Administracinė byla Nr. I1-2496-811/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00040-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus-PN), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.248, 6.250, 6.271 ir 6.273 straipsniais ir teigia, kad Vilniaus PN pareigūnai neteisėtai, aplaidžiai, nerūpestingai atliko tarnybines pareigas, nesilaikė teisės aktų. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu (toliau – Nuosprendis) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2018 m. gegužės 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 11 d., kadangi vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką buvo įskaitytas suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2018 m. gegužės 4 d.
Mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam galėjo būti taikomas atlikus pusę paskirtos bausmės, t. y. 2020 m. birželio 11 d. Be to, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 164 straipsnio 2 dalį lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pareiškėjui galėjo būti taikomas 2019 m. gruodžio 11 d. Suėjus BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems terminams, Vilniaus PN pareigūnai pavėluotai pateikė jo dokumentus Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – Komisija). Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 59-191 (toliau – Nutarimas) buvo nutarta netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pakartotinis svarstymas buvo atidėtas iki 2021 m. kovo mėn. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigūnų neteisėti veiksmai, neveikimas, aplaidumas, nerūpestingumas atliekant tarnybines pareigas bei BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nevykdymas pasireiškė tuo, kad jie pareiškėjui nei raštu, nei žodžiu neišaiškino jo teisių. Be to, nurodo turintis teisę paduoti rašytinį prašymą Komisijai, kad būtų svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo (netaikymo), kaip nustatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje.
Teigia, kad pareiškėjui lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos galėjo būti taikomas 2019 m. gruodžio 11 d., tačiau jam nebuvo pasirašytinai išaiškintos jo teisės ir pareigos ir dėl to apie tokią galimybę nežinojo ir negalėjo šia teise pasinaudoti. Taip nuo nuteistųjų buvo slepiama informacija apie jų turimas teises. Atliekant gero viešojo ir nepriekaištingo administravimo funkcijas, jeigu nuteistasis informuojamas ir Resocializacijos skyriaus pareigūnas su juo praveda pokalbį, minėta informacija įrašoma į individualią nuteistojo darbo knygelę, nuteistasis pasirašo, kad jam buvo išaiškintos teisės, ir daromas įrašas specialiame žurnale. Teigia nepasirašęs nė viename dokumente, kuriame būtų išaiškinta jo teisė apie ruošiamus dokumentus pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį.
Pažymi, kad pusės paskirtos bausmės terminas suėjo 2020 m. birželio 11 d. ir nuo šios dienos galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vilniaus PN skyriaus viršininkė ir pareigūnai pagal BVK 164 straipsnio 2 dalį privalėjo prieš 2 mėnesius (iki 2020 m. gegužės 20 d.) pateikti tarnybinį pranešimą Vilniaus PN įstaigos padaliniui, kuris atsakingas už nuteistųjų resocializaciją, tačiau to laiku nepadarė.
Vilniaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip nustatyta BVK 164 straipsnio 2 dalyje bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2020 m. birželio 23 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintame Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Dokumentai buvo pateikti pavėluotai, o Komisijos posėdis įvyko tik 2020 m. rugsėjo 28 d., nors turėjo vykti 2020 m. birželio 11 d. (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teigia, kad toks neteisėtas Vilniaus PN pareigūnų neveikimas, nerūpestingas ir aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nevykdymas sukėlė pasekmes pareiškėjui, t. y. buvo pabloginta jo teisinė padėtis, visam likusiam bausmės laikui galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas nusikėlė 3 mėnesiams ir 17 dienų.
Nurodo, kad jam buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, o pakartotinis svarstymas buvo atidėtas 6 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. kovo mėnesio. Teigia, kad 2021 m. vasario mėn. padarė nusižengimą ir gavo nuobaudą (BVK 142 straipsnio 2 dalis), todėl buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas. Nuobaudą atliko, o iš uždaro tipo kameros buvo paleistas 2021 m. kovo 5 d. Pagal BVK 157 straipsnio 5 dalį, pareiškėjo dokumentai turėjo ir privalėjo būti rengiami pakartotinai svarstyti Komisijai pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2021 m. liepos 5 d.), nes nuobaudos atlikimo terminai skaičiuojami nuo jos atlikimo dienos, o paskirtą nuobaudą pareiškėjas atliko 2021 m. kovo 5 d. Nuo 2021 m. kovo 5 d. turėjo praeiti 3 mėnesiai ir pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 dalį pakartotiniam svarstymui dokumentai privalėjo būti pateikti 2021 m. liepos 5 d., tačiau nebuvo paruošti ir pateikti iki 2022 m. sausio 3 d. Nurodo nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. neturintis galiojančių nuobaudų, tačiau iki 2022 m. sausio 3 d. jo dokumentai nėra ruošiami svarstyti dėl lygtinio paleidimo.
Atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnė (vertintoja) D. Ž. iškvietė pareiškėją į pokalbį dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo bei socialinio tyrimo išvados rengimo. Pokalbio metu ji teigė, jog pareiškėjui lygtinis paleidimas nebus taikomas, kadangi jis turi galiojančią nuobaudą. Tam, kad nereikėtų tvarkyti dokumentų, rengti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, socialinio tyrimo išvados, pareigūnė liepė pareiškėjui rašyti raštišką atsisakymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pareiškėjas teigia, kad atsisakymą parašė tokį, kokį padiktavo minėta pareigūnė. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigūnai pasinaudojo tuo, kad pareiškėjas neišmanė teisės aktų.
Teigia, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato tokio procesinio veiksmo kaip nuteistojo atsisakymas nuo klausimo svarstymo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad nuteistasis gali atsisakyti raštu ar žodžiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo (netaikymo). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dokumentų parengimas ir paruošimas reglamentuotas BVK 157 straipsnyje, 164 straipsnio 2 dalyje, Įsakymo 5.2 punkte. Be to, teisiškai sureguliuoti visų gyvenimiškų situacijų objektyviai neįmanoma. Nagrinėjamu atveju teismas teisinio reguliavimo spragą turi užpildyti ad hoc (esant konkrečiai situacijai) tiesiogiai taikydamas Lietuvos Respublikos Konstituciją bei bendruosius teisės principus. Pareigūnės veiksmai buvo neteisėti, kadangi ji prašė pareiškėjo surašyti tokį prašymą. Taip pat nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkto.
Pažymi, jog Vilniaus PN Resocializacijos ir Įskaitos skyrių pareigūnai nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. sausio 3 d. vykdė neteisėtus veiksmus (neveikimą). Sąmoningai, sistemingai, piktybiškai nevykdė pareigų bei neveikė taip, kaip privalėjo. Vilniaus PN pareigūnai ir administracija pažeidė esmines, prigimtines žmogaus neturtines teises. Susiklostė situacija, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo nuspręsta, jog pareiškėjas neturi būti pristatytas Komisijai dėl galimybės taikyti (netaikyti) lygtinį paleidimą, vadinasi, ir neturi teisės būti paleistas lygtinai. Pareiškėjas dėl šių dalykų labai išgyveno: patyrė šoką, nemigą, atsirado depresija, sumažėjo jo bendravimas su artimais žmonėmis, prarado apetitą, tapo uždaras, pablogėjo santykiai su drauge, jautėsi psichologiškai palaužtas, ir taip patyrė neturtinę žalą. Tokiais Vilniaus PN pareigūnų neteisėtais veiksmais, sąmoningu neveikimu parodyta akivaizdi nepagarba žmogaus teisėms, Lietuvos Respublikos teisės aktams. Vilniaus PN pareigūnai viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo jais. Atsižvelgiant į pažeidimo mastą ir svarbą, laikotarpį bei vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos Respublikos teismų praktika ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose neturtinės ir moralinės žalos kompensacija turėtų sudaryti 2 000 Eur.
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo Nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 11 d., pabaiga – 2023 m. birželio 11 d. 1/2 teismo paskirtos bausmės atliko 2020 m. birželio 11 d., į Vilniaus PN atvyko 2018 m. gruodžio 20 d. Teigia, kad pareiškėjas neatitinka BVK 157 straipsnio 3 dalies formaliųjų sąlygų, todėl lygtinis paleidimas atlikus ¾ laisvės atėmimo bausmės negali būti taikomas. Vilniaus PN buvo pradėtas pareiškėjo socialinės reabilitacijos procesas. Vadovaujantis 2004 m. gegužės 24 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-133,,Dėl Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės formos ir individualaus darbo su nuteistuoju knygelės pildymo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Kalėjimų departamento Įsakymas), nuteistajam atvykus į įstaigą, pradėtas aktyvus aiškinamasis-tiriamasis darbas, pradėta pildyti individualaus darbo su nuteistuoju knygelė. Nuteistasis 2018 m. gruodžio 21 d. buvo pasirašytinai supažindintas su BVK, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais norminiais aktais bei pataisos namų direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais įstaigos vidaus tvarką bei nuteistųjų elgesį, su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis.
Pažymi, jog pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. atsisakė dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo tyrime, savo atsisakymą patvirtino parašu. Pareiškėjo nusikalstamo elgesio įvertinimo procedūra pradėta nebuvo. Vadovaujantis Kalėjimų departamento Įsakymu, nuteistojo resocializacijos procesas buvo tęsiamas. Atsižvelgiant į taikomas priemones, vykusius pokalbius buvo pildoma nuteistojo pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelė. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 26 d. buvo pakviestas į pokalbį, kurio metu supažindintas su vertinimo tikslais ir procedūra. Vėliau nuteistasis pasirašytinai sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo tyrime.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys, 2021 m. gegužės 29 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat, atsižvelgiant į vertinimo metu identifikuotą smurtinio elgesio modelį pagal Smurto rizikos vertinimo metodika HCR-20, nustatyta aukšta smurtinio elgesio raiškos ateityje tikimybė. Pareiškėjas 2020 m. birželio 2 d. kviestas į individualų pokalbį, jo metu išsamiai bei pasirašytinai supažindintas su atliktų įvertinimų rezultatais („OASys“ sistemos suvestinės lentelė), išaiškintos kriminogeninių rizikos poreikių valdymo galimybės bei prielaidos, pareiškėjui rekomenduota aktyviau įsitraukti į jam 2019 m. sausio 3 d. parengto Individualaus nuteistojo M. B. socialinės reabilitacijos plano Nr. 66-1 numatytų priemonių vykdymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintomis Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinėmis rekomendacijomis 2020 m. gegužės 29 d. buvo parengtas pareiškėjo Išvados projektas. Išvados rengimo metu nebuvo gauti visi aktualūs, reikšmingi duomenys (informacija, patvirtinanti pareiškėjo gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, buvo gauta tik 2020 m. liepos 1 d.). Nurodo, kad pareiškėjui buvo pranešta apie tai, kad nėra gauti visi Išvadai reikšmingi dokumentai, jis pretenzijų neišreiškė, prašymo teikti jo dokumentus Komisijai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. jis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje mokėsi staliaus specialybės ir 2020 m. birželio 18 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos išduotas profesinio mokymo diplomas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo („OASys“ sistema) peržiūra, kurios metu šiek tiek pakito,,išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti“ srities įverčiai, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko aukšta. Gavus naujai gautus ir Išvadai reikšmingus duomenis, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, buvo parengta bei Komisijai pateikta pareiškėjo Išvada, su kuria 2020 m. rugsėjo 18 d. per individualų pokalbį jis buvo supažindintas pasirašytinai. Komisija, vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi apsvarsčiusi Išvadą, įvertinusi elgesį atliekant bausmę, taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, įvertintą pagal „OASys“ sistemą, 2021 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą Nr. 59-191 netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pateikė rekomendacijas pataisos įstaigai ir pareiškėjui dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo ir nustatė 6 mėnesių terminą šioms rekomendacijoms įgyvendinti. Pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo buvo numatytas 2021 metų kovo mėnesį.
Nurodo, kad pareiškėjas buvo pateikęs skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Komisijos Nutarimo panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi (toliau – Nutartis) pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjui Komisijos skirtų rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu 2021 m. vasario 19 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-45 dėl šiurkštaus drausmės pažeidimo, t. y. alkoholio vartojimo, buvo skirta 5 parų nuobauda, nuobaudą atliekant kamerų tipo patalpose. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo lygtinio paleidimo taikymo klausimas negalėjo būti sprendžiamas tol, kol jis nebuvo atlikęs skirtos nuobaudos, ir dar tris mėnesius po nuobaudos atlikimo. Gavus pareiškėjo dokumentus dėl nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūros bei pakartotinės Socialinio tyrimo išvados rengimo poreikio, atsižvelgiant į Komisijos nustatytą pakartotinio svarstymo terminą, pareiškėjas 2021 m. kovo 12 d. buvo kviestas į pokalbį, siekiant aptarti įvykusius pokyčius, į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą orientuotų priemonių taikymo poveikį ir kt.
Pažymi, jog pareiškėjas savanorišku apsisprendimu pareiškė, jog nepageidauja būti svarstomas dėl lygtinio paleidimo galimybių ir savo valią išreiškė pateikdamas rašytinį prašymą. Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas. Pareiškėjo skunde patekti teiginiai, kad pareigūnė tingėjo rengti dokumentus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pasak (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės D. Ž., 2021 m. kovo 12 d. individualaus pokalbio su pareiškėju metu ji nenaudojo psichologinio poveikio priemonių ar metodų. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, nediktavo jo teikiamo prašymo teksto, pokalbio metu pranešė pareiškėjui, kad dar nėra praėjęs 3 mėnesių terminas po jam 2021 m. vasario 19 d. Vilniaus PN direktorius nutarimu skirtos drausminės nuobaudos, savo prašymą pareiškėjas pateikė laisva valia.
Pažymi, jog gavus pareiškėjo dokumentus dėl žodžiu deklaruoto poreikio būti svarstomam Komisijoje dėl galimo lygtinio paleidimo pakartotinai, 2022 m. sausio 5 d. buvo atlikta nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo (,,OASys“ sistema) peržiūra, atsižvelgus į naujai gautus duomenis apie kriminogeninių rizikos poreikių valdymo ypatumus, atsižvelgiant tiek į teigiamus (savanoriškai dengia turimus įsiskolinimus), tiek į neigiamus (vartojo alkoholį pataisos įstaigoje, skirta drausminė nuobauda, iš lengvosios grupės perkeltas į paprastąją, nedalyvauja intervencinėse priemonėse, orientuotose į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą) aspektus, nustatyta išliekanti aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimams, gerokai išaugo asmenų, kuriems reikalingas išsamus ir kokybiškai atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, skaičius. Siekiant užtikrinti atliekamų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų kokybę, taip pat nuolatinį vertinimą atliekančių specialistų kompetencijų tobulinimą, laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo numatyta atlikti Resocializacijos skyrių specialistų diferencijavimą, pagal jų kompetencijas ir atliekamas funkcijas, suformuojant įstaigos Resocializacijos skyriaus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atliekančių ir socialinio tyrimo išvadas rengiančių specialistų komandą. Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-362 „Dėl Vilniaus PN nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo komandos sudarymo“ sudaryta Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo komanda (toliau – Komanda).
Pažymi, kad šiuo metu Komandą sudaro 4 Resocializacijos skyriaus pareigūnai, tačiau pataisos įstaigoje darbo krūvis, susijęs su nuteistųjų rizikos vertinimu, nuolat didėja, kadangi auga kriminalinės rizikos įvertinimo bei valdymo poreikis. Vienam pareigūnui tenkantis nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo santykis yra maždaug 1:100. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtintos Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos reformos Lietuvoje koncepcijos (toliau – Koncepcija) 24 punkte nustatyta, kad socialinio darbo ir psichologinės intervencijos komandos bei vertinimo ir analizės komandos darbuotojams vienu metu turi tekti dirbti ne daugiau kaip su 30 nuteistųjų. Šiuo metu iki kol bus įgyvendintos Koncepcijos nuostatos yra didžiulis iššūkis laiku užtikrinti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų atlikimą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. sausio 5 d. pareiškėjo skunde pateikti teiginiai, susiję su neteisėtais pareigūnų veiksmais ir neveikimu, atsakovei nebuvo žinomi. Be to, pataisos įstaigos psichologų pateiktais duomenimis, pareiškėjas dėl emocinės paramos ar psichologinių konsultacijų teikimo galimybių nesikreipė. Kiekvienam nuteistajam, patiriančiam asmenių sunkumų, yra pranešta apie psichologinių paslaugų teikimo pataisos įstaigoje galimybes, ir esant poreikiui, gali kreiptis pats ar būti nukreiptas jį kuruojančio specialisto. Pareiškėjas su Vilniaus PN Psichologinių paslaugų komandos teikiamų psichologinių paslaugų sąlygomis pakartotinai pasirašytinai supažindintas 2021 m. balandžio 29 d. Kasdienės nuteistojo elgesio stebėsenos metu nepastebėta, jog pareiškėjas patiria šoką ar yra socialiai užsisklendęs, patiria komunikacijos su aplinka sunkumus, miego ritmo sutrikimus ar kt. Nebuvo gauta nusiskundimų iš kitų kartu su pareiškėju gyvenamojoje patalpoje gyvenančių nuteistųjų dėl to, kad pareiškėjas drumsčia jų miegą, nes verkia. Teigia, kad pagal turimus duomenis, pareiškėjas bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka dėl bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimų, susijusių su dienotvarkės nesilaikymu (miegojimu ar gulėjimu dienos metu), drausminės nuobaudos buvo taikomos dėl budėtojo pareigų neatlikimo, alkoholio vartojimo (alkoholio matuoklis parodė 1,12 promilės alkoholio koncentraciją). Pareiškėjo nusikaltimo pobūdis – smurtinis, buvo atliktas ir specifinis smurtinio elgesio pasireiškimo ateityje rizikos vertinimas naudojant vertinimo metodiką HCR-20, vertinimo metu nustatyta aukšta smurtinio elgesio pasireiškimo ateityje rizika. Išskirti šie aktualūs rizikos valdymui veiksniai: psichinė sveikata, probleminiai alkoholio vartojimo įpročiai praeityje, legalaus bei nuolatinio darbinio užimtumo stoka, ryšių su artimaisiais palaikymo problemos, asocialus elgesys bei jo raiška suaugusiojo amžiuje. Apsauginiai veiksniai šiuo metu nevertinami kaip stiprūs bei pakankami, nors nuteistasis turės gyvenamąją vietą, tačiau tikėtina, jog ta pati aplinka, komunikacija su tos pačios artimos aplinkos asmenimis gali destabilizuoti teigiamas nuteistojo resocializacijos proceso prielaidas. Pareiškėjas šiuo metu siekia valdyti finansines problemas: rodo asmeninę iniciatyvą ir palaipsniui, savanoriškai dengia turimus įsiskolinimus, tai gali būti vertinama ir kaip teigiama resocializacijos prielaida. Tačiau pastaruoju metu vis dėlto labiau dominuoja negatyvios kriminogeninių rizikos veiksnių valdymo tendencijos: nuteistasis buvo baustas dėl šiukštaus bausmės atlikimo tvarkos pažeidimo – alkoholio vartojimo, tai įtakojo kriminogeninių sričių piktnaudžiavimas alkoholiu ir nuostatų srities svertinių taškų didėjimo pokytį, aktualūs bei su nusikalstamumu siejami kriminogeniniai rizikos poreikiai (gyvenimo stilius ir draugai, ryšiai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos) šiuo metu nėra valdomi socialinės reabilitacijos (intervencinių) priemonių pagalba. Nuteistojo kriminogeninių poreikių valdymo procesas ateityje gali būti apsunkintas individualių nuteistojo asmeninių savybių, susiformavusių problemų sprendimo įgūdžių, nuostatų bei požiūrio, taip pat ir jo socialinės aplinkos. Nuteistasis dar stokoja motyvacijos bei iniciatyvų, nukreiptų į optimalų nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, įžvalgų paties kriminogeninių veiksnių (alkoholio vartojimas, problemų atpažinimas ir jų sprendimo įgūdžiai, nuostatos bei požiūris į nusikalstamą elgesį, priežiūrą bei visuomenės gerovę) ateities gyvenimo būdui bei nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.
Pažymi, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemą (toliau – DVS) nustatyta, kad pareiškėjas dėl skunde išdėstytų nusiskundimų kreipėsi į įstaigos administraciją. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio tarp aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Vilniaus PN darbuotojai visada veikė tinkamai ir teisėtai, visada reagavo į pareiškėjo prašymus. Vilniaus PN darbuotojai tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas nepažeisdami teisėtumo principo. Be to, pareigūnai neturėjo išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš pareiškėją. Pareigas atliko atsakingai, todėl nėra priežasčių manyti, kad priesaiką davę sąžiningai dirbantys pareigūnai pažeidė nuteistojo teises ar kitaip siekė jam pakenkti. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Be kita ko, nurodė, jog pareigūnai griežtai laikosi etikos principų bendraudami su visais nuteistaisiais (b. l. 37-46).
k o n s t a t u o j a :
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 4 d. Taip pat nuspręsta į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. birželio 11 d. iki Nuosprendžio paskelbimo 2018 m. gegužės 4 d. (b. l. 15-29).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi teikime Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VFMtNzQtMTEzMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TS-74-1133/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TS-74-1133/2020">TS-74-1133/2020</a> buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-191 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo pareiškėjui (b. l. 30-33).
Pareiškėjas Vilniaus PN pateiktame 2021 m. gruodžio 27 d. skunde prašė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, t. y. dėl to, kad suėjus BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui ir pareiškėjui 2021 m. birželio 11 d. atlikus ¾ paskirtos bausmės, nebuvo suruošti dokumentai, reikalingi taikyti BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatas pareiškėjui. Tuo pačiu pareiškėjas prašė Vilniaus PN imtis atitinkamų ir efektyvių priemonių jo ir teisė aktų pažeidimams pašalinti, spręsti klausimą dėl už nuteistųjų įskaitą atsakingų pareigūnų tarnybinės atsakomybės (b. l. 47-48).
Vilniaus PN 2022 m. sausio 6 d. raštu Nr. 42-28 „Dėl pataisos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo“ atsakė pareiškėjui į jo 2021 m. gruodžio 27 d. skunde išdėstytus argumentus, konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir nurodė pareiškėjui teisę apskųsti atsakymą Kalėjimų departamentui (b. l. 49-52). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise.
Iš byloje esančių atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas asmeniniu parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su nuteistojo teisėmis, pareigomis ir draudimais (b. l. 53-56). Taigi, priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, jam nuteistojo teisės ir pareigos buvo išaiškintos, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) neteikiant Komisijai svarstyti, ar pareiškėjui gali būti taikomas lygtinis paleidimas, taip pat teikiant šį klausimą pavėluotai.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2020 m. birželio 11 d. pareiškėjas atliko pusę jam nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Pagal 2020 m. birželio 11 d. galiojusios redakcijos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo; 4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Taigi, pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą klausimą turėjo būti nuteistojo pateiktas prašymas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas nustatyta tvarka tokį prašymą būtų pateikęs Vilniaus PN. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus šiuo aspektu.
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN pareigūnai tuo pačiu nesilaikė Aprašo 5 ir 5.2 punkto nuostatų, nes prieš du mėnesius iki 2020 m. birželio 11 d. nepateikė tarnybinio pranešimo resocializacijos skyriaus pareigūnams. Pažymėtina, kad Aprašas, kuris priimtas 2020 m. birželio 23 d., įsigaliojo 2020 m. birželio 26 d. Taigi Vilniaus PN nebuvo pareigos negaliojant Aprašui laikytis Aprašo 5 ir 5.2 punktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų šiuo aspektu.
Pagal iki 2020 m. rugsėjo 12 d. galiojusios kalėjimų departamento 2006 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 4/07-95 patvirtintos Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo instrukcijos 5 punktą nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos parengiamasis darbas pradedamas likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams, o rengiant dokumentus lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos – ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki socialinio tyrimo išvados pateikimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sekretoriui. Nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos parengiamasis darbas apima, be kita ko, ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta tvarka taikant Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotas rizikos vertinimo metodikas ir socialinio tyrimo išvados parengimą dėl lygtinio paleidimo(5.3 punktas). Nusikalstamo elgesio riziką taikant metodiką OASys vertina Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai, baigę tikslinius mokymus, arba psichologinių tarnybų specialistai (5.3.1 punktas). Nusikalstamo elgesio riziką taikant metodikas HCR-20, SVR-20, SARA ir PCL:SV gali vertinti tik psichologinių tarnybų specialistai, atsižvelgdami į įvykdytų nusikaltimų pobūdį (5.3.2 punktas). socialinio tyrimo išvada dėl nuteistojo pateikiama Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sekretoriui likus ne daugiau kaip dešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (5.3.3 punktas). Pažymėtina tai, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. atsisakymu nuo OASys vertinimo Nr. 56-15 (b. l. 68) nurodė nesutinkantis dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime ir nesutiko, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio pasikartojimą ateityje. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 26 d. sutikimu Nr. 56-686 nurodė sutinkantis dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime (naudojant OASys ir HCR-20 metodiką) bei sutiko, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie pareiškėjo nusikalstamo elgesio pasikartojimą ateityje (b. l. 67). Todėl Vilniaus PN, turėdama pareiškėjo 2019 m. sausio 3 d. atsisakymą nuo OASys vertinimo Nr. 56-15, negalėjo anksčiau, nei iki pareiškėjo 2020 m. gegužės 26 d. sutikimo Nr. 56-686 nei imtis pareiškėjo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos parengiamojo darbo, nei rengti paleidimo iš laisvės atėmimo vietos dokumentų.
Iš byloje esančio Vilniaus PN 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-191 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. B.“ (b. l. 114-115) matyti, kad pareiškėjo, kaip 2020 m. birželio 11 d. atlikusio pusę teismo paskirtos bausmės, lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje ir šiuo nutarimu nutarta netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tuo pačiu nutarta pakartotinai svarstyti pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą 2021 m. kovo mėn. Taigi, pareiškėjo dokumentai, susiję su lygtiniu paleidimu Komisijai vis tik buvo pateikti svarstyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 28-45 pareiškėjui dėl apsvaigimo nuo alkoholio skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 paroms (b. l. 118-123). Į bylą pateiktas pareiškėjo 2021 m. kovo 12 d. prašymas, kuriame jis prašo nesvarstyti jo lygtinio paleidimo ir nurodo, kad informuos apie svarstymą atskiru prašymu (b. l. 117).
Pareiškėjas vadovaujasi BVK 157 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad, suėjus trijų mėnesių terminui po nuobaudos atlikimo Vilniaus PN turėjo rengti jo dokumentus pakartotiniam svarstymui dėl lygtinio paleidimo.
Kaip minėta, pareiškėjas 2021 m. kovo 12 d. prašymu prašė nesvarstyti jo lygtinio paleidimo ir nurodė, kad informuos apie svarstymą atskiru prašymu. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šį prašymą pareiškėjas parašė ne savo valia, o verčiamas pareigūno, byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas pakeitė savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo ir kreipėsi į Vilniaus PN, prašydamas svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Be to, iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog 2021 m. gruodžio 13 d. su juo „buvo kalbėta apie tai, kad pasibaigus nuobaudai, būtų ruošiami dokumentai dėl lygtinio paleidimo ir pristatytas komisijai“. Tuo pačiu nurodyta, kad, gavus pareiškėjo dokumentus dėl poreikio būti svarstomam Komisijoje (dėl galimo lygtinio paleidimo), buvo pradėta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūros procedūra. 2022 m. sausio 5 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūros metu, atsižvelgus į naujai gautus duomenis apie kriminogeninių rizikos poreikių valdymo ypatumus, stebimi tiek teigiami, tiek negatyvūs aspektai. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta. Tuo pačiu nurodyta, kad remiantis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūros rezultatais bei duomenimis apie kriminogeninių rizikos poreikių valdymą, nuteistojo elgesį bei iniciatyvas, parengta Socialinio tyrimo išvada dėl galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. 2022 m. sausio 7 d. individualaus pokalbio metu pareiškėjas išsamiai ir pasirašytinai buvo supažindintas su parengtų dokumentų turiniu, pastabų ar klausimų neišsakė, informuotas, kad Socialinio tyrimo išvada bus svarstoma artimiausiame Komisijos posėdyje sausio mėn. (b. l. 62).
Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, net ir turėdama jo 2021 m. kovo 12 d. prašymu prašė nesvarstyti jo lygtinio paleidimo, Vilniaus PN administracija pasibaigus nuobaudos atlikimo terminui, rengė dokumentus dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo, todėl neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.
Kaip minėta, Nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas už BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, todėl atsakovas neturėjo pareigos spręsti klausimo dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 straipsnio nuostatas.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Nagrinėjamuoju atveju konstatavus, kad valstybės institucija, t. y. Vilniaus PN, iš kurios pareiškėjas reikalauja 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų neatliko, neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo skunda, kuriuo jis prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Petkevičienė
