Dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-854-872/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02299-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Gedimino Užubalio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ronasta“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Teisme 2021 m. liepos 20 d. gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ronasta“ patikslintas skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. birželio 9 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ19900 (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Inspekcija 2021 m. birželio 9 d. priėmė Nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ1900, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja atliko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. birželio 15 d.) (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų pažeidimus. Pareiškėjai buvo skirta 1 882 Eur bauda. Nutarime konstatuota, jog pareiškėja tariamai įdarbino trečiosios šalies pilietį – V. B., pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 22 dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą, o minėto užsieniečio darbas buvo laikomas nelegaliu. Pasak Inspekcijos, su minėtu asmeniu buvo sudaryta darbo sutartis, todėl buvo padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytas pažeidimas. Nutarime deklaratyviai nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, jog trečiosios šalies pilietis V. B. dirbo pareiškėjos naudai, pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, už jį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Konstatuota, jog pareiškėja turėjo tarpininkauti gaunant leidimą laikinai gyventi (nacionalinę vizą), tačiau tai nebuvo atlikta, o asmuo buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą.

Teigia nesutinkanti su Nutarimu, nes jis nėra motyvuotas, t. y. nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Nutarimo išvados grindžiamos prielaidomis. Inspekcija ignoravo svarbius faktinius duomenis, kurie paneigia Inspekcijos išvadas dėl tariamai susiklosčiusių teisinių santykių ar dėl tariamai neteisėto trečiosios šalies piliečio įdarbinimo. Sankcija neproporcinga, neteisinga. Inspekcija turėjo pareigą tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, pašalinti bet kokias dviprasmybes, pagrįsti ir aiškiai išdėstyti nustatytus faktus, teisingai taikyti norminių teisės aktų reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad institucija privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Konstatuojami pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti prieštaravimų, o pateikti pakankamus, aiškius įrodymus pareiga tenka Inspekcijai.

Pažymi, kad Inspekcijai tenka ne tik pareiga išsamiai pagrįsti priimamą sprendimą, bet ir atsižvelgti į kitas svarbias aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl sankcijų taikymo (pavyzdžiui, padaryto, jeigu jis realiai buvo padarytas) pažeidimo) sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinti taikomos sankcijos proporcingumo ir sukeliamas realias neigiamas pasekmes ne tik finansine prasme, bet ir veiklos tęstinumo, tolimesnio vykdymo prasme. Inspekcija neatliko išsamaus tyrimo, neįvertino visų pateiktų įrodymų, ignoravo reikšmingus Inspekcijos išvadas paneigiančius duomenis, pareiškėjos atstovo pateiktus paaiškinimus bei juos patvirtinančius įrodymus. Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nurodo, kad Inspekcija klaidingai nurodo, jog pareiškėja pažeidė trečiųjų šalių piliečių (užsieniečių) įdarbinimo tvarką, o bylos nagrinėjimo metu tariamai buvo nustatyta, kad trečiosios šalies pilietis V. B. tariamai dirbo UAB „Ronasta“ naudai, pakluso įmonėje nustatytai tvarkai ir pan. Tokių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs ir patikimi įrodymai. Tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir fiksuota, kad minimas užsienietis realiai būtų dirbęs pareiškėjos įmonėje, kad realiai būtų vykdęs kokias nors darbines funkcijas. V. B. niekada nedirbo UAB „Ronasta“, nevykdė jokių funkcijų, neturėjo jokių draudiminių laikotarpių. Informacija apie V. B. įdarbinimą buvo pateikta dėl žmogiško apsirikimo (klaidos).

Teigia, kad direktorius J. M. duomenis apie apdraustuosius teikia kiekvieną mėnesį už visus įmonės darbuotojus. Apsirikimas lėmė, kad į sąrašą duomenis teikiantis asmuo įtraukė ir V. B., nors jokių susiklosčiusių ir vykdomų darbinių santykių pareiškėja su šiuo asmeniu neturėjo. Tokie pareiškėjos vadovo paaiškinimai, tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, nebuvo paneigti. Jokie objektyvūs ir patikimi bylos įrodymai nepatvirtina realiai egzistavusius darbinius teisinius santykius. Nutarime dėstoma formali pozicija, kad pareiškėjos atstovų paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai ir laikytini gynybine pozicija, nesudaro pagrindo pareiškėjos nurodomų faktų atmetimą pripažinti pagrįstu ar byloje konstatuoti darbinių teisinių santykių egzistavimą. Kaip minėta, institucijos nurodomi faktai, argumentai turi būti pagrįsti įrodymais, tačiau jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų Nutarime daromas prielaidas, byloje nėra. Nutarimas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Nutarimas priimtas nesilaikant norminių teisės aktų nuostatų. Neįvertintos visos aplinkybės. Nėra pagrįstas, objektyvių ir patikimų, tinkamai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Atkreipia dėmesį, kad jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais nebuvo įrodyta, kad V. B. realiai būtų dirbęs bei būtų vykdęs kokias nors darbines funkcijas UAB „Ronasta“, todėl nebuvo (nėra) jokio pagrindo konstatuoti pareiškėjos veiksmuose teisės aktų pažeidimus. Vien tai rodo, kad skirta finansinė sankcija neproporcinga, nepagrįstai suvaržanti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Finansinė sankcija ne tik sukelia pareiškėjai tam tikrus finansinius praradimus, bet ir sukelia kitas neigiamas pasekmes, kurios neabejotinai neigiamai atsilieps pareiškėjos veiklai, jos mokumui.

Pareiškėja teigia, kad jai gresia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos bei papildomos sankcijos, pavyzdžiui: apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų, įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas, iš esmės lemtų jos veiklos sustabdymą ir nemokumą, kadangi tokios teisinės pasekmės pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalį taikytinos neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką. Nutarimu paskirta finansinė sankcija pareiškėjai bus nepakeliama našta. Tai gali lemti pareiškėjos nemokumą, bankrotą ir negalėjimą vykdyti veiklos. Iš esmės sąlygos neigiamas pasekmes kitiems pareiškėjos darbuotojams. Nutarimu skirta mokestinė sankcija per griežta, neproporcinga, neteisinga ir nepagrįsta. Nutarimas turi būti panaikintas.

Atsakovė Inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog viešojo administravimo subjekto priimamas individualus administracinis aktas privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ir t. t. Kadangi pažeidimų protokolai (tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK) (Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItMzI0LTMyMC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-324-320/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-324-320/2021">I2-324-320/2021</a>). Pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir dokumentus, siunčiant keturis Inspekcijos nurodymus dėl dokumentų pateikimo. Inspekcijos 2021 m. vasario 22 d. nurodymą Nr. SD-3257 gavusi pareiškėja el. paštu nurodė, kad pateiks dokumentus iki 2021 kovo 3 d., tačiau dokumentų nepateikė ir 2021 m. kovo 5 d. el. paštu paaiškino, kad V. B. nedirbo, kad tai buvo klaida, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) teritorinis skyrius suteiks galimybę atlikti patikslinimus. Be to, Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas pareiškėjai surašytas vadovaujantis ANK 609 straipsniu, Nutarimas priimtas vadovaujantis ANK 618 straipsnio nuostatomis.

Paaiškina, jog Nutarime pateikti įrodymai, kuriais vadovaujantis jis buvo surašytas, nurodyti teisės aktai, kurie buvo pažeisti, argumentuota ir tai, kodėl pareiškėjos paaiškinimas buvo vertinamas kritiškai. Atsakovės teigimu, buvo surinkti įrodymai, kurie patvirtina, jog pareiškėja pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, Įstatymo 62 straipsnio 7 dalį, 62 straipsnio 22 dalį. Pareiškėja būdama darbdaviu, esant darbo sutarčių požymiams, apie darbuotojo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama Fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeisdamas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nelegaliai įdarbino ir leido pareiškėjos naudai dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiui V. B. V. B. pradėjo dirbti nuo 2020 m. lapkričio 1 d., Fondo valdybai pranešta 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. minėtas asmuo buvo pradėjęs dirbti, taip nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų nuostatų reikalavimų.

Paaiškina, jog tyrimo metu nustatė, kad V. B. laikiną leidimą gyventi gavo tarpininkaujant kitai įmonei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sodersa“, o ne pareiškėjai kaip darbdaviui. Apie V. B. įdarbinimą Fondo valdybai laiku nebuvo pateiktas specialus pranešimas apie įdarbinimą (Lietuvoje dirbančio užsieniečio (toliau – ir LDU) forma), taip pažeidžiant Įstatymo 62 straipsnio 7 dalį. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pareiškėjos pažeidimus patvirtina, kad Fondo valdyboje buvo deklaruotos V. B. draudžiamosios pajamos laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Taip pat V. B. Fondo valdyboje deklaruoti nedraudiminiai laikotarpiai nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 18 d., nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. Pareiškėjos teigimas, kad tai buvo klaida, laikytina kaip jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti nuobaudos. Skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją) buvo atsižvelgta į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Pareiškėja su Inspekcija tyrimo metu nebendradarbiavo, vengė teikti dokumentus, todėl buvo paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Tyrimas atliktas išsamiai bei buvo įvertinta ir ištirta įrodymų visuma, o bylą išnagrinėta nuodugniai ir objektyviai.

Pažymi, jog Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atliko patikrinimą pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) kontrolės skyriaus raštą ir Fondo valdybos pateiktą informaciją. Nors pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą dėl klaidingų duomenų pateikimo, deja, jie nebuvo pašalinti. Pareiškėja nepateikė patikimų įrodymų dėl duomenų šalinimo. Nelegalaus darbo faktas įrodytas surinktais įrodymais, o finansinė sankcija skirta atsižvelgiant į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (skirtas bausmės vidurkis). Inspekcija skirdama pareiškėjai baudą įvertino visas bylos aplinkybes, teisėtai skyrė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą baudos vidurkį. Nėra teisinio pagrindo ją naikinti. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo protokolas ir Nutarimas buvo surašytas juridiniam asmeniui UAB „Ronasta“. Inspekcija nuodugniai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, įvertino ir ištyrė įrodymų visumą, teisingai kvalifikavo pareiškėjos veiklą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir skyrė finansinę sankciją už trečiosios šalies piliečio įdarbinimo tvarkos pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti vadovaudamasis atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Sodersa“ pateikė tarpininkavimo raštą dėl V. B. Baltarusijos Respublikos piliečiui nacionalinės vizos išdavimo Nr. 20200826-079230 (toliau – ir tarpininkavimo raštas).

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 23 d. priėmė nurodymą Nr. SD-1-3257, kuriuo pareiškėjos direktorius buvo įpareigotas iki 2021 m. kovo 4 d. pateikti el. paštu darbuotojo V. B. dokumentus, t. y. darbo sutarties kopiją, užsieniečio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančių dokumentų kopijas, leidimo dirbti kopiją, tarpininkavimo raštus ir kitus dokumentus. Pateikti paaiškinimą dėl minėto darbuotojo įdarbinimo ir darbo aplinkybių.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog Inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė L. K. 2021 m. balandžio 15 d. surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ0382-0013 (toliau – ir Protokolas), vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, kadangi pareiškėja, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktoriaus J. M., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, DK 42 straipsnio 2 dalį bei atliko Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje numatytus pažeidimus, kadangi neužtikrino, jog teisės aktų numatyta tvarka laiku būtų pateiktas pranešimas Fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. B. socialinio draudimo pradžią (pranešta 2020 m. gruodžio 7 d.), taip pat leido nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. dirbti minėtam asmeniui neturint leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Protokole nurodyta, jog minėtas asmuo turėjo daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004414028, galiojusią nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., kuri buvo panaikinta 2021 m. vasario 1 d.), išduotą tarpininkaujant UAB „Sodersa“. Be to, pareiškėja atstovaujama direktoriaus J. M. nustatyta tvarka nepateikė LDU pranešimo apie minėto asmens įdarbinimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus, Įstatymo 62 straipsnio 7 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punktą, o už tai nustatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Protokole įrašytas pareiškėjos paaiškinimas, jog V. B. nedirbo pas pareiškėją, o duomenys Fondo valdybai buvo pateikti per klaidą, todėl bus anuliuoti.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 2 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (7.2E) DV_S-16732 (toliau – ir Raštas) informavo, kad patikrinus pareiškėjos įrašytus apdraustųjų duomenis bei Dokumentų valdymo sistemoje registruotus dokumentus nustatyta, kad draudėjas nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki dabar pranešimų apie LDU neteikė.

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 5 d. priėmė pakartotinį nurodymą Nr. SD-1-4228 (toliau – ir Nurodymas) skirtą pareiškėjos direktoriui, kuriuo buvo pakartotinai nurodyta iki 2021 m. kovo 10 d. pateikti el. paštu pateikti dokumentus, susijusius su V. B., t. y. darbo sutarties kopiją, užsieniečio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančių dokumentų kopijas, leidimo dirbti kopiją, tarpininkavimo raštus ir kitus dokumentus. Tuo pačiu pateikti paaiškinimą dėl šio darbuotojo įdarbinimo ir darbo aplinkybių, t. y. kokios priežastys lėmė, kad darbuotojas buvo įdarbintas, taip pat kokios priežastys lėmė, kad nebuvo pateikti Inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui darbuotojo dokumentai.

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 15 d. priėmė nurodymą Nr. SD-1-47-59 skirtą pareiškėjai ir pareiškėjos direktoriui, kuriuo buvo nurodyta 2021 m. kovo 23 d. 12 val. atvykti į Inspekcijos Vilniaus skyrių administracinio protokolo surašymui.

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 23 d. priėmė nurodymą Nr. SD-1-5593 skirtą pareiškėjai ir pareiškėjos direktoriui, kuriame nurodė 2021 m. kovo 29 d. 11 val. atvykti į Inspekcijos Vilniaus skyrių administracinio protokolo surašymui.

Pareiškėjos direktorius 2021 m. kovo 31 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog V. B. Fondo valdybai pateikti duomenis klaidingai. Atsižvelgiant į tai, prašo leisti iki 2021 m. balandžio 2 d. pateikti tikslius duomenis bei pakeisti juos Fondo valdybos duomenų sistemoje.

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 2 d. priėmė nurodymą Nr. SD-1-6414 skirtą pareiškėjai ir pareiškėjos direktoriui, kuriuo buvo nurodyta 2021 m. balandžio 7 d. 11 val. atvykti į Inspekcijos Vilniaus skyrių administracinio protokolo surašymui.

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 7 d. priėmė nurodymą Nr. SD-1-6619 skirtą pareiškėjai ir pareiškėjos direktoriui, kuriuo buvo nurodyta 2021 m. balandžio 15 d. 11 val. atvykti į Inspekcijos Vilniaus skyrių administracinio protokolo surašymui.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 8 d. raštu „Dėl informacijos apie UAB „Ronasta“ suteikimo“ Nr. (7.E)DV_S-28925 informavo, jog pareiškėja per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė 1-SD pranešimą apie apdraustojo V. B. priėmimą į darbą, 2021 m. kovo 10 d. pateikė 2-SD pranešimą apie apdraustojo V. B. atleidimą iš darbo. Pažymėta, jog 2021 m. balandžio 1 d. per EDAS gautas PT-2SD pranešimas dėl apdraustojo V. B. atleidimo duomenų šalinimo. Pareiškėja pateikė informaciją apie apdraustajam V. B. priskaičiuotas 273,60 Eur draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., 144,76 Eur draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 290,25 Eur draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.

Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 29 d. „Dėl informacijos įvertinimo“ Nr. 10K-13085 informavo, jog, pagal Migracijos departamento Vilniaus skyriaus išnagrinėtus V. B. dokumentus dėl V. B. grąžinimo į Baltarusijos Respubliką nustatė, kad V. B. į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas nacionalinę vizą Nr. 004414028 galiojančią nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (kvietėjas – UAB „Sodersa“). Migracijos informacinėje sistemoje „Migris“ UAB „Sodersa“ 2021 m. vasario 1 d. pateikė pranešimą Nr. 2102-PRNŠ-0049 apie tai, kad užsienietis neatvyko dirbti. Remiantis šiuo pranešimu 2021 m. vasario 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rintinės Migracijos skyrius priėmė sprendimą panaikinti nacionalinę vizą Nr. 004414028. Nuo 2021 m. vasario 1 d. V. B. Lietuvos Respublikoje neteisėtai, turėdamas panaikintą nacionalinę vizą. Atkreipė dėmesį, jog užsienietis gavęs vizą dirbti UAB „Sodersa“ nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įdarbintas pas pareiškėją. „Migris“ sistemoje yra įkeltas pareiškėjos tarpininkavimo raštas dėl V. B., tačiau duomenų, kad minėtas užsienietis būtų pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi nerasta.

Inspekcija 2021 m. birželio 9 d., vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjusi pažeidimo bylą pagal Protokolą nustatė, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 22 d. gavo Migracijos departamento kontrolės skyriaus raštą, kuriuo buvo informuojama, kad UAB „Ronasta“ dirba trečiosios šalies Baltarusijos Respublikos pilietis V. B., kuris turėjo daugkartinę nacionalinę vizą išduotą tarpininkaujant kitai įmonei. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (7.2.E)DVS informavo, kad UAB „Ronasta“ 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė 1-SD pranešimą apie apdraustojo V. B. priėmimą į darbą, 2021 m. kovo 10 d. pateikė 2-SD pranešimą apie apdraustojo V. B. atleidimą iš darbo. Nutarime nurodoma, kad 2021 m. balandžio 1 d. gavo pranešimą dėl apdraustojo V. B. atleidimo duomenų šalinimo. Be kita ko, pateikė informaciją apie apdraustajam V. B. priskaičiuotas 273,60 Eur draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., 144,76 Eur draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 290,25 Eur draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Nurodyta, jog pareiškėjos direktorius el. paštu informavo, jog dėl V. B. įdarbinimo įvyko klaida, o įmonėje minėtas asmuo nedirbo. 2021 m. balandžio 7 d. pateikė V. B. 2020 m. lapkričio – 2021 m. vasario mėn. darbo laiko ir darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius. Pateiktuose dokumentuose V. B. pažymėtos nemokamos atostogos ir darbo užmokestis nepriskaičiuotas. Direktoriaus paaiškinimai buvo vertinami kritiškai, nes Fondo valdybai buvo teikiami duomenys apie minėto asmens draudžiamąsias. Pareiškėjos direktorius 2021 m. vasario 24 d. gavęs Inspekcijos nurodymą informavo, jog dokumentus galės pateikti iki 2021 m. kovo 5 d. Vėliau, t. y. 2021 m. kovo 5 d. pradėjo neigti minėto asmens darbo faktą pas pareiškėją. Toks neigimas buvo laikomas gynybine pozicija, kadangi V. B. dirbo pas pareiškėją laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. Konstatavo, jog pareiškėja įdarbindama minėtą asmenį su dokumentais, kurie buvo išduoti tarpininkaujant kitai įmonei, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Be to, direktorius neužtikrino, kad teisės aktų tvarka laiku būtų pateiktas pranešimas Fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens socialinio draudimo stažą. Minėtas asmuo dirbo pareiškėjos naudai, pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, už jį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Prieš įdarbindama pareiškėja turėjo tarpininkauti gaunant leidimą laikinai gyventi (nacionalinę vizą), tačiau tai nebuvo atlikta. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog užsienietis buvo įdarbintas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja įdarbino trečiosios šalies pilietį pažeisdama Užimtumo įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą – minėto užsieniečio darbas buvo laikomas nelegaliu neatsižvelgiant į tai, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis buvo padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų pažeidimas. Atsakomybė už pažeidimą numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Nutarimu vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu skyrė 1 882 Eur baudą. Pažymėta, jog Inspekcija priimdama Nutarimą atsižvelgė į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėjo, jog pareiškėjos atstovas su pažeidimu nesutinka, tyrimo metu nebendradarbiavo bei vengė teikti dokumentus, todėl pareiškėjai skiriamas sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Į bylą taip pat pateikta 2021 m. vasario 24 d. el. laiško kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjos direktorius patvirtino gavęs Inspekcijos dokumentus bei nurodė, jog dokumentus pateiks iki 2021 m. kovo 3 d., nes šiuo metu negali prieiti prie dokumentų. Pareiškėjos direktorius J. M. 2021 m. kovo 5 d. el. laišku (el. laiško kopija pateikta byloje) pateikė Inspekcijai paaiškinimą, kad dėl V. B. įdarbinimo įvyko klaida, nurodė kalbėjęs su Fondo valdybos darbuotoja ir patikino, jog jam buvo leista atlikti patikslinimus, todėl jis tai padarys. Pažymėjo, jog patikslinimus galima daryti metų eigoje, todėl pasižadėjo tai padaryti. Pareiškėjos direktorius J. M. 2021 m. kovo 9 d. el. laišku pateikė informaciją, kad buhalterė šią savaitę patikslins Fondo valdybos duomenis ir atsiųs visus reikiamus dokumentus. Taip pat pateikta 2021 m. kovo 17 d. pareiškėjos direktoriaus el. laiško kopija, iš kurios matyti, kad dėl V. B. buvo padaryta klaida, minėtas asmuo nedirbo pas pareiškėją. Fondo valdybos duomenys bus pakeisti su Fondo valdybos darbuotojos leidimu. Byloje pateikta 2021 m. kovo 23 d. el. laiško kopija, iš kurios matyti, jog pareiškėjos direktorius atsiprašė Inspekcijos, kadangi negali atvykti, sunegalavo sveikata, t. y. apsinuodijo. Pateikė prašymą susitikimą atidėti kitai savaitei. Inspekcija 2021 m. kovo 23 d. el. laišku pareiškėjo prašymą tenkino ir atidėjo nagrinėjimą 2021 m. kovo 29 d. 11 val. Vėliau Inspekcija atsižvelgdama į prašymą nagrinėjimą atidėjo 2021 m. kovo 31 d.

Migracijos departamento Kontrolės skyrius 2021 m. gruodžio 22 d. perdavė informaciją (data nenurodyta) raštu „Dėl informacijos“ Nr. (nenurodytas) Inspekcijai ir VSAT, jog Migracijos departamentas nustatė, kad UAB „Ronasta“ nuo 2020 m. lapkričio 1 d. yra įdarbintas Baltarusijos Respublikos pilietis V. B. turėjęs daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004414028 (galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., kuri panaikinta 2021 m. vasario 1 d. ir buvo išduota darbui UAB „Sodersa“.

Iš Fondo valdybos informacinės sistemos 2021 m. birželio 25 d. užklausos rezultatų matyti, kad V. B. UAB „Ronasta“ darbuotoju buvo nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Minėto asmens registruoti nedraudiminiai laikotarpiai nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d., nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.

Ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte pažeidimą numatytą teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas ir Įstatymas.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; 5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>). Taip pat LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr. pvz., LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Pareiškėja prašo panaikinti Nutarimą. Pareiškėjos teigimu, Nutarimas nėra motyvuotas (nėra teisinio ir faktinio pagrindo), o išvados grindžiamos prielaidomis. Inspekcija ignoravo svarbius duomenis, kurie paneigia Inspekcijos išvadas. Sankcija neproporcinga ir neteisinga. Inspekcija turėjo aiškiai ir tiksliai apibrėžti padarytus pažeidimus, pašalinti dviprasmybes ir t. t. Inspekcija neatliko išsamaus tyrimo, nevertino įrodymų. Pareiškėjos atstovo pateikti paaiškinimai nebuvo įvertinti. Nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad minimas asmuo dirbo pas pareiškėją, V. B. niekada nedirbo pas pareiškėją ir nevykdė jokių funkcijų. Informacija apie minėto asmens įdarbinimą buvo pateikta per klaidą (apsirikimą). Direktorius apie apdraustuosius duomenis teikia kiekvieną mėnesį už visus įmonės darbuotojus, o apsirikimas lėmė, kad buvo įtrauktas V. B. Vis dėlto susiklosčiusių santykių nebuvo, o pareiškėjos paaiškinimai nebuvo paneigti. Nėra įrodymų, kad V. B. būtų realiai vykdęs kokias nors funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos veiksmuose teisės aktų pažeidimus.

Be to, teigia, kad finansinė sankcija neproporcinga, varžanti teises ir teisėtus interesus, sukelia finansinius padarinius pareiškėjai, neigiamas pasekmes (atsilieps mokumui), gali grėsti papildomos sankcijos. Nutarimu paskirta finansinė sankcija bus nepakeliama našta, be to, tai gali lemti nemokumą, bankrotą.

Įstatymo 62 straipsnio 22 dalis nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoje įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis <...> atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus <...>; c) Užimtumo tarnyba <...> priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pastaroji (3 punkto c papunktyje nurodyta) sąlyga netaikoma taip pat užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio.

Iš Migracijos departamento 2021 m. balandžio 29 d. rašto „Dėl informacijos įvertinimo“ Nr. 10K-13085 matyti, jog, pagal Migracijos departamento Vilniaus skyriaus išnagrinėtus V. B. dokumentus dėl V. B. grąžinimo į Baltarusijos Respubliką nustatyta, kad V. B. į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas nacionalinę vizą Nr. 004414028 galiojančią nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (kvietėjas – UAB „Sodersa“). Migracijos informacinėje sistemoje „Migris“ UAB „Sodersa“ 2021 m. vasario 1 d. pateikė pranešimą Nr. 2102-PRNŠ-0049 apie tai, kad užsienietis neatvyko dirbti. Remiantis šiuo pranešimu 2021 m. vasario 1 d. VSAT Vilniaus pasienio rintinės Migracijos skyrius priėmė sprendimą panaikinti nacionalinę vizą Nr. 004414028. Nuo 2021 m. vasario 1 d. V. B. Lietuvos Respublikoje neteisėtai, turėdamas panaikintą nacionalinę vizą. Atkreipė dėmesį, jog užsienietis gavęs vizą dirbti UAB „Sodersa“ nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įdarbintas pas pareiškėją. „Migris“ sistemoje yra įkeltas pareiškėjos tarpininkavimo raštas dėl V. B., tačiau duomenų, kad minėtas užsienietis būtų pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi nėra. Pažymėtina, kad Fondo valdybos 2021 m. birželio 25 d. užklausos rezultatai apie V. B. patvirtina, jog minėtas asmuo pas pareiškėją pradėjo dirbti nuo 2020 m. lapkričio 1 d. neturėdamas tarpininkavimo pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi ar Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį.

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog su V. B. turėjo nacionalinę vizą Nr. 004414028 galiojusią nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., tarpininkaujant UAB „Sodersa“, neatleidžia naujojo darbdavio nuo pareigos kreiptis dėl naujo leidimo užsieniečiams išdavimo, nes yra nustatytas toks teisinis reglamentavimas leidimo laikinai gyventi išdavimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu siejant su užsieniečio teise dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas, tiek Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis yra imperatyvaus pobūdžio, todėl pareiškėja kaip darbdavys privalėjo laikytis Įstatymo nuostatų. Konstatuotina, jog pareiškėja visiškai pagrįstai pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pareiškėja teigia, kad Inspekcija neatliko išsamaus tyrimo, nevertino įrodymų. Pareiškėjos atstovo pateikti paaiškinimai nebuvo įvertinti. Teismas negali sutikti su pareiškėjos argumentais, kad Inspekcija neatliko tyrimo, nevertino įrodymų, kadangi byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog Inspekcija net keletą kartų kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti dokumentus, t. y. 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 5 d. Be to, buvo priimti nurodymai, kuriais buvo pareiškėjos atstovas įpareigotas atvykti į Inspekciją, t. y. 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. balandžio 2 d., 2021 m. balandžio 7 d. Priešingai, nei teigia pareiškėja, Inspekcija buvo aktyvi atlikdama tyrimą, stengėsi sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjai pateikti paaiškinimus, dokumentus. Teismas pažymi, kad pareiškėjos atstovas pats nurodė, jog pateiks dokumentus iki 2021 m. kovo 3 d., tačiau jų nurodytu terminu nepateikė, o Inspekcija net 2 kartus tenkino pareiškėjos atstovo prašymus atidėti nagrinėjimą. Iš Nutarimo turinio matyti, kad Inspekcija įvertino pareiškėjos atstovo paaiškinimus. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog pareiškėjos atstovo paaiškinimai, jog V. B. nedirbo ir Fondo valdybai buvo pateikti klaidingi duomenys vertintini kritiškai, nes Fondo valdybai buvo teikiami duomenys apie minėto asmens draudžiamąsias pajamas, taip pat iki 2021 m. kovo 3 d. pati pareiškėja teigė, jog pateiks dokumentus ir juos turinti, o vėliau neigė V. B. darbo faktą. Pagrįstai neigimas buvo laikomas gynybine pozicija, nes byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog V. B. pas pareiškėją dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. (Minėtą aplinkybę patvirtina – Fondo valdybos 2021 m. birželio 25 d. užklausos rezultatai). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja jokių jos paaiškinimus patvirtinančių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes arba paneigtų Inspekcijos daromas išvadas į administracinę bylą nepateikė. Nors teigė, kad duomenys bus anuliuoti, tačiau tai nebuvo atlikta.

Pareiškėjos teigimu, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad minimas asmuo dirbo pas pareiškėją, V. B. niekada nedirbo pas pareiškėją ir nevykdė jokių funkcijų. Kaip jau ir minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. dirbo pas pareiškėją.

Informacija apie minėto asmens įdarbinimą buvo pateikta per klaidą (apsirikimą). Direktorius apie apdraustuosius duomenis teikia kiekvieną mėnesį už visus įmonės darbuotojus, o apsirikimas lėmė, kad buvo įtrauktas V. B. Vis dėlto susiklosčiusių santykių nebuvo, o pareiškėjos paaiškinimai nebuvo paneigti. Nėra įrodymų, kad V. B. būtų realiai vykdęs kokias nors funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos veiksmuose teisės aktų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d.) 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Minėto straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog įmonės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl būtent pareiškėja atsako už tinkamą reikiamų dokumentų pateikimą kompetentingoms institucijoms. Natūralu, kad tokia situacija, kai įvairiais būdais vengiama pateikti konkrečius reikalaujamus dokumentus, sukelia pagrįstų įtarimų. Viena vertus, pareiškėjos atstovas teigė, jog dokumentai bus pateikti, kita vertus, savo poziciją pakeitė, t. y. neigdamas V. B. darbo faktą. Vėliau teikdamas paaiškinimus, o galiausiai jokių savo paaiškinimus pagrindžiančių dokumentų nepateikdamas. Tai, kad pareiškėjos teigimu, informacija apie V. B. buvo pateikta per klaidą (apsirikimą) teismas nelaiko teisiškai reikšminga ir šalinančia pažeidimą arba kitaip nors galinčia daryti įtaką Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui aplinkybe. Sutiktina su Inspekcijos teiginiu, jog bendrovės vadovas būdamas pakankamai rūpestingas privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų vykdoma tinkamai, o teikiamuose Fondo valdybai dokumentuose pateikti duomenys būtų aiškūs ir tikslūs.

Pareiškėjos teigimu, Nutarimas nėra motyvuotas (nėra teisinio ir faktinio pagrindo), o išvados grindžiamos prielaidomis. Inspekcija ignoravo svarbius duomenis, kurie paneigia Inspekcijos išvadas. Inspekcija turėjo aiškiai ir tiksliai apibrėžti padarytus pažeidimus, pašalinti dviprasmybes ir t. t. Nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

VAĮ (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas (1 punktas); 2) administracinio sprendimo data (2 punktas); administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris (3 punktas); atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas); administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (7 punktas); administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos (8 punktas).

Visų pirma, teismas pažymi, kad pareiškėja skunde remiasi VAĮ 8 straipsniu, tačiau minėtas straipsnis reglamentuoja viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrą, o iš skundo turinio galima daryti išvadą, jog pareiškėja Nutarimo neteisėtumą iš esmės sieja su netinkama motyvacija, teisinio ir faktinio pagrindo nebuvimu, todėl teismas patikrins Nutarimo atitiktį VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kurie keliami administraciniam sprendimui apimtyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Inspekcijos Nutarimo turinį paminėtino teisinio reguliavimo kontekste daro išvadą, kad Nutarimas tinkamai įformintas, informatyvus, jame aiškiai išdėstyti argumentai ir esminė informacija. Priešingai nei nurodė pareiškėja Inspekcijos nutarimas atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad Inspekcija Nutarimu būtų pažeidusi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus administraciniams sprendimams. Nutarimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Be to, pareiškėja teigia, kad finansinė sankcija neproporcinga, varžanti teises ir teisėtus interesus, sukelia finansinius padarinius pareiškėjai, neigiamas pasekmes (atsilieps mokumui), gali grėsti papildomos sankcijos. Nutarimu paskirta finansinė sankcija bus nepakeliama našta, be to, tai gali lemti nemokumą, bankrotą.

Nutarimu pareiškėjai paskirtas baudos vidurkis, kurios dydis apskaičiuotas taikant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas. Nustatydama baudos dydį, Inspekcija atsižvelgė į tai, kad nėra sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos atstovas su pažeidimu nesutiko, su Inspekcija tyrimo metu nebendradarbiavo, vengė pateikti dokumentus. Atsižvelgiant į tai, nusprendė skirti sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina Nutarime Inspekcijos padarytas aukščiau išvardintas išvadas (pavyzdžiui: pareiškėjos atstovui buvo net keletą kartų suteikta galimybė pateikti dokumentus, paaiškinimus, Inspekcija pareiškėjos atstovo prašymus atidėti nagrinėjimą taip pat tenkino keletą kartų, be to, pareiškėjos atstovo pozicija tyrimo metu keitėsi, viena vertus, jis teigė, kad dokumentai bus pateikti, kita vertus, neigė V. B. darbo faktą).

Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad Inspekcijos pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga. Pareiškėja skunde nurodo, kad padarytas pažeidimas yra dėl klaidos (apsirikimo). Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, todėl vien tokiu pagrindu nuobauda negalėtų būti sušvelnintina. Taip pat teismui nėra pateikti jokie duomenys apie dabartiniu metu bendrovės gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan., iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie jos finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, tokie pareiškėjos teiginiai – nepagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad Inspekcija, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė 1 882 Eur baudą (finansinę sankciją). Esant šioms aplinkybėms, Nutarimas laikytinas teisėtu, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ronasta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija Puzinskaitė

Gediminas Užubalis

Fausta Vitkienė