Dėl turto bei prievolių padalijimo

Civilinė byla Nr. e2A-426-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04646-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.6.2;

(S)

2.3.2.8; 2.4.2.9.2; 3.1.16; 3.2.3.12; 3.2.4.2;

3.2.4.11; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Alvidos Jasaitytės - Pralgauskienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-837/2023 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui S. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Citadele „bankas, dėl santuokos metu įgyto dėl turto bei prievolių padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. A. (Gyventojų registrų centro duomenimis dabartinė pavardė – B.) prašė padalinti santuokoje įgytą turtą taip: asmeninės nuosavybės teise jai priteisti 119/947 dalių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą yra 3 355,12 Eur, bei automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur, iš viso jai priteisti turto už 3 855,12 Eur; atsakovui S. A. priteisti iš ieškovės 1 928 Eur kompensaciją už jai atitekusią didesnę bendro turto natūra dalį. Prašė įsipareigojimus akcinei bendrovei (toliau – AB) „Citadele“ bankui, prisiimtus pagal 2018 m. kovo 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-34480, pripažinti asmenine ieškovės prievole.

2. Nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 liepos 5 d. sprendimu dėl ieškovės kaltės. Santuokos metu šalys įgijo 119/947 dalių žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 355,12 Eur, bei automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur. Santuokos metu iš AB „Citadele“ banko pagal 2018 m. kovo 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-34480 ieškovė paėmė 7 000 Eur vartojimo kreditą, kuris šiai dienai bankui negrąžintas. Minėtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteistinas ieškovei, nes jis įgytas prie asmeninės nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo, ir jo dalis tokia maža, kad jis negali būti naudojamas kaip atskiras turto vienetas. Ieškovė sutinka kompensuoti atsakovui už jo turto dalies natūra netekimą ir sumokėti ½ žemės sklypo vertės kompensaciją – 1 678 Eur. Automobilis SKODA OCTAVIA po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteistinas ieškovei, nes ieškovė jį faktiškai naudoja. Sutinka sumokėti atsakovui ½ automobilio vertės kompensaciją – 250 Eur. Iš viso santuokos metu šalys įgijo bendro turto už 3 855,12 Eur. Po santuokos nutraukimo, dalinant turtą lygiomis dalimis, kiekvienam turi atitekti turto už 1 927,56 Eur. Kadangi 7 000 Eur kreditas iš AB „Citadele“ banko yra paimtas ieškovės asmeninio turto remontui, ji sutinka po santuokos nutraukimo jį grąžinti kaip asmeninę savo prievolę bankui. Kitas jos turimas turtas yra nedalintinas, nes jį gavo pagal dovanojimo sutartis, todėl toks turtas pripažįstamas asmenine ieškovės nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuokoje įgytą turtą padalino tokiu būdu: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 119/947 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3 355,12 Eur vertės, ir transporto priemonę SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; priteisė atsakovui iš ieškovės 41 000 Eur piniginę kompensaciją už bendrą ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą bei už atsakovo lėšomis padarytus ieškovės turto pagerinimus. Teismas sprendė, jog daugiau nėra šalių dalintino turto. Prievolę pagal AB „Citadele“ banko 2018 m. kovo 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-34480 pripažino asmenine ieškovės prievole. Kitos ieškinio dalies netenkino.

4. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 119/947 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė viso žemės sklypo rinkos vertė yra 26 700 Eur, šalims priklausančio sklypo vertė – 3 355,12 Eur; butą (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. spalio 3 d. Pirkimo pardavimo sutartimi buvo parduotas už 47 000 Eur; automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur. Viso šalių santuokoje įgyto registruotino turto vertė – 50 855,12 Eur. Nustatė, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės yra taikomos nuo 2020 m. rugsėjo 15 d.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo pat šalių santuokos sudarymo jų susitarimu šalys naudojo kiekvienas savo sąskaitoje esančius pinigus, 1999 m. ieškovė išvyko į JAV, ten ji gyveno ketverius metus, darė išvadą, jog šalys naudojo kiekvienas savo sąskaitoje esančius pinigus, todėl lėšos, esančios šalių banko sąskaitose, yra nedalintinos.

6. Pasisakydamas dėl 119/947 žemės sklypo dalies vertės teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė šio žemės sklypo turto vertinimo, nenurodė objektyvių priežasčių, kliudžiusių pateikti turto vertinimo ataskaitą, taip pat nepateikė duomenų nei apie konkrečią ginčo žemės sklypo dalies kainą, nei apie tai, kad Registrų centro vertės nustatymas yra neteisingas. Todėl teismas sprendė, jog ieškinyje nurodyta dalintino žemės sklypo dalies kaina – 3 355,12 Eur ir ieškovės atsakovui paskaičiuota piniginė kompensacija už ½ jo dalį – 1 678 Eur yra teisinga.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo sklypas yra prie ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, sprendė, jog jo padalinti natūra nėra galimybės, todėl atsakovo prašymą dėl turto padalinimo natūra atmetė. Atitinkamai ieškovei šį sklypą priteisė natūra, o atsakovui iš ieškovės už atsakovui priklausančią 1/2 dalį priteisė 1 678 Eur kompensaciją.

8. Kadangi ginčo dėl automobilio SKODA OCTAVIA priteisimo ieškovei, išmokant atsakovui kompensaciją, byloje nebuvo, teismas jį jai priteisė natūra, o atsakovui iš ieškovės už atsakovui priklausančią 1/2 dalį priteisė 250 Eur kompensaciją.

9. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/5 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais, kurį ieškovė įgijo po santuokos sudarymo 2012 m. vasario 15 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutarčių pagrindu. Pažymėjo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo, žemės sklypo valdos; atsakovas nori, kad šis namas (taipogi žemės sklypas) būtų pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalintas pusiau; atsakovo paskaičiavimu, viso už namo remontą išleista apie 58 000 Eur.

10. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, jog taikos sutarties šioje byloje sudarymo atveju ieškovė sutiko atsakovui išmokėti 17 500 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkantį santuokos metu įgytą turtą ir atsakovo lėšomis atliktus ieškovės asmeninio turto pagerinimus (2020 m. gegužės 14 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas). Be to, į ieškovės vardu atidarytoje AB SEB banko sąskaitą 2018 m. spalio 12 d. buvo pervesti 47 000 Eur už šalių santuokoje įgytą ir 2018 m. spalio 3 d. Pirkimo pardavimo sutartimi parduotą butą (duomenys neskelbtini). Kadangi šis butas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos, yra parduotas, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas už jį gautas lėšas dalinti lygiomis dalimis ir pusė šios sumos (23 500 Eur) priteisti atsakovui.

11. Teismas sprendė, jog atsakovo paskaičiavimai dėl ginčo namo remontui išleistų 58 000 Eur yra subjektyvūs, nes atsakovas neįrodinėjo, kiek atlikus namo pagerinimus pasikeitė jo vertė, t. y. buvusios namo kainos ir kainos pasikeitimo po remonto atlikimo, kokia esminių pagerinimų vertė. Konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo manyti, jog atsakovas įgijo teisę į ½ dalį ginčo objektu tapusio namo ir žemės sklypo, kuris yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pačios ieškovės poziciją dėl taikos sudarymo aplinkybių, į atsakovo poziciją dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, yra pagrindas atsakovui iš ieškovės priteisti 17 500 Eur piniginę kompensaciją, kurią sudaro 1 928 Eur (1 678 Eur + 250 Eur) kompensacija už bendrai ieškovės ir atsakovo įgytą turtą ir likusi suma už atsakovo lėšomis padarytus ieškovės turto pagerinimus. Tokiu būdu teismas atsakovui priteisė 41 000 Eur piniginę kompensaciją (23 500 Eur + 17 500 Eur).

12. Atsižvelgdamas į ieškovės poziciją dėl prievolės pobūdžio (ji laiko, jog tai yra asmeninė prievolė), į tai, jog atsakovas nebuvo sandorio su AB „Citadele“ banku šalimi ir pagal sutartį jis neprisiėmė vykdyti šio įsipareigojimo, į tai, jog įmokas pagal sutartį mokėjo tik ieškovė, į gautų lėšų panaudojimą – nėra duomenų, jog lėšos buvo panaudotos šeimos interesams, teismas konstatavo, kad po santuokos nutraukimo paskola pagal 2018 m. kovo 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-34480 yra asmeninė ieškovės prievolė.

13. Pažymėjo, jog teismas nevertina ir neanalizuoja atsakovo prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ir visų kitų atsakovo išsakytų argumentų ir aplinkybių, kadangi pagal šioje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir nesant priešpriešinių atsakovo reikalavimų jie nėra teisiškai reikšmingi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas S. A. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti visą namų valdą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti ją lygiomis dalimis, o bylos dalį dėl kito šalių santuokoje įgyto turto (prievolių) padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su pateiktu teismui priešieškiniu.

15. Nurodo, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, sprendimas neatitinka nei įstatymo reikalavimų, nei faktinių aplinkybių, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, sprendimo vienas teiginys prieštarauja kitam jo teiginiui, nekritiškai atkartoja tai, kas buvo tvirtinama panaikintame apylinkės teismo sprendime šioje byloje, be to, teismas, šiurkščiai pažeisdamas įstatymą, nebuvo aktyvus, visiškai neteisingai vertino bylos kategoriją, neištyrė visų įrodymų, esančių byloje, teisėjas net nesugebėjo teisingai nustatyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies ir kt.

16. Teigia, jog Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 21 d. nutartyje šioje civilinėje byloje Nr. e2A-98-544/2022 nutarė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl šalių santuokoje įgyto viso turto (prievolių) padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo tarpu teismas visiškai neteisingai vertino bylos kategoriją, įžanginėje sprendimo dalyje neteisingai nurodomas ginčo dalyką. Atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, ieškovė net nepateikė teismui patikslinto ieškinio, įrodymų. Teismo posėdžio metu apie faktines aplinkybes, apie ieškovės atliktus veiksmus neteisėtai paaiškinimus davė ne pati ieškovė, kuri davė priesaiką, o – pažeisdama įstatymą, jos atstovė, kuri tik iš ieškovės galėjo sužinoti apie šias aplinkybes, ieškovės atliktus veiksmus. Be to, teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepadarė išvados, kad įrodymai yra suklastoti dėl „Skolinimo raštelio“ ir 2018 m. gruodžio 10 d. dienos Dovanojimo sutarties (Notarinio registro Nr. R-10487), kurie sudaryti jau tuo metu, kai ieškovė aktyviai „ėjo į kairę“, ir neteisėtai bei nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 184 straipsnio 2 dalies reikalavimo.

17. Apelianto manymu, ieškovė akivaizdžiai siekia nuslėpti nuo teismo dalį turto: ieškovė reikalauja turtą padalyti, tačiau pagal jos teismui pateiktus dokumentus akivaizdžiai matyti, kad ji nepateikė teismui visų duomenų apie turtą, tuo šiurkščiai pažeisdama įstatymą (CPK 382 straipsnis). Teismas šių duomenų neišreikalavo, nors atsakovas ne kartą buvo pareiškęs tokius prašymus, kurių kiekvieną kartą teismas be motyvų netenkindavo.

18. Tvirtina, jog ieškinyje nebuvo nurodyta data, nuo kurios ieškovė prašo teismo taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius šalių (sutuoktinių) turtinėms teisėms. Ieškovės atstovė 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo teismo santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo šioje civilinėje byloje Nr. e2-220-902/2021 priėmimo dienos, tačiau apie turimą turtą (įsigytas nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos finansų įstaigų sąskaitose ir seifuose) duomenų iki tos dienos teismui nepateikė. Be to, po 2021 m. liepos 5 d. ieškovė galėjo naudoti nuslėptas lėšas. Ieškovė po to, kai pakeitė šeimos gyvenamosios vietos spynas, ir po 2021 m. liepos 5 d. dar nemažai lėšų investavo į namų valdą. Sprendime teismas, suklaidintas ieškovės, neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė patvirtino, jog seifo ji neturi, nes bankas šiuo metu tokių paslaugų nebeteikia. Tačiau bylos medžiaga akivaizdžiai rodo, kad realiai paslaugas bankas teikia, tik kitoje vietoje. „Swedbank“, AB raštas patvirtina, kad ieškovė pateikė teismui ne visą informaciją apie Individualaus seifo nuomos sutartį ar sutartis.

19. Nesutinka su ieškovės ieškinio teiginiu, kad šalių banko sąskaitose esančių pinigų ieškovė teismo dalinti neprašo, nes nuo pat šalių santuokos sudarymo jų susitarimu šalys naudojo kiekvienas savo sąskaitose esančius pinigus. Tai neatitinka įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio) bei faktinių aplinkybių, kurias nustatė Panevėžio apygardos teismas. Pažymi, jog pirkimo – pardavimo sutarties dėl buto pardavimo bei duomenų, kad į ieškovės sąskaitą 2018 m. spalio 12 d. pervesti 47 000 Eur už šalių santuokoje įgytą parduotą butą, ieškovė nepateikė, be to, kaip konkrečiai nurodė Panevėžio apygardos teismas, ji manipuliavo savo sąskaitomis, kas akivaizdžiai rodo tai, jog ieškovė byloje elgiasi nesąžiningai. Be to, Individualaus seifo nuomos apmokėjimui ieškovė naudojo lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kas matyti iš jos bankų sąskaitų išrašų.

20. Mano, jog mažiausiai ½ iš minėtų 47 000 Eur priklauso atsakovui: tik jis mokėjo įmokas už statomą kooperatinį butą, kurį šeima statėsi ir kurį pardavė, taip pat mokėjo ir už jo išlaikymą (šildymą, vandens, elektros tiekimą, šiukšlių išvežimą, telefonus, internetą bei kitas paslaugas), kai ieškovė iš to laikotarpio beveik 10 metų gyveno JAV. Duomenų apie gautas pajamas ji teismui nepateikė. Dukrai skirtos lėšos yra aiškiai matomos kredito įstaigų sąskaitų išrašuose. Šie išrašai visiškai nepatvirtina ieškovės teiginio, nurodyto sprendime, kad pinigus, kurie buvo likę po buto pardavimo sandorio, išleido jų dukros gydimui bei kelionėms pas dukrą. Kadangi ieškovė nepateikė teismui visų duomenų, kiek iš viso buvo įplaukų į jos sąskaitas ir kiek ir kur buvo padarytos išlaidos, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų įpareigoti visas finansų įstaigas pateikti teismui ieškovės sąskaitų išrašus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 5 d. Taip pat mano, jog už priesaikos sulaužymą teismas ieškovei privalo skirti iki trijų šimtų eurų baudą (CPK 186 straipsnio 6 dalis), nes tik teismui pareikalavus ieškovė pateikė dokumentus, kurie akivaizdžiai rodo, kad ji, davusi priesaiką, slėpė bei ir toliau slepia turtą nuo teismo.

21. Apelianto pastebėjimu, ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu iš AB „Citadele“ banko pagal 2018 m. kovo 7 d. Vartojimo kredito sutartį paėmė 7 000 Eur vartojimo kreditą, kuris šiai dienai bankui pilnai negrąžintas, bet nenurodė, kiek dar liko grąžinti bei kiek lėšų iš sąskaitos ji jau išnaudojo iki tos dienos, nuo kurios prašo teismo taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius šalių (sutuoktinių) turtinėms teisėms. Ieškovės reikalavimas dėl kreditorinio įsipareigojimo AB,,Citadele“ bankui vykdymo po santuokos nutraukimo yra tik jos noras sudaryti įspūdį ir tuo suklaidinti teismą, kad gyvenamasis pastatas yra jos ir tik ji rūpinosi bei finansavo ir finansuos namo, namų valdos sutvarkymą. Tačiau iš tikrųjų namo, namų valdos sutvarkymui buvo skirtos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat panaudotos ir atsakovo asmeninės lėšos. Visa tai rodo tai, jog teismas šiuo konkrečiu atveju privalo būti aktyvus ir rinkti įrodymus.

22. Teigia, jog turėtų būti įvertinta tai, kad 2018 m. gruodžio 10 d. Dovanojimo sutartis, kaip ir 2017 m. lapkričio 23 d. „Skolinimo raštelis“, sudaryti jau tuo metu, kai ieškovė aktyviai „ėjo į kairę“. Dovanojimo III skyriaus 3.1. punktas nustato, kad šalių susitarimu dovanojamų Daiktų bendra vertė – 3 000 Eur, t. y. lygiai tiek, kiek ieškovė pervedė į dovanotojos banko sąskaitą. Apie tokį seserų susitarimą (už dovaną atsilyginti) atsakovas pats girdėjo ir tai patvirtino teismo posėdžio metu. Tai reiškia, kad realiai buvo sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris. Tokiu būdu ieškovė siekia nuslėpti nuo atsakovo dalį turto, kurį teismas šiuo konkrečiu atveju turėtų padalyti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis. Ieškovės pateiktas teismui „Skolinimo raštelis“, kuris pats galimai turi nusikalstamos veikos požymių, kaip tik ir patvirtina, jog teismas pagal atsakovo prašymą privalo pranešti prokurorui apie nurodytų asmenų veiksmus, kurie galimai turi nusikalstamos veikos požymių. Pats „Skolinimo raštelis“ neatitinka formos reikalavimų bei neturi visų rekvizitų, galėjo būti surašytas ir atbuline data, tačiau svarbiausia, kad yra pažeistas CK 6.871 straipsnio 4 dalies imperatyvas (jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos), kas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

23. Pažymi, kad 2012 m. vasario 15 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartyse nėra aiškiai išreikšta, jog turtas dovanojamas asmeninėn nuosavybėn, o ne sutuoktiniams bendrai. Šios dovanojimo sutartys yra ydingos tuo, kad apdovanotoji pareiškė, kad nekilnojamasis turtas įgyjamas asmeninės nuosavybės teise, tačiau kodėl ir kokiu pagrindu ieškovė taip pareiškė, dovanotoja nenurodė, nors sutartyje turėtų būti nurodyta dovanotojos valia. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė vis siekia suklaidinti teismą: tvirtina, kad namo dalies remontui buvo paimta paskola iš banko, dalį pinigų paskolino sesuo, o atsakovo į jos asmeninės nuosavybės teise turimo turto remontą investuotą bendrų šeimos pinigų dalį ji visada sutiko atlyginti, tačiau ieškinyje, taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovė apie turto pagerinimus ir kokią nors kompensaciją už tai nė žodžiu neužsiminė.

24. Tvirtina, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai visiškai nevertino bei sprendime nepasisakė dėl ieškovės pateiktos 1986 m. kovo 10 d. sutarties, pagal kurią ji gavo dovanų iš savo mamos B. V. 10/100 dalių gyvenamojo namo. Toje namo dalyje šeima gyveno 8 metus. Atsakovas visą tą laikotarpį mokėjo už vandenį, elektrą, šildymą ir kt. Atsakovo įsitikinimu, pagal šios sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos butų kodekso 54 straipsnio 3, 4 dalys, 123 straipsnis), jam teisė naudotis 10/100 dalių gyvenamojo namo išlieka ir nutraukus šeiminius santykius su gyvenamojo namo savininku. Atitinkamai atsakovas yra ir šiai namo daliai priskirto žemės sklypo bendraturtis.

25. Nurodo, kad sutuoktinių bendros lėšos, įdėtos į turto – gyvenamojo namo pagerinimą sudaro 58 429, 41 Eur, t. y. įdėta daug daugiau lėšų, negu buvo įvertintas pats turtas. Šiuo atveju skaičiavimai dėl įdėtų bendrų lėšų yra atlikti pagal teismo bylos medžiagą – skurdžiai ieškovės teismui pateiktus dokumentus, bankų sąskaitų išrašus, realiai atliktus darbus, kurie matomi teismui pateiktose nuotraukose, kurios akivaizdžiai patvirtina esminį turto pagerinimą. Ieškovės teismui pateikti duomenys patvirtina tai, kad turto pagerinimui buvo panaudota apie 25 000 Eur. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turto pagerinimui galėjo būti panaudota apie 30 000 Eur, taip pat, kad yra daug darbų (brangių ir imlių) atlikta, bet dokumentų dėl jų atlikimo ji teismui nepateikė dėl jų neišsaugojimo. Todėl atsakovas teismui pateikė nuotraukas, kuriose matomi realiai atlikti darbai ir kurios patvirtina esminį turto pagerinimą. Atsakovas siūlė teismui nuvykti į vietą ir apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, jog būtų galima įvertinti atliktus darbus (ypač sudėtingus, brangius), dėl kurių dokumentų dėl jų atlikimo ieškovė teismui nepateikė, tačiau teismas neteisėtai ir nepagrįstai šį atsakovo prašymą ignoravo be jokių motyvų.

26. Teigia, jog teismas nenustatė 119/947 dalių žemės sklypo įgijimo pagrindo, kuris akivaizdžiai ir parodytų, galima ar negalima suformuoti atskirą žemės sklypą. Ieškovė nepateikė teismui pagrindo, pagal kurį ji pirko valstybinės žemės sklypo 119/947 dalį. Tuo tarpu bylos duomenys rodo, kad žemės sklypo dalį (119/947), apie kurią ieškovė dėsto ieškinyje, pirko ieškovė ir atsakovas bendrai. Apeliacinės instancijos teismas turėtų pareikalauti su šiuo klausimu susijusių reikšmingų bylos išsprendimui duomenų.

27. Akcentuoja, kad teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, jog atsakovui teismo posėdžių metu buvo siūlyta pateikti turto vertinimo ataskaitą, tačiau atsakovas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo ir teismui nepateikė šeimos bendro turto. Priešingai, teismas to nesiūlė, taip pat neįvertino visų įrodymų ir dėl jų sprendime visiškai nepasisakė: nuotraukų, visų finansų įstaigų pateiktų teismui abiejų šalių sąskaitų išrašų ir kitų įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina atliktus darbus ir esminį turto pagerinimą. Už tokią sprendimu priteistą kompensaciją atsakovas net negalės įsigyti kito gyvenamojo būsto. Be to, ieškovės elgesys iki ieškinio padavimo teismui bei bylos nagrinėjimo metu (iki šio momento nepateikė duomenų apie visas jos vardu atidarytas sąskaitas ir kt.) leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad priimtas teismo sprendimas tinkamai nebus įvykdytas. Tuo pačiu ir 47 000 Eur yra pinigai, kurie yra gauti už parduotas šeimos gyvenamąsias patalpas. Taigi, teismas turėtų pripažinti visą namų valdą sutuoktinių bendrąją nuosavybe ir padalinti ją natūra bei visą turtą lygiomis dalimis. Galimybė turtą padalinti natūra buvo ir yra reali. Tokią galimybę akivaizdžiai patvirtina ieškovės teismui pateikta Nekilnojamojo daikto registro – kadastro duomenų byla.

28. Priešingai, nei sprendė teismas, priešieškinis su priedais byloje yra pateiktas. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nenurodė jokių CPK pagrindų dėl jo nenagrinėjimo. Pabrėžia, kad byla ne kartą buvo atidėta paties teismo iniciatyva ir ilgam laikotarpiui. Pats bylos atidėjimas sukelia teisines pasekmes, nes ieškiniams, paduotiems iki 2023 m. sausio 1 d., taikomos CPK 162² straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. bylos nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių. Šio reikalavimo teisėjas nepaisė, kas sukliudė teismui CPK 186 – 220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus (peržiūrėti kredito įstaigų sąskaitų išrašus, nuotraukas ir kt.). Šiuo atveju net kelis kartus teisėjas, atidėjęs bylos nagrinėjimą, kitame teismo posėdyje net ir šalies prašymu neleido nagrinėti bylos nuo pradžių. Dėl tokių teisėjo sprendimų bylos nagrinėjimo eiga pakrypo ne ta linkme, teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų bei užkirto kelią priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 327 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

29. Tvirtina, jog teismas nepriėmė motyvuotos (nei rašytinės, nei žodinės) nutarties dėl 2022 m. gegužės 11 d. atsiliepime į 2022 m. balandžio 22 d. ieškinį iš anksto raštu pateiktų visų prašymų – net ir tų, kurie buvo aptarti teismo posėdyje, visai dėl jų nepasisakė ir nepaminėjo sprendime. Priešingai nei motyvavo teismas, kadangi ieškovė teismo pripažinta kalta dėl santuokos nutraukimo, ji privalo atlyginti atsakovui turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

30. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė R. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei atmesti prašymus dėl įpareigojimų ir pareikalavimų pateikti duomenis ar paaiškinimus, nes analogiški prašymai buvo pareikšti pirmosios instancijos teismui ir dėl jų teismas yra motyvuotai pasisakė.

31. Nurodo, kad naikinti ginčijamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, nes skundo motyvai yra nesuprantami, nepagrįsti, o atsakovo reikalavimai neaiškūs. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi negaliojančiais įstatymais. Tuo tarpu teismas priėmė pagrįstą, argumentuotą ir teisingą sprendimą, nepadarė nei materialinės, nei procesinės teisės normų pažeidimų, savo išvadas motyvavo.

32. Teigia, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta, liko neišspręstas tik ginčas dėl bendro turto atidalijimo, todėl teismas, nagrinėdamas turto atidalijimo tarp šalių bylą, neturėjo pareigos nei imtis priemonių šalims sutaikyti, nei rinkti įrodymų savo iniciatyva. Atsakovui teismas ne kartą pasiūlė pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimus, tačiau atsakovas apsiribojo prašymų, kad įrodymus pateiktų ieškovė, pateikimu. Todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą pagal byloje esančius įrodymus, o atsakovo atsikirtimus vertino kaip pamąstymus ir prielaidas.

33. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė teismui nurodė visą dalintiną turtą, t. y. visą turtą, kuris buvo įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, ir tai patvirtino kartu su ieškiniu pateiktomis valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybės Įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo pažymomis. Teismui yra pateiktos notaro patvirtintos dovanojimo sutartys, kuriuose dovanotojos labai aiškiai nurodė apdovanotoją, jose yra nedviprasmiškai nurodyta, kad gyvenamojo namo dalis su priklausiniais ir žemės sklypo dalis yra dovanojami ieškovei, kuri dovaną priima. Nei vienoje dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

34. Nurodo, kad nuo 2019 m. pavasario šalys kartu negyvena, santuoka tarp šalių nutraukta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimu, todėl ieškovės asmenine nuosavybe turimam turtui netaikomas šeimos turto statusas, šeimos turto teisinis režimas pasibaigė nutraukus santuoką (CK 3.84 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis). Atsakovo teiginiai, kad jis ir dabar turi teisę naudotis gyvenamojo namo dalimi, yra nepagrįsti.

35. Pažymi, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas, bet nebuvo pagerintas iš esmės. Namo plotas nebuvo padidintas, nebuvo statomi jokie namo priestatai ar antras aukštas. Ieškovės namo daliai jos iniciatyva buvo atliktas kapitalinis remontas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo namas nebuvo siejamas su šalių šeima, nebuvo jų puoselėtas ilgą laiką. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ginčo namą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes jame sutuoktiniai gyveno labai neilgai. Be to, ieškovė pateikė teismui visus turėtus namo remonto dokumentus, todėl atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog sutuoktinių įdėta į namo dalies remontą bendra lėšų suma sudaro 58 429,41 Eur. Pats atsakovas teismui nenurodo, kaip, juo nuomone, turi būti teisingai padalintas turtas, kokios pinigų sumos turėtų būti jam priteistos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

37. Nustatyta, kad ginčo šalys santuoką sudarė 1980 m. spalio 25 d. Santuoka nutraukta dėl ieškovės R. A. kaltės 2021 m. liepos 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-220-902/2021. Sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2022 m. kovo 21 d., o bylos dalis dėl turto ir prievolių padalijimo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-98-544/2022, buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

38. Apeliacijos objektas – 2023 m. kovo 27 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys atsakovui (apeliantui) dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

39. Apeliantas prašė apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą iš esmės grindė tuo, kad reikia ištirti naujas bylai reikšmingas aplinkybes, išreikalauti naujus rašytinius įrodymus, išklausyti ieškovės paaiškinimus.

40. Pagal bendrąją CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir teismo vaidmens nagrinėjant šalių ginčą

42. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, byloje yra sprendžiama dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, todėl bylos nagrinėjimui yra taikomi CPK įtvirtinti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai. Be to, būtina įvertinti ir šioje byloje susiklosčiusią išskirtinę procesinę situaciją – byla dėl šalių santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl neatskleistos bylos esmės.

45. Pagrindinis civilinio proceso tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas ir asmens materialinių subjektinių teisių gynimas, todėl byloje dalyvaujančiam asmeniui išlieka procesinė teisė bylos nagrinėjimo metu tikslinti savo ieškinio reikalavimus, pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Proceso koncentracija, nors ir būdama svarbi, šeimos bylose, kurioms proceso įstatyme įtvirtinama daug siauresnė galimybė riboti šalių ius novorum, prioritetinę vietą užleidžia visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas ir teisingas įrodymų vertinimas (CPK 377 straipsnis). CPK 377 straipsnyje nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas (-ė) turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Tačiau šalių procesinės teisės nėra absoliučios, jų įgyvendinimo tvarką bei ribas nustato CPK.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjama byla ir yra priskiriama šeimos bylų kategorijai ir privalo būti nagrinėjama išsamiai, o kartu ir operatyviai, ne tik teismas, bet ir šalys privalo būti suinteresuoti, jog bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą (CPK 377 straipsnis).

Dėl dalintino turto sudėties

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo šį turtą: 119/947 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė viso žemės sklypo rinkos vertė yra 26 700 Eur, šalims priklausančios sklypo dalies vertė – 3 355,12 Eur; butą (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. spalio 3 d. Pirkimo pardavimo sutartimi buvo parduotas už 47 000 Eur, o pinigai pervesti į ieškovės banko sąskaitą, esančią AB SEB banke; automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur. Nustatė, kad viso šalių santuokoje įgyto registruotino turto vertė – 50 855,12 Eur.

48. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta santuokoje įgyto dalintino turto apimtimi, todėl prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti, pripažinti gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, dėl atliktų esminių pagerinimų santuokos metu, bei žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalinti ją natūra lygiomis dalimis, o bylos dalį dėl kito šalių santuokoje įgyto turto (prievolių) padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su teismui pateiktu priešieškiniu.

49. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe.

50. Sprendžiant ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui, pirmiausia, nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011).

51. Formuodamas teismų praktiką dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Byloje pateikta 1986 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartis patvirtina, kad ieškovei jos mama V. B., ginčo šalims gyvenant santuokoje, padovanojo 10/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Apelianto teiginiai, kad šioje gyvenamojo namo dalyje šalys gyveno apie aštuonerius metus, todėl jam pagal dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos butų kodekso 54 straipsnio 3 ir 4 dalių, 123 straipsnio nuostatas išlieka teisė naudotis 10/100 dalių gyvenamojo namo net ir nutraukus šeiminius santykius, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

53. 1986 m. kovo 10 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 22 straipsnio 1 dalis nustatė, jog turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Apelianto nurodomas Lietuvos Respublikos butų kodeksas, galiojęs iki 1998 m. liepos 1 d., reglamentavo naudojimąsi tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, todėl sprendžiant ginčą dėl šalims gyvenant santuokoje įgyto turto padalijimo nėra taikytinas, kadangi šiuos santykius reglamentuoja Civilinio kodekso nuostatos.

54. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių – ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise yra registruota ne 2/5 dalis gyvenamojo namo, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais, kurį ieškovė įgijo po santuokos sudarymo 1986 m. kovo 10 d., 2012 m. vasario 15 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutarčių pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad 2012 m. vasario 15 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartyse nėra aiškiai išreikšta dovanotojų valia turtą perleisti asmeninėn ieškovės nuosavybėn, o 2018 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartis yra dar ir apsimestinis sandoris. Apkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl minėtų dovanojimo sutarčių (ne)galiojimo jau buvo vertintos ir dėl jų jau yra pasisakyta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-98-544/2022, kuria atsakovo argumentai apeliacinės instancijos teismo buvo pripažinti nepagrįstais (CPK 18 straipsnis).

55. Nagrinėjamu atveju abi šalys teigė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas (gyvenamojo namo dalis) buvo remontuojamas, tačiau šalys skirtingai vertina atliktus gyvenamojo namo dalies pagerinimus. Bylos duomenimis remonto darbai atlikti apie 2018 m. Ieškovės teigimu remontas, kuriam išleista apie 25 000 – 30 000 Eur, didesne dalimi buvo atliekamas jos asmeninėmis lėšomis, atsakovo asmeninių lėšų galėjo būti nedidelė dalis – iki 10 000 Eur. Atsakovas teigė priešingai, kad namo remontui buvo išleista bendrai apie 58 000 Eur, iš kurių dalis buvo jo asmeninės lėšos, gautos pardavus jo tėvo žemę. Atsakovo nuomone gyvenamojo namo dalis buvo iš esmės pagerinta, todėl nutraukus santuoką turi būti padalinta natūra abiem šalims lygiomis dalimis. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad remontuojant gyvenamojo namo dalį buvo pakeista stogo danga, apšiltinti pamatai, namo dalis apšiltinta ir apkalta lentelėmis, atlikti kiti vidaus remonto darbai (elektros instaliacijos, santechnikos ir kt. darbai). Šias faktines aplinkybes patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, bet ir byloje esančios nuotraukos, mokėjimo kvitai, PVM sąskaitos faktūros. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų nustatyta, kad remontas buvo atliekamas ūkio būdu, dalis dokumentų nėra išlikę, o už darbus buvo atsiskaitoma ne tik bankiniais pavedimais, bet ir grynaisiais pinigais.

56. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, visumą privalo įrodyti sutuoktinis (atsakovas), reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016, 16 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas neįrodė esminio turto pagerinimo, nepateikė priešieškinio ir neįrodinėjo to papildomomis CPK įrodinėjimo priemonėmis, kad namo remontui bendrai išleido apie 58 000 Eur sumą, nepateikė turto vertinimo, neįrodė kokia buvo turto vertė iki remonto darbų ir po jų.

57. Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti klausimai, reglamentuojami CPK 265 straipsnyje. Teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas) pagal jo nustatytą teisinį reikalavimo pagrindą.

58. Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gyvenamojo namo (jo dalies) remonto darbai nekeičiant statinio konstrukcijų, nepadidinus nekilnojamojo daikto, santechnikos įrangos ir elektros instaliacijos keitimas nelaikytini pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais daiktą. Aplinkybės, kad remonto darbams buvo išleista tam tikra pinigų sumą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tokia pat suma buvo padidinta ir turto vertė. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, taip pat į tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje. Nagrinėjamu atveju šių aplinkybių teismas, pažeisdamas CPK 178, 179, 185, 265, 270, 376 straipsnių nuostatas, visapusiškai nesiaiškino, sprendime padarytas išvadas argumentavo nepakankamai, todėl nėra pagrindo išvadas dėl nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo dalies) atlikto pagerinimo kaip neesminio laikyti pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas net neteisingai nustatė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalį dėl kurios kilo ginčas tarp šalių byloje, visiškai nevertindamas aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų, kad 10/100 dalis gyvenamojo namo buvo ieškovei padovanota 1986 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartimi, ir nenustatęs ginčo turto pagerinimų bendros vertės, sprendė, kad jie yra neesminiai.

59. Ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir patvirtinančias tokį nesutikimą aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla nagrinėjama pagal šalių pareikštus reikalavimus ir jais prašomus taikyti teisių gynimo būdus.

60. Nesant duomenų apie turto vertės pokytį, nėra galimybės spręsti klausimą, ar santuokos metu atlikti turto pagerinimai gali būti vertinami kaip esminiai ir sudaro pagrindą pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, nors byloje nebuvo priimtas atsakovo priešieškinis, atsakovas atsiliepime į ieškinį reiškė prašymą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir prašė jį padalinti natūra bei kitą turtą lygiomis dalimis, o tai atsižvelgiant į bylos ypatumus (ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių) teismų praktikoje yra pripažįstama tinkama atsakovo interesų gynimo procesinė forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).

61. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino šalims pareigos įrodinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir nepasiūlė pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) nurodytoms aplinkybėms dėl atlikto gyvenamojo namo dalies pagerinimo pagrįsti. Siekiant nustatyti faktines aplinkybes dėl turto vertės pokyčio iki pagerinimo atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo tikslinga spręsti klausimą dėl specialių žinių poreikio byloje (pvz. ekspertizės skyrimo). Tik nustačius šias aplinkybes ir paaiškėjus, kad sutuoktinių lėšomis ir darbu atlikti turto pagerinimai nevertintini kaip esminiai ir nesudaro pagrindo pripažinti ginčo turto bendrąja jungtine nuosavybe, spręstinas klausimas dėl kompensacijos atsakovui priteisimo už atliktus turto pagerinimus. Pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškovei pasiūlymas teikti byloje įrodymus ieškinio ribose pagal Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamas kaip teismo aktyvumo pareigos šeimos bylose tinkamas įgyvendinimas CPK 376 – 377 straipsnių kontekste.

62. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

63. Kaip jau minėta atsakovas atsikirsdamas į ieškinį prašė santuokoje įgytą turtą ir lėšas padalinti lygiomis dalimis. Ginčo šalių santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo įtaką sutuoktinių turtinėms teisėms ir sprendė, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė ne nuo 2021 m. liepos 5 d., kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, o nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. (nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos) (CK 3.67 straipsnis). Nustatęs šią datą, teismas turėjo vertinti byloje surinktus įrodymus ir nustatyti, koks nurodytai datai piniginių lėšų likutis buvo šalių banko sąskaitose.

64. Ieškovė byloje teikė duomenis apie turimas sąskaitas AB SEB bankas, Swedbank, AB ir AB „Citadele“ bankas. Atsakovas S. A. teikė duomenis apie turimas banko sąskaitas AB SEB bankas ir Swedbank, AB. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuo pat šalių santuokos sudarymo jų susitarimu šalys naudojo kiekvienas savo sąskaitoje esančius pinigus, 1999 m. ieškovė išvyko į JAV, ten ji gyveno ketverius metus, darė išvadą, jog šalys naudojo kiekvienas savo sąskaitoje esančius pinigus, todėl lėšos esančios šalių banko sąskaitose yra nedalintinos. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

65. Santuokoje gautos pajamos, iš jų atėmus pajamų gavimo sąnaudas ir išlaidas, virsta sutuoktinių turtu, kuris ir yra dalytinas pagal sudarytą turto balansą. Santuokos metu gautos darbo ar kapitalo pajamos tampa dalytinu turtu, jei jį sutuoktiniai prašo dalyti kaip kredito įstaigose ir kitur laikomas sutuoktiniams priklausančias lėšas (turtines teises į tas lėšas) arba už šias pajamas įgytą tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

66. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančia medžiaga konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir įpareigojo ieškovę pateikti banko sąskaitos išrašą į kurią yra pervedama jos gaunama pensiją, tačiau bylos šiuo aspektu (dėl lėšų padalijimo) apskritai nenagrinėjo, iš esmės neatliekant byloje pateiktų rašytinių įrodymų (banko sąskaitų išrašų, galimai šalių turėtų indėlių, lėšų judėjimo jose) tyrimo ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl lėšų (ne)dalijimo tuo pagrindu, kad ieškovė ketverius metu gyveno ir dirbo JAV, neatitinka nei bendrųjų, nei šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančių proceso teisės normų reikalavimų bei prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui, todėl yra nepagrįsta. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu kiekvienas savo banko sąskaitomis ir jose esančiomis lėšomis disponavo atskirai, nepatvirtina fakto, kad lėšos yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė, kadangi pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos šalių bendrąja jungtine nuosavybe, kuriomis sutuoktiniai naudojasi, jas valdo ir jomis disponuoja bendru sutarimu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.92 straipsnio 1 dalis).

67. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, privalo užtikrinti ne tik proceso šalių interesų pusiausvyrą, maksimalų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų įgyvendinimą, bet ir būti aktyvus, jei tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pareiga įtraukti turtą į balansą, pagal CPK 376 straipsnį suteikta pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismui.

Dėl bylos nagrinėjimo proceso pirmosios instancijos teisme

68. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų reikalavimų nepagrįstai nurodydamas, kad byloje priešieškinis nebuvo pateiktas. Apelianto nuomone teismas neteisėtai ir nepagrįstai nenurodė jokių CPK pagrindų dėl priešieškinio nenagrinėjimo, todėl panaikinus dalį sprendimo prašo priešieškinį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo teisės buvo nepagrįstai suvaržytos, nes teismas atidėjęs bylos nagrinėjimą pažeisdamas CPK normas bylos nenagrinėjo nuo pradžių, kas sukliudė teismui CPK 186 – 220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus (peržiūrėti kredito įstaigų sąskaitų išrašus, nuotraukas ir kt.) ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko iš dalies pagrįstais.

69. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Objektyviai negalint užtikrinti teismo posėdžio nepertraukiamumo, teismas gali skelbti pertrauką arba atidėti bylos nagrinėjimą. Atidėjus bylos nagrinėjimą, dalyvaujantys byloje asmenys gali byloje atlikti visus veiksmus, kuriuos civilinio proceso normos leidžia atlikti nagrinėjant bylą, neatsižvelgiant į tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo atidėta.

70. Byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-98-544/2022, grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2022 m. balandžio 27 d. pateikti teismui patikslintą ieškinį, papildomus įrodymus, atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Išaiškino, kad nustatytu terminu nepateikus patikslinto ieškinio, teismas nagrinės bylą pagal pareikštus reikalavimus. 2022 m. balandžio 27 d. buvo gautas patikslintas ieškinys, kuris priimtas 2022 m. balandžio 27 d. teisėjo rezoliucija. Atsakovas 2022 m. gegužės 12 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo be kita ko prašė išreikalauti eilę įrodymų.

71. 2022 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi buvo skirtas žodinis bylos nagrinėjimas, o atsakovo atsiliepime išdėstytus prašymus nutarta spręsti teismo posėdyje, išklausius priešingos pusės nuomonę. Teismo posėdyje 2022 m. liepos 19 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas įpareigojo ieškovę pateikti sąskaitų, į kurias yra pervedama pensija išrašus ir kadastrinę ginčo objektu esančios gyvenamosios namo dalies bylą, pasiūlė šalims ginčą spręsti taikiai. Atsakovo pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo iš esmės liko neišspręstas. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Prašymo priėmimas (ne)išspręstas teisėjo rezoliucija – „į bylą“, kas suponuoja išvadą, jog dėl paties prašymo esmės nebuvo pasisakyta. 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas atidėtas 2022 m. lapkričio 10 d. dėl atsakovo teisėjui pareikšto nušalinimo.

72. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimas 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje buvo atidėtas įpareigojant ieškovę pateikti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), aktualų valstybės įmonės Registro centras išrašą. 2022 m. lapkričio 30 d. paskirtas teismo posėdis neįvyko dėl teisėjo teisėto nebuvimo darbe, o kitas teismo posėdis buvo organizuojamas 2023 m. sausio 16 d. Atsakovui pareiškus nušalinimą teisėjui, 2023 m. sausio 16 d. bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo atidėtas 2023 m. kovo 8 d., kuriame teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, todėl atsakovo atstovui teisė išsakyti prašymus nebebuvo suteikta.

73. CPK 162² straipsnio 4 dalyje (taikoma nagrinėjant ieškinius (pareiškimus, prašymus, skundus), paduotus iki 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo, taigi ir nagrinėjamu atveju), galiojusioje iki 2023 m. sausio 1 d., buvo nustatyta, kad bylos nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių. Kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Tačiau visais atvejais, iki bus nuspręsta tęsti bylos nagrinėjimą, turi būti atlikti procesiniai veiksmai (išspręsti nušalinimo klausimai, šalių prašymai, išsiaiškinta galimybė nagrinėti bylą dėl neatvykusių byloje dalyvaujančių asmenų ir pan.), kurie leidžia teismui svarstyti bylos tęsimo klausimą nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Taigi, atidėjus bylos nagrinėjimą, šalims turėjo būti suteikiama teisė išsakyti savo prašymus bei teikti papildymus, pareikšti pozicijas dėl priešingos šalies pateiktų prašymų.

74. CPK 183 straipsnyje nustatyta bendra įrodymų tyrimo eiga. Įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Išimtys gali būti nustatytos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. CPK 250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas CPK 186 – 220 straipsniuose nustatyta tvarka ištiria visus kitus byloje esančius įrodymus. Ištyrus visus įrodymus dalyvaujantiems byloje asmenims suteikiama galimybė papildyti bylos medžiagą. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus. Jeigu byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui papildomos medžiagos arba prašo išreikalauti papildomų įrodymų, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jei jo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau (CPK 251 straipsnis). CPK 253 straipsnis numato, kad tik išsprendus CPK 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, yra skelbiama apie bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų.

75. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 162² straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo nuo pradžių nuostata nereiškia, kad kiekvieną kartą atidėjus bylos nagrinėjimą kitame teismo posėdyje turi būti iš naujo pakartojami teismo atlikti procesiniai veiksmai (iš naujo nuo pat pradžių klausomasi šalių paaiškinimų dėl byloje nustatinėtų aplinkybių ir kt.), tačiau nurodytos aplinkybės ir įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą teigti, kad po teismo posėdžio atidėjimo bylos šalis, nesutikdama, kad bylos nagrinėjimas būtų pradėtas nuo to veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, turėjo teisę pasinaudoti procesinių prašymų teismo posėdyje pateikimo stadija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad atidėjus bylos nagrinėjimą po to, kai bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, nėra pagrindo laikyti, jog ši bylos nagrinėjimo stadija yra užbaigta ir negalima atlikti veiksmų, kurie galimi atlikti iki šios stadijos pabaigos. Atidėjus bylos nagrinėjimą, dalyvaujantys byloje asmenys gali byloje atlikti visus veiksmus, kuriuos civilinio proceso normos leidžia atlikti nagrinėjant bylą, neatsižvelgiant į tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo atidėta. Tik kitame teismo posėdyje nusprendus, tęsti bylos nagrinėjimą nuo to procesinio veiksmo (šiuo atveju 2023 m. kovo 8 d. tęsti teismo posėdį nuo baigiamųjų kalbų), kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, gali būti taikomi su tuo susiję civilinio proceso normose numatyti tam tikri ribojimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytas procesines teisės normas pritaikė netinkamai.

76. Pažymėtina, kad visos faktinės bylos aplinkybės turi būti nustatomos ir įrodymai ištiriami bylą nagrinėjant iš esmės, nes, sakant baigiamąsias kalbas, draudžiama remtis aplinkybėmis ir įrodymais, kurių teismas netyrė teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išklausė šalių, jų atstovų paaiškinimus, tačiau neatlikęs kitų įrodymų tyrimo, neišsprendęs pateiktų atsakovo prašymų, nesuteikęs teisės išsakyti savo prašymus bei teikti papildymus, baigė bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pažeisdamas proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 – 185 straipsniai).

77. Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Pagal CPK nuostatas pareikšti priešieškinį yra atsakovo procesinė teisė, kuria atsakovas gali ir nesinaudoti, o savo reikalavimus ieškovui pareikšti ieškiniu savarankiškoje civilinėje byloje įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovo teisė pareikšti priešieškinį yra civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, išraiška, užtikrinanti galimybę greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2023).

78. Šalių ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis CPK 377 straipsniu, atsakovas turėjo teisę iki baigiamųjų kalbų pradžios teikti priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi atsisakė priimti priešieškinį tuo pagrindu, kad būtina nustatyti priešieškinio trūkumus, be to, bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

79. Byloje priešieškinis, kuriame buvo formuluojami ir reikalavimai susiję su santuokos nutraukimo turtiniais teisiniais padariniais (turto teisiniu režimu), buvo gautas 2023 m. sausio 16 d., prieš teismo posėdį, kai teismas dar nebuvo paskelbęs apie bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą, todėl teismas turėjo spręsti priešieškinio priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį esant vienai iš trijų pagrindų grupių: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą (nagrinėjamu atveju CPK 377 nustatytą terminą); 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Atsisakyti priimti priešieškinį tuo pagrindu, kad būtina nustatyti priešieškinio trūkumus proceso įstatyme nėra numatyta. Nustačius, kad pateiktas procesinis dokumentas turi akivaizdžių trūkumų teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, bet ne skelbti bylos nagrinėjimą iš esmės baigtu ir atsisakyti tuo pagrindu priešieškinį priimti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime, kaip teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžiant dėl atsakovo reikalavimų, argumentų išdėstytų procesiniuose dokumentuose (ne)pagrįstumo ir byloje tirtinų aplinkybių apimties ir sąsajos su byla, būtent ir vertino tai, kad byloje atsakovo priešieškinis nebuvo pateiktas.

80. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dėl pateiktame priešieškinyje formuluoto reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (CK 3.70 straipsnis), jau buvo pasisakyta 2021 m. liepos 5 d. teismo sprendime (sprendimo 21 – 22 punktai) civilinėje byloje Nr. e2-220-902/2021 ir atsakovo reikalavimai buvo atmesti. Ši teismo sprendimo dalis, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nebuvo pakeista ir (ar) panaikinta (CPK 18 straipsnis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

81. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems.

82. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai, neužtikrintos šalių procesinės teisės, kuriose įtvirtinti rungtyniškumo bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą ir (ar) esminį atsakovo teisių suvaržymą, dėl ko yra pakankamas pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą. Nurodyti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi nagrinėjant bylą iš naujo dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties, taip pat jei būtų priimtas atsakovo priešieškinis, byla turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, pateikiant naujus procesinius dokumentus ir įrodymus.

Dėl įrodymų išreikalavimo

83. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teiktuose pirmosios instancijos teismui, taip pat ir apeliaciniame skunde formuluoja prašymus išreikalauti ar įpareigoti ieškovę pateikti duomenis iš visų kredito įstaigų apie ieškovės turėtas sąskaitas, apie uždirbtas lėšas JAV, įrodymus dėl statybos darbų teisėtumo, duomenis apie banke turimą seifą ir jame esančias vertybes, duomenis iš viešųjų registrų apie visą turimą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė, jos atstovė viso proceso metu nuosekliai teigė, kad visi įrodymai (sąskaitų išrašai, duomenys apie turimą nuosavybę, turtą, lėšas) byloje yra pateikti. Kitų įrodymų pateikti negali, nes jų nėra, kaip ir daugiau nėra jokio dalintino turto ar vertybių. Apelianto nuomone, neišreikalavus nurodytų įrodymų, bylos esmė nebuvo atskleista.

84. Tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle (CPK 180 straipsnis, 199 straipsnis).

85. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai renkami ir teikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 198 straipsnis, 199 straipsnis, 251 straipsnis), nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paprastai nepriimami ir nerenkami (CPK 314 straipsnis). Išklausius teismo posėdžio garso įrašus ir susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį ir atskiru procesiniu dokumentu teikti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nurodytu aspektu.

86. Byloje yra pateiktos ieškovės sąskaitos turėtos bankuose SEB, AB, Swedbank, AB, AB „Citadele“ bankas. Atsakovo prašymas išreikalauti duomenis iš visų kredito įstaigų apie ieškovės galimai turėtas sąskaitas nėra pagrįstas. Įrodinėjimo pareiga nėra beribė, todėl prašymas išreikalauti įrodymus iš neapibrėžto subjektų rato yra perteklinis. Apelianto prašymas pateikti įrodymus dėl statybos darbų teisėtumo, nesant duomenų, kad atliktiems gyvenamojo namo dalies remonto darbams buvo būtini statybą leidžiantys dokumentai ar, kad darbai buvo atlikti neteisėtai, neturi sąsajos su nagrinėjama byla. Byloje esant duomenų apie seifo nuomos Swedbank, AB sutarties nutraukimą, atsakovo prašymas išreikalauti rašytinius įrodymus apie ieškovės turimą seifą banke taip pat nėra pagrįstas, tačiau tikslinga ir reikšminga aiškintis ir tirti aplinkybes dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. datai ieškovės saugotų vertybių jame (CK 3.67 straipsnis).

87. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalys neprivalo pateikti tų įrodymų, kuriuos teismas nesunkiai gali gauti pats iš jam prieinamų informacinių sistemų arba kurie jau yra teismo žinioje, o įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra ir šalių paaiškinimai, kurie teismui gali būti teikiami tiek žodžiu, tiek ir raštu (CPK 42 straipsnis, 177 straipsnis). Be to, pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, net ir nustačius tam tikro įrodymo sąsajas su byloje nagrinėjamu klausimu, tokio įrodymo neišreikalavimas pats savaime nesudaro prielaidų panaikinti teismo priimtą procesinį sprendimą, jei nustatoma, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų teismo išvadoms pagrįsti.

88. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, o ne tas kas neigia. Be to, asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas). Šios taisyklės, apibrėžiančios įrodinėjimo pareigos ribas, yra bendros ir taikytinos visų kategorijų civilinėms byloms, taigi ir nagrinėjamoje byloje.

Dėl baudos skyrimo už priesaikos sulaužymą

89. Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį už priesaikos sulaužymą teismas šaliai, taip pat jos atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, jog šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, palankiai sau suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs.

90. Apeliantas nenurodė objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ieškovė, duodama paaiškinimus teismui, sulaužė duotą priesaiką. Ieškovės paaiškinimų subjektyvus pobūdis dėl banko sąskaitose esančių lėšų, santuokoje įgyto ir dalintino turto, nesudaro pagrindo, nagrinėjamos bylos kontekste vien dėl to juos vertinti kaip sąmoningai melagingus. Apelianto prašymas skirti ieškovei baudą, numatytą CPK 186 straipsnio 6 dalyje, nėra pagrįstas, todėl atmestinas (CPK 185 straipsnis).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinės bylos baigties

91. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais priimamą sprendimą (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą.

92. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė apelianto nurodomų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai taikė materialines teisės normas bei dėl bylos nagrinėjimo metu padarytų procesinės teisės normų pažeidimo negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

93. Siekiant nepažeisti šalių įstatymo garantuojamos teisės būti išklausytoms, teikti byloje paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat į naujų įrodymų ir reikalavimų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimą (CPK 314 straipsnis), skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl neatskleistos bylos esmės ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

94. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundų argumentų, nes tik surinkus visus įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išsprendimui ir įvertinus visas aplinkybes bei įrodymų visumą, spręstinas klausimas dėl byloje ginčijamų pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

95. Procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį sprendimą šioje byloje, kuomet bus aiškus bylos šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis (CPK 93 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimą dėl šalių santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Eigirdas Činka

Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė

Dalia Pranckienė