F. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 147 str., 147¹ str., 1 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1667/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36269-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo F. K. (F. K.), gimusio 1978 metais, (toliau tekste – F. K.) gynėjos advokatės Gražinos Mauručaitienės kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo F. K. gynėja advokatė G. Mauručaitienė prašo panaikinti F. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą, iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 251 ir 276 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas dar pažeidė ir BPK 322 straipsnio 2 dalies, 324 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pasak kasatorės, teismai nenurodė, kokiu būdu nustatyta, kad F. K. susitarė su savo žmona ir nepilnamečiu sūnumi daryti inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kada šis susitarimas įvyko, taip pat nenurodė kiekvieno bendrininko veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bendrininkavimo požymių nemotyvuota, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuteistieji yra vienos šeimos nariai, atrakcionų verslu užsiima seniai ir ne tik patys dirbo, bet ir jų samdomi darbuotojai, kurių išnaudojimo požymių nepastebėta.

Kasatorė teigia, kad F. K. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių – nukentėjusiųjų verbavimo, gabenimo išnaudojimo tikslais, apgaulės, piktnaudžiavimo pažeidžiamumu. Jų nepatvirtina bylos įrodymai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad visi trys nukentėjusieji buvo užverbuoti priverstiniam darbui ir kad jie nežinojo darbo bei gyvenimo sąlygų ir būsimo uždarbio. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis K. S. (K. S.) atrakcionuose dirbo ir ankstesniais metais, todėl jam buvo žinomos gyvenimo ir darbo sąlygos. Be to, F. K. atvyko kartu su kitu nukentėjusiuoju R. L., todėl neįtikėtina, kad jam nebuvo papasakota, kokiomis sąlygomis reikės dirbti. Pagal teismų praktiką, galimai išnaudojamo asmens domėjimasis (nesidomėjimas) darbo sąlygomis, įskaitant darbo apmokėjimo sąlygas, yra svarbus kriterijus sprendžiant dėl išnaudojimo. Kasatorė pažymi, kad tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiųjų darbo ir gyvenimo sąlygos buvo beveik identiškos. Teismų išvadą, kad nebuvo sudarytos normalios gyvenimo sąlygos, paneigia nukentėjusiųjų parodymai. Be to, padaryta bylos medžiagai prieštaraujanti išvada, kad F. K. visus tris nukentėjusiuosius atvežė į Lietuvą sunkvežimio priekaboje. Iš K. S. parodymų matyti, kad D. M. (D. M.) ir R. L. kartu su juo nevyko. Pagal teismų praktiką, gabenimas, kaip prekybos žmonėmis požymis, negali būti vertinamos situacijos, kai nukentėjęs asmuo savarankiškai vyksta iš vienos vietos į kitą. Bylos duomenys nepatvirtina ir to, kad nukentėjusiųjų laisvė buvo apribota, o valia palaužta. Jie galėjo laisvai pasirinkti savo elgesio variantą – atsisakyti vykti į Lietuvą ar bet kada pasitraukti nuo darbo atrakcionuose. Nukentėjusieji buvo viešoje vietoje, kurioje nuolat patruliavo policijos darbuotojai, tačiau jokios pagalbos iš policijos, atrakcionų lankytojų ar kitų prie atrakcionų dirbusių žmonių jie niekada neprašė. Nukentėjusieji nebuvo pažeidžiami. Nors nukentėjusiųjų situacija nebuvo lengva, ji nebuvo tokia, kuri nepaliktų jiems pasirinkimo laisvės, ir dėl kurios jie neturėtų kitos išeities, kaip tik priimti piktavališką pasiūlymą išnaudojimui. Pats savaime pažeidžiamumo ir priklausomumo egzistavimas nesuponuoja prekybos žmonėmis nusikaltimo, todėl teismai turėjo neabejotinai nustatyti, kad F. K. tikslingai naudojosi šiomis aplinkybėmis savo ir kitų asmenų nusikalstamiems tikslams realizuoti. Teismams konstatavus, kad prieš nukentėjusiuosius buvo naudotas fizinis smurtas, verčiant juos dirbti prie atrakcionų ir jie negalėjo atsisakyti tai daryti, tokia veika labiau atitiktų BK 147¹ straipsnio sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento veiką kvalifikuoti pagal šį baudžiamąjį įstatymą.

Kasatorė nurodo, kad teismai išnagrinėjo bylą, nepranešę nukentėjusiesiems ir nesudarę galimybės kaltinamiesiems užduoti jiems klausimus. Ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo apklausti tik R. L. ir K. S., o D. M. net nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir apklaustas. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo neišsamios, neinformatyvios, nesiaiškinta ir dėl civilinių ieškinių. Taigi nukentėjusiųjų pozicija šioje byloje yra itin svarbi teisiškai vertinant nuteistųjų veiksmus.

Pasak kasatorės, F. K. paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga, neatitinka veikos pavojingumo ir jo asmenybės. Jis anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą, nepilnamečius vaikus, anksčiau nėra padaręs jokių teisės pažeidimų. Tai, kad nuteistasis nepripažįsta padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, negali būti priežastis skirti tokią griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nurodytiems bausmės skyrimo motyvams, šiuo klausimu plačiau nepasisakė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kasaciniame skunde nurodant netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir pažeistas BPK nuostatas, iš esmės ginčijamas teismų atliktas įrodymų vertinimas ir jų pagrindu nustatytos bylos aplinkybės. Byloje teismų nustatytos bendrininkų grupe padarytos prekybos žmonėmis, pasinaudojant nukentėjusių asmenų pažeidžiamumu, aplinkybės, pasireiškusios apgaule juos verbuojant, gabenimu ir laikymu nelaisvėje, kasaciniame skunde neigiamos iš esmės teikiant pasiūlymus iš naujo vertinti bylos duomenis. Pirmiau minėta, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti bylos įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad argumentai, skirti vien teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, taip pat nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).

Kasaciniame skunde nesutinkama su veikos kvalifikavimu, akcentuojant fizinio smurto panaudojimo požymį, teigiama, kad nuteistojo veiksmai labiau atitiktų BK 147 1 straipsnio 1 ar 2 dalies sudėtį. Tačiau kasacinio skundo 25–27 punktuose neišdėstyti teisiniai argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl teismų išvadų, susijusių su veikos kvalifikavimu.

Kasacinio skundo argumentai dėl F. K. paskirtos bausmės taip pat nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą, tačiau tokių argumentų skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo F. K. gynėjos advokatės Gražinos Mauručaitienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas