A. G. pagal BK 182 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-81-495/2025 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00022-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

išteisintojo A. G. gynėjui advokatui Laimonui Judickui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiosios N. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Iš A. G. priteista nukentėjusiajai N. B. 6302,53 Eur atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato paslaugoms apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendis panaikintas ir A. G. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios N. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. G. priteista atlyginti nukentėjusiajai N. B. 6302,53 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. G. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtinę teisę, t. y., nuo 2012 m. sausio 25 d. būdamas vienintelis UAB „P“ (nuo 2016 m. gruodžio 1 d. pervadinta į UAB „L“) (toliau – ir Bendrovė) akcininkas ir nuo 2012 m. sausio 24 d. – Bendrovės direktorius, 2014 m. balandžio 29 d. pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pardavė N. B. 50 vnt. Bendrovės paprastųjų vardinių nematerialių akcijų, o vėliau, 2017 m. spalio 26 d., elektroniniu parašu pasirašė ir 2017 m. spalio 26 d. valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui elektroniniu būdu pateikė prašymą registruoti Juridinių asmenų registre save, t. y. A. G., kaip vienintelį Bendrovės akcininką, šiame prašyme melagingai nurodė, kad visų akcijų įgijimo data 2016 m. lapkričio 25 d., nors realiai A. G. akcijų iš N. B. įsigijęs nebuvo ir vieninteliu akcininku netapo, po to, remiantis minėtu prašymu, A. G. 2017 m. spalio 26 d. Juridinių asmenų registre buvo registruotas kaip vienintelis Bendrovės akcininkas nuo 2016 m. lapkričio 25 d., taip A. G. apgaule įgijo 50 vnt. N. B. priklausančių Bendrovės akcijų, kurių vertė 14 006,50 Eur.

2. Taip pat A. G. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) dėl to, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y., nuo 2012 m. sausio 24 d. būdamas Bendrovės direktorius, 2017 m. spalio 26 d. elektroniniu parašu pasirašė ir 2017 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centrui elektroniniu būdu pateikė prašymą registruoti Juridinių asmenų registre save kaip vienintelį Bendrovės akcininką, šiame prašyme melagingai nurodė, kad visų akcijų įgijimo data yra 2016 m. lapkričio 25 d., nors realiai A. G. visų akcijų įsigijęs nebuvo ir vieninteliu akcininku netapo, po to, remiantis minėtu prašymu, A. G. 2017 m. spalio 26 d. Juridinių asmenų registre buvo registruotas kaip vienintelis Bendrovės akcininkas nuo 2016 m. lapkričio 25 d.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. G. išteisino pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas nustatė:

3.1. Momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į perleidžiamas uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Nagrinėjamu atveju akcijų perleidimo faktas pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo užfiksuotas A. G. ir N. B. vertybinių popierių sąskaitose, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad N. B. įgijo nuosavybės teisę į jai pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas akcijas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra nustatytas A. G. inkriminuoto sukčiavimo nusikaltimo dalykas – svetimas turtas ar turtinė teisė.

3.2. Juridinių asmenų registre atliekama teisinė registracija yra teisių išviešinimo, o ne jų nustatymo funkcija, todėl vien tik nustatyta aplinkybė, kad A. G. šiame registre buvo įregistruotas kaip vienintelis Bendrovės akcininkas, nereiškia, kad jis įgijo N. B. priklausančių akcijų ar tų akcijų, kaip vertybinių popierių, suteikiamų turtinių ar neturtinių teisių. VĮ Registrų centras nėra tinkamas subjektas, prieš kurį, pasitelkus apgaulę, gali būti įgytas svetimas turtas ar turtinė teisė. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyti dėl A. G. veiksmų kilę padariniai – N. B. netektas akcininko statusas viešajame registre ir sudarytos prielaidos A. G. teisiškai vienvaldiškai įgyvendinti akcininko teises – nepatenka į A. G. inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Be kita ko, atlikti veiksmai gali būti nuginčyti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

3.3. Pagal kaltinimą BK 300 straipsnio taikymas byloje neatsiejamas nuo BK 182 straipsnio taikymo, nes dokumento klastojimas ir panaudojimas buvo sukčiavimo padarymo būdas ir sudarė sąlygas padaryti šią nusikalstamą veiką, todėl, A. G. išteisinus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nelieka šios nusikalstamos veikos padarymo būdo – dokumento suklastojimo ir panaudojimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Stankevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, nes neatliko išsamios ir nešališkos byloje surinktų įrodymų analizės, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, ignoravo svarbius bylos duomenis, įrodymus vertino selektyviai, teismo išvados yra nemotyvuotos ir nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Padaryti esminiai BPK pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nepagrįstai A. G. išteisinus dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad N. B. neįgijo nuosavybės teisės į jai pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas Bendrovės akcijas, yra nepagrįsta. Tarp A. G. ir N. B. sudaryta 2014 m. balandžio 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta. Nors Bendrovės akcijų perleidimo faktas nėra užfiksuotas akcijas perleidusio ir akcijas įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 13 dalį, už nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą atsako uždarosios akcinės bendrovės vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 3, 14.10 punktus, būtent akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui, įsigijusiam nematerialių akcijų, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose konkretaus sandorio pagrindu. Taigi, nagrinėjamu atveju A. G., būdamas Bendrovės vadovas ir pardavęs 50 vnt. Bendrovės akcijų, turėjo pareigą atidaryti N. B. asmeninę vertybinių popierių sąskaitą ir joje apskaityti N. B. įsigytas akcijas, bet to nepadarė. Teisės aktuose nėra nustatyta pareiga asmeniui, įsigijusiam įmonės akcijų, kreiptis į akcijų tvarkytoją dėl vertybinių popierių sąskaitos atidarymo ir jų apskaitymo sąskaitoje, todėl N. B. neturėjo pareigos pati atlikti ar prašyti A. G. atlikti minėtus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti pats A. G.. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad N. B., kaip akcijų savininkė, objektyviai įgyvendino nuosavybės teisės turinį sudarančias teises. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad N. B. įgijo nuosavybės teisę į jai perleistas akcijas.

4.3. Byloje ištirti įrodymai paneigia A. G. parodymus, kad neva jis nevertino N. B. kaip Bendrovės akcininkės ir dėl to 2017 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti jį kaip vienintelį akcininką. Kaip nustatyta byloje, akcininkų sprendimai dėl Bendrovės pavadinimo, buveinės adreso, įstatinio kapitalo keitimo buvo rengiami ir priimami ne vienvaldiškai A. G., bet ir N. B. vardu. Išteisintasis A. G. pradėjo neigti N. B. kaip Bendrovės akcininkės statusą tik 2017 metais, įvykus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios sūnaus L. B., dirbusio Bendrovėje, po šio konflikto L. B. buvo atleistas. Nukentėjusiosios N. B. dalyvavimas priimant sprendimus, susijusius su Bendrovės veikla, paneigia išteisintojo A. G. parodymus, kad N. B. nesumokėjo už jai parduotas Bendrovės akcijas. Pagal ABĮ 17 straipsnio 1 dalį, balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos, kaip ir buvo nustatyta nagrinėjamoje byloje.

4.4. Išteisintasis A. G., 2017 m. spalio 26 d. kreipdamasis į VĮ Registrų centrą, prašyme nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva 2016 m. lapkričio 25 d. jis tapo vieninteliu visų Bendrovės akcijų savininku, nors 2014 m. balandžio 29 d. tarp A. G. ir N. B. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, joks kitas sandoris, kuriuo N. B. perleido A. G. jai priklausančias Bendrovės akcijas, nebuvo sudarytas. Prašymo VĮ Registrų centrui padavimo metu Bendrovės akcininkais ir toliau buvo N. B. bei A. G., jiems priklausė po 50 vnt. Bendrovės akcijų. Taip pagaminęs netikrą dokumentą – 2017 m. spalio 26 d. prašymą – ir jį panaudojęs, A. G. suklaidino Juridinių asmenų registro tvarkytoją ir dėl šios apgaulės A. G. buvo įregistruotas kaip vienintelis Bendrovės akcininkas.

4.5. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, išteisintojo A. G. VĮ Registrų centrui 2017 m. spalio 26 d. pateiktas prašymas registruoti jį Juridinių asmenų registre kaip vienintelį Bendrovės akcininką sukėlė teisinių padarinių, nes A. G. viešame registre nuo 2016 m. lapkričio 25 d. buvo nurodytas kaip vienintelis Bendrovės akcininkas, o N. B. neteko jai anksčiau suteikto akcininko statuso. Taip A. G. susikūrė galimybę Bendrovės vardu vienvaldiškai sudaryti sandorius, atlikti kitus su juridinio asmens veikla susijusius veiksmus, to jis ir siekė pateikdamas VĮ Registrų centrui prašymą su jame nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis.

4.6. Nagrinėjamu atveju būtent pirmosios instancijos teismas visas byloje nustatytas aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino, jog, suklaidindamas Juridinių asmenų registro tvarkytoją, A. G. įgijo daiktinio pobūdžio turtinę teisę – teisiškai įtvirtino savo galimybę Bendrovės vardu vienasmeniškai įgyvendinti akcininko teises. Vien tai, kad kartu su prašymu VĮ Registrų centrui nebuvo pateikta sutartis dėl akcijų perleidimo, nepaneigia A. G. veiksmų pavojingumo. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojas nevertina pateiktos informacijos ir (ar) pateiktų dokumentų teisėtumo, neturi teisės savarankiškai spręsti apie faktinių aplinkybių egzistavimą, jas nustatyti ir vertinti, todėl už pateiktų duomenų teisingumą atsako išimtinai juos pateikiantis asmuo. Taigi, A. G. nereikėjo papildomai parengti Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tam, kad viešame registre jis būtų pripažintas kaip vienintelis Bendrovės akcininkas. Be to, sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar šis šią teisę įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-101/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-101/2014">2K-101/2014</a>, 2K-81-648/2018).

4.7. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta galimybė nukentėjusiajai ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra tik vienas iš kriterijų atribojant civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų. Vien tai, kad nukentėjusioji turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, savaime nepaneigia kaltininko veiksmų pavojingumo. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad A. G. nepranešė N. B. apie jos, kaip Bendrovės akcininkės, statuso panaikinimą.

5. Išteisintojo A. G. gynėjas advokatas L. Judickas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. Stankevičiaus kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį. Gynėjas atsiliepime nurodo:

5.1. Prokuroro kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tam, kad asmuo taptų akcijų savininku, jo vardu turi būti atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, nebent įstatymuose būtų įtvirtinta kitokia nuosavybės teisės į akcijas perėjimo taisyklė, to nagrinėjamu atveju nėra (ABĮ 40 straipsnio 9 dalis, 41 straipsnio 1 dalis). Su tokiu nuosavybės teisės perėjimo į akcijas momentu sutiko ir N. B., pasirašydama akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (šios sutarties 4.1, 4.2 punktai). Kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, N. B. vardu asmeninė vertybinių popierių sąskaita nebuvo atidaryta, akcijų perleidimas joje nebuvo užfiksuotas, todėl N. B. neįgijo nuosavybės teisės į pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytas Bendrovės akcijas. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549/2010">3K-3-549/2010</a>, 3K-3-189/2013, 3K-3-457-686/2016).

5.2. Pagal ABĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, asmuo, įsigijęs uždarosios akcinės bendrovės akcijų, (šiuo atveju N. B.) turi pareigą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo akcijų įgijimo dienos apie akcijų įgijimą raštu pranešti atitinkamai akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei. Tik gavus tokį pranešimą galėjo būti atidaryta N. B. asmeninė vertybinių popierių sąskaita ir joje atliktas įrašas apie akcijų įsigijimą. Tačiau N. B. nepranešė Bendrovei apie įsigytas akcijas ir taip neišreiškė valios įgyti nuosavybės teisę į akcijas. Kita vertus, kadangi akcijų pirkimo–pardavimo sutartis tebėra galiojanti, N. B. turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl jos asmeninės vertybinių popierių sąskaitos atidarymo ir įrašo apie akcijų įgijimą atlikimo, t. y. savo tariamai pažeistas teises gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Be to, pagal ABĮ 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoja yra Bendrovė, o ne A. G. kaip fizinis asmuo.

5.3. Pati N. B. niekada nebuvo suinteresuota būti Bendrovės akcininke. Apie tai galima spręsti iš to, kad ji neatidavė A. G. savo pasirašyto akcijų pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriaus, nepateikė Bendrovei pranešimo apie įsigytas akcijas, nedalyvaudavo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priimant sprendimus dėl Bendrovės veiklos. Faktiškai N. B. akcininko funkcijas vykdė jos sūnus L. B., kuris už ją pasirašydavo ir akcininkų susirinkimo protokoluose, priimtuose sprendimuose. Pagal pirminį susitarimą su A. G., būtent L. B. turėjo tapti Bendrovės akcininku, bet, šiam siekiant išvengti piniginių prievolių, Bendrovės akcininke formaliai tapo jo motina N. B.. Be to, nei N. B., nei L. B. taip ir neatsiskaitė su A. G. už parduotas Bendrovės akcijas.

5.4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tik kaupiami duomenys, be kita ko, ir apie juridinių asmenų dalyvius, todėl vien duomenų pateikimas VĮ Registrų centrui ir padarytas įrašas sistemoje nėra pagrindas įgyti ar panaikinti nuosavybės teisę į Bendrovės akcijas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. Stankevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019). Taigi, įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

8. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLTY5Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200-697/2023">2K-200-697/2023</a>, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-1-813/2025).

9. Prokuroro kasaciniame skunde, be kitų argumentų, nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes neatliko išsamios ir nešališkos byloje surinktų įrodymų analizės, įrodymus vertino selektyviai, nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Tačiau šie kasatoriaus teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl paliekami nenagrinėti. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, prokuroras iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių vertinimu bei baudžiamojo įstatymo taikymu. Tačiau teisėjų kolegija šioje byloje nagrinės kasacinio skundo argumentus dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Kasaciniame skunde prokuroras, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu išteisinti A. G., teigia, kad A. G. veiksmai – prašymo įregistruoti jį kaip vienintelį Bendrovės akcijų savininką pateikimas VĮ Registrų centrui – atitinka sukčiavimo objektyviuosius požymius, o šio prašymo pagrindu Juridinių asmenų registre padarius įrašą, kad A. G. priklauso visos Bendrovės akcijos, kilo BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai. Tokie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti.

11. BK 182 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>, 2K-92-648/2019).

12. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, viena iš pagrindinių nuostatų yra ta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-222/2019">2K-121-222/2019</a>, 2K-36-387/2025 ir kt.). Bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme iš esmės apibrėžia kaltinamasis aktas, kurį įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, surašo prokuroras, o byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 218 straipsnio 1 dalis, 255 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM0LTU5NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-234-594/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-234-594/2023">2K-234-594/2023</a>). Pagal BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Taigi, kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės apibrėžia, kokie veiksmai (neveikimas), valstybinio kaltintojo nuomone, yra laikytini nusikalstamais, būtent šias aplinkybes ir jų atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos požymiams turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas.

13. Nagrinėjamoje byloje A. G. buvo inkriminuoti tokie sukčiavimo veiksmai: 1) 2014 m. balandžio 29 d. pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį jis pardavė N. B. 50 vnt. Bendrovės paprastųjų vardinių nematerialių akcijų; 2) 2017 m. spalio 26 d. elektroniniu būdu jis pateikė VĮ Registrų centrui prašymą registruoti Juridinių asmenų registre save kaip vienintelį Bendrovės akcininką, šiame prašyme melagingai nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 25 d. jis yra visų Bendrovės akcijų savininkas, nors iš N. B. jai priklausančių akcijų nebuvo įgijęs.

14. Žemesnės instancijos teismai pagal nustatytas bylos aplinkybes, kurios byloje iš esmės nėra ginčijamos, padarė priešingas išvadas.

14.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. G. kaltu dėl sukčiavimo, konstatavo, kad A. G., pateikdamas prašymą VĮ Registrų centrui registruoti jį Juridinių asmenų registre kaip vienintelį Bendrovės akcininką, nors tuo metu pusė (50 vnt.) Bendrovės akcijų priklausė N. B., suklaidino VĮ Registrų centrą, ir šis dėl panaudotos apgaulės įregistravo A. G. kaip vienintelį Bendrovės akcininką, ir taip A. G. įgijo svetimą turtą (turtinę teisę) – 50 vnt. N. B. priklausančių Bendrovės akcijų.

14.2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad A. G. veiksmai neatitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, nes VĮ Registrų centrui pateikto prašymo pagrindu uždarosios akcinės bendrovės akcijos nebuvo perleistos. VĮ Registrų centras nėra subjektas, prieš kurį panaudojus apgaulę gali būti įgytas svetimas turtas ar turtinė teisė. A. G. įregistravimas Juridinių asmenų registre kaip vienintelio Bendrovės akcininko nėra juridinis faktas, suteikiantis nuosavybės teisę A. G. į Bendrovės akcijas ar tų akcijų, kaip vertybinių popierių, suteikiamas turtines ar neturtines teises.

15. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo A. G. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia kasatorius, šioje byloje baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 1 dalis) apeliacinės instancijos teismas aiškino ir taikė tinkamai.

16. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad byloje aktuali 2014 m. balandžio 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, ji nebuvo nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Taigi, byloje nėra ginčo, kad minėta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ir pagal ją dalis Bendrovės akcijų buvo perleista N. B.. Šios sutarties pagrindu A. G., kaip Bendrovės vadovas, pranešė VĮ Registrų centrui apie akcininkų pasikeitimą, taip įgyvendindamas akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusioje ABĮ 37 straipsnio 14 dalyje nustatytą pareigą. N. B. nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. buvo registruota kaip Bendrovės akcininkė. Svarbu pažymėti, kad byloje nebuvo nustatyti jokie A. G. veiksmai, susiję su apgaulės panaudojimu sudarant minėtą akcijų perleidimo sutartį su N. B., tačiau, kaip matyti iš pateikto kaltinimo, šios sutarties sudarymas išteisintajam buvo inkriminuotas kaip vienas iš sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, objektyviųjų požymių. Be kita ko, byloje nenustatyta, kad minėtos sutarties sudarymas kaip nors yra susijęs su vėlesniais A. G. veiksmais 2017 m. spalio 26 d., paduodant prašymą VĮ Registrų centrui registruoti jį kaip vienintelį Bendrovės akcininką. Taigi, nesant byloje nustatytos išteisintojo A. G. apgaulės sudarant su N. B. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo jam inkriminuotą akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir kasatoriaus skunde akcentuojamą jo pareigos pranešti apie nematerialių Bendrovės akcijų perleidimą, atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, joje padaryti įrašus apie akcijų perleidimą netinkamą įgyvendinimą pripažinti veiksmais, kuriais buvo realizuojamas tariamas A. G. nusikalstamas ketinimas įgyti N. B. priklausantį turtą (turtinę teisę).

17. Kita vertus, byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 26 d. prašyme registruoti A. G. kaip vienintelį Bendrovės akcininką nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes tuo metu A. G. nebuvo ir šiuo metu nėra įgijęs iš N. B. jai 2014 m. balandžio 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perleistų 50 vnt. akcijų. Todėl, sprendžiant dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, būtina nustatyti, ar, A. G. pateikiant minėtą prašymą VĮ Registrų centrui, buvo realizuoti BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymiai, ar tokio prašymo pagrindu padarytu įrašu Juridinių asmenų registre A. G. įgijo svetimą – N. B. priklausantį – turtą (turtinę teisę) – 50 vnt. Bendrovės akcijų. Šiuo atveju yra teisiškai reikšmingi tokie teisiniai aspektai ir jų pagrindu daromos išvados:

17.1. Nematerialios bendrovių akcijos perleidžiamos konkrečių sandorių (pirkimo–pardavimo, mainų, dovanojimo ar kitos sutarties, kurios pagrindu perleidžiama nuosavybės teisė į nematerialią akciją) pagrindu, atlikus atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.101 straipsnio 10 dalis, ABĮ 41 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalis). Be to, pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančią CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakciją, uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, turi būti sudaromos notarine forma. Tačiau, kaip nustatyta byloje, nė vieno iš šių teisės aktuose nurodytų veiksmų, būtinų siekiant įgyti nuosavybės teisę į N. B. priklausančius 50 vnt. Bendrovės akcijų, A. G. neatliko, jokių sandorių, kurių pagrindu perleidžiamos akcijos, neimitavo. Vienintelis atliktas veiksmas – prašymo VĮ Registrų centrui registruoti jį kaip vienintelį Bendrovės akcininką surašymas ir pateikimas.

17.2. VĮ Registrų centras yra tiek Juridinių asmenų registro, tiek Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytoja. Juridinių asmenų registre yra registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai (CK 2.62 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Kokie juridiniai asmenys registruojami ir kokie duomenys apie juos kaupiami Juridinių asmenų registre, nurodyta Juridinių asmenų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – Registro nuostatai). Duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus yra teikiami ir kaupiami Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (ABĮ 411 straipsnio 1 dalis, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231, (toliau – Sistemos nuostatai) 5, 5.1, 6, 7.2 punktai). Tarp teikiamų ir kaupiamų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų (ABĮ 411 straipsnio 1 dalis, Sistemos nuostatų 15.6 punktas) yra ir duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių, akcijų įgijimą, nurodant įgijimo būdą ir įgijimo datą, akcijų perleidimas, nurodant perleidimo datą. Iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos Juridinių asmenų registrui perduodami duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininką, visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo datas, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo (Registro nuostatų 38.7.11.1 punktas). ABĮ 411 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo dienos. Už duomenų pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas bendrovės vadovas (ABĮ 411 straipsnio 3 dalis).

17.3. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Juridinių asmenų registre ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tik kaupiami duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, turimų akcijų skaičių, akcijų perleidimo datas ir pagrindą, kuriuos pateikia juridinio asmens vadovas. Šie duomenys pateikiami konkretaus juridinio fakto, pavyzdžiui, atitinkamo sandorio, pagrindu. Taigi, registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, o ne jų nustatymo funkciją, todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad išimtinai tik vienu įrašu Juridinių asmenų registre akcijos negali būti ir nėra perleidžiamos.

17.4. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad VĮ Registrų centras, kaip Juridinių asmenų registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojas, nelaikytinas subjektu, prieš kurį panaudojus apgaulę gali būti įgytas svetimas turtas ar turtinė teisė, nes šie objektai VĮ Registrų centrui nepriklauso, nėra jo žinioje, jis neturi teisės spręsti dėl turto (turtinės teisės) nuosavybės. Tuo labiau kad, pagal Registro nuostatų 59 punktą, VĮ Registrų centras netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams.

18. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame išteisinamajame nuosprendyje padarė teisingą ir teisiškai pagrįstą išvadą, jog A. G. įregistravimas kaip vienintelio bendrovės akcininko pagal jo pateiktą prašymą VĮ Registrų centrui objektyviai nėra juridinis faktas, suteikiantis jam nuosavybės teisę į N. B. priklausančias akcijas ar tų akcijų, kaip vertybinių popierių, suteikiamas turtines ar neturtines teises. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar prašymo VĮ Registrų centrui pateikimu ir šio prašymo pagrindu padarytu įrašu Juridinių asmenų registre gali būti perleidžiama nuosavybės teisė, pirmiau nurodytų aplinkybių iš viso nevertino, todėl, priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo, nustatant visus šios A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, negali būti pripažintos pagrįstomis bei tinkamai motyvuotomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir prokuroras kasaciniame skunde dėl veikos kilusius padarinius sieja ne su konkretaus turto (nagrinėjamu atveju Bendrovės akcijos) ar iš jo kylančios turtinės teisės netekimu, o su tuo, kad N. B. neteko jai anksčiau suteikto akcininko statuso viešame registre. Tokie veikos padariniai neatitinka nurodytų BK 182 straipsnio 1 dalyje.

19. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje pateiktas A. G. kaltinimas nėra nuoseklus ir visiškai aiškus. Kaltinime nurodyta, kad A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtinę teisę, o aprašant dėl veikos kilusius padarinius prieštaringai konstatuota, kad inkriminuotais nusikalstamais veiksmais jis apgaule įgijo 50 vnt. N. B. priklausančių Bendrovės akcijų, t. y. svetimą turtą (bendrąja prasme akcija kaip vertybinis popierius yra turtas, suteikiantis jos turėtojui atitinkamas teises (CK 1.102 straipsnio 1 dalis)). Taigi, kaltinime nėra aiškiai nurodyta, ką apgaule įgijo A. G. – turtą ar turtinę teisę. Kita vertus, byloje nustačius, kad pagal asmens pateiktą prašymą viešame registre atliktu įrašu nei turtas, nei turtinė teisė nėra įgyjami, šiuo atveju toks kaltinimo neaiškumas nelaikytinas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso (BPK 22 straipsnis) pažeidimu, suvaržiusiu kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir kartu nulėmusiu neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą.

20. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir pagrįstai A. G. išteisino pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

21. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas išteisinti A. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad A. G., VĮ Registrų centrui pateikdamas prašymą registruoti jį kaip vienintelį Bendrovės akcininką ir jame nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Su tokiais kasatoriaus teiginiais nėra pagrindo sutikti.

22. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213-511/2023, 2K-40-813/2025 ir kt.).

23. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, kita vertus, kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytomis veikomis kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Jos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingų pasekmių ir pažeidė asmenų teises ar interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMwLTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-230-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-230-697/2017">2K-230-697/2017</a>). Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk4LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-198-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-198-689/2019">2K-198-689/2019</a>, 2K-83-648/2020, 2K-173-387/2022, 2K-90-1073/2023, 2K-213-511/2023 ir kt.).

24. Kaip nustatyta byloje, išteisintojo A. G. 2017 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centrui pateiktame prašyme nurodyti duomenys neatitiko tikrovės, tačiau, sprendžiant dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios tokios informacijos įrašymas į prašymą ir jo pateikimas VĮ Registrų centrui sukėlė teisiškai reikšmingų pasekmių ir pažeidė asmenų teises ar interesus, t. y. koks tokių jo atliktų veiksmų pavojingumas. Šioje byloje A. G. inkriminuoti nusikalstami veiksmai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išimtinai buvo siejami su sukčiavimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad tokio prašymo surašymas ir pateikimas VĮ Registrų centrui buvo kaip apgaulės panaudojimo būdas, siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Dėl sukčiavimo A. G. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas. Konstatuota, kad dėl A. G. pateikto prašymo pagrindu atlikto įrašo viešame registre jis neįgijo N. B. priklausančių akcijų ar jų suteikiamų teisių, realiai N. B. neprarado savo kaip akcijų turėtojos (akcininkės) statuso. Remiantis tais pačiais motyvais, A. G. buvo išteisintas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

25. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje padarytoms išvadoms ir kartu pažymi, kad tokiais A. G. veiksmais buvo tik sudaryta regimybė, kad vienintelis Bendrovės akcininkas yra A. G.. Tačiau tokia susidariusi situacija pati savaime jokių realių ir teisiškai reikšmingų padarinių nesukelia. Galima tik hipotetinė situacija, kad, esant tokiam įrašui viešame registre, juo būtų pasinaudota bendraujant su trečiaisiais asmenimis, sudarant sandorius Bendrovės vardu ir pan. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokius A. G. nusikalstamus ketinimus. Vadinasi, A. G. surašytas ir VĮ Registrų centrui pateiktas prašymas įregistruoti jį kaip vienintelį Bendrovės akcininką, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, nesiekia baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingo pavojingumo laipsnio, nes tokiais jo veiksmais nebuvo padaryta teisiškai reikšminga įtaka teisiniams santykiams ar tuo labiau juose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už neteisingų juridinio asmens duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui. Todėl teismas, spręsdamas dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, kiekvienu atveju turi išdėstyti motyvuotas išvadas, kad kaltininko padaryta veika siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį. Tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. G. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jokių teisinio vertinimo argumentų nepateikė, apsiribodamas išvada, kad „A. G. pagamino netikrą dokumentą ir šio dokumento pagrindu, apgaulės būdu, įgijo svetimą turtinę teisę; tokie jo veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos požymius“. Tai rodo, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį A. G. atliktų veiksmų pavojingumas visiškai nebuvo vertintas. Be kita ko, ir prokuroro kasaciniame skunde, skundžiant apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, konkrečių teisinių argumentų dėl BK 300 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo nėra nurodyta, apsiribota bendro pobūdžio išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

26. Svarbu pažymėti ir tai, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad, 2017 m. spalio 26 d. parengiant prašymą ir pateikiant jį VĮ Registrų centrui, tarp A. G. ir N. B. bei Bendrovėje dirbusio L. B., kurio iniciatyva 50 vnt. Bendrovės akcijų ir buvo perleista jo motinai N. B., buvo susiformavę konfliktiniai santykiai dėl Bendrovės valdymo, Bendrovės pinigų panaudojimo, taip pat kilęs ginčas ir dėl tinkamo sumokėjimo už N. B. parduotas Bendrovės akcijas (A. G., N. B., L. B. parodymai). Taigi, byloje liko nepaneigti A. G. parodymai, kad jis prašymą jį registruoti kaip vienintelį Bendrovės akcininką pateikė sąžiningai klysdamas dėl tokios savo teisės, nes N. B. neapmokėjo jai parduotų akcijų.

27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai išteisino A. G., nenustatęs BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių. Šios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl tenkinti prokuroro kasacinį skundą ir panaikinti A. G. išteisinamąjį nuosprendį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus kasacinį skundą.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Agnė Tikniūtė

Daiva Pranytė-Zalieckienė