Dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo bei papildomų išlaidų atlyginimo

Civilinė byla Nr. 2A-417-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04182-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.1;

(S)

2.6.11.16; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-400/2023 pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovei L. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. R., dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo bei papildomų išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. R. prašė priteisti iš atsakovės L. R. 1 877,80 Eur būsimas išlaidas pagal 2022 m. birželio 30 d. UAB „Autotransmisija“ remonto darbų ir detalių sąmatą, 84,00 Eur automobilio defektų nustatymo išlaidas pagal UAB „Autotransmisija“ 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AUTR Nr. 5002, 544,50 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas teikiant pretenziją ir ruošiant ieškinį teismui, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal 2021 m. gruodžio 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį iš atsakovės už 13 500 Eur įsigijo automobilį Audi A6 C7, 2011 m. gamybos. Automobilio apžiūra bei pats pardavimas vyko bendraujant su trečiuoju asmeniu A. R.. Visas bendravimas vyko per Facebook programėlę Messenger. Trečiasis asmuo perduodant automobilį nurodė, jog jis be defektų, tvarkingas. Apie paslėptus defektus, t. y. kad automobilis trūkčioja pajudant iš vietos, ieškovė pastebėjo iš karto, tačiau tikėjosi, jog pakeitus žiemines padangas į vasarines, tai išnyks. Kadangi taip neatsitiko, 2022 m. birželio mėnesį automobiliu pravažiavęs jos brolis patarė kreiptis į specialistus defektams nustatyti. Ji automobilį pristatė į UAB „Autotransmisija“. Atlikus automobilio defektavimą, nustatytas pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas, apie kurį nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nieko neminėjo automobilio įsigijimo momentu. Defekto nustatymas pagal UAB „Autotransmisija“ 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą sudaro 84,00 Eur. Taip pat buvo pateikta sąmata dėl tolimesnių remonto darbų ir detalių, kurių suma siekia 1 877,80 Eur.

3. Nurodė, kad, žinodama apie tokią automobilio būklę, sandorio ji nebūtų sudariusi, todėl atsakovei 2022 m. liepos 15 d. išsiuntė rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, nustatant 10 dienų terminą pateikti rašytinį atsakymą. 2022 m. liepos 29 d. buvo gautas atsakovės atsakymas, jog ji neprisiima atsakomybės ir nepripažįsta pardavusi automobilio su paslėptu defektu. Nesutikusi su atsakovės išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. atsakovei pateikė pakartotinę pretenziją, o 2022 m. rugpjūčio 16 d. gavo iš pastarosios neigiamą atsakymą. Tokiu būdu ieškovė patyrė 544,50 Eur, kurie sumokėti UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas teikiant pretenziją ir ruošiant ieškinį teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuri yra kartu ir transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei už 7 400 Eur 2011 metų gamybos naudotą automobilį Audi A6 C7, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Automobilis). Automobilio defektai neužfiksuoti, nurodyta, kad „Pardavimo metu transporto priemonės trūkumų nerasta“. Automobiliui privalomoji valstybinė techninė apžiūra atlikta 2021 m. kovo 5 d. bei nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. liepos 19 d. pretenzija ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. pakartotine pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl parduoto ginčo automobilio neatitikimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų, nurodydama, jog automobilio paslėpti trūkumai – automatinės pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas, ir prašė atlyginti automobilio defektų šalinimo išlaidas 1 877,80 Eur bei kitas išlaidas, susijusias automobilio patikra, pretenzijų paruošimu. 2022 m. liepos 27 d. ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė atsiliepimais su ieškovės pretenzijomis nesutiko.

7. Teismas, kaip deklaratyvius, atmetė ieškovės teiginius, kad ji, nusipirkusi automobilį, tą pačią dieną pastebėjo jo defektą. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo automobilio techninė apžiūra atlikta nekokybiškai ir neobjektyviai. Pažymėjo, jog ieškovė automobiliu važinėjo iki 2022 m. birželio 30 d., kai buvo nustatytas automatinės pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas, šiuo metu taip pat be remonto juo važinėja, kas leidžia manyti, jog automobilio įsigijimo metu tiesioginę funkciją jis atliko. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys, kai papildomai automobilio autoservise ji netikrino daugiau nei pusę metų, neatitinka atidaus ir rūpestingo žmogaus standarto, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo perkamas pakankamai senas, 2011 metų gamybos automobilis, kurį gana intensyviai naudojo juridinio asmens darbuotojai, jo rida 2022 m. birželio 6 d. buvo 302 000 km., todėl ieškovė turėjo protingai įvertinti riziką, jog tokiam automobiliui gali būti reikalingas remontas, dėl ko bus neišvengiamai reikalingos papildomos išlaidos.

8. Teismas taip pat nustatė, kad į autoservisą UAB „Autotransmisija“ ieškovė kreipėsi 2022 m. birželio 30 d. Jame nustatytas automatinės pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas. Kadangi automobilis nebuvo ardomas, todėl teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentais, kad automobilio gedimas yra tik įtariamas.

9. Teismas darė išvadą, kad ieškovė pastebėjusi automobilio trūkčiojimą bei žinodama automobilio istoriją, prisiėmė riziką dėl perkamo automobilio kokybės. Ieškovė, nors turėjo galimybę atlikti nuodugnesnę apžiūrą, jos atlikti nepageidavo. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė nuslėpė jai žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovę bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus. Teismas taip pat pažymėjo, jog šalys neprašė teismo skirti techninės ekspertizės. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, tarp šalių vykusį susirašinėjimą elektroniniais laiškais, teismas darė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė pardavė automobilį su paslėptais defektais, todėl konstatavo, kad netinkamos kokybės daikto faktas byloje neįrodytas.

10. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad šalys nebuvo sutarusios dėl daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti termino, todėl ieškovė turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė atsakė į ieškovės pakartotinę pretenziją 2022 m. rugpjūčio 16 d., teismas sprendė, jog ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo būtent nuo šios dienos, o į teismą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 28 d. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ji nėra praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties termino kreiptis į teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė K. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

12. Nurodo, kad teismas byloje netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė neteisėtas ir bylos medžiaga nepagrįstas teisines išvadas, taip pat neatskleidė bylos esmės, sprendimą grindė prielaidomis. Be to, teismas netinkamai aiškino bei taikė ginčui aktualias teisės normas ir neteisingai nusprendė, jog ieškovė neįrodė jai parduoto automobilio trūkumų.

13. Teigia, jog teismas nepagrįstai akcentavo, kad ieškovė pretenzijas atsakovei pareiškė tik po pusės metų, o per tą laiką automobilis galėjo sugesti dėl natūralaus nusidėvėjimo. Šiuo atveju svarbu tai, jog automobiliui UAB „Autotransmisija“ 2022 m. birželio 30 d. defektiniu aktu buvo nustatytas automatinės pavarų dėžės gedimas (sankabų susidėvėjimas). 2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas UAB „Autotransmisija“ direktorius V. S., kuris parengė defektinį aktą. Paaiškino, kad sankabų susidėvėjimas neatsiranda staiga, o yra ilgo eksploatavimo pasekmė, tokius gedimus vidutinis vairuotojas gali pastebėti ne iš karto, o tik ilgesnį laiką eksploatuodamas transporto priemonę, t. y. 2-3 mėnesius. Be to, iš liudytojo paaiškinimų darytina išvada, jog ieškovė iš karto po automobilio įsigijimo negalėjo suprasti, jog automobilio pavarų dėžė veikia netinkamai, nes tam reikia laiko; taip pat dėl objektyvių priežasčių – žiemos meto, ieškovė negalėjo iš karto po automobilio įsigijimo suprasti, kad automobilis turi pavarų dėžės defektą. Taigi, byloje nėra objektyvių aplinkybių, leidžiančių kritiškai vertinti šio liudytojo paaiškinimus, todėl jais teismas turėjo remtis priimdamas sprendimą.

14. Apeliantės tvirtinimu, tiek vieną, tiek kitą įrodymą (defektinį aktą ir liudytojo paaiškinimus) teismas vertino selektyviai arba iš viso nevertino. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra jokių motyvų dėl liudytojo duotų paaiškinimų, kurie yra svarbūs objektyviam bylos išnagrinėjimui. Atmesdamas ieškinį teismas turėjo pasisakyti, kodėl defektinį aktą ir liudytojo paaiškinimus vertina kaip neobjektyvius. Be to, kadangi automobiliu ieškovė pati nevažiavo, ją pavežė atsakovės tėvas – trečiasis asmuo, objektyviai, neturėdama jokių specialių žinių apie automobilių techninės būklės patikrinimą bei įvertinimą, ji negalėjo nustatyti, jog automobilis iš vietos važiuoja ne taip kaip turėtų – sutrūkčioja. Taip pat ieškovė automobilį iš atsakovės ir trečiojo asmens pirko jo netikrindama, nes trečiuoju asmeniu pasitikėjo, automobilis jai buvo pristatytas kaip visiškai tvarkingas.

15. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai – UAB „Autotransmisija“ defektinis aktas, 2022 m. birželio 30 d. remonto darbų sąmata, liudytojo V. S. paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė įsigijo netinkamos kokybės automobilį, kurio nebūtų pirkusi, jeigu jai pirkimo metu būtų buvę atskleisti jo pavarų dėžės defektai, apie kuriuos trečiasis asmuo objektyviai turėjo žinoti, tačiau sąmoningai nuslėpė.

16. Mano, jog nei poįstatyminiai teisės aktai, nei CK nenumato jos pareigos tikrinti perkamą automobilį, o vien tai, kad ji pati transporto priemonės pirkimo metu ja nevažiavo, bei tai, kad po pirkimo nenuvežė į servisą detaliai apžiūrai, nepanaikina ieškovės teisės ginti savo, kaip pirkėjos, teises. Be to, iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas nepagrįstai teisines pasekmes nusipirkus naudotą daiktą perkėlė pirkėjui, taip pažeisdamas CK 6.333 straipsnio nuostatas.

17. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai vertino, jog automobilis neturėjo trūkumų jo pardavimo metu vien todėl, kad jam galiojo techninė apžiūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę tik jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatacijai, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).

18. Apeliantės manymu, nors atsakovė nurodė, kad jai nėra žinoma apie automobilio trūkumus, tai nepanaikina jos, kaip pardavėjos, atsakomybės, o galiojanti techninė apžiūra niekaip nepatvirtina, kad atsakovė pardavė techniškai tvarkingą automobilį. Techninių apžiūrų centruose atliekamas tik bazinis automobilio techninės būklės įvertinimas, o tokie mazgai, kaip pavarų dėžė, nėra niekaip tikrinami, nustatyti šių mazgų būklės techninę apžiūrą atliekantys darbuotojai be specialios įrangos ir papildomo testavimo automobiliui važiuojant kelyje neturi galimybės, kadangi techninė apžiūra vyksta uždarose patalpose, todėl ir vėlesnės automobilio techninės apžiūros, kuriose nurodyta, kad jis gali dalyvauti eisme, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės pavarų dėžės defekto konstatavimui neturi.

19. Pažymi, jog byloje esanti UAB „Autojuta“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad automobilis jau anksčiau, iki ieškovei jį įsigijus, turėjo techninių problemų su pavarų dėže. Iš el. bylos apyrašo 28 lapo matyti, kad automobiliui buvo atliekamas automatinės pavarų dėžės valdymo bloko keitimas. Tuo metu automobilis priklausė atsakovės tėvui. Tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog automobilio pavarų dėžė jau 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo netvarkinga.

20. Teigia, kad teismas, manydamas, jog byloje tikslinga išsiaiškinti visas su automobilio defektais susijusius klausimus, kurie būtų paneigę arba patvirtinę ieškinio reikalavimus, pažeidė procesines teisės normas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 straipsnyje, nes savo iniciatyva neskyrė teismo ekspertizės. Teismo motyvas, kad šalys byloje neprašė skirti ekspertizės, nepašalina teismo pareigos atskleisti bylos esmę. Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas paremtas tik spėjimu ir prielaidomis apie tai, kada ir kaip atsirado automobilio pavarų dėžės defektas, darytina išvada, kad teismas visapusiškai neištyrė bylos. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui apeliantė savo iniciatyva pasirengusi atlikti automobilio ekspertizę.

21. Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė L. R. ir trečiasis asmuo A. R. prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Nurodo, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir motyvai yra nepagrįsti, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą̨, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas. Mano, jog teismas tinkamai nustatė ir vertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės ir trūkumų klausimus, šalių atsakomybės už netinkamos kokybės daikto pardavimą nustatymo pagrindus ir procedūras, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl teisingai išsprendė bylą.

23. Teigia, jog ieškovė, teismui pasiūlius teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo transporto priemonės gedimui nustatyti ir tokiu būdu siekti išsiaiškinti visas su automobilio galimais defektais susijusius klausimus, kurie būtų paneigę arba patvirtinę ieškinio reikalavimus, tokio pasiūlymo atsisakė. Apeliantei pirmosios instancijos teisme atsisakius teismo pasiūlytos ekspertizės transporto priemonės gedimui nustatyti, jai nepageidavus, būtų neteisinga panaikinti sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

24. Tvirtina, kad visą tą laiką nuo automobilio įsigijimo, taip pat bylos nagrinėjimo metu apeliantė jį eksploatavo. Tai patvirtina, jog pavarų dėžės gedimas, jeigu toks ir yra, atsirado vėliau dėl natūralaus jo nusidėvėjimo. Automobilis yra 2011 metų gamybos, naudotas, tačiau pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas, privalomoji valstybinė techninė apžiūra atlikta 2021 m. kovo 5 d., kurios metu buvo nustatyta, kad jis techninius reikalavimus atitinka. Apeliantė įsigijo automobilį su galiojančia transporto priemonės privalomąja technine apžiūra, kuri buvo atlikta (pratęsta) jau ir pačios apeliantės bei galioja ir šiuo metu. 2022 m. birželio 30 d. UAB „Autotransmisija“ remonto darbų ir detalių sąmata, kurią apeliantei išdavė UAB „Autotransmisija“ direktorius V. S., patvirtina, jog automobilio gedimas atsirado po jo pardavimo praėjus pusei metų, tačiau nepatvirtina, kad gedimas egzistavo iki jo pardavimo ar pardavimo metu momento.

25. Pažymi, jog visa automobilio priežiūros istorija nuo jos registracijos Lietuvoje, įskaitant visus dokumentus apie automobilio priežiūros metu atliekamus profilaktinius darbus ir minimą valdymo bloko keitimą, sandorio metu buvo perduota ieškovei, tuo siekiant išlaikyti visišką skaidrumą. Ieškovė įsigydama automobilį taip pat tuo rėmėsi priimdama sprendimą jį įsigyti ir jokių pretenzijų neišsakė bei nereiškė. Ieškovė, žinodama automobilio istoriją, turėjo visas galimybes įvairiais būdais patikrinti arba kreiptis į daugiau techninių žinių turinčius asmenis tam, kad jis būtų patikrintas.

26. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme teigė turinti ilgametę vairavimo patirtį, įskaitant automobilius su automatine pavarų dėže. Įsigijusi automobilį jį naudojo intensyviai, tačiau net ir po 2-3 mėnesių, kai vidutiniam vairuotojui toks gedimas tampa aiškus, nesikreipė į atsakovę dėl įtariamo gedimo, defekto ar kitokių trūkumų. Po keturių mėnesių automobilio vairavimo ieškovė trečiajam asmeniui patikino ir patvirtino, jog automobilis važiuoja be problemų, smagiai. Pačios ieškovės vairavimo stažas leido jai įvertinti daikto kokybę ir suprasti tariamą automobilio trūkčiojimą jį eksploatuojant ir žiemos metu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo bei papildomų išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio trūkumų faktą, buvusį automobilio pirkimo metu, patvirtina defektinis aktas, remonto darbų sąmata ir liudytojo V. S. paaiškinimai, kurių teismas netyrė ir tinkamai neįvertino. Pažymėjo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad Automobilis neturėjo trūkumų, nes jo pirkimo metu galiojo privalomoji techninė apžiūra. Nurodė, kad automobilis jau anksčiau, iki ieškovei jį įsigyjant, turėjo problemų su pavarų dėže. Apeliantė taip pat akcentavo, jog teismas pažeidė procesines teisės normas neskirdamas byloje ekspertizės.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo bei papildomų išlaidų atlyginimo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

31. Nustatyta, kad 2021 m. birželio 6 d. atsakovė L. R. nupirko Automobilį iš trečiojo asmens A. R.. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad Automobilis yra be trūkumų, o jo rida – 302000 km. Iki sutarties sudarymo 2021 m. kovo mėn. Automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Byloje pateiktas UAB „Autojuta“ atliktų darbų aktas patvirtina, kad dar iki Automobilį įsigyjant atsakovei, 2020 m. rugpjūčio mėn. dėl nustatyto gedimo Automobilyje buvo sumontuotas naujas originalus pavarų dėžės valdymo blokas, pakeisti laidai ir aušinimo vožtuvas, o pakeistoms detalėms suteikta dviejų metų garantija.

32. Ieškovė (pirkėja) ir atsakovė (pardavėja) 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esančios transporto priemonės AUDI A6 C7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, Sutartis). Sutartyje nurodyta, kad Automobilis neturi jokių trūkumų ir yra parduodamas už 7 400,00 Eur kainą.

33. Nuo Sutarties sudarymo praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams, tai yra 2022 m. birželio 30 d., UAB „Autotransmisija“ buvo atlikta Automobilio diagnostika ir nustatytas automatinės pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas, surašytas defekto aktas (toliau ir Defekto aktas). Pagal UAB „Autotransmisija“ 2022 m. birželio 30 d. parengtą sąmatą sankabos remonto darbų ir detalių kaina 1 877,80 Eur. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad nurodytas gedimas sudarant Sutartį buvo nuo jos nuslėptas. Apeliantės teigimu dėl Automobilio pirkimo ji tiesiogiai bendravo su trečiuoju asmeniu A. R. (atsakovės tėvu), kurį pažinojo ir juo pasitikėjo, todėl tikėjosi, kad automobilis yra tvarkingas ir neturi jokių paslėptų defektų. Apeliantės paaiškinimais jai perkant automobilį ir pirmą kartą sėdus vairuoti, automobilis sutrūkčiojo, tačiau vertindama tuometinę situaciją ji sprendė, kad tai galėjo lemti sezoniškumas (oro sąlygos, žieminės padangos). Bylos duomenimis 2022 m. birželio 30 d. UAB „Autotransmisija“ nustatyti Automobilio gedimai nėra pašalinti ir suremontuoti.

34. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilo ginčas dėl naudoto daikto – automobilio AUDI A6 C7 atitikties kokybės reikalavimams bei atsakomybės už parduoto daikto trūkumus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams.

35. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

36. Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

37. Aiškindamas bendrąsias pirkimo – pardavimo sutarčių normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas).

38. Ieškinio reikalavimų pagrįstumą ieškovė byloje iš esmės grindė savo paaiškinimais, liudytojo V. S. parodymais ir Defekto aktu. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas vertindamas šiuos įrodymus pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles. Tai yra visiškai nevertino liudytojo V. S. duotų paaiškinimų, netyrė ir tinkamai nevertino Defekto akto, kuris patvirtina automobilio trūkumų faktą, buvusį Automobilio pirkimo metu. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad Defekto akte nustatytas automatinės pavarų dėžės gedimas – sankabų susidėvėjimas, remiantis liudytojo V. S. paaiškinimais negalėjo atsirasti staiga, be to, ieškovė, dėl oro sąlygų, patirties trūkumo iš karto po Automobilio įsigijimo negalėjo suprasti, jog pavarų dėžė veikė netinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir liudytojo V. S. paaiškinimus, turi pagrindo su apeliantės argumentais nesutikti (CPK 185 straipsnis).

39. Liudytojas V. S., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis negali pasakyti, kada ir dėl kokių priežasčių atsirado jo Defekto akte nustatytas Automobilio gedimas. Jis tik konstatuoja, kad toks gedimas yra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog liudytojo V. S. paaiškinimai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog ieškovės nurodytas ir Defekto aktu nustatytas Automobilio automatinės pavarų dėžės gedimas egzistavo Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Be to, liudytojo paaiškinimai taip pat nepatvirtina fakto, jog minėtas Automobilio gedimas atsirado dėl natūralaus sankabų susidėvėjimo, kuris neatsiranda staiga, kaip teigė ieškovė, nes liudytojas nurodė, jog toks gedimas gali atsirasti tiek dėl blogo automobilio eksploatavimo, tiek dėl greičių dėžės nepriežiūros ar tepalų savalaikio nekeitimo. Liudytojas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti ar toks gedimas galėjo atsirasti per septynis Automobilio eksploatavimo mėnesius.

40. Iš dalies sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Automobilis neturėjo trūkumų jo pardavimo metu todėl, kad galiojo privalomoji techninė apžiūra, kadangi techninės apžiūros aktas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga).

41. Byloje nustatyta, kad Automobilio privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta 2021 m. kovo 5 d. ir 2023 m. vasario 17 d. Abu kartus buvo nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, nepaisant to, jog Automobilio pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas 2022 m. birželio 30 d. jau buvo nustatytas ir jis nebuvo suremontuotas atliekant Automobilio techninę apžiūrą 2023 m. vasario 17 d. Iš byloje pateiktų Privalomųjų transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitų matyti, jog, atliekant automobilio techninę apžiūrą, yra tikrinamas ir vertinamas stabdžių veikimas, išmetamų teršalų kiekis, taip pat atliekami žibintų šviesų matavimai. Transporto priemonės pavarų dėžės būklė ir kt. techninės apžiūros metu nėra tikrinama. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nurodomų Automobilio defektų faktą, nepagrįstai kaip viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių rėmėsi prieš daugiau nei devynis mėnesius atlikta, nors ir galiojančia, Automobilio technine apžiūra, nesant byloje pateiktų daugiau jokių objektyvių įrodymų dėl pavarų dėžės gedimo buvimo Sutarties sudarymo metu, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

42. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovei Automobilį įsigyjant iš trečiojo asmens 2021 m. birželio 6 d., automobilio rida buvo 302 000 km, o ieškovei atlikus privalomąją techninę apžiūrą 2023 m. vasario 17 d. Automobilio rida buvo 332 863 km, taigi per minėtą laikotarpį Automobilis nuvažiavo apie 30 000 km. Šalių sudarytoje Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta Automobilio rida, buvusi jo pirkimo metu, tačiau akivaizdu, kad ji buvo didelė – virš 300 000 km. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, kad Automobiliu yra nuvažiavusi apie 10 000 km, galima pagristai spręsti, jog ieškovė laikotarpiu nuo Automobilio įsigijimo 2021 m. gruodžio 14 d. iki defektų nustatymo 2022 m. birželio 30 d., jį intensyviai eksploatavo ir naudojo. Šiuo metu taip pat Automobilį naudoja pagal paskirtį (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys).

43. Apeliantė nurodo, jog Automobilio pavarų dėžė jau 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo netvarkinga, kadangi iš byloje pateiktos UAB „Autojuta“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad dar iki ieškovei jį įsigyjant, Automobiliui buvo atliekamas automatinės pavarų dėžės valdymo bloko keitimas, todėl šios aplinkybės patvirtina jos reikalavimų pagrįstumą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Byloje pateiktas UAB „Autojuta“ atliktų darbų aktas ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo nustatytas Automobilio pavarų dėžės valdymo bloko gedimas. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog nustatyti Automobilio gedimai buvo suremontuoti, sugedusios detalės pakeistos naujomis. Aplinkybės, jog Automobilis anksčiau turėjo techninių problemų su pavarų dėže savaime niekaip neįrodo, kad Automobilio pirkimo metu egzistavo apeliantės nurodomas pavarų dėžės gedimas. Įvertintinas ir byloje pateiktas tarp ieškovės ir trečiojo asmens vykęs susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, kad ieškovė pretenzijų dėl Automobilio nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui iki 2022 m. birželio 28 d. neturėjo, o 2022 m. balandžio mėn. (praėjus keturiems mėnesiams po Automobilio nusipirkimo) ieškovė nurodė, kad automobilis negenda, važiuoja gerai.

44. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės taikymo klausimus. Ištyrus visumą byloje esančių rašytinių įrodymų, išklausius šalių paaiškinimus ir liudytojo V. S. parodymus duotus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliacinio skundo argumentus ir atsiliepimą jį, pagrindo priimti priešingą sprendimą nėra. Liudytojas V. S., priešingai nei teigia apeliantė, negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių atsirado Automobilio gedimas, taip pat negalėjo patvirtinti, kad nustatytas gedimas jau buvo perkant automobilį 2021 m. gruodžio mėn. Pažymėtina, kad ieškovės byloje pateiktu Defekto aktu tik konstatuojamas pats Automobilio gedimo faktas, nustatytas 2022 m. birželio 30 d., tačiau nei Defekto aktas, nei prie jo pridėta Sąmata nėra pakankami įrodymai pagrįsti apeliantės įrodinėtinas aplinkybes, kad nustatyti gedimai egzistavo Sutarties sudarymo metu ir buvo nuo jos nuslėpti. Nors pirmosios instancijos teismas detaliai ir neaptarė kiekvieno ieškovės pateikto įrodymo ar argumento, liudytojo parodymų, tačiau tai neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti klausimai, reglamentuojami CPK 265 straipsnyje. Teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas) pagal jo nustatytą teisinį reikalavimo pagrindą. Nors teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 24, 25 punktus).

46. Pasisakydama dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodomo argumento, kad teismas turėjo skirti Automobilio ekspertizę, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 212 straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę tais atvejais, kai būtina išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliantė skunde nurodydama, kad teismas neskyrė ekspertizės, nepagrįstai bando įrodymų rinkimo pareigą perkelti teismui. Pirmosios instancijos teismas parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė šalims atlikti techninę Automobilio ekspertizę, tačiau ieškovė prašymo skirti ekspertizę neišreiškė, o ir vėliau, nagrinėjant bylą iš esmės, prašymo teismui dėl ekspertizės skyrimo taip pat neteikė. Taigi pirmosios instancijos teismas užtikrino tinkamą įrodinėjimo procesą byloje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu apeliantės argumentą, kad bylą nagrinėjęs teismas privalėjo savo iniciatyva spręsti ekspertizės skyrimo klausimą. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi ieškovė (pirkėja), teigdama, kad atsakovė (pardavėja) pažeidė Sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktas (Automobilis) yra netinkamas, ji turėjo nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus, o nagrinėjamu atveju šios pareigos apeliantė tinkamai nevykdė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovei atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas Činka

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė