Dėl realios dalijamo turto rinkos vertės

(S) Nr. DOK-1386

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15966-2021-1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio23 d. paduotu ieškovo S. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas S. B. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo, kuriuo padalytas šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Ieškovo paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.60, 3.61, 3.70, 3.123, 3.127, 3.155, 3.156, 3.192–3.194, 3.196 straipsnius, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, CPK 270, 314, 331 straipsnius bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai, padarydami išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš esmės rėmėsi vien atsakovės paaiškinimais ir visiškai ignoravo aplinkybes, rodančias pačios atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovo nuomone, teismai turėjo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) teismai nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo nustatyti jo bendravimą su vaikais tvarką pagal principą 50/50, kuri, ieškovo vertinimu, geriau atitiktų vaikų interesus; 3) teismai neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad atsakovės pateiktas vaikų išlaidų, reikalingų jų poreikiams tenkinti, apskaičiavimas yra neteisingas ir melagingas, dėl to netinkamai nustatė iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo dydį; 4) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl santuokoje įgyto turto padalijimo taisyklių; nemotyvavo savo išvados dėl buto nedalumo, netyrė galimybių šalims naudotis izoliuotomis buto dalimis; 5) apeliacinės instancijos teismas, skaičiuodamas kompensacijas, išminusavo iš ieškovui turinčios tekti turto vertės pusę kredito likučio, tačiau įpareigojo ieškovą jį sumokėti kreditoriui, t. y. jam tenkanti dalis nepagrįstai buvo sumažinta. Taigi, ieškovas gavo mažesnę kompensaciją dėl sutuoktinių turimo bendro kredito, tačiau kartu buvo įpareigotas kreditą mokėti toliau. Akivaizdu, kad arba jam tenkanti kompensacija neturėjo būti mažinama, arba jis turėjo būti atleistas nuo prievolės vykdymo kreditoriui; 6) apeliacinės instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę į tinkamą teismo procesą, nes prijungė atsakovės pateiktus naujus reikšmingus įrodymus, kurie nulėmė sprendimo dalį dėl turto padalijimo. Šie įrodymai buvo pateikti po apeliacinių skundų priėmimo ir atsiliepimų į juos pateikimo, todėl ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis (keisti ar tikslinti savo poziciją dėl realios dalijamo turto rinkos vertės). Šis pažeidimas lėmė neteisingos kompensacijos priteisimą ieškovui. Ieškovas liko be nuosavos gyvenamosios vietos ir su apribotomis galimybėmis įsigyti kitą būstą. Teismas šiurkščiai pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą, prioritetą suteikęs atsakovės interesams ir nepagrįstai suvaržęs ieškovo galimybes turėti nuosavą būstą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti S. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 3456 (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 29 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 74.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė