Baudžiamoji byla Nr. 1-238-939/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44815-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 1 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant prokurorui A. B.,
kaltinamajam K. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64-1 straipsnį, 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir automobilio Audi A4 konfiskavimas (2019 m. spalio 7 d. bauda sumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
K. S. 2025 m. gruodžio 26 d. apie 20.06 val. Druskininkų sav. teritorijoje, šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra nustatytas 2,22 promilių neblaivumas.
Įrodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad būdamas neblaivus su savo automobiliu važiavo pirkti cigarečių. Reido metu buvo sustabdytas ir nustatytas daugiau kaip 2 promilių neblaivumas. Anksčiau buvo teistas už tai, kad vairavo neblaivus, buvo atimta teisė vairuoti. 2025 m. liepos mėnesį vėl įgijo teisę vairuoti, nusipirko automobilį. Dirba (duomenys neskelbtini), pajamos nestabilios nuo 1000 iki 1500 Eur per mėnesį. Savo elgesį vertina blogai. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis pageidavo būti nubaustas bauda.
Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46-49).
Be kaltinamojo K. S. visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Iš įvykio vietos ir transporto priemonės - automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, jog minėta transporto priemonė sustojusi šalia degalinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. Po apžiūros minėtas automobilis ir užvedimo raktelis pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir saugojimui nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Alytaus m., Santaikos g. 31D (b. l. 14-26; 27-28).
Iš 2025 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo akto Nr. 0125000767397, pasirašyto Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto R. P. ir vairuotojo K. S., matyti, jog neblaivumo matavimo prietaiso duomenimis 2025 m. gruodžio 26 d. 20:06 val. K. S.buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, 2025 m. gruodžio 26 d. 20:25 val. - 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 31-32).
Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo matyti, jog transporto priemonės - automobilio Mercedes - Benz E320 CDI, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra K. S. (b. l. 81-83).
Iš Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto R. P. 2025 m. gruodžio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2025 m. gruodžio 26 d. apie 20.05 val. Druskininkų sav. teritorijoje, šalia degalinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas patikrinimui automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu automobilio vairuotojui K. S., alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas (b. l. 30).
Iš VšĮ Emprekis duomenų bazės matyti, jog automobilio (duomenys neskelbtini), kurio pirmos registracijos data 2004 m., variklio darbinis tūris 3222 cm3 (kuras - dyzelinas), įvykio metu rinkos vertė buvo 3250,00 Eur (su PVM) (b. l. 33).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamojo K. S. veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (2,22 promilių neblaivumas). Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).
Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, patvirtindamas, kad prieš vairuojant transporto priemonę buvo gėręs alkoholinius gėrimus. Tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas neblaivumas virš 1,51 promilės, patvirtina Neblaivumo nustatymo akto duomenys, kad 2025 m. gruodžio 26 d. 20 val. 06 min. buvo nustatytas 2,22 prom. girtumas ir 20 val. 25 min. buvo nustatytas 2,23 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais K. S. sutiko. Dėl šios nusikalstamos veikos jo kaltę taip pat patvirtina ir policijos pareigūno R. P. tarnybinio pranešimo duomenys, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolo duomenys. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tyčia, be jokio būtino reikalingumo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra.
Kaltinamasis dirba, jau buvo anksčiu teismo teistas už analogiškos veikos padarymą, teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka už Valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, paskirtas įspėjimas (b.l.78-79). Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į Psichikos sveikatos centro stebimų dėl priklausomybių ir psichikos ligų pacientų tarpą nėra (b.l.92), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę ir tai, jog už vairavimą neblaiviam jis teisiamas antrą kartą, anksčiau skirta švelnesnė bausmė – bauda, kaltinamojo elgesio neįtakojo teigiama linkme. Nors teistumas už anksčiau padarytą nusikaltimą jau išnykęs, tačiau ir vėl padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus jam už vairavimą neblaiviam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą areštą, nes anksčiau paskirta bausmės rūšis – bauda, tinkamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais bei atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>).
Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, o ypač tai, kad kaltinamasis prisipažino nusikaltęs, gailisi, kad pasielgė neatsakingai, tai, kad jis yra saistomas darbo santykiais, arešto bausme anksčiau nebuvo baustas, visos šios aplinkybės duoda pagrindą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, tuo pačiu sudarant galimybę kaltinamajam dirbti. Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, kurios vykdymas atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,22 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad uždraudžiama naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau kartą jau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, jam skirtai baudžiamojo poveikio priemonei – draudimui vairuoti transporto priemones, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. trejus metus uždrausta vairuoti transporto priemones.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kaltinamojo vairuota transporto priemonė, kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).
Dėl kitų klausimų
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. 2025 m. gruodžio 31 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.56-57). Kaltinamojo K. S. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą transporto priemonę – paliekama galioti iki šios transporto priemonės faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b.l.50-52). Šios K. S. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, susijusius su automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktelį, saugomą saugojimo aikštelėje, Alytus, Santaikos g.1D, perduoti kartu su konfiskuojamu automobiliu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę K. S. sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu K. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (tris) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 29 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, skirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), saugomą saugojimo aikštelėje, Alytus, Santaikos g.31D.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. 2025 m. gruodžio 31 d. nutarimu K. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, susijusius su automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktelį, saugomą saugojimo aikštelėje, Alytus, Santaikos g. 31D, perduoti kartu su konfiskuojamu automobiliu.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti K. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.
Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja L. L.
