upelio vagoje. Apeliantė nėra parengusi ir paskelbusi net projektuojamo kelio projektinių pasiūlymų, kurie yra privalomi, kadangi projektuojamas vietinės reikšmės kelias yra nesudėtingas inžinerinis statinys priskiriamas prie visuomenei svarbių statinių, kuriems būtina rengti projektinius pasiūlymus STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka. Panevėžio rajono savivaldybės administracija paaiškino, kad apeliantės sklypas nepatenka į patvirtintą teritorijos specialųjį planą, nes šiam sklypui plėtra iki šiol numatyta nebuvo, todėl teritorijų planavimo dokumentais nėra suplanuoti inžinerinių tinklų koridoriai, tačiau tokia galimybė numatyta įgyvendinant gyvenamosios teritorijos plėtros II etapą, t.y. rengiant specialųjį planą, dėl kurio parengimo apeliantė net nesikreipė. Kelio servitutas atsakovei priklausančiame žemės sklype yra nustatytas, bet nėra numatyta galimybė užstatyti jai priklausantį žemės sklypą. Apeliantė nepateikė ir jokios sutarties, sutikimo ar susitarimo su gretimų planuojamam keliui sklypų savininkais, kurie nėra šios bylos dalyviais, tačiau šių asmenų pozicijos kelio statybai yra privalomos. Apeliantė siekia statyti kelią, reikėtų kalbėti ne apie servituto nustatymą, o apie užstatymo teisę, reglamentuojamą CK Ketvirtosios knygos IX skyriuje.

12.5. Nurodo, kad nėra nustatyta, jog apeliantė yra netekusi galimybės susisiekti su viešuoju keliu, juolab, kad atsakovų žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra skirtas tokiam susisiekimui. Apeliantė dirbtinai sukūrė menamą situaciją dėl negalėjimo patekti į savo žemės sklypą per nustatytą ir įregistruotą kelio servitutą, todėl negali reikalauti leisti naudotis kita svetimo žemės sklypo dalimi, nei tam skirtas servitutinis kelias, juolab, kad esamu servitutiniu keliu apeliantė naudojasi ir dabar. Apeliantei nėra užkirstas kelias naudotis savo nuosavybe, kadangi ji nekliudomai gali patekti į savo žemės sklypą nustatytu ir įregistruotu servitutiniu keliu, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti papildomo servituto žemės sklype unikaliu daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo dėl ieškovės keliamų reikalavimų spręsti pagal bylos aplinkybes. Taip pat nurodo, kad ieškovei įsigyjant žemės sklypą privažiavimas buvo numatytas žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant tarnaujantį servitutinį kelią per sklypo gretimybę. Šis privažiavimo kelias suprojektuotas pagal AB,,Panprojektas“ parengtą detalųjį planą P/0211-DP-SP- 1. Minimas privažiavimo kelias prie įsigyto sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo metu buvo numatytas per žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) g.) rytinėje sklypo dalyje pratęstu beveik 10 metrų pločio keliu, palei mišką. 2005 m. detaliajame plane buvo nustatytas beveik 10 metrų pločio kelio servitutas palei mišką rytinėje sklypo pusėje. Tarp atsakovų S. K., L. K. ir N. V. sudarant 2012 m. gruodžio 16 d. turto sujungimo sutartį S. K. priklausančiame 0,3274 ha žemės sklype neliko 2005 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. Ž-3810 nustatytų servitutų, nors Detaliojo plano aiškinamajame rašte pateikta informacija,,buvo suformuota infrastruktūros teritorija gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti“, „palei rytinę sklypo dalį numatoma 5,0 m. servitutinė juosta esančiam lauko keliui išsaugoti...“. Ieškinio pateikimo dienai patekti su transporto priemonėmis bei įrengti tinkamą privažiavimą prie sklypo ieškovė negali. Ieškovės, atsakovų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose nėra įregistruotas ieškovės (viešpataujančio) sklypo teisė naudotis atsakovams priklausančiu (tarnaujančiu) žemės sklypu. Nesant teisiškai registruoto servituto, ieškovės ieškinio reikalavimas galėtų būti tenkinamas. UAB „Šiaurinis taškas“ matininkės T. K. paruoštas kelio servituto nustatymo planas (žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto planas) Panevėžio skyriaus buvo atmestas ir nenagrinėtas, kadangi nebuvo pasirašytas atsakovų. Teismo ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu įvertindami atsakovų ir ieškovės teiginius, nurodomas aplinkybes, užkertant kelią tolimesniems šalių ginčams ir konfliktams tarp šalių, mano, kad servitutas galėtų būti nustatytas pagal ieškovės ieškinio reikalavimus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniais skundais (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Apeliantė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, prašydama papildomai byloje apklausti matininkę T. K. bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistą.

17. CPK

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad T. K. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, davė teismui parodymus, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas atliko ginčo vietos apžiūrą, kuri užfiksuota byloje esančiomis foto nuotraukomis bei protokolu, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo skubos tvarka

19. Po apeliacinio skundo perdavimo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, apeliantė pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti skubos tvarka.

20. Visų pirma, pažymėtina, kad bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka. Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Pagal šių taisyklių aprašo 4.5 punktą, „greičiau nagrinėtina byla“ – byla, kuri vadovaujantis Administravimo teismuose nuostatais pripažinta užsitęsusia ar galinčia užsitęsti ir dėl to nagrinėtina greičiau. Kadangi ši byla neatitinka nei užsitęsusios, nei galinčios užsitęsti bylos statuso, apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo skubos tvarka netenkinamas.

Ginčo esmė

21. Ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama ieškinį atsakovams dėl atlygintino servituto nustatymo, t. y. prašydama žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pietrytinėje dalyje nustatyti servitutus: kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku tarnaujantis daiktas, kodas 215, plotas 93 kv. m., teritorija apribota taškais 5-6-7-8-9-5, kad ieškovė galėtų patekti prie savo žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengiant 10 m. pločio kelią – gatvę ir ja naudotis bet kuriuo paros metu, pagal UAB „Šiaurinis taškas“ matininkės T. K. paruoštą kelio servituto nustatymo planą (projektą), servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 222, plotas 390 kv. m. teritorija apribota taškais 7-8-9-5-13-14-15-16-17-18-6-7, kad ieškovė galėtų prisijungti prie inžinerinių komunikacijų, pagal UAB „Šiaurinis taškas“ matininkės T. K. paruoštą kelio servituto nustatymo planą.

22. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė prašomo nustatyto servituto būtinumo, sprendė, kad ieškovė gali patekti prie savo sklypo kitu keliu.

23. Ieškovė (apeliantė) su priimtu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas neatskleidė bylos, kad neįsigilino į ginčo esmę, nesprendė dėl servituto būtinumo, funkcionalumo ir ekonomiškumo, apeliantė teigia, kad jai norint įgyvendinti savo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, būtina nustatyti jos prašomą kelio servitutą tam, kad būtų galimas teisės aktus atitinkantis privažiavimas prie formuojamų kitos paskirties žemės sklypų. Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodomi argumentai dėl reikalavimo nustatyti servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 222, plotas 390 kv. m. teritorija apribota taškais 7-8-9-5-13-14-15-16-17-18-6-7), kad ieškovė galėtų prisijungti prie inžinerinių komunikacijų, teisėjų kolegija skundą nagrinėja jo ribose ir pasisako tik dėl reikalavimo nustatyti kelio servitutą teritorijoje, apribotoje taškais 5-6-7-8-9-5, kad ieškovė galėtų patekti prie savo žemės sklypo, pagrįstumo bei teismo argumentų, kuriais šis reikalavimas atmestas, teisėtumo.

Dėl servituto nustatymo

24. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

25. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

26. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas).

27. Servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).

28. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui Servituto planą (projektą), nustatant 96 kv. m. kelio servitutą, bei Privažiavimo prie žemės sklypo situacijos projektą. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė siekia įrengti privažiavimą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iš vakarinės atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pusės, įrengiant įvažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) g. per valstybinę žemę, per (duomenys neskelbtini) upelį įrengiant pralaidą bei per atsakovams priklausančio žemės sklypo 96 kv. m. dalį, kuri, pagal byloje nustatytus duomenis ribojasi su gyvenamojo namo tvora, ir pagal Servituto planą apribota taškais 5-6-7-8-9-5, kuri ribojasi su ieškovės sklypo dalimi. Taigi, ieškovės pateiktas Servituto planas bei Privažiavimo prie žemės sklypo situacijos projektas patvirtina, kad prašomą nustatyti 96 kv. m. kelio servituto dalį iki (duomenys neskelbtini) g. skiria valstybinė žemė, kurioje taip pat planuojamas privažiavimo įrengimas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų suteikta teisė naudoti valstybinę žemę kelio tiesimui, kad tokio privažiavimo projektas būtų suderintas su kompetentingomis institucijomis.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pareikštą reikalavimą bei aukščiau nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės prašomas nustatyti 96 kv. m. kelio servitutas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Servituto planą ir Privažiavimo prie žemės sklypo situacijos projektą, nesusisiekia su (duomenys neskelbtini) g., todėl niekaip neužtikrins ieškovei patekimo į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

30. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje ieškiniu suformuluotas reikalavimas nustatyti servitutą tam, kad būtų galima patekti į ieškovei priklausantį žemės sklypą pagal jos pateiktą planą, tokio tikslo įgyvendinimo neužtikrina. Šios išvados nepaneigia ir ieškovės byloje išsakyti teiginiai, kad jos planuojamam įrengti keliui valstybės institucijos pritarė žodžiu, kadangi šiuo metu iškovė neturi teisinio pagrindo tiesti, įrengti dalį kelio, kuris yra valstybinėje žemėje, o ieškinio reikalavimų dėl servituto nustatymo ir leidimo įrengti kelią valstybinėje žemėje nereiškė. Dėl to akivaizdu, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas realaus ir faktinio patekimo į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą neužtikrins, o tai paneigia servituto, kaip teisės į svetimą nekilnojamąjį daiktą, esmę.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad servitutas turi būti nustatomas tokia apimtimi, kad ieškovė turėtų realią galimybę patekti iki jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir naudotis juo pagal jo paskirtį. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė planą ir pareiškė reikalavimą tik dėl tam tikros servituto dalies, kuri pati savaime, tai yra visa apimtimi neužtikrina ieškovei patekimo į jos žemės sklypą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės patekimui į jos žemės sklypą yra reikalinga ne tik ta atsakovų žemės dalis, kurioje ieškovė prašo nustatyti servitutą, bet ir valstybinės žemės dalis, kurioje nustatyti servituto ieškovė neprašė, kaip ir nepateikė nustatyta tvarka parengto plano dėl visos apimties servituto, kuris leistų ieškovei patekti į savo žemės sklypą.

33. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas 28-32 nutarties punktuose nurodytų motyvų pagrindu, tačiau tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Priešingai, teisėjų kolegija, įvertinusi teismo argumentus dėl servituto būtinumo su jais sutinka.

34. Byloje nustatyta, kad privažiavimo kelias prie ieškovei priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo nurodytas ir pažymėtas Perkamo (ų) iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypo (ų), suformuoto (ų) pagal 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą (projekto papildymą), patvirtintą 2000 m. sausio 25 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 89ž Byloje Nr. P-55. Tiek 2006 m. lapkričio 29 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, tiek abrisas patvirtina, kad privažiavimas prie šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo buvo numatytas 4 m. keliu, abrise pažymėtu „į (duomenys neskelbtini)“, kuris, kaip matyti iš 2007 m. sausio 3 d. žemės sklypo plano eina tiesiai palei mišką per laukus, tas pats nurodyta ir 2008 m. liepos 18 d. Žemės sklypo plane, t. y. plane nurodytas kelias į ieškovės sklypą eina atsakovų ginčo sklypo rytinėje pusėje palei mišką „į laukus“, šiuose dokumentuose jokio alternatyvaus kelio, apie kurį kalba apeliantė, teigdama, kad atsakovai alternatyviame pravažiavime įsirengė inžinerinius tinklus, nėra. Nors apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovų iniciatyva ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 23SK-(1423.110)-1158 buvo panaikinti visi kiti servitutai atsakovų žemės sklypui ir paliktas tik vienas kaip tarnaujančio daikto servitutas, dėl ko sumažėjo servitutinio kelio plotas nuo 10 m. iki 5 m., svarbu pažymėti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, kelio servitutas nebuvo nustatytas, tą patvirtina 2007 m. spalio 8 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. Ž4-685, kurioje nurodyta, kad „žemės sklypo servitutai kituose žemės sklypuose: nėra“. Ieškovei nereiškiant atsakovams reikalavimų dėl servituto žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, nustatymo, teisėjų kolegija plačiau dėl ieškovės argumentų, susijusių su šiuo servitutu, nepasisako. Visgi, nagrinėjamu atveju, byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė savo žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali naudoti pagal esamą paskirtį, kad gali prie jo privažiuoti transporto priemonėmis ar prieiti, o ieškovės teiginiai, kad ji to padaryti negali, nepasitvirtino ir pirmosios instancijos teismo organizuotos vietos apžiūros metu. Atkreiptinas dėmesys, kad ta aplinkybė, jog ieškovė siekia pakeisti esamą žemės sklypo paskirtį, suskaidyti sklypą į kelis sklypus tikslu ten statyti gyvenamuosius namus ir dėl to atsiranda poreikis nustatyti servitutą įrengiant įvažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) g. per valstybinę žemę bei atsakovams priklausančio žemės sklypo 96 kv. m. dalį, nepatvirtina, kad ieškovė šiuo metu negali naudoti savo nekilnojamojo turto pagal jo esamą paskirtį.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad tokio turinio servitutas, kokio prašo ieškovė, iš esmės negalėtų būti nustatytas (žiūrėti šios nutarties 28-33 punktus), teisėjų kolegija plačiau dėl ieškovės deklaruojamo privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) g. iki ieškovės žemės sklypo per dalį atsakovams priklausančio žemės sklypo racionalumo, ekonomiškumo nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas atmesti ieškovės reikalavimus dėl servituto nustatymo, nors ir priimtas kitais argumentais, nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, yra priimtas teisėtai, apeliaciniu skundu ieškovė nepaneigė sprendimo teisėtumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 6 d. paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepasisakė dėl atsakovų patirtų išlaidų pagrįstumo ir atitikimo suformuotai teismų praktikai dėl atstovavimo išlaidų dydžio, nenurodant jokių argumentų dėl teismo iš ieškovės atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo, teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą bei pagrįstumą, sprendžia, kad atsakovų patirtos 2 160,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai, kurias sudaro 2022 m. gegužės 3 d. sąskaita 480 Eur už duomenų rinkimą bei atsiliepimo į ieškinį parengimą, 2022 m. rugpjūčio 11 d. sąskaita 960 Eur sumai už pasirengimą teismo posėdžiui, atsiliepimų į atskirąjį skundą bei patikslintą ieškinį parengimą, 2022 m. lapkričio 7 d. sąskaita 320 Eur sumai už papildomų įrodymų rinkimą, pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje, 400 Eur pagal 2022 m. gruodžio 2 d. sąskaitą už išvažiuojamąjį teismo posėdį ir pasirengimą teismo posėdžiui, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl pagrįstai priteistos atsakovams iš ieškovės.

38. CPK

39. Atsakovai kartu su atsiliepimu į bylą pateikė duomenis apie atsakovo L. K. turėtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš apeliantės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė