Kasacinio skundo Nr. DOK-1742/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00013-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. J. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis K. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: K. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį arba laiduotojo Ž. P., arba G. J. atsakomybėn su užstatu, nustatant laidavimo terminą teismo nuožiūra, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį ir paskirdamas jam bausmę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalies, 303 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko, kad iš esmės yra visi BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti pagrindai, pažeisdamas BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, šį baudžiamąjį įstatymą aiškino plečiamai, taikė hipotetines diskriminacinio pobūdžio prielaidas kaltinamam asmeniui, nesivadovavo naujausia teismų praktika aktualiais klausimais. Skundžiamo nuosprendžio išvados grįstos prielaidomis, o ne visapusišku ir objektyviu bylos duomenų bei pagrindo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įvertinimu ir taikymu. Tai leidžia abejoti šio teismo objektyvumu, nešališkumu.
Pasak kasatoriaus, neteisėtai buvo sureikšminta jo asmenybė, padaryta nusikalstama veika, jos išskirtinumas, pavojingumas bei sumenkinta laiduotojo asmenybė, kaip negalinti padaryti įtakos jo veiksmams ir elgesiui ateityje. Toks vertinimas laikytinas diskriminaciniu prieš kitas nusikalstamas veikas (tarp jų ir valstybės tarnybai) padariusius asmenis, kuriems šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas plačiai taikomas.
Apeliacinės instancijos teismas iš K. J. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų padarė prielaidomis, o ne bylos duomenimis (nes jų nėra) grįstą išvadą, jog kalbėdamas apie galimą pagalbą ir pažadėdamas ją suteikti, jis leido suprasti, kad pasinaudos turimais ryšiais (duomenys neskelbtini) tarnyboje (toliau – (duomenys neskelbtini)). Šis teismas nepagrįstai sprendė, kad, be kitų bylos duomenų, didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą rodo tai, jog K. J. iš tiesų bendravo su tam tikrais (duomenys neskelbtini) dirbusiais asmenimis. Iš tikrųjų kasatorius kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pareigūnus, vykdydamas pilietinę pareigą, kad būtų ištirta galima PVM sukčiavimo schema ir nieko jų neprašė. Tai kaip tik rodo mažesnį veikos pavojingumą. Tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad K. J. nusikaltimą padarė apgaudamas kyšio davėją dėl ketinimų paveikti (duomenys neskelbtini) pareigūnus. Reikšminga tai, kad K. J. neveikė aktyviai, jis pats neieškojo kyšio davėjo, tuo tarpu šis, kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų, veikė aktyviai, iš esmės skatino ir provokavo K. J..
Kasatoriaus nuomone, jo, kaip susiformavusios, brandžios asmenybės vertinimas nėra kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismų praktika, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, negali būti laikoma precedentu šioje byloje. Šiuo atveju svarbu, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir apie bylą paskelbus žiniasklaidoje, K. J. labai išgyveno, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, duodamas parodymus neneigė esminių kaltinimo aplinkybių, aktyviai siekė, kad procesas kuo greičiau būtų užbaigtas ir būtų padaryta kuo mažesnė reputacinė žala. Svarbu ir tai, kad veika nebuvo padaryta einant pareigas, ji yra atsitiktino pobūdžio. Nepagrįsta išvada, kad K. J., šešerius metus būdamas VRM pensininkas ir neužimdamas jokių pareigų, vis tiek privalėjo laikytis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir vadovautis tarnybinės veiklos principais. Taip pat nepagrįstai spręsta, kad institucijos, kurioje jis ėjo pareigas, reputacijai ir autoritetui padaryta žala. Tarpininko kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl šiam nusikaltimui konstatuoti padaryta žala neįrodinėjama. Nuo nusikaltimu sukeltų padarinių K. J. nesigynė, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, nenustatyta. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išsakytomis abejonėmis dėl laiduoti sutinkančių asmenų galėjimo padaryti reikšmingą teigiamą įtaką jam. Būdamas neobjektyvus, apeliacinės instancijos teismas K. J. iškėlė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai prieštaraujančius ir jį prieš kitus asmenis diskriminuojančius reikalavimus, kad jis iš viso negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Be to, kasatorius nurodo, kad jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo paaiškėjo, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, kolegijos pirmininkė ir pranešėja E. Gruodienė yra šioje byloje dalyvavusio prokuroro J. Lauciaus kursiokė. Nors teisėją ir prokurorą nuo studijų laikų sieja draugystė, apie tai proceso dalyviai nebuvo informuoti. Žinodami šiuos faktus, K. J. ir jo gynėjas būtų pareiškę nušalinimą šiai teisėjai. Besąlygiškas prokuroro apeliacinio skundo patenkinimas rodo šios teisėjos galimai išankstinę nuomonę, asmeninį nusistatymą. Skundžiamo nuosprendžio motyvai patvirtina, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šiurkščiai pažeisdamas K. J. procesines teises.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis skundas, prašant panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir K. J. kasacinės instancijos teisme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Nors naujai pateiktas nuteistojo skundas nėra identiškas pirmą kartą paduotajam, tačiau šio skundo turinio esmė ir motyvacija yra tapati pirmiau paduotam nuteistojo K. J. gynėjo advokato T. Milickio kasaciniam skundui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė jį priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų.
Analogiška išvada, nekartojant pirmiau minėtos teisėjų atrankos kolegijos nutarties motyvų, darytina ir dėl antrą kartą pateikto kasacinio skundo. Ankstesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija nurodė, kodėl pateikti kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nuteistojo paduotame kasaciniame skunde taip pat nepateikta.
Atsižvelgiant į į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo K. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
