Civilinė byla Nr. e2VP-1441-1186/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00190-2026-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.24; 3.2.7.1; 3.2.7.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. balandžio 1 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kamilei Valaitienei,
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Macedulskui,
suinteresuoto asmens A. J. atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei (per ZOOM programą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Angelės Kvaraciejienės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, suinteresuoti asmenys – G. J., A. J., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja antstolė Angelė Kvaraciejienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje nustatyta pareiga nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos problemas bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali daryti įtaką vaiko gerovei, emocinei ir psichologinei būsenai bei nedelsiant informuoti vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, jų ir dukros ryšio priemonių pasikeitimą, dukros sveikatos problemas, gydymo, mokymo ar ugdymo įstaigų pasikeitimą (klasės vadovės, šeimos gydytojos kontaktinių duomenų – vardo, pavardės, telefonų pasikeitimą), dukros lankomus būrelius, jų grafikus, būrelio vadovų kontaktinius duomenis (vardus, pavardes, telefonus) ar jų pasikeitimus, bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali daryti įtaką vaiko gerovei, emocinei ir psichologinei būsenai. (duomenys neskelbtini) antstolė surašė ir išsiuntė paklausimą išieškotojui G. J. dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų išduotos nutarties vykdymo. (duomenys neskelbtini) antstolės kontoroje gautas G. J. atsakymas dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarties nevykdymo, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) A. J. neinformavo G. J. apie įvykį viešoje vietoje, kuomet dukra G. J. galimai buvo neblaivi. Apie šį įvykį G. J. sužinojo tik (duomenys neskelbtini) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, kurie jam paskambino telefonu ir paprašė atvykti į Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių duoti parodymus dėl minėto įvykio. Vadovaujantis antstolės kontoroje gautais pranešimais nustatyta, kad nebuvo laikomasi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje nustatyta nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos problemas bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būseną, bei nedelsiant informuoti vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, jų ir dukros ryšio priemonių pasikeitimą, dukros sveikatos problemas, gydymo, mokymo ar ugdymo įstaigų pasikeitimą (klasės vadovės, šeimos gydytojos kontaktinių duomenų – vardo, pavardės, telefonų pasikeitimą), dukros lankomus būrelius, jų grafikus, būrelio vadovų kontaktinius duomenis (vardus, pavardes, telefonus) ar jų pasikeitimus, bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būseną tvarka, todėl, atsižvelgdama į G. J. pranešimą, antstolė Angelė Kvaraciejienė surašė (duomenys neskelbtini) sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas), kurio pagrindu prašo nubausti A. J. už bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą.
Suinteresuotas asmuo G. J. (išieškotojas) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė su antstolės pareiškimu sutinkantis. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog skolininkė Akto neginčijo, o tai, suinteresuoto asmens vertinimu, patvirtina, kad skolininkė sutinka su antstolės veiksmu šį aktą surašyti. Skolininkė nevykdė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-543-887/2022 patvirtintos taikos sutarties 1.2.13 punkto dėl reikalavimo nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos problemas bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios gali daryti tiesioginę įtaką vaiko gerovei, sveikatai, emocinei ir psichologinei būsenai. A. J. neinformavo G. J. apie (duomenys neskelbtini) įvykį viešoje vietoje, kurio metu jų nepilnametė dukra G. J. buvo galimai neblaivi, apie minėtą įvykį suinteresuotas asmuo nurodo sužinojęs tik (duomenys neskelbtini) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus specialistų. Alytaus apylinkės teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, 2025 m. spalio 16 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJWUC0xMDUwOS04ODcvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2VP-10509-887/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2VP-10509-887/2025">e2VP-10509-887/2025</a>. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog šioje nutartyje buvo išsamiai tirta ne tik aplinkybė, ar formaliai teismo nutartis buvo nevykdoma, bet ir aplinkybės, lėmusios nutarties nevykdymą, vis tik, teismas, įvertinęs šalių argumentus, neformaliai konstatavo teismo nutarties nevykdymą (jo pažeidimą) ir priėmė nutartį išduoti vykdomąjį raštą. Papildomai suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog šios teismo nutarties A. J. taip pat neskundė. Todėl, suinteresuoto asmens vertinimu, antstolė turėjo teisę surašyti Aktą ir perduoti jį antstolio kontoros buveinės teismui. Taigi suinteresuotas asmuo palaiko pareiškėjos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. J. nurodė, jog antstolės pareiškimą palaiko. Nurodė, jog apie įvykį sužinojo nuvykęs į Vaikų teises, prieš tai buvo informuotas psichologės, tačiau ji nenurodė jokių su įvykių susijusių aplinkybių. Nurodė, jog įprastai vienas kitą suinteresuoti asmenys apie įvairias aplinkybes informuodavo telefonu, SMS žinutėmis. Pažymėjo, jog skolininkei apie informavimo pareigą bei tvarką tikrai buvo žinoma. Po psichologės informavimo į vaiko motiną dėl (duomenys neskelbtini) įvykio nesikreipė.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. J. atstovas pagarsino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo A. J. ginčija faktines aplinkybes, kurios yra nustatytos Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. įsiteisėjusioje nutartyje. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) įvykis tikrai yra reikšmingas, kai nepilnametis vaikas girtas gulinėja, tamsiu paros metu, aplink vaikštant nepažįstamiems vyrams. Papildomai pabrėžė, jog į įvykio vietą atvykę medikai be policijos pareigūnų nėjo link įvykio vietos. Suinteresuotas asmuo neskundė jokių antstolės priimtų procesinių sprendimų.
Suinteresuotas asmuo A. J. (skolininkė) teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo pareiškimą pilnai atmesti bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog nuo pat santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), kai šalių nepilnametė dukra liko gyventi su tėvu, tėvo ir dukros santykiai buvo itin komplikuoti – dukra nuolat kentė psichologinius išgyvenimus, iš tėvo pusės tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, dėl didelės psichologinės įtampos jai buvo sudėtinga mokytis, nuolat lankė psichologo konsultacijas, ne kartą buvo užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, suicidinės mintys ir pan. Nors, suinteresuoto asmens teigimu, vaiko tėvas ir vengė jai suteikti informaciją apie vaiką, ji nuo dukros priežiūros niekada nenusišalino, domėjosi dukros pasiekimais, jos sveikatos būkle. Vis tik tarpusavio santykiai tarp skolininkės, išieškotojo ir jų nepilnametės dukros buvo ir iki šiol išliko itin konfliktiški ir įtempti. (duomenys neskelbtini) atostogų metu šalių nepilnametė dukra išreiškė norą gyventi su motina. Įvertinusi šalių nepilnametės dukros tvirtą apsisprendimą gyventi su ja, A. J. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo. 2025 m. rugsėjo 2 d. G. J. pateikė sutikimą dėl mediacijos ir prasidėjo mediacijos procesas, šalys derino taikos sutarties sąlygas. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog G. J. iš karto po to, kai gavo mediatoriaus pranešimą, pradėjo elgtis neadekvačiai ir ieškoti būdų, kaip atkeršyti už esamą situaciją tiek dukrai asmeniškai, tiek suinteresuotam asmeniui. 2025 m. rugsėjo 15 d. A. J. gavo elektroninį laišką iš G. J., kuriame ji jau buvo kaltinama, kad neva nevykdo 2022 m. gegužės 5 d. Alytaus teismo nutarties dalyje dėl bendravimo tvarkos – t. y. jo neinformavo apie tai, kad dukra (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta neblaivi. Iš laiško turinio suinteresuotas asmuo suprato, kad G. J. sulaikymas neva jai esant neblaiviai G. J. subjektyviu vertinimu yra naujai atsiradusi aplinkybė, kuri tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būseną ir apie šį faktą ji neva turėjo nedelsiant jį informuoti. Skolininkė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu šalių nepilnametės dukros girtumo laipsnis nustatytas nebuvo – nebuvo užfiksuota, jog nepilnametė būtų apsvaigusi nuo alkoholio. Po įvykio suinteresuotas asmuo iš karto kreipėsi į mergaitę konsultuojančią psichologę, kuriai mergaitė nurodė, jog ji (duomenys neskelbtini) susipyko su tėvu, buvo stebimas jos būklės pablogėjimas, užfiksuota, jog po (duomenys neskelbtini) įvykio ji labai bijojo tėvo reakcijos. Psichologė rekomendavo apie įvykusį įvykį vaiko tėvą informuoti vėliau, be kita ko psichologė pati susisiekė su vaiko tėvu, asmeniškai jam paaiškino situaciją ir mergaitės emocinę būseną. Po įvykio tėvas su dukra susitiko konsultacijoje. Suinteresuoto asmens vertinimu, G. J. buvo tinkamai, savalaikiai, atsižvelgiant į psichologo rekomendacijas, paisant geriausių vaiko interesų, informuotas apie situaciją, po to pats betarpiškai bendravo su dukra, tad turėjo galimybę ir pats tiesiogiai pasiaiškinti, kas jam rūpi, pabendrauti su vaiko motina, su psichologe, juolab jeigu vertino, kad buvęs įvykis yra tokios svarbos, kad priskirtinas prie kitų naujai atsiradusių aplinkybių, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būseną. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykį sąlygojo dukros konfliktas su tėvu, o informacijos tėvui pateikimo tvarka buvo rekomenduota atsižvelgiant į tėvo ir dukros konfliktiškus santykius, dukros baimę. Suinteresuoto asmens vertinimu, jokie tėvo interesai šioje situacijoje nebuvo pažeisti ir teismo nutartis, atsižvelgiant į visą kontekstą, buvo vykdoma tinkamai, kadangi tėvas buvo informuotas ir psichologės, ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų. Papildomai pažymėta, jog pats įvykis yra vertinamojo pobūdžio, sąlygotas tėvo elgesio, todėl skolininkei kyla klausimas, ar jis turėtų būti priskirtas prie naujai atsiradusių aplinkybių, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būseną. Jeigu (duomenys neskelbtini) įvykis, kai, kaip jau dabar nurodo G. J., dukra viešoje vietoje buvo galimai neblaivi, priskirtinas prie naujai atsiradusių aplinkybių, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būseną, ko pasekmėje jis turėjo būti informuotas, jis tokią informaciją pirmiausia gavo iš psichologės A. G., kalbėjosi su pačia G. J., o vėliau informuotas Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojo. Suinteresuoto asmens vertinimu, situacija neturėtų būti vertinama formaliai, kadangi šiuo atveju ji laikėsi psichologės rekomendacijos ir tuo pačiu žinojo, kad psichologė pakalbės su G. J., jį informuos, kas ir buvo padaryta. Pažymėta, jog aptariamos šalių sudarytos taikos sutarties nuostatos tikslas yra susižinojimas. Skolininkė taip pat nurodė, jog Aktas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, jos vertinimu, yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir neišsamus. Nagrinėjamu atveju antstolė turėjo pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti argumentuodama tuo, kad teismo nutartimi tėvams nustatytos pareigos užtikrinti vaiko ryšio palaikymą su kiekvienu iš tėvu, be kita ko šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos yra vertinamojo pobūdžio. Šioje situacijoje nėra jokios abejonės, kad teismas turi įvertinti, jog byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų A. J. veiksmų piktybiškumą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad teismo nutartis buvo nevykdoma dėl A. J. kaltės. Priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji, remiantis byloje esančiais duomenimis, komunikuodama su psichologe, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais, G. J., suaugusia dukra, tinkamai įgyvendino 2022 m. gegužės 5 d. teismo nutarties pareigą. Vertinant antstolės surašyto Akto turinį yra akivaizdu, kad jis yra absoliučiai nekonkretus, kadangi iš turinio neaišku, už ką konkrečiai yra siūloma nubausti A. J., ko ji konkrečiai nevykdė sutinkamai su teismo nutartimi, bei kokia jos veiksmų įtaka G. J. ir G. J. bendravimui ir bendrai kokias neigiamas pasekmes sukėlė faktas, kad jis apie savo dukrą sužinojo iš psichologės ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Pastebėtina, kad G. J. skundas dėl neva neinformavimo bendrąją prasme nėra tiesiogiai susijęs su jo ir vaiko bendravimu. Nuostata yra bendro pobūdžio, kurios tikslas, kaip jau minėta, susižinojimas tarp tėvų, ji yra vertinamojo pobūdžio ir gali būti suprasta skirtingai. Antstolė visiškai nesiėmė jokių priemonių situacijai pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, kliovėsi išimtinai tik G. J. lakonišku pareiškimu, todėl visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą, akivaizdu, kad turimų duomenų visiškai nepakako kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo A. J. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog antstolė iki kreipimosi į teismą būtų atlikusi Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytus veiksmus.
Suinteresuotas asmuo A. J. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuota tinkamai. Įvertinus, jog teismo posėdyje dalyvavo suinteresuoto asmens įgaliota atstovė, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui A. J. nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens A. J. atstovė teismo posėdžio metu pagarsino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog teismas neturėtų remtis 2025 m. spalio 16 d. nutartimi bei joje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamos naujos faktinės aplinkybės. Nurodė, jog vaiko tėvai, vis tik, turi diskrecijos teisę spręsti, kokios aplinkybės laikytinos reikšmingomis. Byloje yra įrodyta, jog tėvui buvo žinoma apie įvykį, tai pripažino ir pats vaiko tėvas. Vaikas turi problemų dėl (duomenys neskelbtini), taip pat ir dėl (duomenys neskelbtini), nuolat yra konsultuojamas psichologų, taigi vertinti situaciją, nevertinant vaiko emocijų bei specialistų patarimų, būtų visiškai neteisinga. Vaiko tėvo susižinojimas įvyko pakankamai greitai. Pažymėjo, jog A. J. elgesys vertintinas kaip užtikrinantis nepilnamečio vaiko interesus. Antstolės pareiškimą prašė atmesti.
Teismo posėdžio metu liudytoja psichologė A. G. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jai paskambino nepilnametė G. J., kurios būsena buvo prasta. Mergaitė verkė ir prašė, padaryti, kad tėtis nesužinotų apie įvykį ar sužinotų apie įvykį vėliau. Liudytoja nurodė, jog pasiūlė apie įvykį tėčiui pranešti vėliau, pažymėjo, jog tėtis turi būti informuotas. Pasikalbėjusi su mergaitės motina, ji rekomendavo apie įvykį vaiko tėvui pranešti po kelių dienų. Šias rekomendacijas liudytoja motyvavo poreikiu išlaikyti ryšį su vaiku, galima (duomenys neskelbtini) rizika. Šios sąlygos buvo pakankamos liudytojai rekomenduoti apie įvykį vaiko tėvui pranešti vėliau. Nurodė, jog nepilnametės tėtį pažįsta seniai, nesitikėjo, jog jis nepritars šiai jos rekomendacijai. Liudytojos vertinimu sprendimas apie įvykį vaiko tėvą informuoti vėliau buvo teisingas, nes buvo išlaikytas ryšys su vaiku, mergaitė šiuo metu yra sveika ir gyva. Kada tiksliai informavo vaiko tėvą apie įvykį neprisimena, galbūt po poros dienų, galbūt kitą savaitę. Pokalbio metu pakvietė vaiko tėvą į susitikimą. Susitikimo metu buvo aptartas (duomenys neskelbtini) įvykis.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismo nustatytu terminu pateikė išvadą dėl antstolės pareiškimo, kurioje nurodė, jog turi duomenų apie vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus šeimoje, nepilnametės G. J. atžvilgiu. A. J. ir G. J. šeimoms nėra inicijuotas atvejo vadybos procesas ir nėra teikiamos socialinės paslaugos. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnametė galimai buvo palikta viena namuose sirgdama. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad vaikas turi psichologinių sunkumų, taip pat gauta duomenų apie galimai netinkamą tėvo rūpinimąsi nepilnamete. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tėvas galimai netinkamai vykdo vaiko priežiūrą bei neteikia motinai informacijos apie vaiko sveikatos būklę, žalingus įpročius ir (duomenys neskelbtini) atvejus. (duomenys neskelbtini) gauta duomenų, kad nepilnametė galimai vartojo narkotines medžiagas. (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas smurto prieš vaiką atvejis, kai vaiko motina galimai smurtavo prieš nepilnametę dukrą. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnametė ugdymo įstaigoje pasisavino kitų mokinių pinigines lėšas. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnametė galimai buvo vartojusi psichiką veikiančias medžiagas. (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tėvų tarpusavio nesutarimai daro neigiamą poveikį vaiko emocinei ir dvasinei sveikatai bei gyvenimo sąlygoms, būtinoms jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriuje (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas (dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame nurodoma, kad parke prie fontano GMP vyksta pas 20 m. merginą, kuri guli, ir nurodė, kad aplink keisti vyrai sukinėjasi. Atvykus nurodytu adresu buvo rasta G. J., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo galimai neblaivi: nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba. G. J. nustatyti neblaivumą nepavyko. Po (duomenys neskelbtini) įvykio Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrius vertino nepilnametės G. J. situaciją, siekdamas išsiaiškinti faktines aplinkybes ir įvertinti galimus vaiko teisių pažeidimus. Vaiko situacijos vertinimo metu buvo išklausytos G. J., A. J. ir nepilnametės G. J. nuomonės. (duomenys neskelbtini) G. J. paaiškino, kad apie (duomenys neskelbtini) įvykį informacijos neturėjo ir apie galimą incidentą sužinojo tik apsilankęs pas psichologę, pas kurią lankosi dukra, kuomet ši užsiminė apie įvykį. Bendraujant su A. J., ji nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, ar G. J. buvo informuotas apie minėtą įvykį. Skyriuje (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas (dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) A. J. dukros prašymu kreipėsi į mediaciją dėl G. J. gyvenamosios vietos nustatymo su ja (A. J.). Gavęs informaciją apie pradedamą mediaciją buvęs sutuoktinis G. J. ėmė persekioti dukrą G. J., sakyti, kad jeigu ji taip padarys, tai galimai atsilieps jo tėvų sveikatai ir pan., taip sukeldamas dukrai neigiamas emocijas. Taip pat pažymėtina, kad teismo nutartimi yra patvirtinta šalių pareiga nedelsiant informuoti vienas kitą apie visas reikšmingas su nepilnamete dukra susijusias aplinkybes. Vis dėlto, minėtoje nutartyje nėra konkrečiai apibrėžtas informavimo termino turinys ar jo trukmė, todėl sąvoka „nedelsiant“ paliekama vertinamojo pobūdžio ir gali būti skirtingai interpretuojama kiekvienos šalies nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimai yra privalomi vykdyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis), bei į nagrinėjamos situacijos duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrius neturi duomenų, jog apie (duomenys neskelbtini) įvykį tėvui G. J. tiesioginė informacija nebuvo pateikta nedelsiant, t. y. po įvykio. Šios aplinkybės vertintinos vaiko interesų užtikrinimo kontekste, pabrėžiant, kad vaiko teisių apsaugos principai Lietuvoje suponuoja pareigą užtikrinti nepilnamečio saugumą, visapusišką gerovę, emocinę ir psichologinę būseną, taip pat tinkamą abiejų tėvų informuotumą ir jų tarpusavio bendradarbiavimą sprendžiant su vaiko sveikata, ugdymu ir kitomis jo interesams reikšmingomis aplinkybėmis susijusius klausimus.
Antstolė Angelė Kvaraciejienė pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuose pažymėjo, jog A. J. neginčija fakto, jog (duomenys neskelbtini) ji neinformavo G. J. apie viešoje vietoje įvykusį incidentą, kurio metu dukra G. J. galimai buvo neblaivi. Apie šį įvykį išieškotojas sužinojo tik (duomenys neskelbtini) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, t. y. praėjus beveik šešioms dienoms nuo įvykio. Tokie skolininkės veiksmai (neveikimas) akivaizdžiai neatitinka teismo sprendime vartojamos sąvokos „nedelsiant“, kuri pagal savo prasmę reiškia pareigą informuoti be nepagrįsto delsimo, nedelsiant po to, kai asmeniui tampa žinomos reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju informacijos nepateikimas kelias dienas negali būti laikomas nei protingu, nei pateisinamu delsimu. Pažymėtina, kad įvykis, susijęs su galimu nepilnametės neblaivumu viešoje vietoje, akivaizdžiai patenka į aplinkybių, galinčių turėti tiesioginę įtaką vaiko gerovei, saugumui bei emocinei būsenai, kategorija, todėl pareiga informuoti kitą iš tėvų kilo nedelsiant, nepriklausomai nuo to, ar skolininkė subjektyviai laikė šią informaciją pakankamai reikšminga. Pažymėta ir aplinkybė, jog 2025 m. lapkričio 6 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos.
Antstolė Angelė Kvaraciejienė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ji informuota tinkamai, byloje yra gautas antstolės Angelės Kvaraciejienės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjai antstolei Angelei Kvaraciejienei.
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas atmestinas.
Dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto formos ir turinio trūkumų
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio sprendimų neįvykdymo teisinius padarinius, yra konstatavęs, kad bendroji tokių sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPKVI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju skolininkė A. J. nurodo, jog, jos vertinimu, antstolė turėjo visapusiškai įvertinti situaciją ir atsisakyti priimti vykdomąjį raštą vykdyti iš viso, kadangi buvo akivaizdu, jog jo pateikimas vykdyti nepasieks tikslų – sklandaus, betarpiško vaiko ir tėvo bendravimo, be to, vykdomoji byla G. J. iniciatyva buvo užvesta daug vėliau nei įvyko aptariamas įvykis. Skolininkės vertinimu antstolė turėjo pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, argumentuodama tuo, jog teismo nutartimi tėvams nustatytos pareigos užtikrinti vaiko ryšio palaikymą su kiekvienu iš tėvų. Nėra numatyta, jog tėvai neturi teisės imtis papildomų priemonių ar kreiptis į trečiuosius asmenis, atsižvelgiant į situaciją ir specialistų rekomendacijas, susiklosčiusius santykius tarp šalių, kad informacija pasiektų kitą iš tėvų.
Pažymėtina, jog antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUtNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315-684/2019">3K-3-315-684/2019</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC00NjkvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54-469/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54-469/2026">3K-3-54-469/2026</a>).
Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas kliūčių, kurias nustatęs antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėtina, jog šis sąrašas nėra baigtinis, o CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, jog įvertintinos ir kitokios akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, skolininkės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog antstolė priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti netinkamai vykdė jai CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Pastebėtina, jog pareiškėjos nurodyti argumentai yra daugiau susiję su susitarimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas turiniu, t. y. šio susitarimo sąlygomis bei teisių ir pareigų, kylančių iš minėto susitarimo kiekvienai iš šalių, turiniu. Aplinkybė, jog šalys susitarė dėl teisių ir pareigų nepilnametės dukros atžvilgiu įgyvendinimo, kaip ir aplinkybė, jog šalys nebūtinai vienodai gali interpretuoti minėto susitarimo sąlygas, savaime nesudaro akivaizdžios kliūties vykdomojo dokumento vykdymui. Susiklosčius situacijai, kai kuri nors iš šalių nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, antstolis, gavęs išieškotojo pranešimą, kad sprendimas nevykdomas, ir sprendimo nevykdymą patvirtinančius įrodymus, surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Priežastis, sąlygojusias teismo sprendimo nevykdymą – skirtingą susitarimo sąlygų interpretavimą, kitas objektyvias priežastis, lėmusias teismo sprendimo nevykdymą, vertina teismas, spręsdamas dėl antstolės surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto pagrįstumo bei poveikio priemonių skyrimo. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybė, kad, skolininkės vertinimu, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nepasieks sklandaus nepilnametės dukros bendravimo su tėvu taip pat nelaikytina akivaizdžia kliūtimi priimti dokumentą vykdyti. Antstolis neturi pareigos įvertinti vykdymo proceso efektyvumo perspektyvos ir pagal tai spręsti, ar priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą).
Skolininkė taip pat nurodė, jog antstolės pateiktas Aktas yra absoliučiai nekonkretus, kadangi iš turinio neaišku, už ką konkrečiai yra siūloma nubausti A. J., ko ji konkrečiai nevykdė, kokia jos veiksmų įtaka nepilnametės dukros ir jos tėvo bendravimui ir bendrai kokias neigiamas pasekmes sukėlė faktas, kad vaiko tėvas informaciją apie dukrą sužinojo iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų ir psichologės.
Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto turinys ir forma bei surašymo tvarka yra reglamentuota Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352. Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktas numato, jog vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis, gavęs išieškotojo pranešimą, kad sprendimas nevykdomas, ir sprendimo nevykdymą patvirtinančius įrodymus, surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įvertinus antstolės (duomenys neskelbtini) Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, nesutiktina su skolininkės argumentais. Antstolės surašytame Akte yra nurodyta, jog skolininkė nevykdė Alytaus apylinkės teismo nutarties, numatančios nedelsiant informuoti vienas kita apie dukros sveikatos problemas bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būsena bei nedelsiant informuoti vienas kita apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, jų ir dukros ryšio priemonių pasikeitimą, dukros sveikatos problemas, gydymo, mokymo ar ugdymo įstaigų pasikeitimą (klasės vadovės, šeimos gydytojos kontaktinių duomenų -vardo, pavardės, telefonų pasikeitimą), dukros lankomus būrelius, jų grafikus, būrelio vadovų kontaktinius duomenis (vardus, pavardes, telefonus) ar jų pasikeitimus, bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būseną, tvarkos. Akte taip pat pažymėta, jog antstolė 2025 m. lapkričio 3 d. gavo informaciją iš išieškotojo, jog (duomenys neskelbtini) A. J. neinformavo G. J. apie įvykį viešoje vietoje, kuomet dukra G. J. galimai buvo neblaivi. Apie šį įvykį G. J. sužinojo tik (duomenys neskelbtini) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, kurie paskambino telefonu ir paprašė atvykti į Vaiko teisiu apsaugos tarnybos skyrių duoti parodymus dėl minėto įvykio. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, antstolė konstatavo, jog Alytaus apylinkės teismo nutartis nevykdoma, šiuo pagrindu prašoma taikyti skolininkei poveikio priemones. Taigi antstolė, užpildžiusi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytos formos aktą, iš esmės nurodė visus tokiame dokumente reikalingus nurodyti duomenis – nurodė, kokia vykdomos Alytaus apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis nuostata buvo pažeista, nurodė, kokiais duomenimis vadovaujantis buvo konstatuotas teismo nutarties nevykdymo faktas (išieškotojo pranešimu ir jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis). Pastebėtina, jog antstolė neturi pareigos vertinti teismo sprendimo nevykdymo pasekmių bei teismo sprendimo nevykdymo įtakos nutartimi nustatytai bendravimo tvarkai. Šių aplinkybių vertinimas yra teismo prerogatyva, sprendžiant dėl skolininko veiksmų ar neveikimo (ne)nevykdant teismo sprendimą bei poveikio priemonių skolininkui paskyrimo. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog Aktas antstolės būtų surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Skolininkė tai pat nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog antstolė būtų įvykdžiusi Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatytą pareigą vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą pranešti vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Iš 2025 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog antstolė informavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip tai numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas. Skolininkės atstovė taip pat nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų gavusi atsakymą iš Vaiko teisių apsaugos institucijos, teismas atkreipia dėmesį, jog antstolei yra nustatyta pareiga tik kreiptis į vaiko teisių apsaugos instituciją, pareigos gauti atsakymą iš vaiko teisių apsaugos institucijos antstolei nėra nustatyta.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nustatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininkė atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų atlikusi Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte nurodytus veiksmus. Teismas pažymi, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą ir kasacinio teismo išaiškinimus, antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos surašomas ne visais sprendimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo atvejais, o tik antstoliui nustačius, kad to reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYwLTM3OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-160-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-160-378/2019">e3K-3-160-378/2019</a>).
Papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI1LTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-125-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-125-1120/2024">e3K-3-125-1120/2024</a>). Taigi, nors teismo ir nebuvo nustatyta, jog antstolės surašytas Aktas pažeistų teisės aktų reikalavimus, ar, kad antstolė būtų padariusi vykdymo proceso pažeidimus, sąlygojusius žalos nepilnamečio vaiko teisėms bei teisėtiems interesams kilimą, papildomai teismas pažymi, jog antstolės surašytas Aktas yra tik vienas iš byloje esančių įrodymų, o byloje nagrinėtinas klausimas dėl 2022 m. gegužės 5 d. nutarties vykdymo spręstinas įvertinus ne tik visų byloje esančių įrodymų visumą, bet taip pat ir šalių teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, o ne tik vadovaujantis antstolės Akte nustatytomis aplinkybėmis.
Dėl teismo nutarties (ne)vykdymo
Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS05NjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-969/2020">3K-3-35-969/2020</a>, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE5LTk2OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-119-969/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-119-969/2023">e3K-3-119-969/2023</a>, 40 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Alytaus apylinkės teisme 2022 m. gegužės 5 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-543-887/2022 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui G. J. bei atsakovo G. J. priešieškinį ieškovei A. J. dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurioje patvirtinta šalių 2022 m. gegužės 4 d. sudaryta taikos sutartis. Šalys taikos sutarties 1.2.13. punktu susitarė, kad tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos, jų ir dukros ryšio priemonių pasikeitimą, dukros sveikatos problemas, gydymo, mokymo ar ugdymo įstaigų pasikeitimą (klasės vadovės, šeimos gydytojos kontaktinių duomenų – vardo, pavardės, telefonų pasikeitimą), dukros lankomus būrelius, jų grafikus, būrelio vadovų kontaktinius duomenis (vardus, pavardes, telefonus) ar jų pasikeitimus, bei apie kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būseną.
Alytaus apylinkės teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybes A. J. ir G. J. nurodytas aplinkybes, susijusias su 2022 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymu, konstatavo, jog A. J. nepagrįstai nevykdė šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, t. y. nedelsiant neinformavo G. J. apie (duomenys neskelbtini) įvykį. Teismas taip pat pažymėjo, jog įvykio aplinkybės, kad šalių nepilnametė dukra rasta parke, prie fontano galimai buvo neblaivi: nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, neblaivumo nustatyti nepavyko, neprireikus medicininės pagalbos mergaitė perduota motinai, laikytinos reikšmingomis, o įvykis laikytinas tiesiogiai darančiu įtaką vaiko gerovei, todėl vadovaujantis šalių sudarytos taikos sutarties 1.2.13. punktu, motina apie įvykį turėjo nedelsiant informuoti dukros tėvą. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes Alytaus apylinkės teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJWUC0xMDUwOS04ODcvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2VP-10509-887/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2VP-10509-887/2025">e2VP-10509-887/2025</a> nutarė išduoti pareiškėjui G. J. vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-543-887/2022 patvirtintos taikos sutarties 1.2.13. punktą dėl reikalavimo nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros sveikatos problemas bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būseną. Šio vykdomojo rašto pagrindu antstolės Angelės Kvaraciejienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTctOTE2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157-916/2021">3K-3-157-916/2021</a>). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTctOTE2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157-916/2021">3K-3-157-916/2021</a>).
Taigi, nagrinėjamu atveju, visų pirma, reikalinga įvertinti, ar 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 1.2.13. nustatytas įpareigojimas buvo įvykdytas.
Byloje kilo ginčas dėl išieškotojo (nepilnametės tėvo) informavimo tinkamumo ir savalaikiškumo – išieškotojo vertinimu, jį asmeniškai turėjo informuoti skolininkė nedelsiant po (duomenys neskelbtini) įvykio, tuo tarpu skolininkės vertinimu jos pasirinktas alternatyvus informavimo būdas – per Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus ir nepilnametę dukrą konsultuojančią psichologę buvo tinkamas ir geriausiai atitinkantis šalių nepilnametės dukros interesus.
Įvertinus Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 1.2.13. punktą, kuris numato, jog tėvai susitaria nedelsiant informuoti vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos, jų ir dukros ryšio priemonių pasikeitimą, dukros sveikatos problemas, gydymo, mokymo ar ugdymo įstaigų pasikeitimą (klasės vadovės, šeimos gydytojos kontaktinių duomenų – vardo, pavardės, telefonų pasikeitimą), dukros lankomus būrelius, jų grafikus, būrelio vadovų kontaktinius duomenis (vardus, pavardes, telefonus) ar jų pasikeitimus, bei apie kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būseną, nesutiktina su išieškotojo argumentais, jog jį apie (duomenys neskelbtini) įvykį skolininkė turėjo informuoti asmeniškai. Kaip matyti iš nurodyto šalių sudarytos taikos sutarties punkto formuluotės, tokia pareiga taikos sutarties šalims nebuvo numatyta, o aiškinti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas plečiamai, nustatant papildomas teises ir pareigas sutarties šalims ar apibrėžiant papildomą, taikos sutartyje tiesiogiai neįtvirtintą, tokių teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką, kaip kad asmeninis vieno iš tėvų informavimas dėl minėtame taikos sutarties punkte nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Byloje nėra ginčo, kad išieškotojui apie aptariamą įvykį tapo žinoma iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų ir nepilnametę dukrą konsultuojančios psichologės. Išieškotojas šios aplinkybės neginčijo, tik nurodė, jog psichologė suteikė neišsamią informaciją, pilną informaciją apie įvykį jis suižino nuvykęs į Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių apklausai. Paminėtina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkė nesiėmė apskritai jokių veiksmų išieškotojo informavimui – skolininkė kreipėsi į dukrą konsultuojančią psichologę, vadovavosi jos rekomendacijomis vaiko tėvui apie įvyki pranešti kiek vėliau, taip pat pačiai psichologei informuoti vaiko tėvą apie įvykį, pateikti jam paaiškinimus. Taigi negalima daryti išvados, jog skolininkė nesiėmė jokių veiksmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai vykdyti, šiuo atveju skolininkė pasirinko išieškotoją informuoti ne asmeniškai, o pasitelkiant dukrą konsultuojančią psichologę, kuriai buvo ne tik žinoma situacija šeimoje, ji buvo pažįstama su nepilnametės tėvais, tačiau ir buvo žinomos nepilnametės psichologinės būklės ypatybės. Pastebėtina, jog šalių sudarytos taikos sutarties nuostata nenustatė šalims imperatyvios pareigos viena kitai informaciją teikti asmeniškai, nenustatė ir konkretaus tokios informacijos pateikimo būdo, be kita ko nebuvo ir nustatyta draudimo šalims pasitelkti trečiuosius asmenis, pavyzdžiui specialistus, siekiant ne tik įvykdyti informavimo pareigą, bet ir užtikrinti nepilnametės mergaitės interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog išieškotojas apie (duomenys neskelbtini) būtų informuotas netinkamai.
Vis tik, reikalinga įvertinti ne tik aplinkybę, ar tinkamai informacija pasiekė išieškotoją, bet ir tai, ar tokia informacija išieškotoją pasiekė savalaikiai. Paminėtina, jog 2022 m. gegužės 5 d. taikos sutarties 1.2.13 punktas numato pareigą šalims informaciją viena kitai suteikti nedelsiant. Akte nurodoma, jog išieškotojui apie (duomenys neskelbtini) įvykį tapo žinoma (duomenys neskelbtini), t. y. po 6 kalendorinių dienų. Išieškotojas teismo posėdžio metu nurodė, jog apie (duomenys neskelbtini) įvykį iš esmės sužinojo nuvykęs į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, apie įvykį dieną prieš nuvykstant į Vaiko teisių apsaugos tarnybą sužinojo iš psichologės, tačiau pažymėjo, jog psichologė negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su įvykiu, nurodė tik tai, kad dukra turėjo problemų ir buvo sulaikyta policijos. Liudytoja psichologė A. G. nurodė, jog tiksliai nepamena kada informavo išieškotoją apie įvykį, nurodė, jog tai galėjo būti po poros dienų, galbūt kitą savaitę. Tačiau byloje nekilo ginčo, jog pirminę informaciją apie (duomenys neskelbtini) įvykį išieškotojas sužinojo iš psichologės, dar prieš apklausą Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (duomenys neskelbtini). Nors išieškotojas ir nurodė, jog informacija nebuvo išsami, pakankamai konkreti, įvertintina, jog apie nutikusio įvykio faktą išieškotojas vis tik sužinojo, o esant poreikiui gauti išsamesnę informaciją turėjo teisę kreiptis tiek į nepilnametės dukros motiną, tiek pasiteirauti dukros apie įvykio aplinkybes. Darytina išvada, jog pirminę informaciją apie įvykusį įvykį išieškotojas gavo dar prieš nuvykdamas į Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių (duomenys neskelbtini), taigi nepraėjus 6 kalendorinėms dienoms po įvykio, o detalesnę informaciją sužinojo (duomenys neskelbtini), t. y. po 6 kalendorinių dienų nuo įvykio. Atsižvelgiant į tai, jog šalys buvo susitarę, kad informacija apie aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamete dukra, yra suteikiama nedelsiant, darytina išvada, jog išieškotojo sužinojimas apie (duomenys neskelbtini) įvykį per nurodytą laikotarpį negali būti laikomas savalaikiu ir atitinkančiu šalių susitarimą dėl nedelsiamo informavimo vieną iš tėvų apie reikšmingas aplinkybes.
Taigi, viena vertus, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, jog skolininkės sprendimas pasitelkti trečiąjį asmenį – psichologę, neatitiktų šalių susitarimo sąlygų ir negalėtų būti laikomas tinkamu pranešimu vaiko tėvui apie (duomenys neskelbtini) įvykį, kita vertus, nustatyta, jog vis tik laikotarpis, per kurį išieškotojui tapo žinoma apie (duomenys neskelbtini) įvykį, negali būti laikomas atitinkančiu šalių susitarimą vienas kitą informuoti nedelsiant. Todėl, įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, jog 2022 m. gegužės 5 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 1.2.13 punktas nebuvo įvykdytas.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju reikalinga ne tik konstatuoti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdymo faktą, tačiau būtina įvertinti ir tokio nevykdymo priežastis, be kita ko, atsižvelgiant į nagrinėjamos civilinės bylos specifiką, šias priežastis įvertinti nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugos kontekste.
Išieškotojas laikėsi pozicijos, jog Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJWUC0xMDUwOS04ODcvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2VP-10509-887/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2VP-10509-887/2025">e2VP-10509-887/2025</a> aplinkybės, susijusios su nutarties nevykdymo priežastimis, jau yra išnagrinėtos. Teismas atkreipia dėmesį, jog šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJWUC0xMDUwOS04ODcvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2VP-10509-887/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2VP-10509-887/2025">e2VP-10509-887/2025</a> nagrinėjimo dalykai iš esmės skiriasi. Sutiktina, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą bei nustatant sprendimo (ne)vykdymo faktą nebuvo reikšmingos skolininkės nurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas nebuvo įvykdytas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, ypač vaiko interesus bei jo gerovę (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTM4LTEwNTEvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-38-1051/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-38-1051/2026">e2S-38-1051/2026</a>). Taigi, šios civilinės bylos dalykas yra neabejotinai susijęs ir su priežastimis, dėl kurių nutartis nebuvo įvykdyta, tokių priežasčių poveikį nepilnamečio vaiko teisėms bei teisėtiems interesams reikalinga vertinti sprendžiant dėl poveikio priemonių skyrimo skolininkei. Todėl toliau vertintina, ar skolininkės nurodytos priežastys, nulėmusios 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdymą, yra laikytinomis objektyviomis, sprendžiant dėl skolininkės kaltės nustatymo.
Skolininkė nurodė, jog, jos vertinimu, (duomenys neskelbtini) įvykis nelaikytinas naujomis aplinkybėmis, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaiko gerovę, emocinę ir psichologinę būseną. Teismo posėdžio metu skolininkės atstovė nurodė, jog duomenys apie mergaitės psichologines problemas, alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą šalims jau yra žinomos, todėl (duomenys neskelbtini) įvykis, kurio metu galimai neblaivi nepilnametė rasta viešoje vietoje, nėra laikytinas naujomis aplinkybėmis ir pareigos apie jį pranešti skolininkė neturėjo. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nepilnametė pati pripažino vartojusi alkoholinius gėrimus, ji nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo nerišli, visa tai vyko viešoje vietoje, galimai su ja kartu buvo pašaliniai asmenys, be kita ko, jos psichologinė būklė buvo prasta, mergaitė jautėsi liūdna, prislėgta, atsiskyrusi nuo draugų verkė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės be abejonės laikytinos reikšmingomis ir turinčiomis įtakos nepilnametės gerovei, emocinei ir psichologinei būklei, vien tai, jog šalims yra žinoma apie nepilnametės dukros psichikos sveikatos problemas ar žalingus įpročius, savaime nepaneigia (duomenys neskelbtini) įvykio reikšmės ir išieškotojo teisės žinoti šią informaciją. Pastebėtina, jog aplinkybę, kad vaiko tėvas apie įvyki turėjo būti informuotas, pavirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta psichologė A. G.
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl teismo nutarties nevykdymo, reikalinga įvertinti byloje esančius duomenis apie šalių nepilnametės dukros psichologinę sveikatą, psichologės, dirbančios su nepilnamete mergaite, nurodytas aplinkybes apie mergaitės baimę dėl tėvo reakcijos, (duomenys neskelbtini) įvykio metu ir po jo buvusią prastą nepilnametės psichologinė būklę, nulemtą konflikto su tėvu, grėsmę nepilnametės sveikatai, galimą (duomenys neskelbtini) riziką bei šių aplinkybių pagrindu specialistės skolininkei pateiktą rekomendaciją apie įvykį vaiko tėvą informuoti vėliau, taip pat ir aplinkybes, jog apie įvykį vaiko tėvas buvo informuotas specialistės, dalyvavo konsultacijoje su nepilnamete dukra, kurios metu buvo aptartas ir (duomenys neskelbtini) įvykis, tai, jog specialistės vertinimu tokiu būdu buvo apsaugota trapi nepilnametės psichologinė būsena, užtikrintas jos psichologinis bei fizinis saugumas. Įvertinus nurodytą, darytina išvada, jog skolininkės pasirinktas veikimo būdas, sąlygojęs teismo nutarties neįvykdymą, buvo nulemtas poreikio užtikrinti šalių nepilnametės dukros interesus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti į šalių nepilnametės dukros interesus bei poreikį užtikrinti šalių nepilnametės dukros psichologinę ir fizinę gerovę bei saugumą.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skolininkės teismo nutarties nevykdymas buvo nulemtas objektyvių priežasčių – sudėtingos nepilnametės psichologinės būklės bei poreikio apsaugoti nepilnametės dukros interesus, užtikrinti nepilnametės psichologinį bei fizinį saugumą. Nustačius, jog nagrinėjamu atveju teismo nutartis neįvykdyta dėl objektyvių priežasčių, spręstina, jog negalima konstatuoti esant skolininkės kaltę dėl teismo nutarties nevykdymo.
Dėl esminių skolininkės ir išieškotojo argumentų ir nurodytų aplinkybių, kurios yra reikšmingos civilinės bylos nagrinėjimo dalykui, teismas pasisakė. Teismas plačiau nepasisako dėl skolininkės nurodytų aplinkybių dėl išieškotojo motyvų kreipiantis dėl vykdomojo rašto išdavimo bei vykdymo proceso inicijavimo, šalių nepilnametės dukros ir išieškotojo tarpusavio bendravimo aplinkybių, nes jos nėra susijusios su šioje civilinėje byloje nagrinėjamu klausimu. Reikalinga pažymėti ir kasacinio teismo nuostatą, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>).
Dėl baudos
Bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204-378/2021">3K-3-204-378/2021</a>).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513/2012">3K-3-513/2012</a>).
Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, jog nutartis neįvykdyta dėl objektyvių priežasčių, t. y. skolininkei siekiant užtikrinti geriausius nepilnametės dukros interesus bei vadovaujantis psichikos sveikatos specialistės, dirbančios su nepilnamete mergaite, rekomendacijomis, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti skolininkei CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytų poveikio priemonių. Teismas sprendžia, jog baudos skolininkei skyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų nei teisingumo, nei proporcingumo principų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Skolininkė A. J. išreiškė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismo posėdžio metu skolininkės atstovė nurodė, jog šias išlaidas prašo priteisti iš antstolės. Skolininkė pateikė teismui (duomenys neskelbtini) ataskaitą, kurioje nurodyta, jog skolininkė patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymus, patvirtinančius šių išlaidų apmokėjimą.
Išieškotojas taip pat pateikė prašymą priteisti 1 050,00 Eur išlaidas iš skolininkės. Teismui pateikė (duomenys neskelbtini) sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) viso 250,00 Eur sumai ir (duomenys neskelbtini) sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų priėmimo kvitą, (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų priėmimo kvitą ir (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius, jog išieškotojas už teisines paslaugas viso sumokėjo 1 050,00 Eur sumą.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas iš antrosios šalies gali būti priteisiamos ir išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, suteiktą teisinę pagalbą. Toks prašymas turi būti pagrįstas bei pateiktas teismui iki bylos išnagrinėjamo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnis), tačiau nagrinėjant antstolio prašymus dėl baudos skyrimo CPK VI skyriaus nustatyta tvarka, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalys). Kita vertus teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTExLTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-111-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-111-421/2023">e3K-3-111-421/2023</a>, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTYtMTEyMC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-116-1120/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-116-1120/2023">3K-3-116-1120/2023</a>, 54 punktas).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė siekė antstolės pareiškimo atmetimo, o išieškotojas siekė antstolės pareiškimo patenkinimo bei sankcijos skolininkei paskyrimo, darytina išvada, jog skolininkės ir išieškotojo interesai yra priešingi. Tačiau, atsižvelgus į tai, jog antstolės pareiškimas dėl baudos skolininkei skyrimo buvo atmestas, o skolininkė prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš antstolės, teismas nutaria skolininkei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, atitinkamai išieškotojo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš skolininkės, kadangi antstolės pareiškimas netenkintas (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjos antstolės Angelės Kvaraciejienės prašymą dėl baudos skolininkei A. J. paskyrimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Justina Stančikienė
