Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-1447

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00756-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 5 d. paduotu atsakovo A. Ž. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovo A. Ž. kasacinis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovams G. B. ir N. Š. iš atsakovo A. Ž. lygiomis dalimis 20 000 Eur avansą ir 5 proc. metines procesines palūkanas.

Kasaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams G. B. ir N. Š. priteista iš atsakovo A. Ž. lygiomis dalimis 20 000 Eur sumokėto avanso, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, ir ieškinį šioje dalyje atmesti; likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovai dėl lėšų stokos atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau teismai iš atsakovo priteisė ieškovų naudai netesybas, nors preliminarioji sutartis buvo pasibaigusi. Iniciatyva derėtis kildavo ne iš atsakovo, o iš ieškovų pusės. Atsakovas el. laišku nedelsdamas motyvuotai informavo ieškovus apie pasitraukimą iš derybų ir pasirinko kitą pirkėją, kurio sąlygos jam tiko, buvo sąžiningos ir priimtinos (skundo 15, 16, 17 punktai). Nutartyje buvo padaryti esminiai įrodymų vertinimo pažeidimai, pažeistos CPK 176, 177 straipsnių normos. Teismas klaidingai nustatė aplinkybę, kad atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir kad derybos buvo tęsiamos (skundo 35, 36 punktai).

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėmė procesinius sprendimus, neatlikę derybų trukmės ir stadijų analizės, neatriboję derybų etapų, taikė ikisutartinio pasitikėjimo sukėlimo derybų kontrahentui kriterijų nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl to nepagrįstai nustatė toli pažengusias derybas. Nutartyje pažeidžiamos imperatyviosios CK normos (CK 1.117 straipsnio 6 dalis, 6.165 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis), pratęsiant naikinamąjį preliminariosios sutarties įvykdymo terminą, kai pastaroji jau buvo pasibaigusi, neatskyrus naujų derybų nuo prieš tai vykusių derybų tęsimo, netinkamai išsprendus netesybų pagal pasibaigusią preliminariąją sutartį priteisimo ieškovams, dėl kurių kaltės preliminarioji sutartis buvo neįvykdyta, klausimą, netaikant preliminariosios sutarties pažeidimo teisinių pasekmių ir netinkamai aiškinant CK 6.165 straipsnio 4 dalies, CK 6.71 straipsnio 1 dalies normas, netinkamai kvalifikuojant šalis siejusius materialinius teisinius santykius (CK 6.165 straipsnis). Kadangi derybos buvo pradinėje stadijoje, reikalavimas nenutraukti toli pažengusių derybų be pakankamos priežasties yra netaikytinas. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai reiškia, kad atsakovas, vykdęs lygiagrečias derybas ir tai atskleidęs, turėjo teisę pasirinkti kitą pirkėją (skundo 21 punktas). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015, 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021). Tai reiškia, kad ieškovai neturėjo teisės reikalauti grąžinti įmokėto avanso, o teismai neturėjo pagrindo avansą iš atsakovo priteisti ieškovų naudai (skundo 23 punktas).

3. Kasacinis teismas išaiškino, kad „gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai paprastai užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje“; „esant tokiai preliminariajai sutarčiai, kai derybų pažangos laipsnis yra aukščiausio lygmens, kai sukuriamas didžiausias pasitikėjimas tarp šalių ikisutartiniuose santykiuose ir kitai šaliai sukuriamas pagrįstas įsitikinimas, kad sutartis bus sudaryta, toks santykis yra artimas tam santykiui, kuris sukuriamas jau sudarius pagrindinę sutartį. Todėl tokioje situacijoje atsakomybės apimtis turėtų skirtis nuo tos, kuri galėtų būti taikoma šalims esant tik pradinėje derybų stadijoje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovui nepasirašius ieškovų agentės rengto projekto preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo projekto, vadovaujantis tuo pačiu precedentu, vertintina, kad nagrinėjamu atveju šalys buvo pradinėje derybų stadijoje (skundo 47 punktas).

4. Pagal teisės mokslo doktriną, prievolė elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose yra deliktinė ir šios pareigos nevykdymas lemia deliktinės atsakomybės taikymą, nes pareiga atlyginti nuostolius už šios pareigos pažeidimą kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo (Dangutė Ambrasienė ir Solveiga Cirtautienė, „Ikisutartinės atsakomybės kvalifikavimo problema: sutartinė, deliktinė ar sui generis“, Jurisprudencija 10(112) 2008: 58). Nutartyje teismas tinkamai neatribojo civilinės atsakomybės rūšių (skundo 43 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. Ž. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. balandžio 2 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 200.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė