Baudžiamoji byla Nr. M1-301-1208/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35875-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.6.2.1; 2.10.11; 2.1.16.1.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 1 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. S. gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui ir atstovui pagal įstatymą G. I.,
nukentėjusiajam V. S.,
ekspertei Laurai Andriuškevičienei,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, (duomenys neskelbtini), ištekėjusiai, nedirbančiai, turinčiai nustatytą neįgalumą, gyvenančiai ir gyvenamąją vietą deklaravusiai adresu: (duomenys neskelbtini), neteistai, padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S. 2025 m. spalio 9 d., apie 16.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, mušdama ar kitaip smurtaudama artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo žmogų – sutuoktinį V. S. ir jam sukėlė fizinį skausmą, o būtent, kilusio konflikto metu, tyčia kėde sudavė smūgį nukentėjusiajam V. S. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam V. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršine muštine odos žaizda viršugalvio srityje, ir sukėlė fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. S., atsižvelgiant į 2026 m. sausio 7–15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas rekomendacijas, nebuvo apklausiama teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 399 straipsnis).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jai nustatyta (duomenys neskelbtini), kiek laiko ja serga nežino. Ji turi neįgalumą. Su V. S. susituokusi nuo (duomenys neskelbtini), kartu jie gyvena jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Visko gerai neprisimena, bet pamena, kad V. trenkė medine kėdute į galvą. Kada tai buvo nežino, kodėl – irgi nežino. Tai buvo prieš paguldant ją į ligoninę, nežino prieš kiek laiko. Tarp jų buvo kažkoks barnis ir ji trenkė, namuose buvo dviese. Labai gailisi, visą laiką gailėjosi, kad taip įvyko. Pamena, kad V. S. galva dėl jos smūgio kraujavo ir jis iškvietė pagalbą, tada ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę gydymui. Ji nuolat vartoja vaistus (1 t., b. l. 165–168).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad konfliktas įvyko kaip ir parašyta kaltinime. Jis buvo namie, gulėjo ant lovos, nenorėjo eiti į veiklių žmonių susirinkimą, o A. S. labai norėjo, bet tuo pačiu ir nenorėjo, ji nesuprato ką daro. Taip jie netikėtai susipyko, ji trenkė kėde jam per galvą. Trenkė su kėdės minkšta vieta, bet visa kėdė sulūžo. Jam pataikė į viršugalvį, bėgo kraujas, bet nieko tokio neįvyko, kad kažkas būtų pažeista. Jis paskui sutuoktinę priėmė, jai atleido. Šiuo metu žmona geria vaistus, juos išsirašo, perka. Jie pykstasi ne dažnai, dabar labai gražiai gyvena. Po ligoninės A. S. apgyvendino (duomenys neskelbtini), bet kiek laiko ji ten praleido jis tiksliai nepasakys. Kada grįžo į namus nepasakys. Kai važiavo į ekspertizę, ji jau buvo namuose. Jis kartu su ja eina pas gydytoją, jos vartojamų vaistų pavadinimų nežino. Dabar jos būklė yra gera, jos būsena labai pasikeitė, kai pagulėjo ligoninėje. Žmona prižadėjo, kad jokių nesąmonių daugiau nebus. Ji supranta, kad jai reikia vaistus vartoti ir jis prižiūri, kad ji tai darytų. Jis buvo apžiūrėtas medikų iškart po įvykio. Jis pats iškvietė policiją. A. S. neprisiminė įvykio aplinkybių, šiek tiek suvokė, kad jis sužalotas. Ji sakė, kad nesuprato ką daro.
Teisiamojo posėdžio metu A. S. atstovas pagal įstatymą G. I. (brolis) parodė, kad spalio mėnesį jam paskambino V. S. ir pranešė, kad A. S. kažką padarė. Jis nuo mamos mirties galvojo, kad A. S. yra mirusi, jie nebendravo ir neturėjo jokio kontakto. Buvo viskas nutrūkę ir jis nežinojo kaip ir per ką jos ieškoti, net giminės galvojo, kad jos nėra gyvos. V. S. jam papasakojo apie šį įvykį, kad A. S. yra ligoninėje, kad jį sužalojo. Kai buvo pas tyrėją, sutiko A. S. autobusų stotyje, bet daugiau jis jos nematė. Žino, kur A. S. gyvena šiuo metu, bet nebendrauja, neturi kontakto, ji pati neprisileidžia, yra užsidariusi, telefono nekelia. Mano, kad stacionarinis gydymas yra per griežta priemonė, bet A. S. turi gerti vaistus. Jų visa šeima serga šita liga ir jie patys vieni kitus prižiūrėjo, kol tėvai buvo gyvi, bet kai ji išvyko iš šeimos nebuvo galimybės ją prižiūrėti. Tokia liga sergant žmogų reikia prižiūrėti, negalima žmogaus vieno palikti. Kai gyveno kartu su tėvais, jie prižiūrėdavo vienas kitą, mama taip pat sirgo ir numirė nuo šitos ligos. Žino A. S. problemą nuo pat pradžių, bet ji išvyko ir jis jos nepasiekia, negalėjo prižiūrėti. Dabar net negali prižiūrėti, nes pats yra be sveikatos. Tai yra problema, kad ji geria vaistus ir nutraukia. Ji įsivaizduoja, kad yra sveika.
Ekspertė Laura Andriuškevičienė teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės, kuri buvo atlikta 2026 m. sausio 7–15 d., akto išvadas. Ekspertė paaiškino, kad ekspertinio tyrimo metu kritikos savo būklei ir veikai, kuri buvo tiriama byloje, tiriamoji neturėjo, nesuprato apie ką vyksta kalba. Šiek tiek prisiminė, kai ekspertė detalizavo byloje esančius parodymus. Teiravosi apie vaistų vartojimo poreikį, tęstinumą, režimą ir A. S. sakė, kad vaistai nieko gero neduoda, paminėjo, kad ir prieš įvykį medikamentų nevartojo, nes buvo labai geras pagerėjimas. Kadangi būklę vertino kaip nekritišką tiek savo sveikatos atžvilgiu, tiek susidariusios juridinės situacijos atžvilgiu, todėl ir rekomenduoja stacionarinį gydymą ir stebėjimą. Negali konstatuoti, ar ekspertizės laikotarpiu tiriamoji vartojo vaistus. Tiriamąją matė prieš du su puse mėnesio ir tuo metu tikrai kritikos ligai nebuvo, ambulatorinis gydymas negali būti vertintas kaip pakankamas ar nepakankamas, kai jo režimo nėra laikomasi. Vienas iš pagrindinių ligos simptomų ir yra, kad žmogus stokoja kritikos savo ligai, todėl sutrinka vaistų vartojimo režimas. Spalio mėnesį stacionarinio gydymo metu, kai A. S. pateko į ligoninę, gydytoja E.sveikatoje nerado įrašų, kad yra užtikrinamas tęstinumas ir vaistų vartojimas. Anamnezėje paminėta, kad pas gydytojus psichiatrus A. S. lankosi nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo tada yra gydoma psichiatrijos stacionare, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pasveikimas nėra įmanomas, nes tai yra lėtinis ir progresuojantis sutrikimas, tačiau realus tikslas yra koreguoti elgesį, ligos paūmėjimus, kai sutrinka aplinkos suvokimas, kai atsiranda psichozinė simptomatika. Pasveikti nuo psichozės intarpų, nuo paūmėjimų yra reali galimybė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. S. nurodė, kad jis su sutuoktine A. S. gyvena dviese jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). A. S. neįgalumą turi dėl psichinių ligų, ji ne kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, yra neprognozuojama. 2025 m. spalio 9 d. su A. S. turėjo eiti į (duomenys neskelbtini) parapijos namus, bet ji pradėjo triukšmauti, nenorėjo eiti į maldą. Apie 16.30 val. jis gulėjo kambaryje ant lovos. Jis jai pasakė, kad nenori būti varguolė, gali būti turtuolė, t. y. davė jai suprasti, kad nenori su tokia gyventi. A. S. supyko ir paėmusi kambaryje prie spintos padėtą medinę kėdę, rudos spalvos su atlošu, sudavė vieną smūgį šia kėde jam per galvą (į viršugalvį). Jam nuo smūgio pradėjo kraujuoti galva, jautė stiprų galvos skausmą. Iš savo telefono jis skambino ir kvietė greitąją, policiją. Ką sakė kviesdamas greitąją nepamena, sakė, kad jį sumušė žmona. Dėl galvos sužalojimo jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimą, paskui išvežė į (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjo, suteikė medicininę pagalbą ir išleido į namus. Dėl šio įvykio yra prakirsta galva, lūžių nėra. Pretenzijų A. S. neturi, pinigų jos dėl sumušimo neprašys (1 t., b. l. 68–71).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. atstovas pagal įstatymą G. I. nurodė, kad jo sesuo A. S. yra susituokusi su V. S. ir gyvena (duomenys neskelbtini). A. S. paauglystėje susirgo (duomenys neskelbtini). Maždaug (duomenys neskelbtini), kai A. S. susituokė, ji pasikeitė, pradėjo nebendrauti, atvykus į (duomenys neskelbtini) jos aplankyti, neatidarydavo durų, visiškai atsiribojo nuo visų. Jo tėvai mirę, jis vienintelis iš A. S. likusių artimųjų. Daugiau seserų ar brolių šeimoje nėra. Kiek bandė susisiekti su A. S. ir V. S. telefonu, jie neatsako, jie visiškai nutraukė ryšį su juo ir nenori bendrauti. Kiek žinoma, A. S. visą laiką buvo būtinas vaistų vartojimas, tačiau ji tuo piktnaudžiavo, iš jos išvaizdos buvo akivaizdu, kad ji vaistų negėrė. Akivaizdžiai iš A. S. elgesio matyti, kad jai buvo ir yra reikalingas gydymas. Apie A. S. ir V. S. bendrą buitį ir jų santykius jis nieko nežino (1 t., b. l. 84–87).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. 2025 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. spalio 9 d., apie 16.30 val. savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, blaivi A. S. lovoje gulinčiam savo blaiviam sutuoktiniui V. S. smogė kėde į galvą, taip jį sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą. Pirminiais duomenimis, abu sutuoktiniai turi psichikos sutrikimų. V. S. dėl sužalojimo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyrių. A. S. dėl psichinės sveikatos būklės išvežta į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8–15).
Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. 2025 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė smurtą patyręs V. S. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda galvoje. Smurtu įtariama A. S. V. S. ir A. S. yra sutuoktiniai. V. S. paaiškino, kad jis gulėjo lovoje ir ilsėjosi, tada jo žmona priėjusi smogė jam su kėde per galvą dėl to, kad jis buvo parapijos namuose. Smūgis buvo labai stiprus, sulūžo net kėdė. A. S. teigė nežinanti, kas atsitiko, neigė smurtavusi, sakė, jog vyras pats susižalojo, bet kaip susižalojo paaiškinti negalėjo (1 t., b. l. 16–19).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Bute ant grindų matosi rausvos, apvalios, netaisyklingais kraštais dėmės (galimai nulašėjusio kraujo). Kambaryje per vidurį stovi dvigulė lova, kur ant pagalvės lovos galvūgalyje matosi raudonos spalvos, netaisyklingos formos dėmė (galimai kraujo). Prie galvūgalio ant grindų guli medinės kėdės su atlošu dalys. Kėdė sulaužyta. Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta, neužfiksuota ir nepaimta (1 t., b. l. 21–27).
Kitų objektų apžiūros protokolu išklausytas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro 2025 m. spalio 9 d. garso įrašas. Garso įraše „BPC skambu io ra as (ID 95527372740, skambu io prad ia_ 2025-10-09 16_34_43)“ užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir vyriškio, kuris prisistatęs V. S., informuoja, kad jį primušė A. S., dėjo su kėde, kraujas bėga iš galvos, adresas (duomenys neskelbtini). Garso įrašo trukmė 1 min. 8 s. (1 t., b. l. 34–36).
Kitų objektų apžiūros protokolu peržiūrėtas ir aprašytas Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. I. 2025 m. spalio 9 d. dėvėta kūno kamera darytas vaizdo ir garso įrašas „export-mfgfp“. Įrašo pradžioje ekrane pažymėta įrašo pradžios laikas ir data – 2025 m. spalio 9 d. 16:44:16 val., pabaiga – 2025 m. spalio 9 d. 16:59:16 val. Įraše matoma, kad prie dvejų aukštų daugiabučio namo stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis ir du paramedikai, kurie eina link įėjimo į daugiabutį. Girdimas kūno kamerą dėvinčios I. I. balsas, sakantis: „dabar, V. ar V., čia žinokit su anyta dabar. Nuo anytos dabar su kėde gavo per galvą“. Toliau priekyje einant paramedikams, einama į namo laiptinę, užlipama į antrą aukštą. Užlipus laiptinės laiptais į daugiabučio antrą aukštą, tiesiai kairiau yra atidarytos buto durys. Įėjus į buto vidų tiesiai prieš duris kampe ant kėdės sėdi stambaus kūno sudėjimo, iki pečių šviesių plaukų moteris atpažįstama kaip A. S. Paramedikė paeina buto koridoriumi ir klausia: „nu, V., kokios bėdos?“. Pasigirsta vyriškas balsas sakantis: „tai su kėde paėmė ir tvojo man per galvą“. Tuo metu fone girdimas moters balsas (galimai A. S.) „nieko aš netvojau. Telefoną turi ir nežino“ (toliau tariami žodžiai neaiškūs). Paramedikė liepia V. S. sėsti. Aplink kambaryje netvarka, išmėtyti drabužiai, daiktai, prie lovos galo ant drabužių mėtosi galimai medinės kėdės dalys – kojos. V. S. atsisėda ant lovos, jo galva, veidas ir krūtinė kraujuoti. Paramedikė klausia V. S.: „kas čia, V., įvyko?“. V. S. atsako: „nu tai va, dėjo su kėde ir viskas. Nevežė, nu nesąmones daro“. Tuo metu pasisukama kamera į buto koridoriaus kampe ant kėdės sėdinčią A. S., kuri sako: „va jis pasakoja jums. Kas čia atvažiavo? Man reik atsakyti į klausimą? Nieko“. A. S. klausiama: „tai kodėl pas jį galva kraujuoja?“. A. S. atsako: „už tai, kad meluoja ir kraujuoja“. A. S. klausiama: „kas jam tą galvą taip sužalojo?“. A. S. atsako: „niekas“. Klausiama A. S.: „Jūs sužalojot?“. A. S. sako: „ne“. Tuomet jos klausiama: „o kas?“. A. S. pasižvalgo į šalis, per dešinę petį atgal, patyli ir dar kartą paklausta „o kas?“ atsako: „tai niekas nesužalojo. Aš net nežinau iš kur tas kraujas atsirado. Tai gal lėkdamas susimušė, iš kur man žinot iš kur tas kraujas“. A. S. paaiškinama, kad V. S. sako, jog ne pats susižalojo, o ji sužalojo. A. S. tyli, jos dar kartą klausiama „tai kaip buvo iš tikrųjų?“. A. S. patylėjusi sako: „žinokit nežinau, nes jo nebuvo nei čia to kraujo, nieko nebuvo“. A. S. klausiama „tai kodėl jis sako, kad Jūs?“. A. S. atsako: „tai už tai, kad pamelavo. Su tarnybom žaidžia, ir nežino kas darosi, lėkė ir kažkur kraujas atsirado“. V. S. pasisukęs į kamerą sako: „nu sakau, paėmė ir su kėde dėjo per galvą“. V. S. klausiama: „kodėl?“, šis atsako: „nu sakau, kad į parapijos namus nėjau. Užtai telefoną paėmė. Sakau atiduok telefoną, ji nenorėjo grąžinti ir tada duris užsirakinau. Tada įpyko ir dėjo per galvą“. V. S. klausiama: „tai kur Jūs buvot tuo metu?“, šis atsako parodydamas į lovą: „čia va, gulėjau“. Toliau kambaryje matyti, kaip paramedikei V. S. paduoda kėdės rudos spalvos koją ir sako: „kėdę va sulaužė, va, va“ (V. S. kamera fiksuojame vaizde nematyti, kadangi jis stovi toliau kambaryje). Policijos pareigūnas alkotesteriu tikrina neblaivumą A. S. ir V. S. A. S. paprašyta pateikti savo dokumentą, atsako, kad neturi ir dokumentai pas „jį“. V. S. paprašytas ieško A. S. asmens dokumento, sprendžiama dėl A. S. patalpinimo į psichiatrinę ligoninę. V. S. teigia, kad daugiau su ja gyventi nenori, nori skirtis, ji namuose visur padarė šiukšlyną. Vaizdo įrašo trukmė 15 min. 10 s. (1 t., b. l. 37–40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. padaryta viena paviršinė muštinė odos žaizda viršugalvio srityje. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu, galimai medine kėde. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas V. S. sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 63–65).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. A. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). A. S. negali stoti prieš teismą, duoti parodymų, dalyvauti teisme nerekomenduojama. A. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (1 t., b. l. 132–136).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir teismo išvados dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo
Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. A. S. nukentėjusiajam (šeimos nariui – sutuoktiniui) V. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršine muštine odos žaizda viršugalvio srityje, taigi jos veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Tokią išvadą teismui leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis V. S. parodė, kad įvykio dieną jis buvo namie, gulėjo ant lovos. A. S. vaikščiojo po kambarį. Tuomet jie susipyko ir A. S., pakėlusi kėdę, jam trenkė. Trenkė su kėdės minkšta vieta, bet visa kėdė sulūžo. Jam pataikė į viršugalvį, bėgo kraujas. Analogiškas įvykio aplinkybes V. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo V. S. parodymus patvirtina ir pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, jog atvykus į įvykio vietą V. S. buvo rastas su kraujuojančia žaizda galvoje; įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos bute ant grindų bei lovos galvūgalyje raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės, sulaužyta kėdė; pareigūnės kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pirminė informacija, gauta atvykus į įvykio vietą. Teismas pažymi, kad asmuo, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pripažino, kad savo sutuoktiniui V. S. trenkė medine kėde į galvą, tarp jų kilus barniui. Nurodė pamenanti, kad V. S. galva dėl jos smūgio kraujavo. Tai, kad A. S. veiksmuose yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymiai ir dėl to kilo neigiami padariniai, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad V. S. padaryta viena paviršinė muštinė odos žaizda viršugalvio srityje. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu, galimai medine kėde. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas V. S. sukėlė fizinį skausmą. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. S. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nukentėjusiajam padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu ir skausmo sukėlimu. Apie tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas sužalojimas galvoje nurodyta ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 16–19).
Taigi, byloje įrodyta, kad A. S. 2025 m. spalio 9 d., apie 16.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, mušdama ar kitaip smurtaudama artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo žmogų – sutuoktinį V. S. ir jam sukėlė fizinį skausmą, o būtent, kilusio konflikto metu, tyčia kėde sudavė smūgį nukentėjusiajam V. S. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam V. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršine muštine odos žaizda viršugalvio srityje, ir sukėlė fizinį skausmą.
Todėl teismas pripažįsta, kad A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo
Teismas pažymi, kad nepakaltinamumas – tai tokia psichinė asmens būsena, kuri uždraustos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo neleidžia asmeniui suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamas, nes nesuvokdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti, jis negali suvokti ir jam skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės esmės. Iš byloje esančios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2026 m. sausio 7–15 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos išvados matyti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu A. S. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. A. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (1 t., b. l. 132–136). Šias išvadas patvirtino teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Laura Andriuškevičienė, kuri paaiškino, kad A. S. ekspertinio tyrimo metu buvo nekritiška savo būklei ir veikai, kuri tiriama byloje, pati tiriamoji nurodė prieš įvykį nevartojusi medikamentų, kadangi jautė pagerėjimą. Ambulatorinis gydymas negali būti vertinamas kaip pakankamas ar nepakankamas, kai nėra laikomasi jo režimo, todėl rekomenduoja stacionarinį gydymą ir stebėjimą.
BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Teismas, įvertinęs ekspertizės akte nustatytus duomenis ir teismo posėdžio metu teismo psichiatrės ekspertės duotus paaiškinimus, konstatuoja, kad A. S., darydama baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. A. S. buvo nepakaltinama. BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones, todėl nagrinėjamu atveju turi būti išspręstas A. S. skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies klausimas.
Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog sprendimą, ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas. Lietuvos teismų praktikoje, atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343-648/2015">2K-343-648/2015</a>, Nr. 2K-87-697/2021).
BK 98 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta asmenį nepakaltinamu, gali taikyti jam tokias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų nustatyta, kad A. S. yra rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės buvo atliktas po to, kai A. S. nuo 2025 m. spalio 9 d. iki 2025 m. spalio 31 d. buvo gydyta (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nei trumpalaikis stacionarus gydymas, nei ambulatorinė priežiūra nėra pakankama, kad A. S. kritiškai vertintų savo būklę ir laikytųsi nustatyto rėžimo. Pažymėtina, kad A. S. iki įstatymo uždraustos veikos padarymo pas gydytoją nesilankė. Teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė laikėsi rekomendacijos skirti stacionarinį gydymą, nurodė, kad palaiko surašyto ekspertizės akto išvadas, paaiškino, kad A. S. nekritiška savo būklei ir veikai, kuri tiriama byloje, pati tiriamoji nurodė prieš įvykį nevartojusi medikamentų, kadangi jautė pagerėjimą. Ambulatorinis gydymas negali būti vertinamas kaip pakankamas ar nepakankamas, kai nėra laikomasi jo režimo, todėl rekomenduoja stacionarinį gydymą ir stebėjimą.
Spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo teismas atsižvelgia į teismo posėdyje apklaustos ekspertės paaiškinimus, pateiktas rekomendacijas, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes bei A. S. nustatyto psichikos sutrikimo pobūdį. Teismas, įvertinęs aptartą aplinkybių visumą konstatuoja, kad A. S. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Pažymėtina, kad paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 ir 2 dalys).
V. Kiti klausimai
A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 173–176). Ji paliktina galioti iki šios teismo nutarties vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nutartį – panaikintina.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (1 vnt.) su jame esančiais duomenimis (garso–vaizdo ir garso įrašais), esantis prie bylos, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,
n u t a r i a:
pripažinti, kad A. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama nepakaltinama.
Taikyti A. S. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) bendro stebėjimo sąlygomis.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nutarties vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nutartį – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (1 vnt.) su jame esančiais duomenimis (garso–vaizdo ir garso įrašais), esantį prie bylos, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos tyrimo medžiagą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.
Teisėja Agneta Bulakė
