M. L. pagal BK 178 str., 199² str., 369 str., 368 str., 376 str., 40 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1702/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31949-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės Jelenos Pališaitienės kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. L. ir jo gynėja advokatė J. Pališaitienė prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: atleisti M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio pagrindu ir nutraukti jam bylą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, tenkinti laiduotojos L. L. prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą ir neskirti piniginio užstato.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimus.

Kasatoriai nesutinka su teismų išvadomis, kad nėra nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta daug netikslumų dėl faktinių bylos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, M. L. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir būtent jo (ir kitų nuteistųjų) sąžiningas ir nuoširdus prisipažinimas lėmė nusikaltimo padarymo mechanizmo atskleidimą. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad M. L. nenorėjo padaryti nusikalstamų veikų, o buvo išprovokuotas nusikalstamą veiką imituojančio V. D. Apeliacinės instancijos teismas padarė nelogišką išvadą, kad M. L. kaltės pripažinimas buvo dalinis ar nenuoširdus.

Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie M. L. polinkį nusikalsti, neatsižvelgė į esminę aplinkybę – nuteistojo asmenybę. M. L. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, turi šeimą, augina mažametį vaiką, dirba, turi kreditinių įsipareigojimų. Jis yra vidutinio amžiaus, todėl yra susiformavusi asmenybė, neturinti antisocialinių nuostatų. Nuteistasis visiškai padengė civilinio ieškovo patirtą žalą ir sumokėjo baudą. Tai rodo, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir yra padaręs atitinkamas išvadas. Nėra jokių duomenų, kad M. L. yra linkęs nusikalsti ir kad ateityje darys nusikalstamas veikas, jis laikosi teisės aktų reikalavimų. Taigi M. L. yra vertas teismo pasitikėjimo ir egzistuoja visos jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos. Nenutraukus bylos prašomu pagrindu, M. L. turės teistumą, nukentės jo reputacija, bus sudėtingiau susirasti darbą.

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes peržengė apeliacinio skundo ribas ir pablogino nuteistojo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti laidavimo instituto, nes nenustatė visiško kaltės pripažinimo, be to, teismui kilo abejonių, ar M. L. atlygins žalą. Tuo tarpu nuteistajam pašalinus pirmosios instancijos teismui kilusią abejonę ir atlyginus padarytą žalą, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, konstatavo papildomą pagrindą, kuris nebuvo nurodytas skundžiamame nuosprendyje ir nebuvo ginčijamas skundu, – teismui kylančią abejonę, kad M. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, nurodęs šią aplinkybę. apeliacinės instancijos teismas iš esmės M. L. veiksmuose konstatavo veikimui organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis) prilygintus požymius, nors tokie kaltinimai nebuvo pareikšti. Nėra duomenų, kad M. L. su kitais nuteistaisiais būtų veikęs organizuota grupe, todėl apeliacinės instancijos teismo konstatuotos nebūtos aplinkybės dėl didesnio jo asmenybės ir padarytos veikos pavojingumo yra neteisėtos, padarytos pažeidžiant esminius baudžiamosios teisės principus. Taip buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą ir nekaltumo prezumpcija.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija yra spręsti dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio instituto taikymas yra susijęs su visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens vertinimu, laiduotojo tinkamumo vertinimu bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų įvertinimu.

Kasaciniame skunde nesutinkama su abiejų instancijų teismų sprendimais neatleisti M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavus, kad byloje nėra nustatyta būtinųjų BK 40 straipsnyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis ir jo gynėja siūlo kasacinės instancijos teismui atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reikšmingas aplinkybes, aptartas ir įvertintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, vertinti kitaip, tačiau nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei esminių BPK pažeidimų padarymą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo BK 40 straipsnio taikymo, juos paneigė, pateikdamas motyvuotas išvadas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip vertino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir pateikė kitokias išvadas, nei pageidavo nuteistasis ir jo gynėja, nereiškia, kad buvo pažeisti bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka reikalavimai. Skundo teiginiai, grindžiami tik kasatorių subjektyvia nuomone, o ne teismų padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pažymėtina, kad spręsti dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Šio instituto taikymas susijęs su visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens, laiduotojo tinkamumo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų įvertinimu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ1LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-445-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-445-489/2016">2K-445-489/2016</a>, 2K-52-648/2017).

Kasatorių teiginiai dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo, nuteistojo teisinės padėties pasunkinimo ir teisės į gynybą bei nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra deklaratyvūs. Apeliaciniu skundu buvo prašoma iš naujo svarstyti nuteistojo M. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai vertino, ar M. L. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti atleidžiamas nuo pasekmių, sudarančių baudžiamosios atsakomybės turinį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktuose įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų buvimo. Toks apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal paduotą apeliacinį skundą neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (pavyzdžiui, kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-788/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės Jelenos Pališaitienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas